← Lietuva

Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas LR Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras 3 PRIEDAS ENERGETIKOS CHARTIJOS PROTOKOLAS dėl energetikos efektyvumo ir susisijusių aplinkosaugos dalykų PREAMBULĖ SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, pasirašiusios šį Protokolą, atsižvelgdamos į Europos energetikos chartiją, priimtą Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos baigiamuoju dokumentu, pasirašytu 1991 m. gruodžio 17 d. Hagoje, pirmiausia į jame esančius pareiškimus, kad būtina bendradarbiauti energetikos efektyvumo ir susijusių aplinkosaugos klausimų srityje, atsižvelgdamos taip pat į Energetikos chartijos sutartį, teikiamą pasirašyti nuo 1994 m. gruodžio 17 d. iki 1995 m. birželio 16 d., atmindamos tarptautinių organizacijų ir forumų darbą, pradėtą energetikos efektyvumo ir energijos apytakos aplinkosaugos klausimų srityje, suprantančios, kad tiekimo stabilumo pagerinimai ir reikšmingi ekonominiai ir aplinkosaugos laimėjimai pasiekti pritaikius ekonomiškai efektyvias energijos naudojimo priemones, ir suprantančios jų svarbą restruktūrizuojant ūkius ir gerinant gyvenimo standartus, pripažindamos, kad dėl pagerinto energijos efektyvumo sumažėja energijos apytakos neigiamos pasekmės aplinkosaugai, įskaitant visuotinį atšilimą ir rūgštėjimą, įsitikinusios, kad energijos kainos turėtų kuo labiau atitikti konkurencinę rinką, užtikrinant į rinką orientuotą kainodarą, taip pat labiau atitiktų aplinkosaugos sąnaudas ir naudą, ir pripažindamos, kad tokia kainodara yra nepaprastai svarbi siekiant pažangos energetikos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos klausimų srityje, įvertindamos esminį privataus sektoriaus, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, vaidmenį propaguojant ir taikant energetikos efektyvumo priemones, ir ketindamos užtikrinti palankią institucinę struktūrą ekonomikos požiūriu perspektyvioms investicijoms į energetikos efektyvumą, pripažindamos, kad komercinių formų bendradarbiavimą gali prireikti papildyti tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu, ypač energetikos politikos formavimo ir analizės srityje, taip pat ir kitose srityse, kurios yra esminės didinant energijos efektyvumą, tačiau netinkamos finansuoti privačiomis lėšomis, ir norėdamos pradėti bendradarbiauti ir imtis koordinuotų veiksmų energijos efektyvumo ir susijusių aplinkosaugos dalykų srityje bei priimti Protokolą, kuriame numatoma kuo ekonomiškesnio ir efektyvesnio energijos naudojimo struktūra, s u s i t a r ė: I DALIS ĮŽANGA 1 straipsnis Protokolo taikymo sritis ir tikslai 1. Šiame protokole apibrėžiami energetikos efektyvumo kaip svarbaus energijos šaltinio propagavimo ir energijos sistemų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo tokiomis priemonėmis politikos principai. Jame taip pat pateikiama patarimų, kaip kurti energetikos efektyvumo programas, nurodomos bendradarbiavimo sritys ir numatoma bendradarbiavimo ir koordinuotų veiksmų plėtojimo struktūra. Tokie veiksmai gali apimti energijos žvalgybą, tyrinėjimus, gamybą, konversiją, sandėliavimą, transportavimą, skirstymą ir naudojimą ir gali būti susiję su bet kuriuo ūkio sektoriumi. 2. Šio Protokolo tikslai yra:

  1. a)energetikos efektyvumo politikos, atitinkančios subalansuotą plėtrą, propagavimas;
  2. b)struktūrinių sąlygų, kurios paskatintų gamintojus ir vartotojus energiją naudoti kuo ekonomiškiau, efektyviau ir kuo labiau aplinkai tinkamais būdais, sukūrimas, pirmiausia organizuojant efektyvios energijos rinkas ir labiau atspindint aplinkosaugos sąnaudas ir naudą; ir
