← Lietuva

BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO

BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO galutinai vedantis prie Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos politinės ir ekonominės asociacijos įsteigimo BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, DIDŽIOJI LIUKSEMBURGO KUNIGAIKŠTYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS REPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties šalys, toliau – Europos bendrijos valstybės narės, EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija, ir ČILĖS RESPUBLIKA, toliau – Čilė, ATSIŽVELGDAMOS į jų bendrą kultūros paveldą ir jas siejančius artimus istorinius, politinius ir ekonominius ryšius, ATSIŽVELGDAMOS į tai, koks reikšmingas indėlis stiprinant visus šiuos ryšius buvo Bendrasis susitarimas dėl Europos ekonominės bendrijos ir Čilės Respublikos bendradarbiavimo, pasirašytas 1990 m. gruodžio 20 d., ATSIŽVELGDAMOS į savo besąlygišką įsipareigojimą gerbti demokratinius principus ir pagrindines žmogaus teises, apibrėžtas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ATSIŽVELGDAMOS į svarbą, kurią abi Šalys teikia principams ir vertybėms, išdėstytoms 1995 m. kovą Kopenhagoje įvykusio Viršūnių susitikimo, skirto socialinės raidos klausimams, baigiamojoje deklaracijoje, ATMINDAMOS abiejų Šalių stiprų norą užtikrinti tvarią plėtrą, taip pat išsaugoti ir globoti aplinką, ATSIŽVELGDAMOS į savo ištikimybę rinkos ekonomikai ir dar kartą patvirtindamos savo pasirengimą išlaikyti ir stiprinti laisvos tarptautinės prekybos tvarką vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytomis taisyklėmis, ir ypač pabrėždamos atviros regioninės politikos svarbą, ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Šalių suinteresuotumą užmegzti naujus sutartinius ryšius, kad būtų plėtojamas artimesnis ir platesnis bendradarbiavimas, stiprinama ir visokeriopai plečiama prekyba bei didinami investicijų srautai, ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Šalių politinę valią pasiekti galutinį tikslą, tai yra, sudaryti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės politinę ir ekonominę asociaciją, paremtą didesniu politiniu bendradarbiavimu ir laipsnišku abipusiu visos prekybos liberalizavimu, deramai atsižvelgiant į tam tikrų produktų specifiką ir vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos nustatytomis taisyklėmis, taip pat paremtą investicijų skatinimu bei artimesniu bendradarbiavimu, ATMINDAMOS nuostatas, išdėstytas Bendrame pareiškime dėl politinio dialogo, kuriame abi Šalys susitarė dėl glaudesnio politinio dialogo siekiant paskatinti intensyvesnes konsultacijas jas dominančiais klausimais ir turint omeny nuostatą Šalių santykius grįsti pirmiau paminėtu ilgalaikiu tikslu, NUSPRENDĖ sudaryti šį Susitarimą: I ANTRAŠTINĖ DALIS SUSITARIMO POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS 1 straipsnis Susitarimo pagrindas Pagarba demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, apibrėžtoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, yra abiejų Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir esminis šio Susitarimo elementas. 2 straipsnis Tikslai ir taikymo sritis 1. Šio Susitarimo tikslas yra stiprinti dabartinius Šalių santykius savitarpiškumo ir abipusio suinteresuotumo pagrindu paruošiant dirvą laipsniškam ir abipusiam prekybos liberalizavimui, galiausiai įsteigiant Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės politinę ir ekonominę asociaciją vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytomis taisyklėmis ir deramai atsižvelgiant į tam tikrų produktų specifiką. 2. Tuo tikslu šis Susitarimas apima politinį dialogą, prekybos ir ekonomikos klausimus, bendradarbiavimą ir kitus abi Šalis dominančius dalykus; jo tikslas yra sukurti artimesnius Šalių ir jų atitinkamų institucijų ryšius. II ANTRAŠTINĖ DALIS POLITINIS DIALOGAS 3 straipsnis 1. Šalys susitaria pradėti nuolatinį politinį dialogą abi Šalis dominančiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais. Šis dialogas vyksta remiantis Bendru pareiškimu, kuris yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. 2. Bendrame pareiškime numatytas ministrų dialogas vyksta Jungtinėje taryboje, kuri įsteigiama šio Susitarimo 33 straipsniu, arba kituose lygiaverčio lygmens forumuose, dėl kurių susitaria Šalys. III ANTRAŠTINĖ DALIS komercinė sritis: BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS SRITYJE IR PASIRUOŠIMAS PREKYBOS LIBERALIZAVIMUI 4 straipsnis Tikslai Šalys įsipareigoja sukurti artimesnius santykius, siekdamos sustiprinti ir diversifikuoti prekybą, ruoštis laipsniškam ir abipusiam prekybos liberalizavimui ir sukurti sąlygas, kurios leistų galiausiai įsteigti politinę ir ekonominę asociaciją įsteigimo, vadovaudamosi PPO taisyklėmis ir deramai atsižvelgdamos į tam tikrų produktų specifiką. 5 straipsnis Dialogas prekybos ir ekonomikos klausimais 1. Šalys įsipareigoja vesti nuolatinį politinį dialogą prekybos ir ekonomikos klausimais VII antraštinėje dalyje numatytoje sukurti institucinėje struktūroje, siekdamos įgyvendinti Susitarime numatytus prekybos tikslus ir paruošti dirvą galutiniam prekybos liberalizavimui. 2. Šalys susitaria, kokiose srityse, neišskiriant nė vieno iš sektorių, turi vykti prekybos bendradarbiavimas. 3. Daugiausia dėmesio šiame bendradarbiavime skiriama toliau išvardytoms konkrečioms sritims:

  1. a)rinkos prieinamumas ir prekybos liberalizavimas, abipusio prekybos liberalizavimo tyrimų ir programų, pirmiausia derybų tvarkaraščių ir struktūros, pereinamųjų laikotarpių ir t.t. rengimas;
