← Lietuva

KONVENCIJA DĖL INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMO MUITINĖS TIKSLAIS, PARENGTA VADOVAUJANTIS EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES

KONVENCIJA DĖL INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMO MUITINĖS TIKSLAIS, PARENGTA VADOVAUJANTIS EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES KONVENCIJA dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu Šios Konvencijos AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės, REMDAMOSI Europos Sąjungos Tarybos 1995 m. liepos 23 d. aktu; PRISIMINDAMOS Muitinės administracijų tarpusavio pagalbos konvencijos, pasirašytos 1967 m. rugsėjo 7 d. Romoje, įpareigojimus; ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad muitinės administracijos kartu su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis išorinėse Bendrijos pasienio teritorijose ir jos viduje yra atsakingos už tai, kad būtų užkirstas kelias ne tik Bendrijos taisyklių, bet ir nacionalinių įstatymų, ypač Europos Bendrijos steigimo sutarties 36 ir 223 straipsniuose numatytų įstatymų, pažeidimams, kad jie būtų ištirti ir sustabdyti; ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad didėjanti neteisėta visų rūšių prekyba kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, moralei ir saugumui; ĮSITIKINUSIOS, kad būtina stiprinti muitinės administracijų bendradarbiavimą nustatant procedūras, pagal kurias muitinės administracijos galėtų bendrai veikti ir keistis asmens ir kitais duomenimis, susijusiais su neteisėtos prekybos veikla, naudodamos naują technologiją šiai informacijai valdyti ir perduoti, laikydamosi Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), pasirašytos 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre, nuostatų; ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad muitinės administracijos, atlikdamos savo kasdienį darbą, privalo įgyvendinti ir Bendrijos, ir ne Bendrijos nuostatas ir dėl to egzistuoja akivaizdus poreikis užtikrinti, kad abiejų pusių tarpusavio pagalbos ir administracinio bendradarbiavimo nuostatos kaip galima labiau atitiktų viena kitą, SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ: I SKYRIUS SĄVOKOS 1 straipsnis Šioje Konvencijoje: 1. „Nacionaliniai įstatymai“ – valstybės narės įstatymai ar kiti teisės aktai, kuriuos taikydama tos valstybės narės muitinės administracija yra visiškai arba iš dalies kompetentinga kontroliuoti: – prekių judėjimą, kurioms taikomos draudimo, apribojimo ar kontrolės priemonės, ypač Europos bendrijos steigimo sutarties 36 ir 223 straipsniuose numatytos priemonės, – turto arba pajamų, gautų, tiesiogiai ar netiesiogiai įgytų ar naudojamų verčiantis neteisėta tarptautine prekyba narkotikais, perdavimą, keitimą, slėpimą ar maskavimą. 2. „Asmens duomenys“ – visa su nustatytu ar nustatytinu fiziniu asmeniu susijusi informacija. 3. „Informaciją teikianti valstybė narė“ – valstybė, kuri įtraukia duomenis į Muitinės informacinę sistemą. II SKYRIUS MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS ĮKŪRIMAS 2 straipsnis 1. Valstybių narių muitinės administracijos įkuria ir prižiūri bendrą automatizuotą informacinę sistemą, naudojamą muitinės tikslais; toliau – Muitinės informacinė sistema. 2. Remiantis šios Konvencijos nuostatomis, Muitinės informacinės sistemos tikslas – padėti užkirsti kelią rimtiems nacionalinių įstatymų pažeidimams, juos tirti ir persekioti padidinus valstybių narių muitinės administracijų bendradarbiavimo ir kontrolės procedūrų veiksmingumą naudojant greitą informacijos perdavimą. III SKYRIUS MUITINĖS INFORMACIJOS EKSPLOATAVIMAS IR PRITAIKYMAS 3 straipsnis 1. Muitinės informacinę sistemą sudaro centrinė duomenų bazė, kuria terminalų pagalba gali naudotis kiekviena valstybė narė. Ją, įskaitant asmens duomenis, išimtinai sudaro duomenys, būtini jos tikslui pasiekti, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje, pagal šias kategorijas:

  1. i)prekės;
  2. ii)transporto priemonės; iii) įmonės;
  3. iv)asmenys;
  4. v)apgaulių tendencijos;
  5. vi)patirties turėjimas. 2. Komisija užtikrina Muitinės informacinės sistemos infrastruktūros techninį valdymą pagal taisykles, nustatytas remiantis Tarybos priimtomis įgyvendinimo priemonėmis. Komisija atsiskaito už valdymą 16 straipsnyje nurodytam komitetui. 3. Komisija praneša šiam komitetui apie praktinį pasirengimą techniniam valdymui. 4 straipsnis Valstybės narės nustato, kokie duomenys, susiję su kiekviena iš 3 straipsnio i–vi punktuose nurodytų kategorijų, turėtų būti įtraukti į Muitinės informacinę sistemą, kad būtų pasiektas sistemos tikslas. Jokiais atvejais neįtraukiama informacija apie asmens duomenis pagal 3 straipsnio v ir vi punktuose nurodytas kategorijas. Informacijoje apie asmenis nurodoma ne daugiau kaip:
