Darbinis variantas (vertėjas)

Darbinis variantas (vertėjas) Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras PROTOKOLAS dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių ŠIO PROTOKOLO SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, BŪDAMOS 1976 m. vasario 16 d. Barselonoje priimtos Konvencijos dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos ŠALIMIS, NORĖDAMOS įgyvendinti minėtos Konvencijos 4 straipsnio 2 dalį ir 8 bei 15 straipsnius, PAŽYMĖDAMOS žmonių veiklos greitą plėtimąsi Viduržemio jūros zonoje, ypač industrializacijos ir urbanizacijos srityse, taip pat sezoninį pakrančių gyventojų skaičiaus padidėjimą dėl turizmo, PRIPAŽINDAMOS pavojų, kurį jūrų aplinkai ir žmonių sveikatai kelia tarša iš sausumoje esančių šaltinių, ir iš to kylančias rimtas problemas daugelyje Viduržemio jūros pakrančių vandenų ir upių estuarijų, pirmiausiai dėl išleidžiamų neišvalytų, nepakankamai išvalytų ar netinkamai apdorotų buitinių ar pramonės atliekų, PRIPAŽINDAMOS nevienodą pakrančių valstybių išsivystymo lygį bei atsižvelgdamos į besivystančių šalių būtinas ekonomines ir socialines reikmes, NUSPRENDUSIOS glaudžiai bendradarbiaudamos imtis būtinų priemonių Viduržemio jūrai nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių apsaugoti, SUSITARĖ: 1 straipsnis Šio Protokolo Susitariančiosios Šalys (toliau – Šalys), imasi visų atitinkamų priemonių užkirsti kelią, sumažinti, įveikti ir kontroliuoti Viduržemio jūros zonos taršą, kurią sukelia išmetami teršalai iš upių, pakrantėse esančių pastatų ar nuotakų, arba jų teritorijose skleidžiami iš kitų sausumoje esančių šaltinių. 2 straipsnis Šiame Protokole:

1. a)„Konvencija“ – tai Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija, priimta Barselonoje, 1976 m. vasario 16 d.;
2. b)„Organizacija“ – tai Konvencijos 13 straipsnyje nurodyta įstaiga;
3. c)„Gėlo vandens riba“ – vandentakių vieta, kurioje atoslūgio metu ir laikotarpiu, kai gėlo vandens tėkmė yra silpna, pastebimas druskingumo padidėjimas dėl jūros vandens patekimo. 3 straipsnis Šio Protokolo taikymo zona (toliau – Protokolo zona) yra:
4. a)Viduržemio jūros zona, kaip nurodyta Konvencijos 1 straipsnyje;
5. b)vandens plotai į sausumos pusę nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis, o vandentakių atveju – plotai, besidriekiantys iki gėlo vandens ribos;
6. c)su jūra susisiekiančios sūraus vandens žemapelkės. 4 straipsnis 1. Šis Protokolas taikomas:
7. a)išmetamiems teršalams, į protokolo zoną patenkantiems iš Šalių teritorijose esančių sausumos šaltinių, būtent: - tiesiogiai, iš nuotakų, išmetančių teršalus į jūrą, ar krante esančių išmetamųjų įrenginių, - netiesiogiai, per upes, kanalus ar kitus vandentakius, tarp jų ir požeminius vandentakius, ar per nuotekas;