  2. b)tarifinės ir netarifinės kliūtys, importo ir eksporto kiekybiniai apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės: tyrimai, studijos ir valdymo metodai, įskaitant kvotas, užsienio prekybai taikomus administracinius standartus, antidempingo muitus, apsaugos sąlygas, techninius standartus, sveikatos ir augalų sveikatos standartus, sertifikavimo sistemų abipusį pripažinimą ir t.t.;
  3. c)Šalių tarifų struktūra;
  4. d)prekybos liberalizavimo atitiktis PPO taisyklėms;
  5. e)galimų tarifų nuolaidų nustatymas ir tariamų tarifinių priemonių panaikinimas;
  6. f)specifinių produktų ir produktų, kuriems Šalys teikia pirmenybę, nustatymas;
  7. g)bendradarbiavimas ir keitimasis informacija apie paslaugų teikimą transporto, draudimo ir finansinių paslaugų srityse atsižvelgiant į atitinkamą Šalių kompetenciją;
  8. h)konkurenciją ribojančios veiklos stebėsena;
  9. i)prekių kilmės taisyklės, skatinančios naudotis regionų indėliu, kad būtų skatinama integracija. 6 straipsnis Bendradarbiavimas standartizavimo, akreditavimo, sertifikavimo, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityse Šalys susitaria bendradarbiauti standartizavimo, akreditavimo, sertifikavimo, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityse. Toks bendradarbiavimas vykdomas įvairiomis formomis, pirmiausia:
  10. a)Čilei teikiant techninės pagalbos programas standartizavimo, akreditavimo, sertifikavimo ir metrologijos klausimais, kad šiose srityse būtų sukurta tinkama sistema ir struktūros, atitinkančios: – tarptautinius standartus, – sveikatos ir saugos apsaugos, augalų ir gyvūnų apsaugos, vartotojų apsaugos ir aplinkos išsaugojimo pagrindinius reikalavimus;
  11. b)bendradarbiaujant, kad būtų sudarytos sąlygos deryboms dėl bendrojo susitarimo abipusio pripažinimo, kai nagrinėjamuose sektoriuose bus pasiektas tinkamas technologijos lygis;
  12. c)bendradarbiaujant techninių standartų srityje, kad būtų sudarytos sąlygos patekti į rinką. 7 straipsnis Muitinių bendradarbiavimas 1. Atsižvelgdamos į atitinkamą savo kompetenciją, Šalys skatina muitinių bendradarbiavimą, siekdamos patobulinti ir sustiprinti teisinius pagrindus, reglamentuojančius jų prekybos santykius. Tolesnis muitinių bendradarbiavimo tikslas yra stiprinti Šalių priemones muitinių srityje ir pagerinti jų veiklą glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms institucijoms. 2. Toks bendradarbiavimas gali vykti įvairiomis formomis, pirmiausia:
  13. a)keičiantis informacija, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti asmens duomenis;
  14. b)kuriant naujus mokymo metodus ir koordinuojant veiklą atitinkamose tarptautinėse organizacijose;
  15. c)keičiantis muitinės ir mokesčių departamentų pareigūnais ir aukšto rango darbuotojais;
  16. d)supaprastinant muitinės procedūras;
  17. e)teikiant techninę pagalbą. 3. Šalys patvirtina savo ketinimą šiuo Susitarimu įsteigtoje institucijoje toliau svarstyti galimybę pasirašyti protokolą dėl savitarpio pagalbos muitų klausimais. 8 straipsnis Laikinas prekių įvežimas Šalys įsipareigoja atsižvelgti į atleidimą nuo muitų ir mokesčių, taikomą į jų teritorijas laikinai įvežamoms prekėms, kurios numatytos šiuos klausimus reglamentuojančiuose tarptautiniuose susitarimuose. 9 straipsnis Bendradarbiavimas statistikos srityje Šalys susitaria skatinti statistinių metodų suderinimą, siekdamos abipusiai priimtinu pagrindu naudotis prekybos prekėmis ir paslaugomis statistika ir apskritai visų sričių, kur tik įmanoma pritaikyti statistinę duomenų analizę, statistika. 10 straipsnis Bendradarbiavimas intelektinės nuosavybės srityje 1. Šalys susitaria bendradarbiauti intelektinės nuosavybės klausimais, siekdamos skatinti prekybą prekėmis ir paslaugomis, investicijas, technologijų perdavimą, informacijos sklaidą, kultūrinę ir kūrybinę veiklą bei su ja susijusią ekonominę veiklą. 2. Šiame straipsnyje intelektinė nuosavybė visų pirma apima autorių teises, įskaitant kompiuterinių programų ir duomenų bazių autorių teises, ir gretutines teises, prekių arba paslaugų ženklus, geografines nuorodas, įskaitant kilmės vietos nuorodas, pramoninį dizainą ir modelius, patentus ir integrinių grandynų topografijas, duomenų apsaugą ir nesąžiningos konkurencijos prevenciją, kaip apibrėžta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 10bis straipsnyje. 3. Šalys, vadovaudamosi atitinkamais savo įstatymais, kitais teisės aktais ir politika, susitaria garantuoti, kad intelektinės nuosavybės teisės bus pakankamai ir veiksmingai apsaugotos pagal griežčiausius tarptautinius standartus, nustatytus Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), pasirašytoje PPO rėmuose, ir, jei būtina, apsvarstyti galimybę jį sustiprinti, pavyzdžiui, pasirašant susitarimą dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų abipusės apsaugos ir pripažinimo. 4. Bendradarbiavimas šioje srityje gali apimti techninę pagalbą įgyvendinant bendras programas ir projektus. 5. Kilus prekybiniams ginčams dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, Šalys gali surengti konsultacijas, kurių tikslas yra pašalinti visas abejones ar sunkumus, susijusius su atitinkamų jų taisyklių, reglamentuojančių intelektinės nuosavybės apsaugą, taikymu. 6. Šalys susitaria, kad mokslinių tyrimų ir kitokio pobūdžio bendros mokslinės veiklos, kuri vykdoma mokslo ir technologijų srityje, rezultatams taikomos intelektinės nuosavybės taisyklės. 11 straipsnis Bendradarbiavimas viešųjų pirkimų srityje 1. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos abipusiai užtikrinti savo atitinkamų vyriausybių ir valstybinio sektoriaus viešųjų pirkimų atvirą, nediskriminuojančią ir viešą tvarką centriniu, federaliniu, regionų, provincijų ir vietos lygiu. 