  6. i)vardas, mergautinė pavardė, pavardės ir slapyvardžiai;
  7. ii)gimimo data ir vieta; iii) tautybė;
  8. iv)lytis;
  9. v)bet kokie ypatingi būdingi ir nuolatiniai fiziniai bruožai;
  10. vi)duomenų įtraukimo pagrindas; vii) siūlomos priemonės; viii) perspėjimo kodas, jei asmuo kada nors buvo ginkluotas, smurtavo ar įvykdė pabėgimą. Bet kuriuo atveju neįtraukiami duomenys, išvardyti Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, pasirašytos 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre (toliau – 1981 m. Strasbūro konvencija) 6 straipsnio pirmajame sakinyje. 5 straipsnis 1. Duomenys pagal 3 straipsnio i–iv punktuose nurodytas kategorijas įtraukiami į Muitinės informacinę sistemą tik turint tikslą stebėti ir pranešti, atlikti diskretišką priežiūrą ar specialius patikrinimus. 2. 1 dalyje nurodytų siūlomų priemonių taikymo tikslu asmens duomenys pagal bet kurią iš 3 straipsnio i–vi punktuose nurodytų kategorijų gali būti įtraukti į Muitinės informacinę sistemą tik tuo atveju, jeigu, ypač remiantis ankstesne neteisėta veikla, yra tikrų požymių, rodančių, kad konkretus asmuo įvykdė, vykdo ar vykdys sunkius nacionalinių įstatymų pažeidimus. 6 straipsnis 1. Jeigu siūlomos priemonės, nurodytos 5 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos, toliau nurodyta informacija gali būti visa ar iš dalies surinkta ir perduota informaciją teikiančiai valstybei narei:
  11. i)tai, kad prekės, transporto priemonė, įmonė arba asmuo, apie kuriuos pranešta, rasti;
  12. ii)patikrinimo vieta, laikas ir pagrindas; iii) kelionės maršrutas ir paskirtis;
  13. iv)asmenys, kurie lydi konkretų asmenį, ar transporto priemonės keleiviai;
  14. v)naudojama transporto priemonė;
  15. vi)vežami daiktai; vii) aplinkybės, kuriomis prekės, transporto priemonė, įmonė arba asmuo buvo rasti. Kai ši informacija renkama taikant diskretišką priežiūrą, privaloma imtis priemonių, užtikrinančių, kad nebūtų pažeistas šios priežiūros diskretiškas pobūdis. 2. Remiantis 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto specialaus patikrinimo sąlygomis, taikyti asmenų, transporto priemonių ir daiktų patikrinimą galima laikantis leistinų sąlygų ir valstybės narės, kurioje atliekamas šis patikrinimas, įstatymų, kitų teisės aktų bei procedūrų. Jei specialus patikrinimas pagal valstybės narės įstatymą draudžiamas, valstybė narė vietoj to taiko stebėjimą ir pranešimus. 7 straipsnis 1. Teisė tiesiogiai naudotis Muitinės informacinėje sistemoje esančiais duomenimis suteikiama išimtinai tik kiekvienos valstybės narės paskirtoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Šios nacionalinės valdžios institucijos yra muitinės administracijos, bet gali būti ir kitos valdžios institucijos, kurios pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras yra kompetentingos veikti siekdamos 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo. 2. Kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir 16 straipsnyje nurodytam komitetui sąrašą, kuriame nurodytos kompetentingos jos valdžios institucijos, kurios buvo paskirtos pagal 1 dalį ir kurios turi teisę tiesiogiai naudotis Muitinės informacine sistema, nurodydamos, kuriais duomenimis ir kokiu tikslu kiekviena valdžios institucija gali jais pasinaudoti. 3. Nepaisydama 1 ir 2 dalies nuostatų, valstybė narė gali bendru sutarimu leisti tarptautinėms ar regioninėms organizacijoms naudotis Muitinės informacine sistema. Toks susitarimas gali būti įformintas šios Konvencijos protokolu. Priimdamos sprendimą, valstybės narės atsižvelgia į bet kokius tarpusavio susitarimus ir bet kurią 18 straipsnyje nurodytos Jungtinės priežiūros institucijos nuomonę dėl duomenų apsaugos priemonių tinkamumo. 8 straipsnis 1. Valstybės narės, tik siekdamos 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo, gali naudotis iš Muitinės informacinės sistemos gautais duomenimis; tačiau jos gali naudotis jais ir administraciniais ar kitais tikslais iš anksto leidus valstybei narei, kuri įtraukė juos į sistemą, ir laikydamosi jos nustatytų sąlygų. Šis kitas naudojimas remiasi valstybės narės, kuri siekia jais naudotis, įstatymais, teisės aktais ir procedūromis bei 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto R

(87)rekomendacijos 5.5 principu.
