LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS BALTIJOS JŪROS ŽVEJYBOS LAIVYNO PERTVARKYMO STRAT

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS BALTIJOS JŪROS ŽVEJYBOS LAIVYNO PERTVARKYMO STRATEGIJOS 2004–2006 METAMS PATVIRTINIMO 2004 m. birželio 30 d. Nr. 3D-384 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 308 punktą, tvirtinu Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivyno pertvarkymo 2004–2006 metais strategiją (pridedama). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3D-384 Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivyno pertvarkymo 2004–2006 metais strategija I. Bendrosios nuostatos

1. Žvejyba Baltijos jūroje turi svarbią ekonominę ir socialinę reikšmę, nes Lietuvos gyventojai aprūpinami vertingais jūros produktais, gerėja gyventojų užimtumas ir užtikrinamos jų pajamos.
2. Siekiant išsaugoti Baltijos jūros žuvų išteklius ateičiai, būtina subalansuoti juos su žvejybos pajėgumais, sukurti modernų, konkurencingą, pelningiau dirbantį žvejybos laivyną.
3. Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivyno pertvarkymo 2004–2006 metais strategija (toliau – Strategija) parengta remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto užsakomuoju moksliniu darbu „Žvejybos laivyno valdymo ir restruktūrizavimo plano parengimas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą“. II. Esama padėtis
4. Pagal tarptautinius susitarimus 2004 metais Lietuvai Baltijos jūroje buvo skirta sužvejoti 3338 tonas menkių, 2568 tonas strimelių, 17100 tonų bretlingių ir 6992 vnt. lašišų. Žuvų ištekliai pastaruosius keletą metų mažėja. Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos Lietuvai skirtos vertingiausių žuvų – menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotos per 7 pastaruosius metus sumažėjo daugiau negu dvigubai – nuo 8,0 tūkst. tonų 1997 metais iki 3,4 tūkst. tonų 2004 metais.
5. Baltijos jūroje sugautų žuvų daugiausia iškraunama Klaipėdoje. 2003 metais Klaipėdos uoste, Smiltelės upės žiotyse, užbaigta statyti Baltijos žvejybos laivų prieplauka. Tinkamai įrengtos krantinės ir inžineriniai tinklai, pastatyta ledo gamykla ir jo saugykla. Ateityje turi būti įsteigtas žuvininkystės produktų aukcionas, sutvarkyta kuro ir tepalų tiekimo sistema. Pradės veikti smulkių žuvų rūšiavimo įrenginiai, žuvims transportuoti bus pradėta naudoti 100 termokonteinerių.
6. Baltijos jūroje (išskyrus priekrantę) žvejoja 67 žvejybos laivai, kurių vieno talpa sudaro 100–200 bruto tonų, o galingumas 150–230 KW, juose dirba beveik 300 žmonių. Laivų žvejybos pajėgumai yra didesni nei skiriamos žvejybos kvotos. Dalis jų dirba neefektyviai, nes jie statyti daugiau kaip prieš 30 metų ir nebuvo atnaujinami ar modernizuojami, todėl šiuos laivus būtina modernizuoti arba atiduoti į metalo laužą. Bus padidintas laivų darbo efektyvumas, patobulinta navigacijos įranga ir pagerintos darbo, produkcijos laikymo, sanitarinės ir higienos sąlygos. Šiuo metu žvejybos įmonėms nepakanka nuosavų lėšų parengti visus laivus žvejybai pagal ES laivybos ir higienos reikalavimus. Dalis laivų savininkų turėtų atsisakyti žvejybos pasenusiais laivais su netinkama žvejybos įranga, o likęs žvejybos laivynas turi būti modernizuojamas naudojant ES struktūrinių fondų paramą. III. STRATEGIJOS UŽDAVINIAI
7. Pagrindiniai Strategijos uždaviniai yra: 6.
8. suderinti žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais, visiškai sunaudoti Lietuvai skiriamas lašišų, strimelių ir bretlingių žvejybos kvotas; 6.
9. racionaliau panaudoti visas sugautas žuvis; 6.
10. pagerinti sanitarijos, higienos, saugumo laive ir navigacijos sąlygas; 6.
11. vengti nepageidaujamos žuvų priegaudos, laivuose naudojant selektyvesnes žvejybos technologijas ir metodus; 6.
12. pagerinti sugautos ir laivuose laikomos žuvų produkcijos kokybę; 6.