2. Kad pasiektų šį tikslą, Šalys susitaria apsvarstyti galimybę pasirašyti susitarimą dėl dalyvavimo vykdant šių sektorių viešuosius pirkimus, sukuriant aiškias ir sąžiningas sąlygas ir aiškiai apibrėžtą pretenzijų pateikimo tvarką. 3. Šios srities Šalių bendradarbiavimas apima techninę pagalbą tais klausimais, kurie yra susiję su Susitarimu dėl vyriausybės viešųjų pirkimų (AGP). 4. Šalys svarsto galimybę kasmet rengti konsultacijas šiam sektoriui rūpimais klausimais. IV ANTRAŠTINĖ DALIS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 12 straipsnis Tikslai 1. Atsižvelgdamos į Bendrojo susitarimo dėl Bendrijos ir Čilės bendradarbiavimo, pasirašyto 1990 metų gruodį, rezultatus, abi Šalys pagal šį Susitarimą įsipareigoja stiprinti ir plėsti visas ekonominio bendradarbiavimo sritis, plėtodamos gamybinės veiklos sinergiją, atverdamos naujas galimybes ir didindamos ekonominį konkurencingumą. 2. Tarp Šalių vykdomas kuo platesnis ekonominis bendradarbiavimas, a priori neišskiriant nė vieno sektoriaus, atsižvelgiant į Šalių atitinkamas pirmenybes, abipusius interesus ir kompetencijos sritis. 3. Šalys teikia pirmenybę bendradarbiavimui, skatinančiam ekonominius ir socialinius santykius bei bendrovių ryšius tokiose srityse, kaip pavyzdžiui, prekyba, investicijos, technologijos, informacijos ar komunikacijų sistemos. 4. Vykdydamos šį bendradarbiavimą, Šalys skatina keitimąsi informacija, kuri sudarys pagrindą nuolatos stebėti ir kontroliuoti makroekonominę politiką ir pusiausvyrą bei veiksmingą rinkos funkcionavimą. 5. Atsižvelgdamos visų pirma į Čilės pasiektą liberalizacijos laipsnį paslaugų, investicijų ir mokslinio, technologinio, pramonės bei žemės ūkio bendradarbiavimo srityse, Šalys įsipareigoja ypatingai stengtis, kad būtų išplėstas ir sustiprintas bendradarbiavimas šiose srityse. 6. Vykdydamos visas ekonominio bendradarbiavimo priemones, Šalys atsižvelgia į būtinybę išsaugoti aplinką ir nepažeisti ekologinės pusiausvyros. 7. Šioje srityje vykdant visas Šalių remiamas priemones vadovaujamasi socialinės raidos principu ir, visų pirma, parama pagrindinėms socialinėms teisėms. 13 straipsnis Bendradarbiavimas pramonės ir verslo srityse 1. Šalys, atsižvelgdamos į abipusius interesus, skatina bendradarbiavimą pramonės ir verslo srityse, siekdamos sukurti ekonominei plėtrai palankias sąlygas. 2. Toks bendradarbiavimas pirmiausia skiriamas:
  18. a)didinti prekybos srautus, investicijas, pramoninio bendradarbiavimo projektų skaičių ir technologijų perdavimą;
  19. b)remti pramonės modernizavimą ir diversifikavimą;
  20. c)nustatyti ir pašalinti pramoninio Šalių bendradarbiavimo kliūtis imantis priemonių, skatinančių pagarbą konkurencijos taisyklėms, ir padedančių pramonei prisitaikyti prie rinkos reikalavimų, tuo pačiu metu sudarant sąlygas ūkio subjektams dalyvauti šiame procese bei juos konsultuoti;
  21. d)skatinti bendradarbiavimą tarp abiejų Šalių ekonominės veiklos subjektų, ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ);
  22. e)skatinti naujovių diegimą pramonėje, sukuriant integruotą ir decentralizuotą abiejų Šalių ūkio subjektų požiūrį į jų tarpusavio bendradarbiavimą;
  23. f)užtikrinti bendrą visų taikomų priemonių darną, galinčią turėti teigiamos įtakos abiejų Šalių įmonių bendradarbiavimui. 3. Toks bendradarbiavimas, paremtas dinamiškomis, integruotomis ir decentralizuotomis nuostatomis, vykdomas įvairiomis formomis, pirmiausia:
  24. a)skatinant artimesnius, gerai organizuotus kontaktus tarp abiejų Šalių įmonių, visų pirma MVĮ ir ūkio subjektų, nes tai suteiktų jiems galimybę nustatyti abi puses dominančias sritis ir pasinaudoti jomis, tokiu būdu apskritai sudarant sąlygas didesniems prekybos srautams, investicijoms ir pramonės bei verslo bendradarbiavimo projektams, visų pirma skatinant bendrų įmonių kūrimą;
  25. b)remiant verslo iniciatyvas ir bendradarbiavimo projektus, kurie būtų nustatomi artimiau bendradarbiaujant Čilės ir Europos ūkio subjektų tinklams;
  26. c)imantis priemonių paremti verslo bendradarbiavimą, ypač kokybės politikos ir naujovių diegimo pramonėje, taip pat mokymo ir taikomųjų mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros ir jų perdavimo srityse. 14 straipsnis Bendradarbiavimas paslaugų srityje 1. Šalys pripažįsta didėjančią paslaugų svarbą jų ekonomikos plėtrai. Šiuo tikslu jos stiprina ir plečia bendradarbiavimą šiame sektoriuje, atsižvelgdamos į atitinkamą kiekvienos Šalies kompetenciją ir vadovaudamosi Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) taisyklėmis. 2. Siekdamos praktiškai įgyvendinti bendradarbiavimą, Šalys nustato šios srities pirmenybinius sektorius, kad užtikrintų efektyvų turimų priemonių panaudojimą. Priemonės daugiausia skiriamos:
  27. a)padėti MVĮ prieiti prie kapitalo išteklių ir rinkos technologijų;
  28. b)skatinti Šalių prekybos ryšius ir ryšius su trečiųjų šalių rinkomis;
  29. c)skatinti šiame sektoriuje geresnių ir įvairesnių produktų gamybą ir konkurencingumą;
  30. d)keistis informacija apie taisykles, įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybą paslaugomis;
  31. e)keistis informacija apie tai, kokia tvarka: – suteikiamos licencijos ir sertifikatai profesionaliems paslaugų teikėjams ir – pripažįstamos profesinės kvalifikacijos;
  32. f)plėtoti turizmo sektorių, siekiant pagerinti informacijos mainus ir gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį, turint tikslą paskatinti tvarią ir tvarkingą turizmo paslaugų plėtrą. Šiuo tikslu Šalys siekia skatinti žmogiškųjų išteklių plėtrą šiame sektoriuje ir bendrą veiklą reklamos ir rinkodaros srityse. 15 straipsnis Investicijų skatinimas Atsižvelgdamos į atitinkamą savo kompetenciją, Šalys padeda kurti patrauklią ir stabilią aplinką abipusiam investavimui. Šis bendradarbiavimas vykdomas inter alia:
  33. a)pasitelkiant priemones, susijusias su informavimu apie investicijų teisės aktus, informacijos nustatymu ir skleidimu;
  34. b)kuriant teisinę aplinką, kuri skatintų Šalių tarpusavio investicijas; jei pasirodytų būtina, Čilė ir Bendrijos valstybės narės galėtų pasirašyti dvišalius susitarimus dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, taip pat dvišalius susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo;
  35. c)sukuriant suderintas ir supaprastintas administravimo procedūras;
  36. d)vykdant bendras investicijas, ypač tokias, kuriose dalyvautų abiejų Šalių MVĮ. 16 straipsnis Mokslinis ir techninis bendradarbiavimas 1. Šalys susitaria bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje, spręsdamos abi puses dominančius klausimus ir atsižvelgdamos į savo atitinkamą politiką. 2. Tokio bendradarbiavimo tikslai yra:
  37. a)skatinti informacijos ir gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties mainus mokslo ir technologijų srityje, ypač politikos ir programų įgyvendinimo klausimais;
  38. b)padėti ugdyti tvarius santykius tarp abiejų Šalių mokslo bendruomenių;
  39. c)remti naujovių diegimą Čilęs ir Europos verslo įmonėse;
  40. d)skatinti technologijų perdavimą. 3. Bendradarbiavimas vyksta įvairiomis formomis, pirmiausia:
  41. a)vykdant bendrus mokslinių tyrimų projektus abi Šalis dominančiose srityse, tam tikrais atvejais aktyviai dalyvaujant verslo struktūroms;
  42. b)mokslininkų mainais, siekiant paskatinti mokslinius tyrimus, pasirengimą projektams ir aukšto lygio mokymą;
  43. c)rengiant bendras mokslines konferencijas, siekiant paskatinti informacijos mainus, didesnę sąveiką ir nustatyti, kokiose srityse galėtų būti vykdomi bendri moksliniai tyrimai;
  44. d)tam tikrais atvejais skleidžiant informaciją apie mokslinių tyrimų rezultatus ir plėtojant valstybinio ir privataus sektorių ryšius;
  45. e)keičiantis gamybine, prekybine ar moksline patirtimi standartizavimo klausimais;
  46. f)įvertinant atitinkamą veiklą. 4. Siekdamos praktiškai įgyvendinti bendradarbiavimą, Šalys skatina savo atitinkamas aukštojo mokslo institucijas, mokslinių tyrimų centrus ir pramonės sektorius, ypač MVĮ, aktyviai dalyvauti šiame procese. 5. A priori neaplenkdamos nė vieno sektoriaus, Šalys susitaria dėl šio bendradarbiavimo sričių, taikymo srities, pobūdžio ir pirmenybių, sukurdamos daugiametę programą, kurią būtų galima pritaikyti prie konkrečių aplinkybių. 17 straipsnis Bendradarbiavimas energetikos srityje Šalys bendradarbiauja skatindamos artimesnius jų ekonomikų ryšius atsinaujinančių ir neatsinaujinančių, tradicinių ir netradicinių energijos išteklių ir energijos taupymo technologijų srityse. Bendradarbiavimas vyksta įvairiomis formomis, pirmiausia:
  47. a)keičiantis informacija visais tinkamais būdais, įskaitant duomenų bazių, kuriomis ketina dalintis abiejų Šalių ūkio subjektai, sukūrimą, mokymo ir bendrų konferencijų organizavimą;
  48. b)perduodant technologijas;
  49. c)abiejų Šalių atitinkamoms institucijoms atliekant parengiamuosius tyrimus ir įgyvendinant projektus;
  50. d)abiejų Šalių ūkio subjektams dalyvaujant bendrų technologinių ar infrastruktūros projektų kūrime;
  51. e)tam tikrais atvejais pasirašant specialius susitarimus pagrindinėse abi Šalis dominančiose srityse;
  52. f)teikiant pagalbą Čilės institucijoms, sprendžiančioms energetikos klausimus, ir nustatant energetikos politiką;
  53. g)rengiant techninio mokymo programas. 18 straipsnis Bendradarbiavimas transporto srityje 1. Pagrindinis šios srities bendradarbiavimo tikslas yra:
  54. a)parama transporto sistemų modernizavimui;
  55. b)pastangos padidinti gyventojų mobilumą, prekių pervežimą ir transporto rinkos prieinamumą;
  56. c)eksploatacijos standartų propagavimas. 2. Bendradarbiavimas vyksta įvairiomis formomis, pirmiausia:
  57. a)keičiantis informacija apie atitinkamas transporto politikas ir kitais abi puses dominančiais klausimais;
  58. b)rengiant mokymo programas, skirtas ūkio subjektams ir aukšto rango valstybės pareigūnams;
  59. c)keičiantis informacija apie stebėsenos stočių, kurios yra Pasaulio navigacinės palydovinės sistemos (GNSS) infrastruktūros sudėtinė dalis, įrengimą. 3. Šalys, atsižvelgdamos į atitinkamą savo kompetenciją, veikdamos pagal įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus, įvertina visus aspektus, susijusius su tarptautinio jūrų transporto paslaugomis, siekdamos užtikrinti, kad jos netrukdytų prekybos plėtrai, ir skirdamos ypač daug dėmesio, kad būtų galima palaikyti galimybę nevaržomai, komerciniais pagrindais ir nediskriminuojant patekti į rinkas. 19 straipsnis Bendradarbiavimas informacinės visuomenės ir telekomunikacijų srityse 1. Šalys pripažįsta, kad naujausios informacijos ir ryšių technologijos yra vienas pagrindinių modernios visuomenės sektorių ir kad jos yra gyvybiškai svarbios ekonominei ir socialinei jos raidai bei sklandžiam perėjimui prie informacinės visuomenės. 2. Bendradarbiavimo priemonės šioje srityje sutelkiamos į toliau nurodomus aspektus, ypač į:
  60. a)dialogą visais informacinės visuomenės aspektais, įskaitant telekomunikacijų politiką;
  61. b)informacijos mainus ir visą techninę pagalbą, kurią būtina suteikti reglamentuojant ir standartizuojant informacines ir telekomunikacijų technologijas, atliekant jų atitikties bandymus ir sertifikuojant;