  1. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 4 dalių bei 7 straipsnio 3 dalies nuostatų, Muitinės informacinės sistemos duomenis gali naudoti tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos, kurias paskiria konkreti valstybė narė ir kurios yra kompetentingos pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras veikti siekiant 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo.
  2. Kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir 16 straipsnyje nurodytam komitetui jos pagal 2 dalį paskirtų kompetentingų valdžios institucijų sąrašą.
  3. Duomenys, gauti iš Muitinės informacinės sistemos, gavus išankstinį valstybės narės, kuri juos įtraukė į sistemą, leidimą ir laikantis jos nurodytų sąlygų, gali būti perduoti naudotis kitai, paskirtai ne pagal 2 dalį nacionalinei valdžios institucijai, valstybėms, kurios nėra narės, ir tarptautinėms arba regioninėms organizacijoms, kurios pageidauja jais pasinaudoti. Kiekviena valstybė narė imasi specialių priemonių, kad užtikrintų šių duomenų apsaugą juos persiunčiant ar pateikiant ne jos teritorijoje esančioms tarnyboms. Išsami informacija apie šias priemones privalo būti perduota 18 straipsnyje nurodytam Jungtinei priežiūros institucijai. 9 straipsnis
  4. Informacijos įtraukimą į Muitinės informacinę sistemą reglamentuoja informaciją teikiančios valstybės narės įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, jeigu ši Konvencija nenumato griežtesnių nuostatų.
  5. Iš Muitinės informacinės sistemos gautų duomenų naudojimą, įskaitant bet kurios informaciją teikiančios valstybės narės pagal 5 straipsnį pasiūlytos priemonės taikymą, reglamentuoja valstybės narės, kuri šiuos duomenis naudoja, įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, jeigu ši Konvencija nenumato griežtesnių nuostatų. 10 straipsnis
  6. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą muitinės administraciją, kuri atsakinga už savo šalies Muitinės informacinę sistemą.
  7. Ši administracija atsakinga už tinkamą Muitinės informacinės sistemos eksploatavimą valstybėje narėje ir imasi priemonių, būtinų užtikrinant šios Konvencijos nuostatų laikymąsi.
  8. Valstybės narės informuoja viena kitą apie 1 dalyje nurodytą kompetentingą administraciją. IV SKYRIUS DUOMENŲ KEITIMAS 11 straipsnis
  9. Tik informaciją teikianti valstybė narė turi teisę keisti, papildyti, taisyti ar pašalinti duomenis, kuriuos ji įtraukė į Muitinės informacinę sistemą.
  10. Jeigu valstybė narė pastebi ar atkreipia dėmesį, kad duomenys, kuriuos ji įtraukė, yra iš esmės neteisingi arba buvo įtraukti ar saugomi prieštaraujant šios Konvencijos nuostatoms, ji atitinkamai pakeičia, papildo, ištaiso ar pašalina duomenis ir atitinkamai informuoja apie tai kitas valstybes nares.
  11. Jeigu viena iš valstybių narių turi įrodymų, įrodančių, kad kurie nors duomenys yra iš esmės neteisingi arba buvo įtraukti ar saugomi prieštaraujant šios Konvencijos nuostatoms, ji kaip galima greičiau atitinkamai informuoja informaciją teikiančią valstybę narę. Pastaroji patikrina atitinkamus duomenis ir prireikus nedelsdama ištaiso arba pašalina šią informaciją. Informaciją teikianti valstybė narė informuoja kitą valstybę narę apie bet kokį atliktą pataisymą ar pašalinimą.