  3. c)skatinant bendradarbiavimą energetikos efektyvumo srityje. 2 straipsnis Sąvokos Šiame Protokole: 1. „Chartija“ – tai Europos energetikos chartija, priimta Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos baigiamuoju dokumentu, pasirašytu 1991 m. gruodžio 17 d. Hagoje; baigiamojo dokumento pasirašymas laikomas Chartijos pasirašymu. 2. „Susitariančioji Šalis“ – tai valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko būti susaistyta šio Protokolo, ir kuriai šis Protokolas galioja. 3. „Regioninė ekonominės integracijos organizacija“ – tai iš valstybių sudaryta organizacija, kurios kompetencijai jos perdavė tam tikrus klausimus, kurių skaičius reglamentuojamas šiuo Protokolu, įskaitant įgaliojimus priimti sprendimus, įpareigojančius jas tais klausimais. 4. „Energijos apytaka“ – tai visa energijos grandinė, įskaitant veiklą, susijusią su įvairių formų energijos žvalgymu, tyrinėjimais, gamyba, konversija, laikymu, gabenimu, skirstymu ir naudojimu bei atliekų apdorojimu ir šalinimu, taip pat šios veiklos sustabdymu, nutraukimu ar pabaigimu, iki minimumo sumažinant žalingą poveikį aplinkai. 5. „Ekonominis efektyvumas“ – tai apibrėžto tikslo pasiekimas mažiausiomis sąnaudomis arba didžiausios naudos gavimas esamomis sąnaudomis. 6. „Energetikos efektyvumo gerinimas“ – tai tokio paties išeigos vieneto (prekės ar paslaugos) išlaikymas nepabloginant išeigos kokybės ar savybių, tačiau sumažinant tai išeigai pagaminti reikalingos energijos kiekį. 7. „Poveikis aplinkai“ – tai bet koks poveikis, kurį aplinkai, įskaitant žmonių sveikatą ir saugumą, florą, fauną, dirvožemį, orą, vandenį, klimatą, landšaftą ir istorijos paminklus ar kitas fizines struktūras arba šių veiksnių tarpusavio sąveiką, sukelia žinoma veikla. Tai taip pat poveikis kultūriniam paveldui ar socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, atsirandantis dėl tų veiksnių pokyčių. II DALIS POLITIKOS PRINCIPAI 3 straipsnis Pagrindiniai principai Susitariančiosios Šalys vadovaujasi tokiais principais: 1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja ir, prireikus, padeda viena kitai kuriant ir įgyvendinant energetikos efektyvumo politiką, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2. Susitariančiosios Šalys nustato energetikos efektyvumo politiką ir tinkamą teisinę ir reguliavimo sistemą, kuria, inter alia, būtų skatinamas:
  4. a)efektyvus rinkos mechanizmų veikimas, įskaitant į rinką orientuotą kainodarą ir didesnį aplinkosaugos sąnaudų ir naudos atitikimą;
  5. b)kliūčių energetikos efektyvumui mažinimas, taip skatinant investicijas;
  6. c)energetikos efektyvumo iniciatyvų finansavimo mechanizmai;
  7. d)švietimas ir informuotumas;
  8. e)technologijų platinimas ir perdavimas;
  9. f)teisinės ir reguliavimo sistemos skaidrumas. 3. Visoje energijos apytakos grandinėje Susitariančiosios Šalys stengiasi išgauti visą energetikos efektyvumo suteikiamą naudą. Šiam tikslui jos, kiek tik leidžia jų kompetencija, formuoja ir įgyvendina energetikos efektyvumo politiką ir imasi bendrų ir koordinuotų veiksmų, grindžiamų ekonominiu efektyvumu ir ūkiškumu, deramai atsižvelgdamos į aplinkosaugos dalykus. 4. Energetikos efektyvumo politika turi apimti ir trumpalaikes priemones tikslinant ankstesnę tvarką, ir ilgalaikes priemones, skirtas energetikos efektyvumui energijos apytakoje pagerinti. 5. Bendradarbiaudamos tam, kad pasiektų šio Protokolo tikslų, Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į žalingo poveikio ir jo mažinimo sąnaudų skirtumus Susitariančiosiose Šalyse. 6. Susitariančiosios Šalys pripažįsta esminį privataus sektoriaus vaidmenį. Jos skatina komunalinių energetikos įmonių, atsakingų valdžios institucijų ir specializuotų institucijų veiksmus bei glaudų pramonės įmonių ir valdžios institucijų bendradarbiavimą. 7. Bendradarbiaujant ar imantis koordinuotų veiksmų turi būti atsižvelgiama į svarbius principus, patvirtintus tarptautiniais susitarimais, kurių dalyvėmis yra Susitariančiosios Šalys, skirtus saugoti aplinką ir gerinti jos būklę. 