  62. c)naujų telekomunikacijų ir informacinių technologijų sklaidą ir naujų pažangių komunikacijos, paslaugų ir informacinių technologijų priemonių sukūrimą;
  63. d)bendrų mokslinių tyrimų, taip pat technologijų ar pramonės vystymo projektų naujosios informacijos, komunikacijų, telematikos ir informacinės visuomenės technologijų srityse, skatinimą ir vykdymą;
  64. e)galimybės Čilės institucijoms dalyvauti bandomuosiuose projektuose ir Bendrijos programose suteikimą, ypač regionų lygmeniu, pagal susitarimus, susijusius su konkrečiomis sritimis;
  65. f)Bendrijos ir Čilės telematinių tinklų ir paslaugų tarpusavio sujungimą ir bendrą jų eksploatavimą. 20 straipsnis Bendradarbiavimas aplinkosaugos srityje 1. Šalys įsipareigoja plėtoti bendradarbiavimą, kad apsaugotų ir pagerintų aplinką bei neleistų jos niokoti, kontroliuoti taršą ir paskatinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, siekiant tvarios plėtros. Ypatingas dėmesys skiriamas ekosistemų išsaugojimo, integruoto gamtos išteklių valdymo, ekonominės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo, miestų aplinkos ir taršos sumažinimo programoms. 2. Bendradarbiavimas sutelkiamas į:
  66. a)projektus, skirtus sustiprinti Čilėje aplinkosaugos struktūras ir politiką;
  67. b)informacijos ir gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties mainus įvairiose srityse, įskaitant atitinkamas taisykles ir standartus;
  68. c)mokymą ir švietimą aplinkosaugos klausimais;
  69. d)techninę pagalbą ir bendrų mokslinių tyrimų programų kūrimą. 21 straipsnis Bendradarbiavimas žemės ūkio ir kaimo sektoriuje 1. Šalys skatina abipusį bendradarbiavimą žemės ūkio ir kaimo sektoriuje. Šiuo tikslu jos aptaria:
  70. a)priemones, skirtas skatinti tarpusavio prekybą žemės ūkio produktais;
  71. b)priemones, skirtas užtikrinti sveiką gamtinę aplinką ir augalų sveikatą, taip pat kitus susijusius aspektus, atsižvelgdamos į abiejų Šalių galiojančius įstatymus, atitinkančius PPO taisykles. 2. Siekdamos paremti bendradarbiavimą žemės ūkio plėtros srityje, Šalys imasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, informacijos savitarpio mainų, techninės pagalbos ir mokslinių bei technologinių eksperimentų. V ANTRAŠTINĖ DALIS KITOS BENDRADARBIAVIMO SRITYS 22 straipsnis Tikslai ir taikymo sritis Šalys palaikys bendradarbiavimą socialinės plėtros, viešojo administravimo, informacijos ir komunikacijų, mokymo ir regionų integracijos srityse, ypatingą dėmesį skirdamos sritims, kurios gali būti naudingos bendradarbiavimo procesui ir galiausiai padėtų įsteigti Šalių politinę ir ekonominę asociaciją. 23 straipsnis Finansinis ir techninis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas socialinės raidos srityje 1. Šalys pakartotinai patvirtina, koks svarbus yra tarpusavio finansinis ir techninis bendradarbiavimas, kuriuo būtina pasinaudoti kovojant su dideliu skurdu ir apskritai teikiant paramą vargingiausiems visuomenės sluoksniams. 2. Toks bendradarbiavimas gali vykti įgyvendinant bandomąsias programas toliau nurodytose srityse:
  72. a)darbo vietų kūrimo ir profesinio mokymo;
  73. b)socialinių paslaugų valdymo ir administravimo;
  74. c)kaimo plėtros ir gyvenamųjų namų statybos bei regioninio planavimo;
  75. d)sveikatos ir pradinio mokymo;
  76. e)pilietinės visuomenės masinių organizacijų rėmimo;
  77. f)programų ir projektų, padedančių kovoti su skurdu, sukuriant galimybes užsiimti verslu ir dirbti;
  78. g)programų, kurių tikslas yra pagerinti žmonių, ypač pačių skurdžiausių visuomenės sluoksnių, gyvenimo kokybę. 24 straipsnis Bendradarbiavimas viešojo administravimo ir regioninės integracijos srityse 1. Šalys remia bendradarbiavimą viešojo administravimo srityje, siekdamos paskatinti administracines sistemas prisiderinti prie laisvos abipusės prekybos prekėmis ir paslaugomis. 2. Šiame kontekste Šalys taip pat kartu dirba, skatindamos administracinius pokyčius, susijusius su Lotynų Amerikos šalių integracija. 3. Šiuo tikslu, remdamos Čilės siekius modernizuoti, decentralizuoti ir regionalizuoti savo administracines struktūras, Šalys skatina visas institucijas įsijungti į bendradarbiavimo procesą ir pasimokyti iš Europos bendrijoje taikomų priemonių ir politikos. 4. Bendradarbiavimas vyksta pirmiausia:
  79. a)teikiant techninę pagalbą Čilės sprendimus priimantiems ir juos vykdantiems organams, daugiausia palaikant ryšius tarp Europos institucijų darbuotojų ir analogiškas pareigas einančių jų kolegų Čilėje;
  80. b)nuolat įvairiais tinkamais būdais keičiantis informacija, įskaitant naudojimąsi kompiuteriniais tinklais; visose srityse, kuriose bus keičiamasi duomenimis, yra garantuojama asmens duomenų apsauga;
  81. c)perduodant gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį;
  82. d)atliekant preliminarius tyrimus ir įgyvendinant bendrus projektus;
  83. e)mokant ir teikiant institucinę paramą. 25 straipsnis Bendradarbiavimas tarp institucijų 1. Šalys susitaria dėl būtinybės skatinti artimesnį administracinį bendradarbiavimą tarp atitinkamų institucijų. 2. Šis bendradarbiavimas turi būti kuo platesnis ir būti skiriamas pirmiausia:
  84. a)visoms įmanomoms priemonėms, skatinančioms nuolatinius informacijos mainus, įskaitant bendrą kompiuterizuotų komunikacijų tinklų kūrimą;
  85. b)patarimams ir mokymui;
  86. c)gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties perdavimui. 26 straipsnis Bendradarbiavimas komunikacijų, informacijos ir kultūros srityse 1. Atsižvelgdamos į labai artimus Čilės kultūrinius ryšius su Europos bendrijos valstybėmis narėmis, Šalys nusprendė stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, taip pat komunikacijų ir informacijos srityse. 2. Atsižvelgiant į atitinkamą Šalių kompetenciją, tokio bendradarbiavimo tikslas yra skatinti:
  87. a)susitikimus tarp atsakingų informacijos ir komunikacijų atstovų ir, prireikus, techninės pagalbos teikimą;
  88. b)platesnius informacijos mainus abi puses dominančiais klausimais;
  89. c)kultūros renginių organizavimą;
  90. d)kultūros paveldo apsaugai skirtą veiklą, pavyzdžiui, tyrimus ir mokymo programas. 3. Šalys susitaria skatinti kuo platesnį bendradarbiavimą audiovizualiniame ir spaudos sektoriuose. 27 straipsnis Bendradarbiavimas mokymo ir švietimo srityje 1. Atsižvelgdamos į atitinkamą savo kompetenciją, Šalys nustato būdus, kaip pagerinti pradinį ugdymą, jaunimo mokymą, profesinį mokymą ir universitetų bei verslo tarpusavio bendradarbiavimą. Ypatingas dėmesys skiriamas pačių vargingiausių visuomenės sluoksnių profesiniam mokymui. 2. Šalys ypač daug dėmesio skiria priemonėms, skirtoms sukurti nuolatinius ryšius tarp jų specializuotų agentūrų, nes tai paskatins sukaupti bendrą techninių išteklių fondą ir keistis gamybine, prekybine ar moksline patirtimi. 3. Tokie projektai vykdomi daugiausia:
  91. a)švietimo ir mokymo institucijoms pasirašant susitarimus;
  92. b)už švietimą ir mokymą atsakingoms institucijoms rengiant susitikimus. 4. Tolesnis bendradarbiavimo šioje srityje tikslas yra sektorinių susitarimų švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų klausimais pasirašymas. 28 straipsnis Bendradarbiavimas kovoje su prekyba narkotikais 1. Atsižvelgdamos į atitinkamą savo kompetenciją, Šalys koordinuoja pastangas ir stiprina bendradarbiavimą, siekdamos užkirsti kelią piknaudžiavimui ir nelegaliai prekybai narkotikais, piktnaudžiavimui prekursoriais ir iš prekybos narkotikais gauto pelno plovimui. Šiuo tikslu Šalys koordinuoja savo bendradarbiavimo veiklą ir sritis ne tik dvišaliu lygmeniu, bet ir tarptautinėse organizacijose bei forumuose. 2. Toks bendradarbiavimas, kuriame naudojamasi šioje srityje veikiančiomis specializuotomis agentūromis, sutelkiamas į tokius veiksmus:
  93. a)projektai, skirti narkomanų mokymui, švietimui, gydymui ir reabilitavimui, ir programos, skirtos nelegalaus narkotikų vartojimo prevencijai;
  94. b)jungtinės mokslinių tyrimų programos;
  95. c)mokymo programos valstybės tarnautojams, skirtos prekybos narkotikais užkardymui ir kontroliavimui, pinigų plovimui, prekybos pagrindiniais prekursoriais stebėsenai ir t.t.;
  96. d)susijusios informacijos mainai ir atitinkamų priemonių, skirtų kovai su prekyba narkotikais ir pinigų plovimu pagal galiojančius daugiašalius susitarimus ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) rekomendacijas, priėmimas;
  97. e)prekursorių ir kitų pagrindinių medžiagų, kurios naudojamos nelegaliai narkotikų ir psichotropinių medžiagų gamybai, nelegalaus platinimo užkardymas. Šis užkardymas paremtas 1988 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, Bendrijos ir atitinkamų tarptautinių institucijų patvirtintais principais ir Cheminių veiksmų darbo grupės (CATF) rekomendacijomis. 3. Šalys gali susitarti išplėsti tokį bendradarbiavimą, kad jis apimtų ir kitas sritis. 29 straipsnis Bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje 1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje turėtų būti siekiama pagerinti jų vartotojų apsaugos sistemas ir suderinti jas atsižvelgiant į kiekvienos iš jų teisės aktus. 2. Bendradarbiaujama daugiausia:
  98. a)keičiantis informacija ir specialistais;
  99. b)organizuojant mokymo programas ir teikiant techninę pagalbą. 30 straipsnis Bendradarbiavimas žvejybos srityje Šalys susitaria, kad vadovaujantis tarptautinės prekybos ir aplinkosaugos įsipareigojimais, bendradarbiavimas šioje srityje vyksta nuolatinio dialogo keliu, siekiant išsiaiškinti, ar įmanoma žuvininkystės sektoriuje sukurti glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, kas galiausiai leistų pasirašyti žvejybos susitarimą. 31 straipsnis Trišalis bendradarbiavimas Šalys, pripažindamos tarptautinio bendradarbiavimo svarbą skatinant tvarią plėtrą lygiateisiškumo pagrindais, susitaria remti trišalio bendradarbiavimo su kitomis šalimis programas abi Šalis dominančiose srityse ir sektoriuose. VI ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMO METODAI 32 straipsnis 1. Siekdamos padėti įgyvendinti šiame Susitarime nurodytus tikslus, Šalys įsipareigoja pagal savo galimybes ir savais kanalais suteikti atitinkamus išteklius, įskaitant finansinius išteklius. 2. Šalys kreipiasi į Europos investicijų banką, kviesdamos jį suaktyvinti savo veiklą Čilėje pagal jo nustatytą tvarką ir finansavimo kriterijus. VII ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA 33 straipsnis 1. Įsteigiama Bendrojo susitarimo dėl bendradarbiavimo Jungtinė taryba (toliau – Jungtinė taryba). Ji prižiūri šio Susitarimo įgyvendinimą; ji periodiškai posėdžiauja ministrų lygiu ir kai to reikalauja aplinkybės. 2. Jungtinė taryba, vedina siekio įgyvendinti Susitarimo tikslus, svarsto svarbius su šiuo Susitarimu susijusius ir visus kitus dvišalius arba tarptautinius abi Šalis dominančius klausimus. 3. Jungtinė taryba taip pat gali abiejų Šalių sutarimu teikti atitinkamus pasiūlymus. Vykdydama savo pareigas, Jungtinė taryba yra pirmiausia atsakinga už tai, kad parengtų rekomendacijas, prisidedančias prie galutinio tikslo sukurti politinę ir ekonominę asociaciją. 34 straipsnis 1. Jungtinę tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai bei Europos Komisijos nariai ir Čilės atstovai. 2. Jungtinė taryba patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 3. Jungtinei tarybai paeiliui pirmininkauja vienos iš Šalių atstovas. 