  12. Jeigu, įtraukdama duomenis į Muitinės informacinę sistemą, valstybė narė pastebi, kad jos pranešimas prieštarauja ankstesniam pranešimui turiniu ar siūloma priemone, ji nedelsdama informuoja valstybę narę, kuri parengė ankstesnį pranešimą. Tuomet abi valstybės narės stengiasi išspręsti šį klausimą. Tuo atveju, jei nesusitariama, išlieka pirmasis pranešimas, tačiau tos naujojo pranešimo dalys, kurios neprieštarauja, įtraukiamos į sistemą.
  13. Atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, tais atvejais, kai bet kurios valstybės narės teismas ar kita kompetentinga valdžios institucija toje valstybėje narėje priima galutinį sprendimą dėl Muitinės informacinės sistemos duomenų pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar pašalinimo, valstybės narės imasi bendrų priemonių, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas. Tais atvejais, kai skirtingų valstybių narių teismų ar kitų kompetentingų valdžios institucijų, įskaitant paminėtąsias 15 straipsnio 4 dalyje, sprendimai, susiję su ištaisymu ar pašalinimu, prieštarauja vieni kitiems, valstybės narės, įtraukusios atitinkamus duomenis, pašalina juos iš sistemos. V SKYRIUS DUOMENŲ IŠSAUGOJIMAS 12 straipsnis
  14. Į Muitinės informacinę sistemą įtraukti duomenys saugomi tik laikotarpį, būtiną tikslui, kuriam jie buvo įtraukti, pasiekti. Informaciją teikianti valstybė narė bent jau kasmet peržiūri tokio išsaugojimo poreikį.
  15. Informaciją teikianti valstybė narė peržiūros laikotarpiu gali nuspręsti išsaugoti duomenis iki kitos peržiūros, jei būtina juos išsaugoti tikslams, dėl kurių jie buvo įtraukti. Nepažeidžiant 15 straipsnio, jei nėra sprendimo išsaugoti duomenis, jie automatiškai perkeliami į tą Muitinės informacinės sistemos dalį, naudojimasis kuria yra apribotas pagal 4 dalį.
  16. Muitinės informacinė sistema, įspėdama prieš vieną mėnesį, automatiškai praneša informaciją teikiančiai valstybei narei apie numatytą duomenų perkėlimą iš Muitinės informacinės sistemos pagal 2 dalį.
  17. Pagal 2 dalį perkelti duomenys toliau saugomi Muitinės informacinėje sistemoje vienerius metus bet, nepažeidžiant 15 straipsnio, jais gali naudotis tik 16 straipsnyje nurodyto komiteto atstovas arba 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos. Tuo laikotarpiu jie gali naudotis duomenimis tik turėdami tikslą patikrinti jų teisingumą ir teisėtumą, po to duomenys turi būti pašalinti. VI SKYRIUS ASMENS DUOMENŲ APSAUGA 13 straipsnis
  18. Kiekviena valstybė narė, iš Muitinės informacinės sistemos ketinanti gauti arba įtraukti į ją asmens duomenis, ne vėliau kaip įsigaliojus šiai Konvencijai, priima nacionalinius teisės aktus, pakankamus, kad būtų pasiektas bent jau toks asmens duomenų apsaugos lygis, kuris atitiktų 1981 m. Strasbūro konvencijos principus.
  19. Valstybė narė gauna asmens duomenis iš Muitinės informacinės sistemos arba įtraukia juos į ją, tik jei 1 dalyje numatyta šių duomenų apsaugos tvarka įsigalioja tos valstybės narės teritorijoje. Pagal 17 straipsnį valstybė narė taip pat turi būti anksčiau paskyrusi nacionalinę priežiūros instituciją ar institucijas.
  20. Siekiant užtikrinti tinkamą šios Konvencijos duomenų apsaugos nuostatų taikymą, Muitinės informacinė sistema kiekvienoje valstybėje narėje laikoma nacionaline duomenų rinkmena, kuriai taikomos 1 dalyje nurodytos nuostatos ir bet kurios kitos griežtesnes šios Konvencijos nuostatos. 14 straipsnis
  21. Atsižvelgdama į 8 straipsnio 1 dalį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal jos įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras Muitinės informacinės sistemos asmens duomenis naudoti kitam, negu 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam tikslui, yra neteisėta.
