Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras KONVENCIJA dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos, 1974 m. (Helsinkio konvencija) ŠIOS KONVENCIJOS VALSTYBĖS DALYVĖS, SUVOKDAMOS neįkainojamą Baltijos jūros baseino jūros aplinkos ir jos gyvųjų išteklių ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę Susitariančiųjų Šalių tautoms, ATSIŽVELGDAMOS į išskirtines Baltijos jūros baseino hidrografines ir ekologines savybes bei jos gyvųjų išteklių jautrumą pokyčiams aplinkoje, PAŽYMĖDAMOS sparčią žmogaus veiklos plėtrą Baltijos jūros baseine, didelį gyventojų, gyvenančių šiame baseine, skaičių ir aukštą Susitariančiųjų Šalių urbanizacijos ir industrializacijos lygį bei intensyvų žemės ūkį ir miškininkystę, Su giliu nerimu PAŽYMĖDAMOS, kad Baltijos jūros baseinas ir toliau teršiamas iš daugelio šaltinių, tokių kaip teršalų išmetimas į upes, upių žiotis, nuotakus ir vamzdžius, laidojimas ir įprasta laivų veikla bei oru gabenami teršalai, SUVOKDAMOS Susitariančiųjų Šalių atsakomybę apsaugoti ir padidinti Baltijos jūros baseino jūros aplinkos vertę jų tautų naudai, PRIPAŽINDAMOS, jog Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsauga ir jos gerinimas - tai uždaviniai, kurie negali būti veiksmingai įgyvendinti vienos šalies jėgomis, ir jiems atlikti yra skubiai reikalingas glaudus regionų bendradarbiavimas ir kitos atitinkamos tarptautinės priemonės, PAŽYMĖDAMOS, kad neseniai priimtos visos susijusios tarptautinės konvencijos, net joms jau įsigaliojus atitinkamų Susitariančiųjų Šalių atžvilgiu, neapima visų specialių reikalavimų, skirtų apsaugoti ir pagerinti Baltijos jūros baseino jūros aplinką, PAŽYMĖDAMOS mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, ypač tarp Susitariančiųjų Šalių, Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos ir pagerinimo srityje svarbą, NORĖDAMOS toliau plėtoti regionų bendradarbiavimą Baltijos jūros baseine, galimybes ir reikalavimus, patvirtintus pasirašant 1973 m. Gdansko Konvenciją dėl žvejybos ir gyvųjų išteklių apsaugos Baltijos jūroje ir Beltuose, SUVOKDAMOS regionų tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos srityje kaip neatskiriamos taikaus bendradarbiavimo ir abipusio supratimo tarp visų Europos valstybių dalies svarbą, s u s i t a r ė: 1 straipsnis Konvencijos teritorija Šioje Konvencijoje „Baltijos jūros baseinu“ laikoma Baltijos jūra siaurąja žodžio prasme su Botnijos įlanka, Suomijos įlanka ir įplauka į Baltijos jūrą, apribota Skageno lygiagretės Skagerake (57 laipsniai 44 minutės 8 sekundės šiaurės platumos). Ši sąvoka neapima Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenų. 2 straipsnis Sąvokos Šioje Konvencijoje: 1. „Tarša“ – tai žmogaus vykdomas tiesioginis ar netiesioginis išmetimas į jūros aplinką, įskaitant limanus, medžiagų ar energijos, galinčios turėti tokį žalingą poveikį kaip pavojų žmogaus sveikatai, žalą gyviesiems ištekliams ir jūros gyvūnijai, kliūtis teisėtam jūros naudojimui, įskaitant žvejybą, naudojimui skirto jūros vandens kokybės pabloginimą ir poilsio sąlygų pabloginimą. 2. „Tarša iš sausumos“ – tai jūros tarša, kurią sukelia teršalų išmetimas iš sausumos, pasiekiantis jūrą per vandenį, atmosferą ar tiesiogiai iš pakrantės, įskaitant nutekėjimus iš vamzdynų; 3.

