: • ginti savo orumą, įsitikinimus ir teises, kai jos pažeidžiamos; • gebėti susirasti pilietiniam gyvenimui reikalingą informaciją; • žinoti, kur, kada ir kaip kreiptis į reikalingą valdžios instituciją; • pasitikėti socialinėmis ir politinėmis institucijomis; • dalyvauti priimant sprendimus bendruomenėje; • gebėti pareikšti argumentuotą nuomonę raštu arba žodžiu socialinio-politinio gyvenimo klausimais; • organizuoti susirinkimą arba kitokį renginį ir pan.; • dalyvauti bendruomenės organizuotoje veikloje; • gebėti skaityti, analizuoti ir vertinti informaciją bei interpretacijas, pateiktas žiniasklaidoje; • gebėti atskirti faktą ir nuomonę; • gebėti dalyvauti savanoriškoje veikloje; • gebėti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus; • pasitikėti savimi ir savo veiksmų teisingumu; • siekti savo veikloje integralumo; • gebėti pasinaudoti (prireikus) demokratinio poveikio priemonėmis, ieškant susitarimo: dialogu, diskusija, derybomis, debatais, balsavimu; • gebėti išreikšti ir argumentuoti savo nuomonę; • ieškoti ir rasti konstruktyvų sprendimą susidarius konfliktinei situacijai. Pilietinio ugdymo įgyvendinimo būdai. Siekiant, kad keliami pilietinio ugdymo tikslai būtų įgyvendinami pagrindinėje mokykloje, pasitelkiamos visos su mokinių veikla susijusios formaliojo ir neformaliojo ugdymo sritys: ugdymo turinys(atskiro pilietiškumo pagrindų dalyko mokymas VIII ir X klasėse, pilietinių idėjų integravimas į kitų mokomųjų dalykų turinį); bendruomeninis gyvenimas, papildomojo ugdymo veikla, partneriški santykiai su vietos bendruomene. NEFORMALIOJO PILIETINIO UGDYMO GAIRĖS Demokratinių santykių kūrimas mokyklos bendruomenėje. Mokykla sudaro sąlygas demokratinių vertybių ugdymuisi bei puoselėjimui, padeda ugdytis vaikų ir jaunuolių gebėjimui grįsti gyvenimą įsisąmonintomis demokratijos vertybėmis. Ji kuria demokratinius santykius ir skatina jų laikytis bendruomenės vidaus gyvenime, puoselėja dorą kaip demokratinės gyvensenos pagrindą. Tokie santykiai kuriami remiantis bendruomenės narių pagarba vienas kitam, atvirumu ir nuoširdumu. Tai gali būti įvardijama kaip svarbiausia demokratijos puoselėjimo sąlyga, nes tik esant tokiems santykiams mokiniai ir mokytojai bendrauja ir bendradarbiauja, paremia vieni kitus, pasitiki vienas kitu, gerbia ir toleruoja vienas kitą kaip ugdymosi proceso partneriai. Mokykla rūpinasi tautinės tapatybės išsaugojimu, tautos kultūros kūrybiniu pajėgumu ir jos istoriniu tęstinumu. Siekiama subrandinti jauną žmogų aktyviam pilietiniam gyvenimui demokratinėje visuomenėje, išugdyti asmenį, pasiryžusį sąžiningai ir konstruktyviai dirbti savo šalies labui. Tam puikias galimybes teikia mokyklos klimatas, kurį sudaro mokyklos bendruomenės narių santykių įvairovė, mokytojo etosas bei tarpusavio santykiai su mokyklos aplinka (t. y. vietos bendruomene). Mokyklos bendruomenės klimatas turėtų telkti bendruomenės narius ugdytis visuomeniškumo bei demokratiškumo nuostatas bei jas išreikšti aktyviai dalyvaujant svarstant ir sprendžiant mokyklos ir vietinės bendruomenės reikalus. Tad mokyklos gyvenimas suteikia daug galimybių ir mokinių praktiniams gebėjimams ugdytis. Svarbu ne tik žinoti ir deklaruoti, bet ir gebėti atsakingai veikti, dalyvauti visuomeniniame ar kultūriniame gyvenime, naudotis visuomenės ir valstybės institutų paslaugomis ir juos nuovokiai tobulinti. Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai organizuoti pilietinio ugdymo procesą, laikantis išsilavinimo standartų, mokytojui suteikiama galimybė vykdant šią programą atsižvelgti į mokyklos bendruomenės poreikius. Čia kaip niekur kitur būtina laikytis glaudaus abipusio ryšio tarp teorijos ir praktikos, tarp žinių ir veiklos, todėl mokyklos gyvenimas turėtų tapti esminiu mokinių pilietinės kultūros puoselėjimo veiksniu, demokratijos mokykla tikrąja šio žodžio reikšme (mokiniai turėtų išmokti deramai parašyti susirinkimo ar renginio protokolą, pareiškimą, sutartį, informaciją į laikraštį ar straipsnį į klasės, mokyklos, rajono ar šalies laikraštį). Papildomojo ugdymo veikla. Papildomojo ugdymo veikla teikia ypač daug galimybių mokinių pilietiškumui ugdytis, nes mokyklos bendruomenė kuriama kaip kartu gyvenančių ir kartu veikiančių narių bendruomenė. Tam būtina skatinti mokinių projektinę veiklą, organizacijų kūrimąsi, įvairių švenčių, ypač turinčių kultūrinę vertę, organizavimą. Vaikų ir jaunimo organizacijos ypač svarbios visuomeniškumui ir pilietiškumui ugdytis. Visuomenei naudinga veikla taip pat teikia daug galimybių ugdytis pilietinėms nuostatoms ir vertybėms. Savivalda – itin svarbi mokyklos gyvenimo struktūra. Ji padeda mokiniams ugdytis praktinės veiklos gebėjimus, nes tik praktiškai organizuotos priemonės plėtoja mokinių, mokytojų bei tėvų demokratinės gyvensenos patirtį. Pradinėse klasėse mokiniai mokosi savivaldos formų žaisdami, imituodami įvairius vaidmenis. Vaikams augant nuo žaidimų pereinama prie organizacinės veiklos, mokomasi planuoti veiklą etapais, numatyti jos rezultatus, jai vadovauti, laikytis bendrų veiklos principų, kelti, analizuoti organizacines problemas ir jas spręsti dialogu susitariant, ieškant kompromiso ir pan. Siūloma laikytis nuostatos, kad kiekvienas mokinys mokykloje turi atlikti keletą visuomeninių vaidmenų, todėl mokiniai pratinami projektuoti, organizuoti renginius ir jiems vadovauti pasiskirsčius vaidmenimis. Stengiamasi aptarti surengto renginio vyksmą, iškelti geruosius ir nepavykusius momentus, įgytą patirtį sąmoningai taikyti įgyvendinant kitą projektą. Kitų šalių patirtis rodo, kad kartais netgi tikslinga mokinių organizacinius gebėjimus vertinti pažymiu. Ryšiai su vietos bendruomene. Lietuvos mokykla yra atvira vietinės bendruomenės problemoms, todėl mokytojai ir mokiniai turėtų būti skatinami aktyviai dalyvauti jas sprendžiant. Vietos bendruomenė yra ta vieta, kur ugdomasis darbas pratęsiamas natūralioje aplinkoje: susipažįstama su vietos savivaldos problemomis, su praktine valdžios institucijų veikla. Kita svarbi praktikos forma – tiesioginis susipažinimas su visuomeninių ir valstybinių institucijų veikla, jos nagrinėjimas, kartais ir inscenizavimas, todėl ypač skatintinas socialinių, valdžios institucijų lankymas, jų darbo stebėjimas ir analizė. Pavyzdžiui, reikėtų sudaryti