NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEK

(2)2004 m. liepos 12 d. Nr. 869 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2169, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-3197

(2)dėl šių priežasčių.

1. Piliečiai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises, turėjo teisę nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Tai pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį piliečiai galėjo pasinaudoti šia įstatymo suteikta teise. Žemės reforma ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas vyksta daugiau nei 10 metų ir artėja prie pabaigos, todėl vėl keisti įstatymo nuostatas būtų netikslinga. Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 65-1558) įtvirtinta nuostata, numatanti, kad piliečiai, nepateikę prašymų atkurti nuosavybės teises iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuosavybės teises patvirtinančių bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų – iki 2003 m. gruodžio 31 d., netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatą užbaigti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas jau ne kartą yra pratęsęs minėtuosius terminus, ir kaskart, jiems pasibaigus, lieka piliečių, kurie nepateikia, nors nėra objektyvių priežasčių, minėtųjų dokumentų.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, ne kartą tyręs restitucijos įstatymų straipsnių (jų dalių) ir Konstitucijos atitiktį, konstatavo, kad įstatymų leidėjas, turėdamas teisę įstatymais nustatyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, yra saistomas Konstitucijos – tai darant atsižvelgtina ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymais nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką būtina atsižvelgti į pakitusias socialines, ekonomines bei kitas sąlygas ir užtikrinti, kad atkuriant savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Įtvirtinus siūlomą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, suteikiančią teismams teisę atnaujinti praleistus prašymų atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises įrodančių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus, gali kilti teisės įgyvendinimo problema. Žemė, miškas ir vandens telkiniai, dėl kurių piliečiai nepateikė prašymų atkurti nuosavybės teises, priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei ir jie gali būti perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu plotu. Jeigu būtų įtvirtinta siūloma įstatymo nuostata, neišvengiamai kiltų konfliktų tarp piliečių, kuriems jau suprojektuoti žemės, miško sklypai ar vandens telkinių plotai perduodami nuosavybėn neatlygintinai, ir piliečių, kuriems teismine tvarka būtų atnaujintas terminas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir kurie pageidautų susigrąžinti žemę, mišką ar vandens telkinius natūra. Šiuo atveju nuosavybės teisės pagal siūlomą nuostatą turėtų būti atkuriamos piliečiui, pageidaujančiam susigrąžinti žemę, mišką ar vandens telkinius natūra. Be to, nuosavybės teisės jau yra atkurtos perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės, miško sklypą ar vandens telkinio plotą pagal galiojančius įstatymus ir jų, kaip savininkų, teises gina Konstitucijos 23 straipsnis.
3. Priėmus siūlomą nuostatą, atitinkamai padidėtų ir valstybės įsipareigojimai, susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Pagal Konstituciją valstybė turi tesėti savo prisiimtus įsipareigojimus. Teisės norma, pagal kurią valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiaisiais ir finansiniais ištekliais. Priešingu atveju įstatymai tampa neveiksmingi, jais negalima naudotis. Taip pakertamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, sudaromos prielaidos pažeisti žmogaus teises, konstitucinį teisinės valstybės principą. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS ______________