1. a)„Laidojimas“ - tai:
2. i)bet koks tyčinis atliekų ar kitų medžiagų išmetimas jūroje iš laivų, lėktuvų, platformų ar kitų jūroje esančių dirbtinių įrenginių;
3. ii)bet koks tyčinis laivų, lėktuvų, platformų ar kitų jūroje esančių dirbtinių įrenginių sunaikinimas jūroje;
4. b)„Laidojimas“ neapima:
5. i)atliekų ar kitų medžiagų, būdingų ar susidarančių įprastai eksploatuojant laivus, lėktuvus, platformas ar kitus jūroje esančius dirbtinius įrenginius bei jų įrangą, išmetimo jūroje, išskyrus tuos atvejus, kai atliekos ar kitos medžiagos gabenamos laivais arba į laivus, lėktuvais, platformomis arba į jas, arba kitais jūroje esančiais dirbtiniais įrengimais, kurių veiklos tikslas – atsikratyti tokiomis medžiagomis arba susidariusiomis po tokių atliekų ar kitų medžiagų apdorojimo laivuose, lėktuvuose, platformose arba įrenginiuose;
6. ii)medžiagų iškrovimo į jūrą kitais tikslais nei atsikratyti jų su sąlyga, kad toks iškrovimas neprieštarauja šios Konvencijos tikslams; 4. „Laivai ir lėktuvai“ reiškia bet kokios rūšies vandeniu plaukiančius laivus ar oru skrendančius aparatus. Ši sąvoka apima laivus su povandeniniais sparnais, pneumatines pagalves turinčias transporto priemones, povandeninius laivus, savaeigius arba ne savaeigius plūduriuojančius laivus ir stacionarias arba plūduriuojančias platformas; 5. „Nafta“ reiškia naftą bet kokiu pavidalu, įskaitant žaliavinę naftą, mazutą, naftos nuosėdas, atliekas ir perdirbtus produktus; 6. „Kenksminga medžiaga“ reiškia bet kokią pavojingą, nuodingą ar kitokią medžiagą, kuri, patekusi į jūrą, gali sukelti taršą; 7. „Incidentas“ reiškia bet kokį įvykį, susijusį su faktiniu ar galimu žalingos medžiagos ar nutekamųjų vandenų, kurių sudėtyje yra tokia medžiaga, išmetimu į jūrą. 3 straipsnis Pagrindiniai principai ir įsipareigojimai 1. Susitariančiosios Šalys atskirai ar kartu imasi visų tinkamų teisinių, administracinių ar kitų reikiamų priemonių, siekiant išvengti taršos ir ją sumažinti bei apsaugoti ir pagerinti Baltijos jūros baseino jūros aplinką. 2. Susitariančiosios Šalys deda visas pastangas siekiant užtikrinti, kad šios Kovencijos įgyvendinimas nesukeltų didesnės taršos jūros teritorijose, esančiose už Baltijos jūros regiono ribų. 4 straipsnis Konvencijos taikymas 1. Ši Kovencijas taikoma siekiant apsaugoti Baltijos jūros regiono jūros aplinką, kuri apima vandenį ir jūros dugną, įskaitant jų gyvuosius išteklius ir kitas jūros gyvybės formas. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, nepažeisdama suverenumo teisių dėl jos teritorinės jūros, įgyvendina šios Kovencijos nuostatas savo teritorinės jūros ribose per savo nacionalinės valdžios institucijas. 3. Nors šios Kovencijos nuostatos netaikomos vidaus vandenims, kurie priklauso kiekvienos Susitariančiosios Šalies suverenumui, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, nepažeisdamos suverenumo teisių, užtikrinti, kad šios Konvencijos tikslai bus įgyvendinti šiuose vandenyse. 4. Ši Kovencija netaikoma jokiems karo laivams, pagalbiniams laivams, karinių oro pajėgų lėktuvams ar kitiems valstybiniams ar valstybei dirbantiems ir šiuo metu tik valstybinei nekomercinei veiklai naudojamiems laivams bei lėktuvams. Tačiau kiekviena Susitariančioji Šalis, imdamasi atitinkamų priemonių, nesumažindama jai priklausančių ar jos naudojamų laivų bei lėktuvų darbo ir veiklos galimybių, užtikrina, kad tokie laivai ir lėktuvai, kiek tai priimtina ir įmanoma, bus eksploatuojami laikantis šios Konvencijos. 