8. Susitariančiosios Šalys turi visiškai pasinaudoti kompetentingų tarptautinių ar kitokių institucijų darbu bei patirtimi ir stengtis nedubliuoti atlikto darbo. 4 straipsnis Atsakomybės ir koordinavimo pasidalijimas Kiekviena Susitariančioji Šalis stengiasi užtikrinti, kad energetikos efektyvumo politikos koordinavimas būtų paskirstytas visoms atsakingoms jos valdžios institucijoms. 5 straipsnis Strategijos ir politikos tikslai Susitariančiosios Šalys parengia energetikos efektyvumo gerinimo strategijas ir politikos tikslus, kad, atsižvelgiant į specifines jų energetikos sąlygas, būtų deramai sumažintas energijos apytakos poveikis aplinkai. Šios strategijos ir politikos tikslai turi būti aiškūs visoms suinteresuotoms šalims. 6 straipsnis Finansavimas ir finansavimo skatinimas 1. Susitariančiosios Šalys skatina naujus investicijų į energetikos efektyvumą ir susijusias aplinkosaugos priemones finansavimo būdus ir metodus, pavyzdžiui, energijos naudotojų ir išorės investuotojų susitarimus dėl bendrų įmonių (toliau – „trečiųjų šalių finansavimas“). 2. Susitariančiosios Šalys stengiasi bei padeda pasinaudoti privataus kapitalo rinkomis ir egzistuojančiomis tarptautinėmis finansavimo institucijomis, kad būtų lengviau investuoti į energetikos efektyvumo gerinimą ir su energetikos efektyvumu susijusias aplinkosaugos priemones. 3. Susitariančiosios Šalys pagal Energetikos chartijos sutarties nuostatas ir kitus savo tarptautinius teisinius įsipareigojimus gali siūlyti energijos naudotojams fiskalines ar finansines iniciatyvas, kad sudarytų energetikos efektyvumo technologijoms, produktams ir paslaugoms palankesnes sąlygas patekti į rinką. Jos stengiasi tai daryti tokiu būdu, kuris ir užtikrintų skaidrumą, ir iki minimumo sumažintų tarptautinių rinkų iškraipymus. 7 straipsnis Efektyvaus energijos naudojimo technologijų skatinimas 1. Laikydamosi Energetikos chartijos sutarties nuostatų Susitariančiosios Šalys skatina prekybą efektyvaus energijos naudojimo ir aplinkai tinkamomis technologijomis, su energija susijusiomis paslaugomis ir valdymo būdais bei bendradarbiavimą minėtose srityse. 2. Susitariančiosios Šalys skatina taikyti šias technologijas, paslaugas ir valdymo būdus visoje energijos apytakos grandinėje. 8 straipsnis Vidaus programos 1. Tam, kad pasiektų politikos tikslų, suformuotų pagal 5 straipsnį, kiekviena Susitariančioji Šalis kuria, įgyvendina ir reguliariai atnaujina energetikos efektyvumo programas, geriausiai pritaikytas savo sąlygoms. 2. Į šias programas gali būti įtraukta tokia veikla:
  10. a)ilgalaikės energijos paklausos ir tiekimo scenarijų, kuriais būtų remiamasi priimant sprendimus, kūrimas;
  11. b)veiksmų, kurių buvo imtasi, poveikio energetikai, aplinkai ir ekonomikai vertinimas;
  12. c)standartų, skirtų energiją naudojančios įrangos efektyvumui pagerinti, nustatymas ir pastangos suderinti juos tarptautiniu mastu, kad būtų išvengta prekybos iškraipymų;
  13. d)privačių iniciatyvų ir pramoninio bendradarbiavimo, įskaitant bendras įmones, plėtojimas ir rėmimas;
  14. e)efektyviausio energijos naudojimo technologijų, kurios yra perspektyvios ekonomikos požiūriu ir tinkamos aplinkai, taikymo propagavimas;
  15. f)naujoviškų būdų investuoti į energetikos efektyvumo gerinimą, pavyzdžiui, trečiųjų šalių finansavimo ir bendro finansavimo, skatinimas;
  16. g)tinkamų energijos balansų ir duomenų bazių, į kurias, pavyzdžiui, būtų įtraukti pakankamai išsamių duomenų apie energijos paklausą ir energetikos efektyvumo gerinimo technologijas, kūrimas;
  17. h)skatinimas kurti patariamąsias ir konsultacines tarnybas, kurių veiklą gali užtikrinti valstybinės ar privačios pramonės ar komunalinės įmonės, ir kurios teiktų informacijos apie energetikos efektyvumo programas ir technologijas bei padėtų vartotojams ir įmonėms;
