LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PARAIŠKŲ TEIKIMO GAIRIŲ LIETUVOS DARBO BIRŽAI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.1 PRIEMONĘ „UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS“ PATVIRTINIMO 2004 m. liepos 15 d. Nr. A1-171 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421), 14 punktu, 1. Tvirtinu Paraiškų teikimo gaires Lietuvos darbo biržai pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“ (pridedama). 2. Nustatau, kad paraiškos pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“ gali būti teikiamos nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 17 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO Ministrė Vilija Blinkevičiūtė PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-171 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA PARAIŠKŲ TEIKIMO GAIRĖS LIETUVOS DARBO BIRŽAI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIORITETO „žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.1. priemonĘ „Užimtumo gebėjimų ugdymas“ Kvietimo Nr. BPD04-ESF-2.1.0-01 2004 I. Bendrosios nuostatos 1. Paraiškų teikimo gairės Lietuvos darbo biržai (toliau – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – darbo birža) finansinei paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.1. priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“. 2. Remiantis Lietuvos 2004–2006 m. Bendruoju programavimo dokumentu, darbo birža yra vienintelė institucija, atsakinga už BPD 2.1. priemonės „Užimtumo gebėjimų ugdymas“ įgyvendinimą. Parama darbo biržai pagal šią priemonę bus skiriama naudojant tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą, kuri taikoma tais atvejais, kai egzistuoja tik vienas pareiškėjas, kuris pagal savo kompetenciją ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas funkcijas gali įgyvendinti konkrečias Lietuvos 2004–2006 m. Bendrajame programavimo dokumente numatytas priemonės veiklas. 3. Tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra numatyta Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-3421) (toliau – Taisyklės). 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Paramos intensyvumas – teikiamos pagalbos išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos. Paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro paraiškos A dalies forma, patvirtinta finansų ministro įsakymu, ir B dalies forma, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Parama – ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos projektams finansuoti. Paramos teikimo sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2004–2006 – m. bendrojo programavimo dokumento priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Sutartį pasirašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas ir darbo birža. Tinkamos finansuoti išlaidos – projektą įgyvendinant faktiškai išleistos lėšos, nurodytos šiose Gairėse ir paramos teikimo sutartyje, būtinos projektui vykdyti ir kurios gali būti finansuojamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. II. europos sąjungos struktūriniai fondai ir jų parama lietuvai I. BENDRA INFORMACIJA APIE europos sąjungos struktūrinius fondus 5. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos nare, prisijungė prie vienos iš bendrųjų Europos Sąjungos (toliau – ES) politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą, įgyvendinimo. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos. 6. Struktūriniai fondai – tai ES finansiniai instrumentai, skirti sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Yra 4 ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos: 6.1. Europos regioninės plėtros fondas; 6.2. Europos socialinis fondas; 6.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas; 6.4. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. 7. 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus BPD pagrindu, taip pat EQUAL ir INTERREG Bendrijos iniciatyvų programų pagrindu. 8. Lietuvos 2004–2006 metų Bendrajam programavimo dokumentui Respublikos Vyriausybė pritarė 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609). Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d. II. LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 9. Lietuvos 2004–2006 m. Bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) – Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis, šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, paramos administravimo principus. Jame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 10. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos bus investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 10.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 10.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, dirbančiųjų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 10.