5 straipsnis Pavojingos medžiagos Susitariančiosios Šalys įsipareigoja neutralizuoti pavojingų medžiagų, nurodytų šios Konvencijos I priede, patekimą oru, per vandenį ar kitu būdu į Baltijos jūros regioną. 6 straipsnis Principai ir įsipareigojimai dėl taršos iš sausumos 1. Susitariančiosios Šalys imasi visų tinkamų priemonių siekiant kontroliuoti ir sumažinti iki minimumo Baltijos jūros baseino jūros aplinkos taršą iš sausumos. 2. Pirmiausia, Susitariančiosios Šalys imasi visų tinkamų priemonių siekiant kontroliuoti ir griežtai apriboti taršą nuodingomis medžiagomis pagal šios Konvencijos II priedą. Šiuo tikslu jos inter alia tinkamai bendradarbiauja plėtodamos ir patvirtindamos konkrečias programas, nurodymus, standartus ar taisykles dėl teršalų išmetimo, aplinkos kokybės ir produktų, kurių sudėtyje yra nurodytų medžiagų ir jų vartojimo. 3. Šios Konvencijos II priede išvardytos medžiagos neturi patekti į Baltijos jūros baseino jūros aplinką žymiais kiekiais be atitinkamos valstybės valdžios institucijos išduodamo specialaus išankstinio leidimo, kuris gali būti periodiškai peržiūrimas. 4. Atitinkama valstybės valdžios institucija informuos šios Konvencijos 12 straipsnyje nurodytą komisiją apie teršalų išmetimo kiekį, kokybę ir būdą, jeigu ji mano, jog buvo išmesti žymūs šios Konvencijos II priede išvardytų medžiagų kiekiai. 5. Susitariančiosios Šalys siekia nustatyti ir patvirtinti bendruosius teršalų išmetimo leidimų išdavimo kriterijus. 6. Siekdamos kontroliuoti ir sumažinti iki minimumo Baltijos jūros baseino taršą kenksmingomis medžiagomis, Susitariančiosios Šalys papildomai prie šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatų sieks tikslų ir taikys tuos kriterijus, kurie yra išvardyti šios Konvencijos III priede. 7. Jeigu medžiagų išmetimas iš upės, tekančios per divejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių teritorijas arba pažyminti ribą tarp jų, gali sukelti Baltijos jūros baseino jūros aplinkos taršą, susijusios Susitariančiosios Šalys kartu imasi atitinkamų priemonių siekiant išvengti šios taršos ir ją sumažinti. 8. Susitariančiosios Šalys siekia naudoti geriausias galimas priemones siekiant sumažinti iki minimumo Baltijos jūros baseino taršą nuodingomis medžiagomis iš oro šaltinių. 7 straipsnis Taršos iš laivų prevencija 1. Siekdamos apsaugoti Baltijos jūros baseiną nuo taršos, sukeliamos tyčiniu, aplaidžiu ar netyčiniu naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išskyrimu, nešvarių nutekamųjų vandenų išleidimu ir šiukšlių iš laivų išmetimu, Susitariančiosios Šalys imasi priemonių, išdėstytų šios Komvencijos IV priede. 2. Susitariančiosios Šalys rengia ir taiko vienodus reikalavimus dėl įrengimų, skirtų naftos atliekoms ir kitoms kenksmingoms medžiagoms, įskaitant nešvarius nutekamuosius vandenis ir šiukšles, pasisavinti pajėgumo ir buvimo vietos, atsižvelgdamos inter alia į specifinius keleivinių laivų ir lėktuvnešių junginių poreikius. 8 straipsnis Pramoginiai laivai Be šios Konvencijos nuostatų, kurios atitinkamai gali būti taikomos ir pramoginiams laivams, įgyvendinimo, Susitariančiosios Šalys imasi specialių priemonių sumažinti žalingą pramoginių laivų sukeliamą poveikį Baltijos jūros baseino jūros aplinkai. Priemonės inter alia apima atitinkamus atliekų iš pramoginių laivų pasisavinimo įrenginius. 