  18. i)bendro generavimo ir priemonių padidinti šiluminių centrinių gamybos ir paskirstymo pastatams ir pramonės įmonėms sistemų efektyvumą rėmimas ir propagavimas;
  19. j)specializuotų energetikos efektyvumo institucijų atitinkamuose lygiuose steigimas, kurioms skiriama pakankamai lėšų ir darbuotojų, kad galėtų kurti ir įgyvendinti politiką. 3. Įgyvendindamos savo energetikos efektyvumo programas Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad egzistuotų atitinkama institucinė ir teisinė infrastruktūra. III DALIS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 9 straipsnis Bendradarbiavimo sritys Susitariančiųjų Šalių tarpusavio bendradarbiavimas gali būti bet kokios tinkamos formos. Galimo bendradarbiavimo sritys išvardytos priede. IV DALIS ADMINISTRACINIAI IR TEISINIAI SUSITARIMAI 10 straipsnis Chartijos konferencijos vaidmuo 1. Visus Chartijos konferencijos sprendimus pagal šį Protokolą priima tik tos Energetikos chartijos sutarties Susitariančiosios Šalys, kurios yra šio Protokolo Susitariančiosios Šalys. 2. Chartijos konferencija per 180 dienų nuo šio Protokolo įsigaliojimo stengiasi patvirtinti jo nuostatų, įskaitant atsiskaitymo reikalavimus, peržiūros ir įgyvendinimo palengvinimo tvarką bei bendradarbiavimo sričių pagal 9 straipsnį nustatymo tvarką. 11 straipsnis Sekretoriatas ir finansavimas 1. Sekretoriatas, įkurtas pagal Energetikos chartijos sutarties 35 straipsnį, teikia Chartijos konferencijai visą pagalbą, kurios jai reikia savo pareigoms pagal šį protokolą vykdyti, ir, Chartijos konferencijai sutikus, kitas paslaugas šiam Protokolui paremti, kurių kartais gali prireikti. 2. Sekretoriato ir Chartijos konferencijos išlaidas, patiriamas dėl šio Protokolo, dengia šio Protokolo Susitariančiosios Šalys pagal savo mokumo galimybes, nustatytas pagal formulę, pateiktą Energetikos chartijos sutarties B priede. 12 straipsnis Balsavimas 1. Chartijos konferencijos posėdyje, kuriame sprendžiami atitinkami klausimai, dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių balsų vieningumas reikalingas tam, kad būtų priimti sprendimai:
  20. a)patvirtinti šio Protokolo pakeitimus; ir
  21. b)patvirtinti prisijungimą prie šio Protokolo pagal 16 straipsnį. Susitariančiosios Šalys visomis jėgomis stengiasi vieningai susitarti dėl bet kurių kitų klausimų, kuriuos spręsti jos turi pagal šį Protokolą. Jeigu vieningai susitarti nepavyksta, sprendimai, nesusiję su biudžetu, priimami Chartijos konferencijos posėdyje, kuriame tie klausimai sprendžiami, dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Sprendimai dėl biudžeto klausimų priimami kvalifikuota Susitariančiųjų Šalių, kurių pagal 11 straipsnio 2 dalį įvertinti įnašai kartu sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius visų įvertintų įnašų, balsų dauguma. 2. Šiame straipsnyje „dalyvaujančios ir balsuojančios Susitariančiosios Šalys“ – tai šio Protokolo Susitariančiosios Šalys, dalyvaujančios ir balsuojančios „už“ arba „prieš“, tačiau Chartijos konferencija gali nustatyti tokias darbo tvarkos taisykles, kad tokius sprendimus Susitariančiosios Šalys galėtų priimti neakivaizdiniu būdu. 3. Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus biudžeto klausimus, visi sprendimai, minimi šiame straipsnyje, galioja tik tada, jeigu juos palaiko paprasta Susitariančiųjų Šalių dauguma. 4. Kai balsuoja regioninė ekonominės integracijos organizacija, jos balsų skaičius lygus jos valstybių narių, kurios yra šio Protokolo Susitariančiosios Šalys, skaičiui. Tačiau tokia organizacija nebalsuoja, jeigu balsuoja jos valstybės narės ir priešingai. 5. Jeigu Susitariančioji Šalis pastoviai vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal šį Protokolą ir nuolat įsiskolina, Chartijos konferencija gali visiškai ar iš dalies sustabdyti tos Susitariančiosios Šalies balsavimo teisę. 