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumo didinimui, informacinių paslaugų plėtojimui, turizmo potencialo efektyvesniam panaudojimui); 70.4. kaimo ir žuvininkystei plėtrai; 9.5. techninei pagalbai. 11. Detali informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, kurį patvirtino Laikinasis BPD Priežiūros komitetas 2004 m. vasario 5 d. 12. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos ir prioritetų įgyvendinimo dokumentas. BPD priedas papildantis patį BPD dokumentas, kuriame pateikiami: 12.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 12.2. bendri BPD prioritetų ir priemonių lygio rodikliai; 12.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 12.4. detalizuoti BPD numatytų priemonių aprašymai; 12.5. finansuotinos veiklos; 12.6. finansinės lentelės; 12.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 12.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 12. 9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. III. Europos socialinis fondas 13. Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 14. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą. 15. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 15.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtojimas ir skatinimas kovoti su nedarbu ir užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 15.2. lygios galimybės patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti; 15.3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 15.4. kvalifikuotos, išsilavinusios ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas, verslumo ir sąlygų darbo vietoms kurti plėtojimas, gebėjimų ir žmonių potencialo moksliniuose tyrimuose, mokslo ir technologijos srityje didinimas; 15.5. konkrečioms priemonėms skirtoms moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą, bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 16. ESF finansinė parama skiriama žmogiškiesiems ištekliams plėtoti tose veiklos rūšyse, kurios yra integracijos į darbo rinką dalis: 16.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, priemonės, skirtos skatinti užimtumo gebėjimams didinti, orientavimas, konsultavimas ir nuolatinis profesinis mokymas; 16.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 16.3. mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 16.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką. 17. Siekiant padidinti šių Gairių 16 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 17.1. struktūroms ir sistemoms: 14.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą, bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbuotojams gerinti; 17.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 17.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sferų ryšių plėtojimui; 17.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išėjimo į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 17.2. lydimosioms priemonėms: 17.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 17.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti palaipsnę integraciją į darbo rinką; 17.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas. IV. esf paramos administravimo sistema lietuvoje 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48 – 1676; 2003, Nr. 88 – 3999) buvo patvirtintos ES struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje taisyklės. 19. Remiantis šių Gairių 18 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu, BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Žmonių išteklių plėtros paramos programos fondas (toliau – Fondas) – už šias priemones atsakinga Įgyvendinančiąja institucija. 20. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) atsakinga: 20.1. už BPD 2.1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“; 20.2. už BPD 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 20.3. už BPD 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 21. Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga: 21.1 už BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“; 21.2. už BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. 22. Vadovaujantis šių Gairių 18 punkte nurodytu nutarimu, tarpinė institucija atsakinga už jai priskirtos BPD priemonės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonės įgyvendinimą ir priežiūrą, o įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už tos pačios BPD priemonės projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. III. LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.1. PRIEMONĖ „UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS“ I. BPD 2.1. PRIEMONĖS „UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS“ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 23. Pagrindinis BPD 2.1. priemonės „Užimtumo gebėjimų ugdymas“ (toliau – BPD 2.1 priemonė) tikslas – gerinti bedarbių užimtumo gebėjimus ir jų integraciją į darbo rinką, siekiant padėti mažinti nedarbą ir užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui. 24. Priemonės uždaviniai: 24.1. Plėtoti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą ir didinti bedarbių bei tų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimą tokiose priemonėse. 