Darbinis variantas (vertėjas) Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės SUSITARIMAS dėl žvejybos EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA (toliau Bendrija) IR NORVEGIJOS KARALYSTĖ, PRISIMINDAMOS glaudžius Bendrijos ir Norvegijos santykius, ATSIŽVELGDAMOS į jų bendrą norą užtikrinti, kad būtų išsaugoti ir racionaliai valdomi žuvų ištekliai prie jų pakrančių esančiuose vandenyse; ATSIŽVELGDAMOS į Trečiosios Jungtinių Tautų konferencijos darbą, skirtą dėl Jūrų teisei; PATVIRTINDAMOS, kad pakrančių valstybės plėsdamos jų jurisdikcijai gyvųjų išteklių atžvilgiu priklausančius rajonus ir šiuose rajonuose naudodamosi suvereniomis teisėmis, susijusiomis su šių išteklių tyrinėjimu, naudojimu, išsaugojimu ir valdymu, turi ir laikytis tarptautinės teisės principų ir jais vadovautis; ATSIŽVELGDAMOS į faktą, jog Norvegija nustatė nuo 1977 m. sausio 1 d. galiojančią ekonominę 200 jūrmylių nuo jos pakrantės besidriekiančią zoną, kurioje ji naudojasi suvereniomis teisėmis tyrinėti, naudoti, saugoti ir valdyti jos išteklius, ir kad Bendrija sutiko, jog jos valstybių narių žvejybos zonų ribos (toliau - Bendrijos žvejybos jurisdikcijos rajonai) siekia 200 jūrmylių ir šiose ribose žvejojama laikantis Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos; NORĖDAMOS nustatyti sąlygas, kuriomis ateityje bus pagrįsti žvejybiniai santykiai, SUSITARĖ: 1 straipsnis 1. Kiekviena Šalis leidžia savo žvejybos jurisdikcijos rajone, apimančiame 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojama teritorinė jūra, kitos Šalies žvejybos laivams žvejoti laikantis toliau nurodytų nuostatų. 2. Šio Susitarimo priedas yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. 2 straipsnis 1. Kiekviena Šalis, atsižvelgdama į pataisas, kurias gali reikėti atlikti tam, kad būtų prisitaikoma prie nenumatytų aplinkybių ir remdamasi būtinybe racionaliai valdyti savo gyvuosius išteklius, savo žvejybos jurisdikcijos rajonui atitinkamai kiekvienais metais nustato:
- a)bendrą leidžiamą sugauti atskirųjų arba sudėtinių išteklių kiekį, atsižvelgdama į jos turimą geriausią mokslinę informaciją, išteklių tarpusavio priklausomybę, atitinkamų tarptautinių organizacijų darbą ir kitus susijusius veiksnius;
- b)po atitinkamų konsultacijų – kitos Šalies žvejybos laivams leidžiamą sugauti kiekį, vadovaudamasi tikslu pasiekti abi puses patenkinančią jų žvejybinių santykių pusiausvyrą, ir priede nurodytas sąlygas. 2. Kiekviena Šalis nustato kitas priemones, kurios, jų nuomone, būtinos norint savo teritorijoje išsaugoti bei racionaliai valdyti išteklius ir reguliuoti žvejybą. Nustatant šias ir tolesnes priemones, taikomas po to, kai kasmet nustatomos žvejybos galimybės, atsižvelgiama į būtinybę nekelti pavojaus kitos Šalies žvejybos laivams suteiktoms žvejybos galimybėms. 3 straipsnis Jei viena iš Šalių reikšmingai iškreipia žvejybos modelius rajonuose, kurie yra svarbūs norint pasiekti abi puses patenkinančią jų žvejybinių santykių pusiausvyrą, Šalys skubiai konsultuojasi, siekdamos išsaugotų abipusių žvejybinių santykių tęstinumą. Jei per tris mėnesius nuo pageidavimo konsultuotis nepasiekiamas konsultacijų prašiusią Šalį tenkinantis sprendimas, nepaisant 13 straipsnio nuostatų, ta Šalis gali sustabdyti arba nutraukti Susitarimą apie tai pranešusi prieš 30 dienų. 4 straipsnis Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos laiku perduoda kitai Šaliai žvejybos laivo, kuriuo leidžiama žvejoti kitos Šalies žvejybos jurisdikcijos rajone, pavadinimą, registracijos numerį ir kitas susijusias detales. Tuoj po to antroji Šalis išduoda licencijas, atitinkančias pagal 2 straipsnio 1 dalies b punktą suteiktas žvejybos galimybes. 