13. sušvelninti neigiamas žvejybos laivyno mažinimo pasekmes ir sudaryti sąlygas žvejams užsiimti kitu verslu. IV. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
14. Žvejybos laivyno mažinimas. Menkių ištekliai yra mažesni už saugų biologinį jų lygį, o žvejybos pajėgumai yra per dideli. Todėl pirmas svarbus darbas būtų dalį žvejybos laivų atiduoti į metalo laužą, laivų savininkams, kurie visam laikui nutraukia žvejybinę veiklą, išmokant kompensacijas. Taip palaipsniui bus užtikrintas žvejybos laivyno, ypač jo dalies, kurios specializacija – menkių žvejyba, mažinimas ir pasiekta pusiausvyra su atitinkamais žvejybos ištekliais. Pirmenybė bus teikiama Baltijos jūroje (atviroje Baltijos jūroje bei jos priekrantėje) žvejojantiems laivams, kadangi jų našumas ir ekonomiškumas mažesnis negu tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančių laivų.
15. Žvejybos laivų modernizavimas. Baltijos jūros žvejybos laivai yra seni ir neefektyvūs, jie negali užtikrinti žuvies kokybės ilgesnį laikotarpį. Žvejybos laivų pelningumas bus padidintas, diegiant žuvies kokybę išsaugančią įrangą, kurios dėka laivai galės ilgiau likti jūroje, rečiau sugrįžti į krantą, efektyviau panaudoti savo pajėgumus, taupyti degalus ir gerinti sanitarines, navigacijos bei darbo sąlygas. Laivo modernizavimo projekte gali būti numatyta įdiegti žuvų atšaldymo įrangą, radijo navigacinę įrangą arba renovuoti žuvų saugojimo technologijas. Taip pat, modernizuojant žvejybos laivus, būtina juos pritaikyti pelaginių žuvų ir lašišų žvejybai, kadangi jų kvotos nėra visiškai panaudojamos. Siekiant padėti atkurti žuvų išteklius, investicijos bus skiriamos žvejybos technologijoms, padedančioms vengti nepageidaujamos žuvų priegaudos. Pirmenybė bus teikiama naujesnės statybos žvejybos laivams, kaip numatyta 1986 m. rugpjūčio 22 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2930/86, nustatančiame žvejybinių laivų charakteristikas, kadangi jie yra ekonomiškesni ir perspektyvesni. Žvejybos operacijų racionalizavimas, laivuose naudojant selektyvesnes arba mažo poveikio žvejybos technologijas bei metodus, siekiant išvengti nepageidaujamos žuvų priegaudos, išskyrus priegaudą, numatytą Bendrijos teisės aktuose.
16. Socialinės priemonės. Žvejybos laivą atidavus į metalo laužą, tokio laivo įgulai bus mokamos kompensacijos, tačiau, gavę kompensaciją, žvejai metus negalės verstis žvejybos veikla. V. REZULTATAI
17. Įgyvendinus Strategiją bus pasiekti šie rezultatai: 10.
18. žvejybos laivų, atiduotų į metalo laužą, bendroji talpa sudarys 2000 BT; 10.
19. žvejybos laivų, atiduotų į metalo laužą, bendras galingumas sieks 3600 KW; 10.
20. žvejybos laivynas sumažės 10%; 10.
21. bus modernizuoti 8 laivai; 10.
22. bus sukurta 15 naujų darbo vietų; 10.
23. žvejybos kvotų panaudojimas išaugs 10%; 10.
24. žvejai, netekę darbo dėl žvejybos laivo, kuriame dirbo, atidavimo į metalo laužą, galės gauti vienkartinę finansinę kompensaciją. VI. FINANSAVIMAS
25. Žvejybos laivyno pertvarkymo strategija bus finansuojama iš Europos Sąjungos Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (ŽOFI), bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir fizinių ir juridinių asmenų lėšų. ______________ Finansavimas (žvejybos laivynų atidavimas į metalo laužą ir jų modernizavimas) 2004–2006 m. (einamosiomis kainomis, eurais) Metai Iš viso Viešosios lėšos Privačios lėšos EIB paskolos Iš viso viešųjų ŽOFI ES dalis finansuojant tinkamas viešąsias išlaidas (%) nacionalinė dalis 1 2=3+7+8 3=4+6 4 5 6 7 8 2004– 2006 12159449 9393637 7275766 59,8 2117871 2765812 Finansavimo šaltinių lėšos pasiskirstys pagal šias proporcijas (%) ŽOFI Nacionalinė dalis Privačios lėšos Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą 75 25 Žvejybos laivų modernizavimas 35 5 60 ______________