galimybę mokiniams tiesiogiai stebėti Seimo ar vietos savivaldos posėdį, teismo procesą ir pan. Pilietiškumo pagrindų pamokose taip pat siūloma svarstyti teisingumo, teisėtumo, tiesos ir laisvės temas, teisių ir pareigų temas, pasitelkiant išvykų metu sukauptą medžiagą. INTEGRUOTO PILIETINIO UGDYMO GAIRĖS Pilietinis ugdymas Europos Sąjungos direktyviniuose dokumentuose bei Lietuvos švietimo strategijoje keliamas kaip vienas iš pagrindinių švietimo sistemos tikslų, todėl pagrindinėje mokykloje pilietiniam ugdymui skiriamas išskirtinis dėmesys: pilietinę tematiką siūloma integruoti į įvairių mokomųjų dalykų turinį. Pilietinės sąmonės brandinimas remiasi filosofijos, etikos, politikos, teisės ir ekonomikos mokslų pagrindinėmis idėjomis, leidžiančiomis pirmiausia suvokti ir vertinti save ir savo santykį su kitais žmonėmis. Integruotas pilietinis ugdymas sudaro galimybes mokiniams įžvelgti integruotos socialinių reiškinių teorinės analizės galimybę – kiekvieną problemą nagrinėti daugeliu aspektų: istoriniu kultūriniu, teisiniu politiniu, socialiniu ekonominiu. Integruojant pilietinę tematiką būtinas glaudus visų dalykų mokytojų bendradarbiavimas sudarant mokymo planus, rengiant individualiąsias dalyko programas. Kadangi mokinių pilietinės sąmonės brandinimu rūpinasi visa mokyklos bendruomenė, bus atnaujinama integruojamoji pilietinio ugdymo programa (pirmąją integruojamąją pilietinio ugdymo programą parengė M. Lukšienė, 1995). Čia pateikiamos kai kurios apibendrintos pilietinio ugdymo integruojamosios programos įgyvendinimo idėjos: • pilietinį ir dorinį ugdymą sieja nuostatos, kad šiuolaikinei demokratijai būtina teisinę piliečių savimonę ugdytis kartu su dorine savimone, todėl siekiama išugdyti sąmoningą pilietį, gebantį kiekvieną savo veiksmą grįsti visuomeniniu nuovokumu bei doriniais principais; • istorijos kursas leidžia brandinti pilietines, patriotines nuostatas bei gebėjimus. Tinkamai pateikiami pilietinio ugdymo ir istorijos kursai vienas antrą remia bei papildo, suteikia realias galimybes tautiškumui ugdytis; • su filologiniais dalykais (lietuvių bei užsienio kalbomis) saitai turėtų būti itin glaudūs. Jos įveda mokinius į plačią tautos ir pasaulio kultūros erdvę. Lietuvių kalbos mokytojas nestokoja progų aptarti asmens ir piliečio brandos problemas, piliečio ir valstybės bei tautos santykį su kultūros raida, kultūros, ekologijos klausimus. Savo ruožtu pilietinio ugdymo pamokose panaudotini atitinkami lietuvių literatūros tekstai. Taip mokiniams būtų padedama konkrečiai suvokti pilietinės sąmonės kultūrinės brandos procesą. Visus dalykus sieja bendras rūpinimasis žodine bei rašytine asmens raiška, jos kultūra (diskutavimas, oponavimas, argumentavimas, projektavimas ir kt.). Raiškos kultūra kiekvienam piliečiui būtina ne tik pragmatiniu požiūriu, bet ir ugdant gebėjimą bendradarbiauti. Be to, per gimtosios kalbos pamokas mokomasi įvairių rūšių komunikacijos formų, tarp jų ir viešo kalbėjimo (įvairūs pranešimai, deklaracijos, kreipimaisi, protestai ir t. t.) ar rašymo (protokolas, pranešimai, referavimas, sutartys ir t. t.). Tai bendra veikla, siejanti