13 straipsnis Ryšys su Energetikos chartijos sutartimi 1. Jeigu šio Protokolo nuostatos neatitinka Energetikos chartijos sutarties nuostatų, ten, kur yra prieštaravimas, vadovaujamasi Energetikos chartijos sutarties nuostatomis. 2. 10 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 1 – 3 dalys netaikomos tada, kai Chartijos konferencija balsuoja dėl tokių šio Protokolo pakeitimų, kuriais Chartijos konferencijai ar sekretoriatui, kurį numatyta įkurti Energetikos chartijos sutartyje, priskiriamos kokios nors pareigos arba funkcijos. V DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 14 straipsnis Pasirašymas Šis Protokolas teikiamas pasirašyti nuo 1994 m. gruodžio 17 d. iki 1995 m. birželio 16 d. Lisabonoje valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurių atstovai pasirašė Chartiją ir Energetikos chartijos sutartį. 15 straipsnis Ratifikavimas, priėmimas ar patvirtinimas Signatarai šį Protokolą turi ratifikuoti, priimti ar patvirtinti. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui. 16 straipsnis Prisijungimas Prie šio Protokolo, nuo jo teikimo pasirašyti laikotarpio pabaigos dienos ir tokiomis sąlygomis, kurias patvirtina Chartijos konferencija, gali prisijungti valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios pasirašė Chartiją ir yra Energetikos chartijos sutarties Susitariančiosios Šalys. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui. 17 straipsnis Pakeitimai 1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimų. 2. Sekretoriatas praneša Susitariančiosioms Šalims visų siūlomų šio Protokolo pakeitimų tekstus ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią jie teikiami Chartijos konferencijai priimti. 3. Šio Protokolo pakeitimus, kurių tekstus Chartijos konferencija patvirtino, sekretoriatas perduoda depozitarui, kuris pateikia juos visoms Susitariančiosioms Šalims ratifikuoti, priimti ar patvirtinti. 4. Šio Protokolo pakeitimų ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui. Pakeitimai įsigalioja juos ratifikavusioms, priėmusioms ar patvirtinusioms Susitariančiosioms Šalims 30-tą dieną po to, kai ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus depozitarui deponuoja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių. Vėliau bet kuriai kitai Susitariančiajai Šaliai pakeitimai įsigalioja 30-tą dieną po to, kai ta Susitariančioji Šalis deponavo savąjį pakeitimų ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą. 18 straipsnis Įsigaliojimas 1. Šis Protokolas įsigalioja 30-tą dieną po tos dienos, kurią kuri nors valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Chartijos signatarė ir Energetikos chartijos sutarties Susitariančioji Šalis, deponavo jos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą, kuris yra 15-asis, arba tą pačią dieną, kurią įsigalioja Energetikos chartijos sutartis, pasirenkant vėlesnę iš šių datų. 2. Kiekvienai valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuriai įsigaliojo Energetikos chartijos sutartis, ir kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šį Protokolą arba prisijungia prie jo po to, kai Protokolas įsigaliojo pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, Protokolas įsigalioja 30-tą dieną po tos datos, kurią ta valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija deponavo savąjį ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje bet koks dokumentas, kurį deponuoja regioninė ekonominės integracijos organizacija nelaikomas pridėtiniu dokumentu prie tų dokumentu, kuriuos deponuoja tos organizacijos valstybės narės. 19 straipsnis Išlygos Iš šio Protokolo negali būti daroma jokių išlygų. 20 straipsnis Pasitraukimas 1. Bet kuriuo metu po to, kai šis Protokolas kuriai nors Susitariančiajai Šaliai įsigaliojo, ta Susitariančioji Šalis gali raštu įspėti depozitarą apie tai, kad ji pasitraukia iš Protokolo. 