8. b)atmosferos pernešamai taršai iš sausumos šaltinių pagal sąlygas, nurodytas papildomame šio Protokolo priede, ir šalių priimtomis remiantis Konvencijos 17 straipsnio nuostatomis. 2. Šis Protokolas taip pat taikomas teršalams, išmetamiems iš stacionariųjų statinių atviroje jūroje, priklausančių Šalies jurisdikcijai, ir naudojamų kitiems, nei kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei jos podirvio mineralinių išteklių tyrimo ir eksploatavimo, tikslams. 5 straipsnis 1. Šalys įsipareigoja pašalinti Protokolo zonos taršą, kurią sukelia šio Protokolo I priede išvardintos medžiagos, patenkančios iš sausumoje esančių šaltinių. 2. Tuo tikslu jos parengia ir įgyvendina, atitinkamai pavieniui ar bendrai, būtinas programas ir priemones. 3. Šios programos ir priemonės apima ir bendruosius išmetimo bei naudojimo standartus. 4. Šalys visoms I priede išvardintoms medžiagoms nustato standartus ir programų bei priemonių, skirtų pašalinti taršą iš sausumoje esančių šaltinių, įgyvendinimo terminus, kuriuos periodiškai peržiūri, jei reikia, kas dveji metai, laikantis šio Protokolo 15 straipsnio nuostatų. 6 straipsnis 1. Šalys griežtai riboja sausumoje esančių šaltinių taršą, kurią Protokolo zonoje sukelia šio Protokolo II priede išvardintos medžiagos ar šaltiniai. 2. Tuo tikslu jos parengia ir įgyvendina, atitinkamai pavieniui ar bendrai, būtinas programas ir priemones. 3. Teršalų išmetimas griežtai priklauso nuo leidimų, kuriuos išduoda kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, atitinkamai atsižvelgdamos į šio Protokolo III priedą, išdavimo. 7 straipsnis 1. Bendradarbiaudamos su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis Šalys palaipsniui parengia ir priima bendras gaires ir, atitinkamai, standartus ar kriterijus, ypač susijusius su:
9. a)kranto nuotakų vamzdžių ilgiu, gyliu ir vieta, ypač atsižvelgiant į nuotekų pirminiam valymui panaudotus metodus;
10. b)konkrečius reikalavimus nuotekoms, kurioms reikia atskiro valymo;
11. c)jūrų vandens, naudojamo konkretiems tikslams, būtino apsaugoti dėl žmonių sveikatos, gyvųjų išteklių ir ekosistemos, kokybe;
12. d)didelę jūrų aplinkos taršą keliančių produktų, įrenginių ir pramoninių bei kitų procesų kontrole bei jų laipsnišku pakeitimu;
13. e)konkrečiais reikalavimais dėl I ir II prieduose išvardintų išmetamų medžiagų kiekių, jų koncentracija bei išmetimo metodais. 2. Nepažeidžiant šio Protokolo 5 straipsnio nuostatų, rengiant šias bendras gaires, standartus ar kriterijus, atsižvelgiama į vietos ekologines, geografines ir fizines savybes, Šalių ekonominį pajėgumą ir jų plėtros poreikį, esamą taršos lygį ir jūrų aplinkos tikrą absorbavimo pajėgumą. 3. 5 ir 6 straipsniuose nurodytos veiksmų programos ir priemonės, siekiant jas laipsniškai įgyvendinti, priimamos atsižvelgiant į gebėjimą pritaikyti ir pertvarkyti esamus įrenginius, šalių ekonominį pajėgumą ir jų plėtros poreikį. 8 straipsnis Pagal Konvencijos nuostatas ir jos 10 straipsnyje numatytas stebėsenos programas, ir, jei būtina, bendradarbiaudamos su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, Šalys atlieka stebėseną kaip galima anksčiau, siekdamos:
14. a)sistemingai įvertinti, pagal galimybes, taršos lygį savo pakrantėse, ypač atsižvelgiant į medžiagas ir šaltinius, išvardintus I ir II prieduose, ir periodiškai pateikti informaciją apie tai;
15. b)įvertinti pagal šį Protokolą įgyvendinamų jūrų aplinkos taršos sumažinimo priemonių poveikį. 9 straipsnis Remdamosi Konvencijos 11 straipsniu, Šalys, kiek galima, bendradarbiauja mokslo ir technologijos srityse, susijusiose su tarša iš sausumoje esančių šaltinių, ypač tiriant teršalų sąnaudas, išmetimo kelius ir poveikį bei kuriant naujus jų valymo, sumažinimo ir pašalinimo metodus. Tuo tikslu šalys ypač siekia:
16. a)keistis mokslo ir technine informacija;
17. b)koordinuoti savo mokslinių tyrimų programas. 10 straipsnis Šalys, tiesiogiai ar padedamos kompetentingų regioninių ar kitų tarptautinių organizacijų, arba dvišalio susitarimo pagrindu, bendradarbiauja, siekdamos parengti ir, kiek įmanoma, įgyvendinti pagalbos besivystančioms šalims programas, ypač mokslo, švietimo ir technologijų srityse, turėdamos tikslą užkirsti kelią taršai iš sausumoje esančių šaltinių ir jos žalingam poveikiui jūrų aplinkai. 2. Techninė pagalba ypač apimtų mokslinio ir techninio personalo apmokymą, taip pat šių šalių atitinkamos įrangos įsigijimą, naudojimą ir gamybą lengvatinėmis sąlygomis, dėl kurių susitartų suinteresuotos Šalys. 11 straipsnis 1. Jei teršalai iš vandentakio, tekančio per dviejų ar daugiau Šalių teritorijas arba sudarančio jų tarpusavio sieną, gali sukelti Protokolo zonos jūrų aplinkos taršą, atitinkamos Šalys, atsižvelgdamos į šio Protokolo nuostatas tiek, kiek tai susiję su kiekvienos iš jų interesais, kviečiamos bendradarbiauti siekiant užtikrinti visapusišką jo taikymą. 2. Šalis neatsakinga už valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, teritorijoje kylančią taršą. Tačiau minėta Šalis stengiasi bendradarbiauti su minėta valstybe, kad būtų užtikrinas visapusiškas Protokolo taikymas. 12 straipsnis 1. Atsižvelgiant į Konvencijos 22 straipsnio 1 dalį, kai tarša iš sausumoje esančių šaltinių sukeliama vienos iš šalių teritorijoje, gali tiesiogiai pažeisti kitos šalies, ar daugiau šalių, interesus, suinteresuotos šalys, vienos ar daugiau šalių prašymu, pradeda konsultacijas turėdamos tikslą pasiekti priimtiną sprendimą. 2. Kiekvienos suinteresuotos Šalies prašymu, klausimas įtraukiamas į kito Šalių posėdžio, rengiamo laikantis šio Protokolo 14 straipsnio, darbotvarkę; posėdyje gali būti pateikiamos rekomendacijos, kaip pasiekti priimtiną sprendimą. 13 straipsnis 1. Šalys per organizaciją informuoja viena kitą apie priemones, kurių ėmėsi, ir pasiektus rezultatus bei, jei pasitaiko tokių atvejų, sunkumus, su kuriais susidūrė taikydamos šį Protokolą. Tokios informacijos surinkimo ir pateikimo tvarka nustatoma Šalių posėdžių metu. 2. Ši informacija apima, inter alia:
18. a)statistinius duomenis apie leidimus, išduotus laikantis šio Protokolo 6 straipsnio;
19. b)šio Protokolo 8 sraipsnyje numatytos stebėsenos rezultatų duomenis;
20. c)iš jų teritorijų išmetamų teršalų kiekius;
21. d)priemones, kurių ėmėsi laikantis šio Protokolo 5 ir 6 straipsnių. 14 straipsnis 1. Eiliniai Šalių posėdžiai vyksta vienu metu su eiliniais Konvencijos Susitariančiųjų Šalių posėdžiais, surengtais pagal Konvencijos 14 straipsnį. Šalys taip pat gali rengti neeilinius posėdžius laikantis Konvencijos 14 straipsnio. 2. Šio Protokolo Šalių posėdžių funkcijos, inter alia, yra:
22. a)nuolat tikrinti, kaip įgyvendinamas šis Protokolas ir apsvarstyti priimtų priemonių veiksmingumą bei visas kitas galimas priimti priemones, ypač priedų forma;
23. b)peržiūrėti ir atitinkamai pakeisti šio protokolo priedus;
24. c)parengti ir priimti programas ir priemones laikantis šio Protokolo 5, 6 ir 15 straipsnių;