24.2. Stiprinti darbo biržos sistemos institucinius gebėjimus. II. LĖŠOS BPD 2.1. PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 25. 2004–2006 m. 2.1. priemonei įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 211,2 mln. Lt, iš jų ESF lėšos sudaro 158,4 mln. lt, bendrojo finansavimo lėšos – 52,8 mln. Lt. 26. BPD 2.1. priemonės projektai bus bendrai finansuojami iš Užimtumo fondo (darbo biržos lėšos) ir valstybės biudžeto lėšų. 27. 2004 m. planuojama pasirašyti paramos teikimo sutarčių už 46 mln. Lt. 28. Visos BPD 2.1. priemonei numatytos lėšos turi būti faktiškai išmokėtos iki 2008 m. gruodžio 31 d. IV. REIKALAVIMAI DARBO BIRŽAI, PARTNERIAMS IR TEIKIAMIEMS PROJEKTAMS I. REIKALAVIMAI DARBO BIRŽAI IR PARTNERIAMS 29. Pagal BPD 2.1. priemonę paraiškas teikia ir finansavimą gauna darbo birža. 30. Darbo birža gali rengti projektą ir jį įgyvendinti individualiai arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriais gali būti Lietuvoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys, kurie dalyvaus įgyvendinant projektą ir naudosis jo rezultatais arba produktais. Tai gali būti: 30.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos; 30.2. asociacijos. 31. Renkantis partnerį, darbo birža turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį bei galimybes papildyti projektą reikalingais ištekliais. 32. Partneriu negali būti juridiniai asmenys, kurie yra: bankrutuojantys, nemokūs, likviduojami ar esantys bet kurioje analogiškoje situacijoje; nevykdantys įstatymais numatytų mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų; paraiškoje pateikę klaidinančią informaciją, pažeidę kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, yra bandę gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą arba atranką atliekančiai institucijai arba projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu. 33. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, darbo birža su jais pasirašo partnerystės deklaraciją (5 priedas) ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti LR Civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi darbo birža ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtines veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. Bet kuriuo atveju jungtinės veiklos sutartis turi atitikti LR Civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių nuostatas ir bendruosius teisinės technikos reikalavimus. 33.1. Sutartyje turi būti nurodyta: 33.1.1. sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 33.1.2. sutarties šalys (darbo birža ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas); 33.1.4. sutarties tikslas. 33.2. Sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 33.2.1. sutarties dalyvių įnašai į projektą; 33.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 33.2.3. sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai; asmenys, organizuosiantys bei atsakysiantys už atskiras projekto veiklų sritis; jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 33.2.4. sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių ir dėl sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp sutarties dalyvių tvarka (kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į darbo biržos sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma); 33.2.5. kas atsakingas (vardas, pavardė ir pareigos) už bendrų partnerių reikalų įgyvendinant projektą vykdymą; 33.2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam ir kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 33.2.7. projekto valdymo grupės sudarymas ir veikla; 33.2.8. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti darbo biržai paramos teikimo sutartyje arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būtu perduoti darbo biržai; 33.2.9. sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo, pratęsimo sąlygos ir tvarka. Bendrieji reikalavimai: 33.2.9.1. sutartis nutraukiama: 33.2.9.1.1. darbo biržai vienašališkai atsisakius paramos teikimo sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba, jei grąžinama sumokėta paramos lėšų dalis; 33.2.9.1.2. Ministerijai priėmus sprendimą nutraukti paramos teikimo sutartį ir apie tai pranešus darbo biržai. 33.2.9.2. sutartis keičiama: 33.2.9.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje sutartyje; 33.2.9.2.2. darbo biržai pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) Fondui bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes. 33.2.9.3. Darbo birža ne vėliau kaip 10 dienų iki šios sutarties keitimo apie tai praneša Fondui. 33.3. Sutartyje rekomenduojama nustatyti: 33.3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 33.3.2. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp sutarties dalyvių, kaip darbo birža ketina informuoti partnerius apie Fondo ir Ministerijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su darbo biržos siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos darbo biržą apie projekto pažangą ir kt.; 33.3.3. informacijos apie projektą konfidencialumas užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaidą ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.; 33.3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką; 33.4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai. 34. Partneris negali būti tas, kuris projekto įgyvendinimo eigoje teikia (parduoda) paslaugas darbo biržai, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Tokios paslaugos projektui vykdyti yra perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 202, Nr. 118-5296). II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PROJEKTUI. SPECIFINIAI ATRANKOS KRITERIJAI 35. Visi teikiami projektai turi atitikti BPD ir BPD priede nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 35.1. atitikti bendrą BPD strategiją ir Lietuvos nacionalinę bei Europos Sąjungos politikos kryptis; 35.2. prisidėti prie BPD 2.1. priemonės tikslo (ų) ir uždavinių įgyvendinimo; 35.3. atitikti bent vieną iš BPD 2.1. priemonėje išvardintų remtinų veiklų; 35.4. demonstruoti pridedamąją vertę ir būti finansiškai tęstiniai; 35.5. turi demonstruoti svarų papildomumą, t. y. tai kad be ES paramos jų nebūtų įmanoma įgyvendinti. 36. Rengiant projektus būtina užtikrinti, kad pastarieji neprieštarautų BPD priede įvardintoms horizontalaus lygio sritims. BPD numatytos horizontalaus lygio sritys yra: 36.1. tolygi plėtra; 36.2. lygių galimybių užtikrinimas; 36.3. informacinės visuomenės plėtra; 36.4. regioninė plėtra. 37. Teikiami projektai bus vertinami pagal tai, kaip jie atitinka BPD priede nustatytus specifinius 2.1. priemonės atrankos kriterijus. Finansuojami projektai turi: 37.1. atitikti nacionalinę užimtumo strategiją; 37.2. atitikti aukšto nedarbo lygio regionų poreikius; 37.3. numatyti platesnį ITT panaudojimą; 37.4. plėtoti naujus darbo su darbo biržos klientais metodus ir jiems teikiamas paslaugas. V. BPD 2.1. PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMAS 2004 METAIS: FINANSUOJAMOS VEIKLOS, TIKSLINĖS GRUPĖS, PARAMOS DYDIS I. FINANSUOJAMOS VEIKLOS 38. Vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-64 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslų ir uždavinių 2004 metams“ patvirtintais tikslais ir uždaviniais, ESF parama 2004 metais bus skirta šioms veiklų sritims įgyvendinti: 38.1. Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinio rengimo plėtra; 38.2. Bedarbių užimtumo rėmimas; 38.3. Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų plėtra. II. BEDARBIŲ IR ASMENŲ, ĮSPĖTŲ APIE ATLEIDIMĄ, PROFESINIO RENGIMO PLĖTRA 39. „Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinio rengimo plėtra“ veiklos srities (toliau – 1-a veiklos sritis) tikslas: užtikrinti nedarbo, ypač ilgalaikio, prevenciją, didinti bedarbių užimtumo gebėjimus ir sudaryti galimybes jiems susirasti nuolatinį darbą. Projektas turi užtikrinti bedarbių profesinio mokymo apimčių ir kokybės plėtrą, tikslingą ir optimalų bedarbių įtraukimą į profesinio mokymo programas, siekiant suteikti bedarbiams tokias žinias ir gebėjimus, kurie atitiktų darbo rinkos poreikius ir padėtų jiems įsitvirtinti darbo rinkoje. 40. 1-os veiklos srities remiamos veiklos: 40.1. bedarbių profesinis orientavimas ir konsultavimas; 40.2. naujų profesinio mokymo programų diegimas; 40.3. bedarbių profesinis mokymas; 40.4. profesinio mokymo efektyvumo įvertinimas. 41. Tikslinės grupės, kurioms skirtos šių Gairių 40 punkte nurodytos veiklos: jauni (iki 25 m. amžiaus) ir ilgalaikiai bedarbiai (neturintiems darbo ir registruotiems darbo biržoje ilgiau nei 12 mėnesių), kaimo bedarbiai. 42. Remiantis BPD priede nurodytais rodikliais BPD 2.1. priemonei, 1-ai veiklos sričiai nustatomi šie kiekybiniai tikslai: Rezultatų rodikliai Projekto dalyvių skaičius, iš jų: 4000–5000 moterys 50% jaunimas iki 25 30% ilgalaikiai bedarbiai 30% Pasekmių rodikliai Skaičius dalyvių, įgijusių profesinę kvalifikaciją, iš jų: 75–80% moterys 45–50% jaunimas iki 25 40–50% ilgalaikiai bedarbiai 30–40% Skaičius dalyvių, kurie tęsia mokymąsi, iš jų: 15–20% moterys 45–50% jaunimas iki 25 20–30% ilgalaikiai bedarbiai 5–10% Įsidarbinimo lygis projekto pabaigoje 50% moterys 50% 43. Įgyvendinant projektą, būtina užtikrinti nustatytų kiekybinių tikslų pasiekimą. Pateikti rodikliai ir kiekybiniai tikslai yra privalomi, tačiau darbo birža paraiškoje gali numatyti ir papildomus rodiklius bei kiekybinius tikslus, pagal kuriuos bus vertinama projekto pažanga bei rezultatai. 44. Projekto trukmė: 2 metai. 45. Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija 46. Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos teikimo sutartis (tūkst. Lt): Viso ESF Užimtumo fondas Valstybės biudžetas 2004 m. 10 904 8 178 2 726 2005 m. 12 816 9 612 3 204 Viso 23 720 17 790 2 726 3 204 47. 1-ai veiklos sričiai įgyvendinti 2004–2005 metais numatyta 23720 tūkst. Lt. Iš jų 17790 tūkst. Lt sudaro ESF lėšos (75 proc.) ir 5930 tūkst. Lt (25 proc.) – nacionalinis bendrasis finansavimas. Nacionalinį bendrąjį finansavimą sudaro: 2004 m. Užimtumo fondo lėšos – 2726 tūkst. Lt, o 2005 m. – valstybės biudžeto lėšos – 3204 tūkst. Lt., kadangi nuo 2005 m. bedarbių profesinis mokymas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto, o ne iš Užimtumo fondo lėšų. 2004 m. numatytą bendrąjį finansavimą darbo birža turi užtikrinti pati, iš Užimtumo fondo lėšų. 2005 m. bendrojo finansavimo lėšos yra numatytos iš valstybės biudžete (specialiojoje valstybės biudžeto programoje). III. BEDARBIŲ UŽIMTUMO RĖMIMAS 48. „Bedarbių užimtumo rėmimo“ veiklos srities (toliau – 2-a veiklos sritis) tikslas: didinti bedarbių aktyvumą ir motyvaciją, padėti bedarbiams įgyti darbinius įgūdžius bei praktinę patirtį. 49. 2-os veiklos rities remiamos veiklos: 49.1. pasitikėjimo savimi, gebėjimų ir įgūdžių konkuruoti darbo rinkoje ir aktyvios darbo paieškos ugdymas; 49.2. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimas; 49.3. Užimtumo fondo remiami darbai; 49.4. viešieji darbai. 50. Tikslinės grupės, kurioms skirtos šių Gairių 49 punkte nurodytos veiklos: 50.1. darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai; 50.2. bedarbiai, vyresni kaip 50 metų; 50.3. bedarbiai, kuriems gresia ilgalaikė bedarbystė. 51. Remiantis BPD priede nurodytais rodikliais BPD 2.1. priemonei, 2-ai veiklos sričiai nustatomi šie kiekybiniai tikslai: Rezultatų rodikliai Projekto dalyvių skaičius, iš jų: 4000–5000 Moterys 50% jaunimas iki 25 30% ilgalaikiai bedarbiai 30% Pasekmių rodikliai Įsidarbinimo lygis projekto pabaigoje 50% Moterys 50% 52. Įgyvendinant projektą, būtina užtikrinti nustatytų kiekybinių tikslų pasiekimą. Pateikti rodikliai ir kiekybiniai tikslai yra privalomi, tačiau darbo birža paraiškoje gali numatyti ir papildomus rodiklius bei kiekybinius tikslus, pagal kuriuos bus vertinama projekto pažanga bei rezultatai. 53. Projekto trukmė: 2 metai. 54. Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija 55. Paramos intensyvumas siekia 75 proc. Likusi dalis – darbo biržos lėšos. Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos teikimo sutartis (tūkst. Lt): Viso ESF Užimtumo fondas Valstybės biudžetas 2004 m. 7 266 5 450 1 816 2005 m. 14 476 10 857 3619 Viso: 21 742 16 307 5435 56. 2-ai veiklos sričiai įgyvendinti 2004–2005 metais numatoma 21742 tūkst. Lt. Iš jų 16307 tūkst. Lt sudaro ESF lėšos (75 proc.) ir 5435 tūkst. Lt (25 proc.) – nacionalinis bendrasis finansavimas, kurį šiame projekte sudarys Užimtumo fondo lėšos. IV. LIETUVOS DARBO BIRŽOS ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ PLĖTRA 57. „Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų plėtros“ veiklos srities (toliau – 3-ia veiklos sritis) tikslas: tobulinti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų personalo kvalifikaciją ir gerinti darbo kokybę, siekiant užtikrinti ES užimtumo tarnybų teikiamų paslaugų lygį. 58. 3-os veiklos srities remiamos veiklos: 58.1. darbo biržos darbuotojų mokymai; 58.2. gebėjimų (bendrųjų ir specifinių) bei kvalifikacijos tobulinimas. 59. 3-os veiklos srities tikslinę grupę sudaro Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojai. 60. Remiantis BPD priede nurodytais rodikliais BPD 2.1. priemonei, 2-ai veiklos sričiai nustatomi šie kiekybiniai tikslai: Projekto dalyvių skaičius, iš jų: 150–250 Moterys 50% 61. Įgyvendinant projektą, būtina užtikrinti nustatytų kiekybinių tikslų pasiekimą. Pateikti rodikliai ir kiekybiniai tikslai yra privalomi, tačiau darbo birža paraiškoje gali numatyti ir papildomus rodiklius bei kiekybinius tikslus, pagal kuriuos bus vertinama projekto pažanga bei rezultatai. 62. Projekto trukmė: 1 metai. 63. Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos teritorija 64. Paramos intensyvumas siekia 75 proc. Likusi dalis – darbo biržos lėšos. Maksimali suma, kuriai galima sudaryti paramos teikimo sutartis (tūkst. Lt): Viso ESF Užimtumo fondas Valstybės biudžetas 2004 m. 500 375 125 65. 3-iai veiklos sričiai įgyvendinti 2004 metais skiriama 500 tūkst. Lt. Iš jų 375 tūkst. Lt sudaro ESF lėšos (75 proc.) ir 125 tūkst. Lt (25 proc.) – nacionalinis bendrasis finansavimas, kurį šiame projekte sudarys Užimtumo fondo lėšos. VI. PROJEKTO IŠLAIDOS I. BENDROS IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 66. Paraiškoje nurodomos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Projektui įgyvendinti turi būti naudojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: ESF, bendrojo finansavimo ir darbo biržos lėšoms. Tinkamos išlaidos turi būti: 66.