35 straipsnis 1. Jungtinei tarybai vykdyti pareigas padeda Jungtinis komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai bei Europos Komisijos nariai ir Čilės atstovai. 2. Jungtinis komitetas paprastai susirenka kartą per metus, pakaitomis Briuselyje arba Čilėje, Šalims iš anksto susitarus dėl posėdžio dienos ir darbotvarkės. Abipusiu Šalių sutarimu gali būti rengiami specialūs posėdžiai. Jungtinio komiteto pirmininko pareigas pakaitomis eina vienos iš Šalių atstovas. 3. Savo darbo tvarkos taisyklėse Jungtinė taryba nustato Jungtinio komiteto darbo tvarką. 4. Jungtinė taryba gali deleguoti visas savo galias arba jų dalį Jungtiniam komitetui. Pastarasis užtikrina veiklos tęstinumą laikotarpiais tarp posėdžių. 5. Jungtinis komitetas padeda Jungtinei tarybai vykdyti jos pareigas. Atlikdamas šias funkcijas, Jungtinis komitetas:
  100. a)skatina prekybos ryšius, atsižvelgdamas į šio Susitarimo tikslus ir III antraštinės dalies nuostatas;
  101. b)keičiasi nuomonėmis dėl būsimų bendradarbiavimo programų ir jų įgyvendinimui skirtų išteklių, taip pat visais kitais abi Šalis dominančiais klausimais, susijusiais su laipsnišku abipusiu prekybos liberalizavimu;
  102. c)perduoda Jungtinei Tarybai pasiūlymus, kuriuos pateikia Jungtinis prekybos pakomitetis ir kuriais siekiama pasirengti laipsniškam ir abipusiam prekybos liberalizavimui, taip pat pasiūlymus, kurių tikslas yra užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą šioje srityje; ir
  103. d)apskritai teikia Jungtinei tarybai pasiūlymus, kurie prisidėtų prie galutinio tikslo sukurti Šalių politinę ir ekonominę asociaciją. 36 straipsnis Jungtinė taryba gali nuspręsti įsteigti bet kokį kitą organą, kuris padėtų jai vykdyti jos funkcijas, ir nustato to organo sudėtį, tikslus ir darbo tvarką. 37 straipsnis 1. Šalys susitaria įsteigti Jungtinį prekybos pakomitetį, kuris užtikrina, kad būtų įgyvendinami 5 straipsnyje nurodyti su prekyba susiję tikslai, ir atlieka parengiamuosius darbus laipsniškam ir abipusiam prekybos liberalizavimui. 2. Jungtinį prekybos pakomitetį sudaro Europos Sąjungos Tarybos bei Europos Komisijos atstovai ir Čilės atstovai. 3. Jungtinis prekybos pakomitetis gali užsakyti parengti bet kokius tyrimus ar techninius tyrimus, kurie, jo nuomone, yra būtini. 4. Ne rečiau kaip kartą per metus Jungtinis prekybos pakomitetis atsiskaito 35 straipsniu įsteigtam Jungtiniam komitetui apie savo nuveiktus darbus ir teikia pasiūlymus dėl tolesnio prekybos liberalizavimo. 5. Jungtinis prekybos pakomitetis pateikia savo darbo tvarkos taisykles Jungtiniam komitetui, kad šis jas patvirtintų. 38 straipsnis Konsultacijos Atsižvelgdamos į atitinkamą savo kompetenciją, Šalys įsipareigoja konsultuotis visais klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas. Pirmiau nurodytų konsultacijų tvarka yra nurodyta Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklėse. VIII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 39 straipsnis Šalių apibrėžimas Šiame Susitarime terminas „Šalys“ reiškia Bendriją, jos valstybes nares arba Bendriją ir jos valstybes nares atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutartyje ir Čilės Respubliką. 40 straipsnis Tolesni veiksmai Atsižvelgdamos į šio Susitarimo įgyvendinimo patirtį, Šalys gali susitarti pratęsti šį Susitarimą, išplėsdamos ir papildydamos bendradarbiavimo taikymo sritį ir lygį atsižvelgdamos į atitinkamus savo teisės aktus, pasirašydamos konkretiems sektoriams ar tam tikroms veiklos rūšims skirtus susitarimus. 41 straipsnis Teritorinis taikymas Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis toje sutartyje nurodytomis sąlygomis, ir Čilės Respublikos teritorijoje. 42 straipsnis Susitarimo galiojimo trukmė ir įsigaliojimas 1. Šis Susitarimas galioja neribotą laiką. 2. Šalys nustato, kokį momentą tinkamiausia pasirinkti perėjimui prie politinės ir ekonominės asociacijos, atsižvelgdamos į pažangą, padarytą įgyvendinant šio Susitarimo nuostatas, vadovaudamosi savo nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgdamos į atliktą darbą ir į pasiūlymus, kurie buvo pateikti šio Susitarimo instituciniuose rėmuose. 3. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną po to dienos, kai Šalys praneša viena kitai, kad įvykdė šiam tikslui būtinas procedūras. 4. Pranešimas išsiunčiamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kuris yra šio Susitarimo depozitaras. 5. Nuo įsigaliojimo šis Susitarimas pakeičia Europos ekonominės bendrijos ir Čilės Respublikos Bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo, pasirašytą 1990 m. gruodžio 20 d. 43 straipsnis Įsipareigojimų įvykdymas 1. Šalys priima visas bendrąsias ar specialiąsias priemones, kurios būtinos, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, ir užtikrina, kad jos atitiktų šiame Susitarime numatytus tikslus. Jeigu viena iš Šalių mano, kad kita Šalis neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šį Susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš tai darydama, išskyrus ypatingos skubos atvejus, ji privalo pateikti Jungtiniam komitetui visą susijusią informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti padėtį ir surasti Šalims priimtiną sprendimą. Pasirenkant priemones pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo šios Susitarimo veikimui. Apie šias priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui, ir dėl jų konsultuojamasi Komitete, jeigu kita Šalis to reikalauja. 2. Šalys susitaria, kad šio straipsnio 1 dalyje paminėtas terminas „ypatingos skubos atvejai“ reiškia atvejį, kai viena iš Šalių iš esmės pažeidžia Susitarimą. Esminis Susitarimo pažeidimas yra:
  104. a)Susitarimo denonsavimas, neatitinkantis tarptautinės teisės bendrųjų taisyklių;
  105. b)Susitarimo svarbiausiųjų sudedamųjų dalių, nurodytų 1 straipsnyje, pažeidimas. 3. Šalys susitaria, kad šiame straipsnyje minimos „atitinkamos priemonės“ yra priemonės, kurių imamasi pagal tarptautinę teisę. Jeigu Šalis imasi kokios nors priemonės ypatingos skubos atveju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kita Šalis gali paprašyti, kad būtų sušauktas skubus posėdis, skirtas sutaikyti Šalis per 15 dienų. 44 straipsnis Autentiškas tekstas Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, italų, ispanų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Pasirašytas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštųjų metų birželio dvidešimt pirmą dieną Florencijoje. Hecho en Florencia, el veintiuno de junio de mil novecientos noventa y seis. Udfærdiget i Firenze, den enogtyvende juni nitten hundrede og seksoghalvfems. Geschehen zu Florenz am einundzwanzigsten Juni neunzehnhundertsechsundneunzig. Έγιγε στη Φλωρεντία, στις είχοσι μία Ιουνίου χίλια εννιαχόσια ενενήντα έξι. Done at Florence on the twenty-first day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-six. Fait à Florence, le vingt et un juin mil neuf cent quatre-vingt-seize. Fatto a Firenze, addì ventuno giugno millenovecentonovantasei. Gedaan te Florence, de eenentwintigste juni negentienhonderd zesennegentig. Feito em Florença, em vinte e um de Junho de mil novecentos e seis. Tehty Firenzessä kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päiväna kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäkuusi. Som skedde i Florens den tjugoförsta juni nittonhundranittiosex. Pour le royaume de Belgique Voor het Koninkrijk België Für das Königreich Belgien Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale. Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brusselse Hoofdstedelijke Gewest. Diese Unterschrift verbindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt. For Kongeriget Danmark Für die Bundesrepublik Deutschland Για την Ελληνιχή Δημοχρατία Por el Reino de España Pour la République française Thar ceann na hÉireann For Ireland Per la Reppublica italiana Pour le grand-duché de Luxembourg Voor het Koninkrijk der Nederlanden Für die Republik Österreich Pela República Portuguesa Suomen tasavallan puolesta För Republiken Finland För Konungariket Sverige Europos bendrijos vardu Por la Comunidad Europea For Det Europæiske Fællesskab Für die Europäische Gemeinschaft Για την Ευρωπαϊχή Κοινότητα For the European Community Pour la Communauté européenne Per la Comunità europea Voor de Europese Gemeenschap Pela Comunidade Europeia Euroopan yhteisön puolesta På Europeiska gemenskapens vägnar Por la República de Chile PRIEDAS Bendras pareiškimas Europos Sąjungos ir Čilės politinio dialogo 1. PREAMBULĖ Europos Sąjunga ir Čilė, – suvokdamos savo bendrą kultūrinį paveldą ir stiprius jas jungiančius istorinius, politinius ir ekonominius ryšius, – vedinos ištikimybės demokratinėms vertybėms ir patvirtindamos tai, kad pagarba žmogaus teisėms, asmens laisvei ir teisinės valstybės principams kaip demokratinės visuomenės pamatinėms vertybėms sudaro jų vidaus ir užsienio politikos ir jų bendrų įsipareigojimų pagrindą, – trokšdamos sutvirtinti tarptautinę taiką ir saugumą pagal Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytus principus ir pasiryžusios taikyti tarptautinių nesutarimų prevencijos ir jų taikaus išsprendimo principus, – pareikšdamos apie savo suinteresuotumą pasinaudoti regionine integracija, savo Šalių gyventojų labui siekiant tvarios ir suderintos plėtros, paremtos socialinės pažangos ir visuomenės narių solidarumo principais, – pasirinkdamos pamatu specialius ryšius, kuriuos nustatė Europos bendrijos ir Čilės Bendrasis susitarimas dėl bendradarbiavimo, nusprendė suteikti jų abipusiams santykiams ilgalaikę perspektyvą. 2. TIKSLAI Priimdamos domėn išvadas, kurias Europos Sąjungos Taryba patvirtino 1995 m. liepos 17 d. pasirodžius komunikatui dėl Europos Sąjungos ir Čilės santykių stiprinimo, Šalys patvirtina savo ketinimus sudaryti susitarimą, kuris išreikš jų politinę valią pasiekti savo galutinį tikslą, tai yra, sukurti politinę ir ekonominę asociaciją. Šiuo tikslu Šalys susitarė pagyvinti politinį dialogą, siekdamos užtikrinti, kad būtų artimiau konsultuojamasi abi Šalis dominančiais klausimais, visų pirma koordinuojant Šalių pozicijas atitinkamuose daugiašaliuose forumuose. Į šį dialogą galėtų įsitraukti kiti regiono dalyviai arba, jeigu įmanoma, jis galėtų vykti tuo pat metu kaip ir kitos nustatytos politinio dialogo formos. 3. DIALOGO TVARKA Šalys susitarė, kad politinis dialogas abi Šalis dominančiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais turėtų vykti toliau nurodytomis formomis:
  106. a)periodiškai rengiant Čilės Prezidento ir Europos Sąjungos aukščiausių vadovų susitikimus; Šalys turėtų nuspręsti dėl tokių susitikimų tvarkos;
  107. b)periodiškai rengiant užsienio reikalų ministrų susitikimus; Šalys turėtų nuspręsti dėl tokių susitikimų tvarkos;
  108. c)periodiškai rengiant kitų ministrų susitikimus, skirtus apsvarstyti abi Šalis dominančius klausimus tais atvejais, kai, Šalių manymu, tokie susitikimai galėtų suartinti santykius;
  109. d)periodiškai rengiant abiejų Šalių aukšto rango pareigūnų susitikimus. 4. Europos Sąjunga ir Čilė susitaria, kad šis Bendras pareiškimas turėtų reikšti artimesnių ir gilesnių santykių pradžią.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.