9 straipsnis Laidojimo prevencija 1. Pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis Susitariančiosios Šalys uždraudžia laidojimą Baltijos jūros baseine. 2. Iškasto grunto laidojimas leidžiamas, jeigu yra išduotas išankstinis specialus atitinkamų valstybės valdžios institucijų leidimas pagal šios Konvencijos V priedo nuostatas. 3. Kiekviena Konvencijos Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad šio straipsnio nuostatas atitiks laivai ir lėktuvai, kurie:
7. a)registruoti jos teritorijoje arba plaukioja su jos vėliava;
8. b)jos teritorijoje arba teritorinėje jūroje pakraunami medžiagomis, kurios bus laidojamos; arba
9. c)manoma, kad bus laidojama jos teritorinėje jūroje. 4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai žmogaus gyvybei ar laivo arba lėktuvo saugumui jūroje kyla grėsmė dėl laivo arba lėktuvo visiško suirimo ar netekimo ar bet kuriuo atveju, kuris sukelia pavojų žmogaus gyvybei, jei manoma, kad laidojimas yra vienintelis būdas grėsmei išvengti ir jei tikėtina, kad žala, sukelta tokio laidojimo, bus mažesnė nei pasielgus kitaip. Toks laidojimas turi būti atliktas taip, kad žalos žmogaus ir jūros gyvybei tikimybė būtų minimali. 5. Apie laidojimą, atliktą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, turi būti pranešta ir imtasi priemonių pagal šios Konvencijos VI priedą, ir apie jį turi būti nedelsiant informuota šios Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta komisija pagal šios Konvencijos V priedo 4 taisyklės nuostatas. 6. Laidojimo atveju, kai manoma, kad yra pažeistos šio straipsnio nuostatos, Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja tiriant tokį atvejį pagal šios Konvencijos IV priedo 2 taisyklę. 10 straipsnis Jūros dugno ir jo gelmių žvalgymas ir eksploatavimas Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi visų tinkamų priemonių, siekdama išvengti Baltijos jūros baseino jūros aplinkos taršos, kylančios iš jai priklausančios jūros dugno ar jo gelmių dalies žvalgymo ar eksploatavimo arba iš kitokios su tuo susijusios veiklos. Taip pat ji užtikrina, kad bus parengta atitinkama įranga, skirta neatidėliotinam taršos šioje vietoje mažinimui pradėti. 11 straipsnis Bendradarbiavimas kovojant su jūros tarša Susitariančiosios Šalys imasi priemonių ir bendradarbiauja kaip nurodyta šios Konvencijos VI priede, siekiant likviduoti ar sumažinti iki minimumo naftos ar kitų kenksmingų medžiagų taršą Baltijos jūros baseine. 12 straipsnis Institucinė ir organizacinė struktūra 1. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (toliau vadinama „Komisija“) įsteigiama šios Konvencijos tikslams. 2. Vadovauti Komisijai pavedama kiekvienai Susitariančiajai Šaliai valstybių pavadinimų anglų kalba abėcėlės tvarka. Pirmininkas eina pareigas dvejus metus ir pirmininkavimo laikotarpiu negali atstovauti savo šaliai. Tuo atveju, jeigu pirmininko postas tampa laisvas, Susitariančioji Šalis, pirmininkaujanti Komisijai, paskiria asmenį vykdyti šias pareigas, kol baigsis šios Susitariančiosios Šalies pirmininkavimo laikotarpis. 3. Pirmininko šaukimu Komisijos posėdžiai turi vykti ne rečiau kaip kartą per metus. Bet kuriai Susitariančiajai Šaliai pareikalavus, jeigu šį reikalavimą palaiko kita Susitariančioji Šalis, pirmininkas sušaukia neeilinį posėdį jo nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. 4. Pirmąjį Komisijos posėdį sušaukia Vyriausybė depozitarė, ir jis turi vykti per 90 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos. 5. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi vieną balsą Komisijoje. Jeigu šioje Konvencijoje nenumatyta kitaip, Komisija priima sprendimus vienbalsiai. 13 straipsnis Komisijos pareigos Komisijos pareigos yra šios:
10. a)nuolat stebėti, kaip įgyvendinama ši Konvencija;
11. b)teikti rekomendacija dėl priemonių, susijusių su šios Konvencijos tikslais;
12. c)nuolat apžvelgti šios Konvencijos, įskaitant jos priedus, turinį ir rekomenduoti Susitariančiosioms Šalims tokius šios Konvencijos, įskaitant jos priedus, pakeitimus kiek to gali prireikti, įskaitant pakeitimus medžiagų sąrašuose, taip pat naujų priedų priėmimą;
13. d)apibrėžti taršos kontrolės kriterijus, tikslus taršai mažinti ir tikslus, susijusius su priemonėmis, ypač pagal šios Konvencijos III priedą;
14. e)skatinti, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis vyriausybinėmis institucijomis, atsižvelgiant į šio straipsnio (
15. f)punktą, papildomas priemones, skirtas apsaugoti Baltijos jūros baseino jūros aplinką ir šiam tikslui:
16. i)iš prieinamų šaltinių gauti, apdoroti, apibendrinti ir platinti atitinkamą mokslinę, technologinę ir statistinę informaciją; ir
17. ii)remti mokslinius ir technologinius tyrimus;
18. f)siekti, kai būtina, kompetentingų regioninių ir kitų tarptautinių organizacijų pagalbos, bendradarbiauti tiek moksliniuose ir technologiniuose tyrimuose, tiek ir kitoje svarbioje veikloje, susijusioje su šios Konvencijos tikslais;
19. g)vykdyti kitas funkcijas, kurios būtų tinkamos pagal šios Konvencijos sąlygas. 14 straipsnis Administracinės Komisijos nuostatos 1. Komisijos darbo kalba yra anglų kalba. 2. Komisija patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 3. Komisijos būveinė (toliau vadinama „Sekretoriatu“) yra Helsinkyje. 4. Komisija skiria vykdomąjį sekretorių ir nustato kitų darbuotojų, kurie gali būti reikalingi, paskyrimo tvarką bei apibrėžia vykdomojo sekretoriaus pareigas, tarnybos laikotarpį ir sąlygas. 5. Vykdomasis sekretorius yra vyriausiasis Komisijos administracijos pareigūnas ir vykdo funkcijas, būtinas šios Konvencijos įgyvendinimui, Komisijos darbui ir kitiems uždaviniams, kuriuos vykdomajam sekretoriui paveda Komisija, ir kurie yra numatyti jos darbo tvarkos taisyklėse. 15 straipsnis Komisijos finansinės nuostatos 1. Komisija patvirtina savo finansų taisykles. 2. Komisija patvirtina metinį ar dvimetį numatomų išlaidų biudžetą ir aptaria biudžeto išlaidų projektą kitam biudžetiniam laikotarpiui. 3. Bendra biudžeto suma, įskaitant bet kokį Komisijos patvirtintą papildomą biudžetą, turi būti Susitariančiųjų Šalių įmokėta lygiomis dalimis, nebent Komisija vienbalsiai nutaria kitaip. Be valstybių narių įmokų Europos ekonominė bendrija turi įmokėti beveik 2,5 % biudžeto administracinių išlaidų dydžio sumą. 4. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi apmokėti išlaidas, susijusias su jos atstovų, ekspertų ir patarėjų dalyvavimu Komisijoje. 16 straipsnis Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje 1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja tiesiogiai arba, kai reikia, per kompetentingas regionines ar kitas tarptautines organizacijas bendradarbiauti mokslo, technologijų bei kitų tyrimų srityse ir keistis duomenimis bei kita moksline informacija siekiant šios Konvencijos tikslų. 