2. Bet kuri iš Energetikos chartijos sutarties pasitraukianti Susitariančioji Šalis taip pat laikoma pasitraukusia ir iš šio Protokolo. 3. Pasitraukimas, apibrėžtas šio straipsnio 1 dalyje, įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai apie jį buvo įspėtas depozitaras. Pasitraukimas, apibrėžtas šio straipsnio 2 dalyje, įsigalioja tą pačią dieną, kurią įsigalioja pasitraukimas iš Energetikos chartijos sutarties. 21 straipsnis Depozitaras Šio Protokolo depozitaras yra Portugalijos Respublikos Vyriausybė. 22 straipsnis Autentiški tekstai Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą su anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų ir ispanų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Portugalijos Respublikos Vyriausybei. Priimta vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtųjų metų gruodžio septynioliktąją dieną Lisabonoje. PRIEDAS Pavyzdinis ir neišsamus galimų bendradarbiavimo pagal 9 straipsnį sričių sąrašas Energetikos efektyvumo gerinimo programų kūrimas, įskaitant kliūčių bei galimų kliūčių, trukdančių gerinti energetikos efektyvumą, nustatymą bei energijos ženklinimo ir efektyvumo standartų plėtrą. Energijos apytakos poveikio aplinkai įvertinimas Ekonominių, teisinių ir priežiūros priemonių kūrimas Technologijų perdavimas, techninė pagalba ir bendrų pramonės įmonių, steigiamų pagal tarptautinį nuosavybės teisių režimą ir kitus taikomus tarptautinius susitarimus, kūrinimas Tyrimai ir plėtra Švietimas, mokymai, informavimas ir statistika Fiskalinių ir kitų į rinką orientuotų priemonių, įskaitant prekybinius leidimus, nustatymas ir įvertinimas, atsižvelgiant į išorės, svarbius aplinkosaugos aspektus, sąnaudas ir naudą Energetikos tyrimai ir politikos formavimas: - energetikos efektyvumo gerinimo galimybių įvertinimas; - energijos paklausos tyrimai ir statistika; - teisinių ir priežiūros priemonių kūrimas; - integruotas resursų planavimas ir paklausos valdymas; - poveikio aplinkai įvertinimas, įskaitant didesnius projektus energetikos srityje. Ekonominių priemonių, skirtų gerinti ekonomikos efektyvumą ir siekti aplinkosaugos tikslų, įvertinimas Energetikos efektyvumo gerinimas išgaunant, perdirbant, transportuojant ir paskirstant angliavandenius Energetikos efektyvumo gerinimas gaminant ir perduodant energiją: - bendra gamyba; - įrangos komponentas (boileriai, turbinos, generatoriai); - tinklų integravimas. Energetikos efektyvumo gerinimas statybos sektoriuje: - terminės izoliacijos standartai, pasyvi saulės energija ir ventiliacija; - patalpų šiltinimo ir oro kondicionavimo sistemos; - aukšto galingumo silpni NOx degikliai; - matavimo įranga ir atskiri matuokliai; - buitiniai elektriniai prietaisai ir apšvietimas. Savivaldybių ir vietinių bendruomenių tarnybos: - šiluminių centrinių sistemos; - efektyvios dujų paskirstymo sistemos; - energijos planavimo technologijos; - miestų ar kitų teritorinių vienetų susigiminiavimas; - energijos valdymas miestuose ir viešuosiuose pastatuose; - atliekų valdymas ir atliekų perdirbimas į energiją. Energetikos efektyvumo gerinimas pramonės sektoriuje: - bendros įmonės; - energijos pakopos, bendras gavimas ir atliekų perdirbimas šilumai; - energetikos auditas Energetikos efektyvumo gerinimas transporto sektoriuje: - automobilių eksploatacijos standartai; - efektyvių transporto infrastruktūrų kūrimas. Informavimas: - supratimo kūrimas; - duomenų bazės: priejimas, techninės specifikacijos, informacinės sistemos; - techninės informacijos skleidimas, rinkimas ir sulyginimas; - funkcionavimo tyrinėjimas. Mokymai ir švietimas: - Vadybininkų, pareigūnų, inžinierių, dirbančių energetikos srityje bei studentų mainų programos; - Tarptautinių mokymo kursų organizavimas. Finansavimas: - teisinės sistemos kūrimas; - trečiųjų šalių dalyvavimas; - bendros įmonės; - bendras finansavimas.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.