  22. Duomenys gali būti dubliuojami tik techniniais tikslais ir tuo atveju, jei šis dubliavimas būtinas, kad 7 straipsnyje nurodytos valdžios institucijos atliktų tiesioginę paiešką. Atsižvelgiant į 8 straipsnio 1 dalį, kitų valstybių narių įtraukti asmens duomenys negali būti nukopijuoti iš Muitinės informacinės sistemos į kitas nacionalines duomenų rinkmenas. 15 straipsnis
  23. Asmenų teisės, susijusios su asmens duomenimis Muitinės informacinėje sistemoje, ypač teisė susipažinti su jais, įgyvendinamos remiantis valstybės narės, kurioje šios teisės taikomos, įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis. Jei tai nustatyta atitinkamos valstybės narės įstatymuose, kituose teisės aktuose ir procedūrose, 17 straipsnyje numatyta nacionalinė priežiūros institucija nusprendžia, ar informacija gali būti perduota ir pagal kokias procedūras. Nepateikusi atitinkamų duomenų valstybė narė gali perduoti duomenis, jeigu ji yra pirmiau suteikusi galimybę duomenis teikiančiai valstybei narei pateikti savo požiūrį.
  24. Valstybė narė, kuriai pateiktas prašymas pasinaudoti asmens duomenimis, atsisako suteikti teisę jais pasinaudoti, jeigu toks pasinaudojimas gali pakenkti pagal 5 straipsnio 1 dalį pranešime nurodytos teisinės priemonės taikymui, arba norėdama apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Galimybė pasinaudoti nesuteikiama tuo metu, kai atliekama diskretiška priežiūra ar stebėjimas ir rengiamas pranešimas.
  25. Pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras kiekvienoje valstybėje narėje gali būti pataisyti ar pašalinti su asmeniu susiję asmens duomenys, jeigu šie duomenys yra faktiškai neteisingi arba buvo įtraukti ar yra saugojami Muitinės informacinėje sistemoje prieštaraujant šios Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytam tikslui ar 1981 m. Strasbūro konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.
  26. Bet kuris asmuo kiekvienos valstybės narės teritorijoje gali, remdamasis atitinkamos valstybės narės įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, pareikšti ieškinį arba, prireikus, pateikti teismui ar kitai pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras kompetentingai valdžios institucijai skundą dėl su juo susijusių asmens duomenų Muitinės informacinėje sistemoje, kad būtų: i) ištaisyti ar pašalinti faktiškai neteisingi asmens duomenys; ii) ištaisyti ar pašalinti faktiškai neteisingi asmens duomenys, įtraukti ar saugojami Muitinės informacinėje sistemoje prieštaraujant šios Konvencijos nuostatoms; iii) gauta teisė pasinaudoti asmens duomenimis; iv) gauta kompensacija, numatyta 21 straipsnio 2 dalyje. Suinteresuotos valstybės narės tarpusavyje įsipareigoja įgyvendinti galutinius teismo ar kitos kompetentingos valdžios institucijos sprendimus, priimtus pagal i, ii ir iii papunkčių nuostatas.
  27. Šiame straipsnyje ir 11 straipsnio 5 dalyje nuorodos į „galutinį sprendimą“ nereiškia jokio kurios nors valstybės narės įsipareigojimo apskųsti teismo ar kitos kompetentingos valdžios institucijos priimtą sprendimą. VII SKYRIUS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA 16 straipsnis
  28. Įkuriamas komitetas, kurį sudaro valstybių narių muitinės administracijų atstovai. Komitetas savo sprendimus dėl 2 dalies pirmosios įtraukos nuostatų priima bendru sutarimu, o dėl 2 dalies antrosios įtraukos nuostatų – dviejų trečdalių balsų dauguma. Savo darbo tvarkos taisykles komitetas priima bendru sutarimu.
  29. Komitetas atsakingas už: – šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir teisingą taikymą nepažeidžiant 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų valdžios institucijų įgaliojimų; – tinkamą Muitinės informacinės sistemos eksploatavimą pagal techninius ir veiklos reikalavimus. Komitetas imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad 12 ir 19 straipsniuose numatytos priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos atsižvelgiant į Muitinės informacinę sistemą. Taikant šią dalį, Komitetas gali turėti teisę tiesiogiai susipažinti ir naudoti Muitinės informacinės sistemos duomenis.
  30. Remdamasis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi, Komitetas kasmet atsiskaito Tarybai už Muitinės informacinės sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, prireikus pateikdamas rekomendacijas.