lituanistus su pilietinės visuomenės pagrindų mokytoju; • su menais sieja siekis ugdyti pilietinę poziciją kultūros paveldo atžvilgiu ir teigiamą kultūros politikos sampratą; • su matematika pilietinį ugdymą sieja visuomenės reiškiniams tirti naudojami matematiniai, ypač statistiniai, metodai, taip pat bendras siekis ugdyti loginį mąstymą; • geografija teikia daugybę žinių, būtinų pilietinės sąmonės brandai, piliečio horizontų plėtrai. Tikslingas geografijos ir pilietinio ugdymo kursų koordinavimas galėtų būti itin naudingas ugdomiesiems mokykloms tikslams; • gamtos mokslų ir pilietinio ugdymo pagrindiniai saitai – tai ekologiniai gamtos ir kultūros klausimai. Pilietinio požiūrio į juos ugdymas yra bendras abiejų dalykų uždavinys; • su technologiniais dalykais sieja siekis ugdyti racionalų ir atsakingą požiūrį į ūkio tvarkymą, puoselėti tautinės kultūros tradicijas. Šio dalyko specifika (kada mokytojas natūraliai bendrauja su mokiniais ir turi progos kalbėtis įvairiais gyvenimo klausimais) leidžia aptarti ne vieną piliečio sąmonę formuojančią problemą; • su kūno kultūra sieja siekis kelti bendradarbiavimo kultūrą, puoselėti sveikatingumo sampratą, ugdytis sveiko gyvenimo kompetencijas, ugdyti atitinkamas pilietines nuostatas. PILIETIŠKUMO PAGRINDAI Dalyko paskirtis. Pilietiškumo pagrindų kursu siekiama ugdyti mokinių pilietiškumą (pažintinius bei praktinius gebėjimus), padėti susisteminti, įtvirtinti ir įprasminti pagrindinėje mokykloje jaunuolių įgyjamas pilietinio ugdymo žinias, išsiugdyti demokratines, pilietines nuostatas. Tikslas. Padėti mokiniams ugdytis pilietinę savimonę ugdant vertybines nuostatas, suteikiant žinių apie visuomenės ir valstybės struktūrą, pagrindines valstybės ir valdžios funkcijas, demokratines vertybes ir principus bei sudaryti galimybes ugdytis veiklos ir dalyvavimo gebėjimus. Uždaviniai. Šiuo kursu siekiama, kad mokiniai: • išsiugdytų pilietinę savimonę; • žinotų žmogaus ir piliečio laisves, teises ir pareigas įtvirtinančius dokumentus ir suvoktų jų esmę; • suvoktų, kaip funkcionuoja pilietinė visuomenė; • suprastų, kaip funkcionuoja pagrindinės valdžios institucijos; • suvoktų savivaldos esmę ir jos funkcionavimą; • suvoktų teisinės valstybės principus; • gebėtų suvokti įstatymų, Konstitucijos paskirtį visuomenėje; • žinotų ir suprastų visuomenės struktūrą, konstitucinės valstybės sandarą ir funkcionavimo principus, laiduojančius demokratiją; • ugdytųsi pilietinės veiklos ir dalyvavimo visuomenės gyvenime gebėjimus; • gebėtų suprasti ir atskleisti piliečio sąvoką; • gebėtų suprasti ir atskleisti pilietinės visuomenės sąvoką; • žinotų ir suvoktų piliečio dalyvavimo valstybės gyvenime galimybes ir būdus; • ugdytųsi atsakomybę už tautos ir valstybės likimą; • suvoktų visuomenės politinio, kultūrinio ir ūkinio gyvenimo problemas ir galimus jų sprendimo būdus šiuolaikinėje Lietuvos valstybėje; • žinotų reikalingas valdžios institucijas, gebėtų jas susirasti bei tinkamai į jas kreiptis; • gebėtų dalyvauti viešajame gyvenime (mokėtų pareikšti argumentuotą nuomonę raštu arba žodžiu, vesti susirinkimą arba kitokį renginį); • gebėtų