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos teikimo sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti paraiškoje nurodytą projekto veiklų planą. 66.2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos teikimo sutartyje; 66.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas pateisinančių ir įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai, – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui); 67. Projekto išlaidos turi atitikti Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytas išlaidų tinkamumo reikalavimus. 68. Jeigu projekto vykdymui skirtų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atsižvelgus į LR PVM įstatymo 58 str. 1 dalį (PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui), negali būti įtrauktas į PVM atskaitą, tai tokios PVM išlaidos yra laikomos tinkamomis projekto išlaidomis. 69. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus. Paslaugų teikėjo išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos laikomos netinkamomis ir kompensuojamos nebus. II. TINKAMŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 70. Išlaidų tinkamumas finansuoti taip pat apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas: projekto administravimo išlaidos, prekių, paslaugų ir darbų pirkimo ir kitos. 71. Projekto administravimo išlaidos. Šias išlaidas gali sudaryti: 71.1. projektą administruojančio personalo išlaidos: 71.1.1. darbo užmokesčio sąnaudos darbo biržos darbuotojams, administruojantiems projektą. Administracinis personalas – projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas, asmuo, atsakingas už projekto stebėseną. Projekto administravimo funkcijas gali atlikti darbo biržos nuolatiniai darbuotojai arba pagal darbo sutartį tik šiai funkcijai atlikti priimti asmenys. Tinkamos išlaidos yra priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis tik už tą darbo laiką, kurį darbuotojas dirbo administruojant projektą. Faktiniam projekto administravimui reikalingo laiko apskaičiavimui pildomi laikaraščiai. Darbo užmokesčio sąnaudos apima ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.). Atostogų ir ligos sąnaudos yra tinkamos išlaidos, apskaičiuojant šias išlaidas, būtina atsižvelgti į konkretaus asmens dirbtą projekte darbo laiką; 71.1.2. administruojančio personalo mokymas, tačiau tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Administruojantis personalas privalo turėti reikiamą projektų administravimui patirtį, kvalifikaciją ir žinias, kurios yra įrodomos pateikiant šių darbuotojų gyvenimo aprašymą kaip priedus prie paraiškos. Atskirais atvejais tinkamos išlaidos gali būti administracijos personalo dalyvavimo kursuose bei seminaruose išlaidos. 71.1.3. administruojančio personalo kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi), nakvynės, dienpinigių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2555). 71.2. Biuro išlaikymas ir biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriama: patalpų nuoma, komunalinės (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), ryšių paslaugos ir pan. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto administravimo reikmėmis. 71.3. Projekto administravimo paslaugos taip pat gali būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 71.4. Projekto administravimo išlaidos turi būti pagrįstos rinkos kainomis bei realiais projekto poreikiais. 72. Projekto vykdymo išlaidos. Šias išlaidas gali sudaryti: 72.1. Projektą vykdančio personalo išlaidos: 72.1.1. projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio sąnaudos. Tai nuolatinių darbo biržos ir jos projekto partnerių darbuotojų (pvz.: konsultantai, dėstytojai, ekspertai ir pan.), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už darbo dienas, dirbtas vykdant projektą. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos gali būti tik darbo užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Faktiniam projekto veiklos vykdymui reikalingo laiko apskaičiavimui pildomi laikaraščiai. Darbo užmokesčio sąnaudos apima ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – soc. draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.). Planuojami darbuotojų dienos darbo įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius (su visais minėtais mokesčiais). Atostogų ir ligos sąnaudos yra tinkamos išlaidos. Apskaičiuojant šias išlaidas, būtina atsižvelgti į konkretaus asmens dirbtą projekte darbo laiką; 72.1.2. projektą vykdančio personalo mokymas, tačiau tokios išlaidos yra pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Projekto vykdytojo personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinias. Atskirais atvejais tinkamos išlaidos gali būti administracijos personalo dalyvavimo kursuose bei seminaruose išlaidos. 