  31. Komisija dalyvauja Komiteto darbe. VIII SKYRIUS ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪRA 17 straipsnis
  32. Kiekviena valstybė narė paskiria už asmens duomenų apsaugą atsakingą nacionalinę priežiūros instituciją ar institucijas, kurios atliktų nepriklausomą į Muitinės informacinę sistemą įtrauktų duomenų priežiūrą. Remdamosi savo atitinkamais nacionaliniais įstatymais, priežiūros institucijos atlieka nepriklausomą priežiūrą ir patikrinimus, kad užtikrintų, jog Muitinės informacinėje sistemoje saugomų duomenų tvarkymas ir naudojimas nepažeistų suinteresuoto asmens teisių. Tuo tikslu priežiūros institucijos turi teisę naudotis Muitinės informacine sistema.
  33. Kiekvienas asmuo gali paprašyti bet kurios nacionalinės priežiūros institucijos patikrinti su juo susijusius asmens duomenis, esančius Muitinės informacinėje sistemoje, ir tai, kaip šie duomenys buvo panaudoti ar yra naudojami. Šią teisę reglamentuoja valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros. Jeigu duomenis įtraukė kita valstybė narė, patikrinimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su tos valstybės narės nacionaline priežiūros institucija. 18 straipsnis
  34. Įkuriama Jungtinė priežiūros institucija, į kurią įeina po du kiekvienos valstybės narės atstovus, pakviestus iš atitinkamos nepriklausomos nacionalinės priežiūros institucijos ar institucijų.
  35. Jungtinė priežiūros institucija atlieka savo uždavinį, vadovaudamasi šios Konvencijos ir 1981 m. Strasbūro konvencijos nuostatomis bei atsižvelgdama į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. rugsėjo 17 d. rekomendaciją R
(87)15. 3. Jungtinė priežiūros institucija yra įgaliota prižiūrėti Muitinės informacinės sistemos eksploatavimą, tirti bet kuriuos taikymo ar aiškinimo sunkumus, kurie gali atsirasti jos eksploatavimo metu, tirti problemas, kurios gali atsirasti valstybių narių nacionalinėms priežiūros institucijoms atliekant nepriklausomą priežiūrą arba asmenims įgyvendinant savo teises, leidžiančias pasinaudoti šia Sistema, ir rengti siūlymus, kad būtų rasti bendri problemų sprendimai. 4. Vykdydama savo pareigas, Jungtinė priežiūros institucija turi teisę naudotis Muitinės informacine sistema. 5. Jungtinės priežiūros institucijos parengtos ataskaitos siunčiamos valdžios institucijoms, kurioms nacionalinės priežiūros institucijos teikia savo ataskaitas. IX SKYRIUS MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS APSAUGA 19 straipsnis 1. Visas būtinas administracines apsaugos priemones:
  1. i)Muitinės informacinės sistemos terminalams savo valstybėse taiko kompetentingos valstybių narių institucijos;
  2. ii)vienoje vietoje įrengtiems Muitinės informacinei sistemai ir terminalams, kurie naudojami techniniais tikslais ir pagal 3 dalį reikalaujamiems patikrinimams atlikti, taiko 16 straipsnyje nurodytas komitetas. 2. Kompetentingos valdžios institucijos ir 16 straipsnyje nurodytas komitetas ypač imasi priemonių, kad:
  3. i)užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims naudotis duomenų tvarkymo įranga;
  4. ii)užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims skaityti, kopijuoti, keisti ar šalinti duomenis ir duomenų laikmenas; iii) užkirstų kelią neteisėtam duomenų įrašymui ir bet kuriam neteisėtam jų naudojimui, keitimui ar šalinimui;
  5. iv)užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims naudotis Muitinės informacine sistema naudojant duomenų perdavimo įrangą;
  6. v)užtikrintų, jog įgalioti asmenys galėtų naudotis tik tais Muitinės informacinės sistemos duomenimis, kurie susiję su jų įgaliojimais;
  7. vi)užtikrintų galimybę patikrinti ir nustatyti, kurioms valdžios institucijoms galima siųsti duomenis duomenų perdavimo įranga; vii) užtikrintų galimybę vėliau patikrinti ir nustatyti, kokie duomenys, kada ir kieno buvo įtraukti į Muitinės informacinę sistemą, bei galimybę prižiūrėti duomenų panaudojimo atvejus; viii) užkirstų kelią neteisėtam duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui duomenų perdavimo ar duomenų laikmenų gabenimo metu. 3. 16 straipsnyje nurodytas komitetas prižiūri naudojimosi Muitinės informacine sistema atvejus, kad galėtų patikrinti, ar paieškos buvo atliktos leistinai ir ar jas atliko tam teisę turintys asmenys. Tikrinama mažiausiai 1 % visų atliktų paieškų. Pildoma šių paieškų ir patikrinimų sistemoje suvestinė, kurią minėtas komitetas ir 17 bei 18 straipsniuose nurodytos priežiūros institucijos naudoja tik pirmiau nurodytu tikslu ir kuri panaikinama po šešių mėnesių. 