skaityti, nagrinėti, vertinti žiniasklaidoje pateikiamą informaciją; • gebėtų dalyvauti priimant sprendimus bendruomenėje. Ugdytinos vertybinės nuostatos: • nusiteikti pozityviai dalyvauti mokyklos bendruomenės kūrime ir savivaldoje; • suprasti ir toleruoti įvairias skirtingas nuomones; • gerbti visų rūšių darbą ir jo rezultatus; • gerbti ne tik savo nuosavybę; • vadovautis pilietinės kultūros principais: atsakomybe, tolerancija, kompromisu, kritiškumu ir dalyvavimu; • remtis sveikos gyvensenos principais kuriant asmeninį gyvenimą. Metodinės nuorodos 1. Pilietiškumo pagrindų dalykas orientuotas į vidinių pilietinių nuostatų, gebėjimų bei žinių ugdymąsi. Ji suteikia mokiniams galimybę suvokti save ir kitus. Per savo santykį su kitais suvokiamas ir asmens santykis su valdžia bei valstybe. Ši nuostata reiškia būtinybę akcentuoti kiekvieno žmogaus valios laisvę ir asmeninę atsakomybę už savo keliamų tikslų ir pasirinktų priemonių visumą. Asmeninė patirtis turi būti apmąstoma socialinių santykių kontekste, pasitelkiant metodus, teikiančius galimybių ugdytis pilietiškumą. 2. Pilietiškumo pagrindų dalykas dėstomas kaip neskaidoma žinojimo, vertinimo ir veikimo galimybė. Žinios suteikia galimybę įvertinti procesus, ugdytis intelektinius bei praktinius gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pilietinio ugdymo procese labai svarbi yra galimybė klausti ir abejoti, o ne būtinybė surasti ir pateikti vienareikšmius atsakymus. Tuo pat metu reikia pabrėžti, kad klausimas neįmanomas be dialogiško mąstymo, be partnerio pripažinimo, be įsiklausymo į kitą. Klausiantysis ieško prasmės remdamasis turimų žinių reikšmėmis, įprasmina ir įsiprasmina sąvokos reikšmę ir tuo pat metu numato sau ir kitiems kylančius klausimus. Klausinėjimo procese gimsta kolektyvinės socialinių, pilietinių situacijų tyrėjų bendruomenės. Prasmė atrandama asmeniškai, tačiau tik socialiniame tyrimo, analizės ir bendravimo procese. 3. Svarstant aktualias pilietinės kultūros temas, sumuojamos ir apibendrinamos mokinių žinios bei nuomonės aptariamu klausimu. Jos plečiamos ir gilinamos pasitelkiant atitinkamus tekstus, norminius dokumentus. Pakilus į aukštesnį nagrinėjamos problemos supratimo lygmenį, vėl grįžtama į konkretų gyvenimą ir, atsižvelgus į mokinių pastabumą bei mąstymo išgales, svarstoma, ar dera tarp savęs idealai, norminiai dokumentai ir tikrovė. Ieškoma priežasčių bei būdų sankirtoms šalinti. Galimos ir kitokios pamokos struktūros iš šių pagrindinių elementų: paties vaiko stebėjimo bei patirties, atitinkamų tekstų svarstymo ir pratimų gebėjimams bei įgūdžiams ugdyti. 4. Mokymo metodaituri padėti įtraukti mokinius į aktyvų, gyvą visuomeninio gyvenimo problemų svarstymą, puoselėti smalsumą ir mokymosi motyvaciją, skatinti savarankišką mąstymą ir veiklą. Todėl pilietiškumo pagrindų pamokose daugiausia taikytini aktyviu mokinių dalyvavimu grindžiami mokymosi metodai:diskusijos ir debatai, modeliavimas, „minčių lietus“, projektų rengimas, interviu, anketiniai tyrimai, dokumentų nagrinėjimas, užmokyklinių užduočių atlikimas, tikrų arba suvaidintų socialinių situacijų svarstymas ir analizė. Taip pat siūlome šio dalyko pamokose naudotis internetu, mokomosiomis programomis, radiju, televizija, vaizdo medžiaga. 