72.1.3. projektą vykdančio personalo kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi), nakvynės, dienpinigių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2555). 72.2. Paslaugų pirkimas. Tinkamos yra projektui įgyvendinti būtinų paslaugų (pavyzdžiui, konsultavimo, mokymo, renginių organizavimo, dėstytojų ir kitų) pirkimo išlaidos, jeigu jos atitinka vidutinius rinkos įkainius. Paslaugos perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 72.3. Priemonių ir įrangos (mokymo, kompiuterinės ir programinės) įsigijimo išlaidos yra tinkamos išlaidos, jei jos atitinka vidutines prekių kainas. Išlaidos įrangai įsigyti yra tinkamos tik tais atvejais, kai ši įranga yra būtina projektui įgyvendinti. Tinkamos finansuoti yra tik tos priemonių ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios gali būti priskirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, projektui įgyvendinti yra perkamas 1 kompiuteris už 3.000, – Lt, jo nusidėvėjimo laikotarpis yra 3 metai, kompiuterio nusidėvėjimas sudaro 1.000, – Lt į metus ir projekto trukmė yra 3 metai — tokiu atveju iš paramos lėšų gali būti finansuojama visa kompiuterio įsigijimo suma — 3.000, – Lt. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2 metai, finansuoti iš paramos lėšų galima būtų tik kompiuterio nusidėvėjimo išlaidas, kurias galima priskirti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 2.000, – Lt. Jei darbo birža pati tam tikrų projekto veiklų (pvz., mokymo) nevykdo, o perka paslaugas viešųjų pirkimų būdu, tai mokymo teikėjas turi užtikrinti visą mokymo proceso organizavimą, įskaitant ir mokymo klases, įrangą ir kt. Tokiais atvejais įrangos pirkimas darbo biržai traktuojamas kaip netinkamos išlaidos. Perkama įranga turi būti nauja (nenaudota). Lėšos, skirtos transporto priemonėms įsigyti, nėra tinkamos išlaidos; 72.4. Transporto priemonių, naudojamų projekto tikslams, nuomos arba lizingo išlaidos yra tinkamos išlaidos. 72.5. Įrangos, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jei: 72.5.1. nacionalinės ar Bendrijos subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tuomet jo nusidėvėjimas yra tinkamos išlaidos; 72.5.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 72.5.3. išlaidos yra susijusios tik su projekto įgyvendinimo laikotarpiu. 72.6. Išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms, yra tinkamos išlaidos. Šias išlaidas sudaro su projekto veiklomis (paskaitos, seminarai, mokymai) susijusių patalpų nuomos (jei tai būtina projekto įgyvendinimui), komunalinių (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), ryšio paslaugų ir kitos išlaidos. Turi būti dokumentai, įrodantys, kad nuomos mokestis, komunalinės paslaugos ir kitos su patalpų išlaikymu susijusios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu. Šios išlaidos bus tinkamos, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto vykdymui naudojamų patalpų plotui. Apskaičiuojant šias išlaidas svarbu atsižvelgti ir į projekto ar atskiros veiklos trukmę. Į darbo biržos apskaitą įtraukiama visa nuomos suma (apmokėta visa suma), tačiau tinkamos patalpų išlaidos bus tos, kurios susijusios su projektu. 73. Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektu. Tikslinės grupės nurodytos šių Gairių 41, 50 ir 59 punktuose. Tinkamos yra šios projekto dalyvių išlaidos: 73.1. projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (soc. draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.) už laiką, kurį dirbantieji dalyvauja projekte (būtina pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Šios išlaidos yra tinkamos tik projektams pagal veiklą „Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų ugdymas“; 73.2. mokymo pašalpos bedarbiams, registruotiems darbo biržoje; 73.4. bedarbių dalyvavimo užimtumo rėmimo programose (užimtumo fondo remiami darbai, viešieji darbai, darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimas) išlaidos; 73.5. dalyvių kelionės į projekto vykdymo vietą ir atgal išlaidos. Gali būti dengiamos tik bilietų išlaidos bei apgyvendinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus bei maitinimo išlaidas padengiantys dienpinigiai. 74. Išlaidos, susijusios su paramos teikimo sutarties sąlygų įgyvendinimu: 74.1. turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu); 74.2. projekto audito išlaidos; 74.3. paramos projekto viešinimo išlaidos; 74.4. finansinės paslaugos (draudimas, banko mokesčiai). Tinkamos yra projekto vykdymui išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą. III. NETINKAMOS IŠLAIDOS 75. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš projekto lėšų. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu: 75.1. patirtos išlaidos yra dengiamos iš kitų Europos Bendrijų ar nacionalinių paramos šaltinių; 75.2. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos paramos teikimo sutartyje; 75.3. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.