2. Susitariančiosios Šalys, nepažeisdamos šios Konvencijos 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, įsipareigoja tiesiogiai arba, kai reikia, per kompetentingas regionines ar kitas tarptautines organizacijas skatinti tyrimus, dalyvauti, remti arba prisidėti prie programų, skirtų parengti būdus ir priemones, įvertinančias taršos pobūdį ir mastą, kelius, pavojingumą, riziką ir likvidavimo priemones Baltijos jūros baseine, ir ypač tobulinti alternatyvius tokių medžiagų, kurios gali sukelti Baltijos jūros baseino jūros aplinkos taršą, apdorojimo, atsikratymo ir sunaikinimo būdus. 3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja tiesiogiai arba, kai reikia, per kompetentingas regionines ar kitas tarptautines organizacijas ir, remiantis informacija bei duomenimis, gaunamais pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, bendradarbiauti rengiant lygintinus stebėjimo metodus, atliekant kryptingus mokslinius tyrimus ir rengiant papildomas ar bendras stebėsenos programas. 4. Darbo, susijusio su užduočių, nurodytų pirmiau išdėstytose dalyse, įgyvendinimu, organizavimą ir apimtį pirmiausia turėtų apibrėžti Komisija. 17 straipsnis Atsakomybė už žalą Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kaip galima greičiau kartu parengti ir priimti taisykles, susijusias su atsakomybe už žalą, kylančią dėl šiai Konvencijai prieštaraujančių veiksmų ar aplaidumo, įskaitant inter alia atsakomybės ribas, kriterijus ir procedūras, skirtas atsakomybei bei nuostolių atlyginimui nustatyti. 18 straipsnis Ginčų sprendimas 1. Kilus ginčui tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, Šalys turėtų stengtis jį išspręsti derybų būdu. Tuo atveju, jeigu šios Šalys negali susitarti, jos privalo siekti trečios Susitariančiosios Šalies, kvalifikuotos tarptautinės organizacijos ar kvalifikuoto asmens paslaugų arba bendrai prašyti jų tarpininkavimo. 2. Jeigu šioms Šalims nepavyksta išspręsti ginčo derybų būdu ar jos negali susitarti dėl pirmiau aprašytų priemonių, tokie ginčai turi būti bendru susitarimu teikiami ad hoc arbitražo tribunolui, nuolatiniam arbitražui ar Tarptautiniam teisingumo teismui. 19 straipsnis Tam tikrų laisvių užtikrinimas Nė viena šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip laivybos, žvejybos, jūrinių mokslinių tyrimų ir kitokio teisėto atviros jūros naudojimo laisvės, taip pat neagresyvaus teritorinės jūros kirtimo teisės pažeidimas. 20 straipsnis Priedų statusas Šios Konvencijos priedai yra neatskiriama Konvencijos dalis. 21 straipsnis Ryšys su kitomis konvencijomis Šios Konvencijos nuostatos nepažeidžia Susitariančiųjų Šalių teisių ir pareigų, numatytų anksčiau sudarytose sutartyse ir sutartyse, kurios gali būti sudarytos ateityje, ir kurios yra skirtos išplėsti ir vystyti pagrindinius jūrų teisės principus, kuriais grindžiama ši Konvencija, ir ypač nuostatas, susijusias su jūros aplinkos taršos prevencija. 22 straipsnis Konvencijos peržiūrėjimas Konferencija, skirta bendram šios Konvencijos peržiūrėjimui, gali būti sušaukta sutikus Susitariančiosioms Šalims arba Komisijos prašymu. 