5. Mokant pilietiškumo pagrindų kurso, ugdant demokratinius santykius mokykloje ypač svarbus yra probleminis mokymosi kontekstas, ryškinantis tą įtampos ir prieštaravimų dvasią, kuri būdinga ugdantis asmens vertybių sistemai, vertybinių orientacijų raiškai visuomenės ir valstybės gyvenime, žmonių veikloje. Tai padeda mokiniams suvokti, kad visuomenės gyvenimo problemos, konfliktai ir jų sprendimai dažnai esti nevienareikšmiai ir negalutiniai. Todėl puoselėtinas refleksyvus, kritiškas, į alternatyvų paiešką orientuotas, tolerantiškas asmens požiūris į juos, padedantis ugdytis demokratinei asmenybei būdingus bruožus. Žinoma, tokia nuostata neturėtų ugdyti perdėto reliatyvizmo: tikra pilietinė kultūra negalima be tvirto teigiamo asmens apsisprendimo esminių žmonijos vertybių, ypač dorovinių, atžvilgiu. 6. Mokytojas turėtų pasitelkti mokinių patirčiai artimą, jiems pažįstamą ir juos dominančią medžiagą iš klasės, mokyklos, vietos bendruomenės, Lietuvos gyvenimo, taip pat reikšmingus faktus iš tarptautinio gyvenimo, medžiagą apie globalias šiuolaikinio pasaulio problemas (ekologines, demografines: skurdą, badą, terorizmą, narkomaniją ir kt.). 7. Būtina remtis iškiliausiais faktais ir dokumentais iš Lietuvos valstybingumo, jos rezistencinių kovų, ypač pokario metais, istorijos, taip pat medžiaga, atspindinčia tremtinių ir kalinių lemtį, svarbiausius išeivijos politinio bei kultūrinio gyvenimo faktus. Minint iškiliausius istorijos faktus derėtų objektyviai įvertinti nacių ir sovietinio okupacinių režimų visuomeninius padarinius. Kryptingomis ir sutelktomis mokyklos pastangomis čia atsivers mokinių pilietinės kultūros brandinimo, pilietinio sąmoningumo ir atsakomybės, patriotizmo jausmų puoselėjimo galimybės. Tekstai gali būti įvairūs: įstatymai ir kiti norminiai dokumentai (deklaracijos, konvencijos ir t. t.), teismo bylos, pagrindinių politinių partijų programos, politiniai laikraščių komentarai, šiaip reikšmingi tekstai įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Interpretacijų bei pažiūrų įvairovė turėtų atsiskleisti ir sudarant galimybę gretinti dabartį su praeitimi, suvokti dabartyje egzistuojančių nuomonių sklaidą. 8. Į žiniasklaidos priemones mokytojas ir mokiniai turėtų žvelgti kaip į dabarties situacijų atspindį, teikiantį dingstį nagrinėti kurią nors temą, arba kaip į viešosios nuomonės raišką, kuri pilietiniame ugdyme pati yra visokeriopos analizės objektas. Baigiantis mokyklą jaunimas turėtų žinoti pagrindines viešosios nuomonės tendencijas, gebėti jas vertinti ir pilietiškai dalyvauti jas formuojant, kurtis tvirtą savo poziciją. Todėl žiniasklaida ugdymo procese turėtų būti naudojama kaip priemonė socialinėms problemoms nagrinėti ir padėti mokiniams ugdytis gebėjimus analizuoti ir interpretuoti informaciją, skirti faktą nuo nuomonės. Turinys VIII klasė Teisės ir pareigos santykis. Vaikų teisės ir jas reglamentuojantys dokumentai: Vaiko teisių deklaracija, Vaiko teisių konvencija. Vaikų teises ginančios organizacijos Lietuvoje. Demokratijos samprata. Žmogaus teisės. Žodžio laisvė. Spaudos laisvė. Susirinkimų laisvė. Sąžinės laisvė. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Mokyklos bendruomenės narių teisės ir pareigos. Demokratija kaip gyvenimo būdas. Mokykla: mokyklos bendruomenė, mokyklos savivalda, demokratinių rinkimų mokykloje esmė ir procedūros. Vietos bendruomenė. Savivaldybė ir jos funkcijos. Savivaldybės taryba. Meras. Piliečių dalyvavimas savivaldoje. Ūkinis visuomenės gyvenimas. Rinkos ekonomika. Nuosavybė. Poreikiai ir jų tenkinimo galimybės demokratinėje visuomenėje. Vartotojai ir jų teisių apsauga. Darbas. Nedarbas. Mokesčiai. Tautinio tapatumo samprata. Tautinė tolerancija. Europietiškumo samprata. Europos vertybės. Globalizacija. X klasė Socialinė visuomenės sankloda (socialinės grupės ir socialiniai vaidmenys). Socializacija. Socialiniai santykiai ir institucijos: šeima, mokykla, valstybė, bažnyčia, viešoji nuomonė, žiniasklaida, privatinė nuosavybė. Socialinė atskirtis ir nedarbas. Pilietinė visuomenės kilmė ir esmė. Valstybė, jos elementai. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pilietis ir pilietybė. Pilietinės pareigos. Interesai ir jų raiška. Politinės partijos. Nevyriausybinės organizacijos. Valdžia. Rinkimai. Valdžios kontrolė ir atsiskaitomumas. Lietuvos valdžios institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, teismai) ir pagrindinės jų funkcijos. Europos Sąjungos institucijos. Socialinės ir teisinės normos. Teisiniai santykiai ir jų reguliavimas. Teisinės valstybės principai. Įstatymai, jų paskirtis. Įstatymų viršenybė. Teisės šakos (civilinė, administracinė, baudžiamoji). Europos Sąjungos teisinė sistema. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. ______________ PILIETINIO UGDYMO IŠSILAVINIMO STANDARTAI VIII klasė Sritys Esminiai gebėjimai Pasiekimai 1. Žmogaus teisės 1.1. Pažintiniai gebėjimai: § geba suvokti savo teises, laisves ir jų ribas 1.1.1 Nurodo vaikų teises reglamentuojančius dokumentus ir jų pagrindus. 1.1.2. Paaiškina asmens teisių ir pareigų santykį. 1.1.3. Nusako savo pareigas šeimoje ir mokykloje. 1.1.4. Nusako, kada ir kaip ieškoti pagalbos ir patarimo, kai pažeidžiamos teisės. 1.1.5. Analizuoja vaikų ir žmogaus teisių pažeidimo atvejus. 1.1.6. Apibūdina pagrindines žmogaus laisves (žodžio, spaudos, susirinkimų, sąžinės). 1.2.
: § geba konstruktyviai ginti savo ir kitų teises (šeimoje, mokykloje, taip pat už šių institucijų ribų) 1.2.
: § geba aktyviai dalyvauti mokyklos bendruomenės veikloje 2.2.
: § geba kreiptis į savivaldos institucijas iškilus problemai 3.2.
: § geba spręsti asmenines, šeimos, klasės, mokyklos problemas ekonominiu aspektu 4.2.
§ geba savo veiksmus grįsti tautinėmis tradicijomis 5.2.
§ geba įsitraukti į visuomeninę veiklą; § geba dalyvauti viešojoje erdvėje; 1.2.
: § geba kreiptis į įvairias institucijas, iškilus problemai; 2.2.
§ geba grįsti savo veiklą taisyklėmis ir įstatymais; § geba bendrauti su valstybės tarnautojais ir pareigūnais. 3.2.
· geba ieškoti informacijos apie tarptautines organizacijas 4.2.
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.