25. d)laikantis šio Protokolo 7 straipsnio, priimti bendras gaires, standartus ir kriterijus tokia forma, dėl kurios susitars Šalys;
26. e)teikti rekomendacijas laikantis šio Protokolo 12 straipsnio 2 dalies;
27. f)apsvarstyti informaciją, Šalių pateiktą pagal šio Protokolo 13 straipsnį;
28. g)vykdyti kitas funkcijas, kurios gali būti būtinos šio Protokolo taikymui. 15 straipsnis 1. Šalių posėdyje 2/3 balsų dauguma priimamos programos ir priemonės, skirtos taršai iš sausumoje esančių šaltinių sumažinti ar pašalinti, kaip numatyta šio Protokolo 5 ir 6 straipsniuose. 2. Šalys, kurios negali priimti programos ar priemonių, praneša Šalių posėdyje apie veiksmus, kurių jos ketina imtis atitinkamos programos ar priemonių atžvilgiu, taip susitariant, kad šios Šalys bet kuriuo metu gali pritarti priimtai programai ar priemonėms. 16 straipsnis 1. Su bet kuriuo protokolu susijusios Konvencijos nuostatos taikomos ir šiam Protokolui. 2. Darbo tvarkos ir finansinės taisyklės, priimtos pagal Konvencijos 18 straipsnį, taikomos šiam Protokolui, jei šio Protokolo Šalys nesusitaria kitaip. 3. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti Atėnuose 1980 m. nuo gegužės 17 d. iki birželio 16 d. ir Madride nuo 1980 m. birželio 17 d. iki 1981 m. gegužės 16 d. kiekvienai valstybei, pakviestai į Viduržemio jūros regiono pakrančių valstybių įgaliotųjų atstovų konferenciją dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių, 1980 m. gegužės 12 -17 d surengtą Atėnuose. Iki tos pačios datos jį taip pat teikiama pasirašyti Europos ekonominei bendrijai ir kiekvienai panašiai regioninei ekonominei grupei, kurios bent vienas iš narių yra Viduržemio jūros zonos pakrančių valstybė ir kuri turi kompetenciją srityse, kurioms taikomas šis Protokolas. 4. Šis Protokolas ratifikuojamas, priimamas ar patvirtinamas. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Ispanijos vyriausybei, kuri imsis depozitaro funkcijų. 5. Nuo 1981 m. gegužės 17 d. šis protokolas teikiamas prisijungti valstybėms, nurodytoms pirmiau pateiktoje 3 dalyje, Europos ekonominei bendrijai ir bet kuriai toje dalyje nurodytai grupei. 6. Šis Protokolas įsigalioja 30 d. po to, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos Šalys deponavo mažiausiai šešis Protokolo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo bei prisijungimo prie jo dokumentus. Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo atitinkamų vyriausybių tinkamai šiuo tikslu įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą. PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimtųjų metų gegužės septynioliktą dieną vienu egzemplioriumi arabų, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Visi keturi tekstai turi vienodą galią. ____________ I PRIEDAS A. Šio Protokolo 5 straipsnio nuostatoms įgyvendinti toliau, ne pirmumo tvarka, išvardijamos medžiagos, medžiagų šeimos ir grupės. Jos buvo atrinktos daugiausiai dėl jų: - toksiškumo; - tvarumo; - bioakumuliacijos. 1. Organohalogeninti junginiai irmedžiagos, kurios gali sudaryti šiuos junginius jūrų aplinkoje ([1]); 2. Organiniai fosforo junginiai ir medžiagos, galinčios sudaryti šiuos junginius jūrų aplinkoje