5 straipsnis Vienos Šalies, žvejojančios kitos Šalies žvejybos jurisdikcijos rajonuose, žvejybos laivai turi laikytis išsaugojimo priemonių, kitų sąlygų ir visų žvejybos veiklą tame rajone reglamentuojančių taisyklių ir reglamentų. Apie visas naujas priemones, sąlygas, taisykles ar reglamentus tinkamai pranešama iš anksto. 6 straipsnis 1. Kiekviena Šalis imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad jų laivai laikysis šio Susitarimo ir kitų susijusių reglamentų nuostatų. 2. Kiekviena Šalis gali jos jurisdikcijos žvejybos rajonuose, laikydamasi tarptautinės teisės, imtis tokių priemonių, kurios galėtų užtikrinti, jog kitos Šalies laivai laikysis šio Susitarimo nuostatų. 7 straipsnis Šalys įsipareigoja bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą jūros gyvųjų išteklių valdymą ir išsaugojimą, ir skatinti būtinus mokslinius tyrimus šioje srityje, ypač susijusius su:
- a)abiejų Šalių žvejybos jurisdikcijos rajonų ištekliais, kad, kiek įmanoma, suderintų šių išteklių žvejybos reguliavimo priemones;
- b)abiejų Šalių žvejybos jurisdikcijos rajonuose ir už jų arba greta jų esančių rajonų bendro intereso ištekliais. 8 straipsnis Šalys sutinka tartis šio Susitarimo įgyvendinimo ir tinkamo veikimo klausimais arba tada, kai kyla ginčas dėl jo aiškinimo arba taikymo. 9 straipsnis Šis Susitarimas nepažeidžia kitų dabartinių susitarimų dėl vienos Šalies žvejybos laivų žvejybos kitos Šalies žvejybos jurisdikcijos rajonuose. 10 straipsnis Nė viena šio Susitarimo nuostata neturi įtakos ir jokiu būdu nepažeidžia kurios nors Šalies požiūrio į bet kokį klausimą, susijusį su Jūrų teise. 11 straipsnis Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir Norvegijos Karalystės teritorijoje. 12 straipsnis Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys informuoja viena kitą apie reikiamų procedūrų užbaigimą. Šis Susitarimas iki jam įsigaliojant laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos. 13 straipsnis Pirmą kartą šis Susitarimas galioja 10 metų nuo jo įsigaliojimo dienos. Jei, likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos, Šalys neatsiunčia viena kitai pranešimo apie Susitarimo nutraukimą, jis galioja dar šešis metus ir toliau vis pratęsiamas šešerių metų laikotarpiams, jei ne mažiau kaip prieš devynis mėnesius iki kiekvieno iš jų pabaigos nepateikiami pranešimai apie nutraukimą. 14 straipsnis Priėmus Trečiosios Jungtinių Tautų konferencijos konvenciją dėl Jūros teisės, kiekviena Šalis gali paprašyti konsultacijų, siekdama šio Susitarimo nuostatas išnagrinėti atsižvelgdama į minėtos konvencijos nuostatas. PRIEDAS 1. Nustatydamos leidžiamą sugauti išteklių kiekį pagal Susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktą, Šalys turi vadovaujantis tikslu pasiekti abi puses tenkinančią jų žvejybinių santykių pusiausvyrą. Remiantis išsaugojimo reikalavimais, abi Šalis tenkinanti pusiausvyra turi remtis pastarųjų metų Norvegijos žvejyba Bendrijos žvejybos jurisdikcijos rajonuose. Šalys pripažįsta, kad siekiant šio tikslo reikės atitinkamai pakeisti Bendrijos žvejybos veiklą Norvegijos vandenyse. 2. Kiekviena Šalis atsižvelgs į kitos Šalies žvejojimo žvejybos jurisdikcijos rajonuose pobūdį ir apimtis, turint omenyje įprastinius sugavimus, žvejybos modelius ir kitus susijusius veiksnius. 3. Siekdamos straipsnio 1 dalyje išdėstytų tikslų, Šalys vykdys laipsnišką mažinimą, kad šį tikslą įgyvendintų iki 1982 m. gruodžio 31 d.