20 straipsnis Kompetentinga muitinės administracija, nurodyta šios Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje, atsako už 19 straipsnyje nustatytų apsaugos priemonių taikymą atitinkamos valstybės narės teritorijoje įrengtiems terminalams, 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas peržiūros funkcijas bei tinkamą šios Konvencijos įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kiek tai būtina pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras. X SKYRIUS ATSAKOMYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI 21 straipsnis 1. Kiekviena valstybė narė atsako už duomenų, kuriuos ji įtraukė į Muitinės informacinę sistemą, teisingumą, tikslumą ir teisėtumą. Kiekviena valstybė narė taip pat privalo laikytis 1981 m. Strasbūro konvencijos 5 straipsnio nuostatų. 2. Kiekviena valstybė narė, remiantis savo šalies įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, atsako už žalą, kuri buvo padaryta asmeniui dėl Muitinės informacinės sistemos naudojimo konkrečioje valstybėje narėje. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai informaciją teikianti valstybė padaro žalos įtraukdama neteisingus duomenis arba įtraukdama duomenis, prieštaraujančius šiai Konvencijai. 3. Jeigu valstybė narė, kuriai dėl neteisingų duomenų pareikštas ieškinys, nėra valstybė narė, kuri juos pateikė, atitinkamos valstybės narės siekia susitarti, kokią kompensavimo sumos dalį, jei ji yra numatyta, kitai valstybei narei atlygina informaciją teikianti valstybė narė. 22 straipsnis 1. Išlaidas, kurias valstybės narės patiria eksploatuodamos Muitinės informacinę sistemą ir ją pritaikydamos savo teritorijose, padengia kiekviena iš jų. 2. Kitas išlaidas, patirtas įgyvendinant šią Konvenciją, išskyrus tas, kurios negali būti atskirtos nuo Muitinės informacinės sistemos eksploatavimo turint tikslą taikyti Bendrijos muitinės ir žemės ūkio taisykles, padengia valstybės narės. Kiekvienos valstybės narės dalis nustatoma atsižvelgiant į jos bendrojo vidaus produkto ir bendros valstybių narių bendrųjų vidaus produktų sumos santykį per metus, einančius prieš tuos metus, kuriais patirtos išlaidos. Šioje dalyje terminas „bendrasis nacionalinis produktas“ reiškia bendrąjį nacionalinį produktą, nustatytą remiantis 1989 m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 89/130/EEC, Euratom dėl bendrojo nacionalinio produkto rinkos kainomis
(1)apskaičiavimo suvienodinimo arba pagal bet kurį kitą pataisantį ar pakeičiantį Bendrijos dokumentą. XI SKYRIUS ĮGYVENDINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 23 straipsnis Valstybių narių valdžios institucijos tiesiogiai keičiasi pagal šią Konvenciją pateikta informacija. 24 straipsnis
  1. Valstybės narės priima šią Konvenciją remdamosi savo konstituciniais reikalavimais.
  2. Valstybės narės praneša Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui apie tai, kad konstituciniai reikalavimai, reikalingi šiai Konvencijai priimti, įvykdyti.
  3. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai paskutinė valstybė narė pateikia 2 dalyje nurodytą informaciją dėl formalumo atlikimo. 25 straipsnis
  4. Prie šios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos nare.
  5. Šios Konvencijos tekstas, Europos Sąjungos Tarybos parengtas prisijungiančiosios valstybės kalba, laikomas autentišku.
  6. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.
  7. Ši Konvencija įsigalioja kiekvienoje valstybėje narėje, kuri prisijungia prie jos praėjus 90 dienų po to, kai buvo pateiktas jos prisijungimo dokumentas, arba Konvencijos įsigaliojimo dieną, jeigu ji dar nebuvo įsigaliojusi pasibaigus nurodytam 90 dienų laikotarpiui. 26 straipsnis
  8. Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius yra šios Konvencijos depozitaras.
  9. Depozitaras Oficialiajame Europos Bendrijų leidinyje skelbia informaciją apie priėmimus ir prisijungimus, pareiškimus ir išlygas, taip pat bet kurią kitą su šia Konvencija susijusią informaciją. 27 straipsnis
  10. Remdamasi Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, Taryba pradiniame etape turi ištirti bet kurį valstybių narių ginčą dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, kad būtų priimtas sprendimas. Jeigu per šešis mėnesius sprendimas nepriimamas, viena ginčo šalis gali perduoti šį klausimą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui.
  11. Bet kuris ginčas dėl šios Konvencijos taikymo tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos, įrodžius, kad ginčo išspręsti derybomis neįmanoma, privalo būti perduotas Teisingumo Teismui. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją. Priimta 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje vienu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Šis vienas egzempliorius deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose. 1 OL Nr. L 49, 1989 2 21, p.
  12. ______________ SUSITARIMAS dėl laikino Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, taikymo tarp tam tikrų valstybių narių (95/C 316/04) BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos Sąjungos valstybės narės ir 1995 m. liepos 26 d. Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, toliau – Konvencija, pasirašiusios valstybės, ATSIŽVELGDAMOS į kuo ankstesnio Konvencijos taikymo svarbą; KADANGI pagal Europos Sąjungos sutarties K.7 straipsnį, šios sutarties VI antraštinė dalis netrukdo dviem ar daugiau valstybių narių pradėti bendradarbiavimą ir toliau glaudžiau bendradarbiauti, jei toks bendradarbiavimas neprieštarauja ar netrukdo nurodytos sutarties VI antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimui; KADANGI laikinas Konvencijos taikymas tarp tam tikrų Europos Sąjungos valstybių narių neprieštarautų arba netrukdytų Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje numatytam bendradarbiavimui, SUSITARĖ: 1 straipsnis Šiame Susitarime: - „Konvencija“ – tai Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos Sutarties K.3 straipsniu, - „Aukštosios Susitariančios Šalys“ – Europos Sąjungos valstybės narės, Konvencijos šalys, - „Šalys“ – Europos Sąjungos valstybės narės, šio Susitarimo šalys. 2 straipsnis Konvencija yra laikinai taikoma tarp šio Susitarimo Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių nuo pirmos trečiojo mėnesio dienos po to, kai aštunta Aukštoji Susitariančioji Šalis deponuoja šio Susitarimo patvirtinimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentus. 3 straipsnis Laikinam Konvencijos taikymui reikalingos laikinosios nuostatos priimamos bendru Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių, tarp kurių laikinai taikytina Konvencija, sutarimu ir pasikonsultavus su kitomis Aukštosiomis Susitariančiosiomis Šalimis. Šio laikino taikymo laikotarpiu Konvencijos 16 straipsnyje nurodyto Komiteto funkcijas bendru sutarimu ir glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Bendrijų Komisija vykdo Aukštosios Susitariančios Šalys. Šiuo laikotarpiu nevykdoma Konvencijos 7 straipsnio 3 dalis ir 16 straipsnis. 4 straipsnis
  13. Šį Susitarimą gali pasirašyti valstybės narės, pasirašiusios Konvenciją. Susitarimą reikia patvirtinti, priimti ar ratifikuoti. Jis įsigalioja pirmą trečiojo mėnesio dieną po to, kai aštunta Aukštoji Susitariančioji Šalis deponuoja patvirtinimo, prisijungimo ar ratifikavimo dokumentus.
  14. Aukštajai Susitariančiajai Šaliai, kuri deponuoja savo patvirtinimo, priėmimo ar ratifikavimo dokumentus vėliau, šis Susitarimas įsigalioja pirmą trečiojo mėnesio dieną po deponavimo.
  15. Patvirtinimo, priėmimo ar ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris yra depozitaras. 5 straipsnis Šis Susitarimas, sudarytas vienu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis, kurio visi tekstai yra autentiški, yra deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris patvirtintą kopiją išsiunčia kiekvienai šaliai. 6 straipsnis Šis Susitarimas netenka galios įsigaliojus Konvencijai. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą. Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų liepos dvidešimt šeštą dieną Briuselyje vienu originalo egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Originalas deponuojamas Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus archyvuose. Belgijos Karalystės Vyriausybės vardu Danijos Karalystės Vyriausybės vardu Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės vardu Graikijos Respublikos Vyriausybės vardu Ispanijos Karalystės Vyriausybės vardu Prancūzijos Respublikos Vyriausybės vardu Airijos Vyriausybės vardu Italijos Respublikos Vyriausybės vardu Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės vardu Nyderlandų Karalystės Vyriausybės vardu Austrijos Respublikos Vyriausybės vardu Portugalijos Respublikos Vyriausybės vardu Suomijos Vyriausybės vardu Švedijos Karalystės vardu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės vardu ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.