23 straipsnis Konvencijos straipsnių pakeitimai 1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pasiūlyti šios Konvencijos pakeitimus. Bet koks siūlomas pakeitimas pateikiamas Vyriausybei depozitarei, kuri informuoja apie jį visas Susitariančiasias Šalis, kurios informuoja Vyriausybę depotarę apie pakeitimo priėmimą ar atmetimą kaip galima greičiau po šio pranešimo gavimo. Pakeitimas įsigalioja po 90 dienų nuo tos dienos, kurią Vyriausybė depozitarė gauna šio pakeitimo priėmimo patvirtinimą iš visų Susitariančiųjų Šalių. 2. Su Susitariančiųjų Šalių sutikimu arba Komisijos prašymu, gali būti šaukiama konferencija dėl šios Konvencijos pakeitimų. 24 straipsnis Priedų pakeitimai ir priedų priėmimas 1. Bet kurį Susitariančiosios Šalies pasiūlytą priedo pakeitimą Vyriausybė depozitarė turi perduoti kitoms Susitariančiosioms Šalims ir išnagrinėti Komisijoje. Jei Komisija pakeitimą priima, jis perduodamas Susitariančiosioms Šalims ir jį rekomenduojama patvirtinti. 2. Šis pakeitimas laikomas priimtu pasibaigus Komisijos nustatytam laikotarpiui, nebent per šį laikotarpį viena iš Susitariančiųjų Šalių prieštarautų šiam pakeitimui. Priimtas pakeitimas įsigalioja Komisijos nustatytą dieną. Komisijos nustatytas laikotarpis prailginamas papildomam šešerių mėnesių laikotarpiui ir pakeitimo įsigaliojimo data atitinkamai atidedama, jeigu, išimtinais atvejais, nepasibaigus Komisijos nustatytam laikotarpiui, Susitariančioji Šalis informuoja Vyriausybę depoztarę, kad nors ji ir ketina priimti šį pasiūlymą, konstituciniai reikalavimai dėl šio priėmimo dar nėra įvykdyti jos valstybėje. 3. Šios Konvencijos priedas gali būti priimtas pagal šio straipsnio nuostatas. 4. Vyriausybė depozitarė informuoja visas Susitariančiąsias Šalis apie pakeitimus arba naujo priedo, kuris įsigalioja pagal šios straipsnio nuostatas, priėmimą bei šio pakeitimo ar naujo priedo įsigaliojimo dieną. 5. Bet kokie prieštaravimai pagal šį straipsnį išreiškiami rašytiniu pranešimu Vyriausybei depozitarei, kuri informuoja visas Susitariančiąsias Šalis ir vykdomąjį sekretorių apie šį pranešimą ir jo gavimo dieną. 25 straipsnis Išlygos 1. Šios Konvencijos nuostatoms išlygos negali būti daromos. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata neužkerta kelio Susitariančiajai Šaliai sustabdyti ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui šios Konvencijos priedo, jo dalies ar pakeitimo taikymą po to, kai minėtasis priedas ar jo pakeitimas yra įsigaliojęs. 3. Jeigu įsigaliojus šiai Konvencijai, Susitariančioji Šalis naudojasi šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, ji privalo pranešti kitoms Susitariančiosioms Šalims, kol Komisija priims priedo pakeitimą arba naują priedą, apie tas nuostatas, kurios bus sustabdytos pagal šio straipsnio 2 dalį. 26 straipsnis Pasirašymas, ratifikavimas, pritarimas ir prisijungimas 1. Ši Konvencija pateikiama pasirašymui 1974 m. kovo 22 d. Helsinkyje Baltijos jūros regiono valstybėms, dalyvaujančioms 1974 m. kovo 18 – 22 d. Helsinkyje vykstančioje Diplomatinėje konferencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos. Prie šios Konvencijos gali prisjungti bet kuri valstybė, suinteresuota įgyvendinti šios Konvencijos siekius ir tikslus, su sąlyga, kad ši valstybė arba organizacija yra kviečiama visų Susitariančiųjų Šalių. Prie šios Konvencijos gali prisijungti Europos ekonominė bendrija. Savo kompetencijos srityje Europos ekonominė bendrija turi teisę į balsų skaičių, lygų jos valstybės narių, kurios yra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys, skaičiui. Europos ekonominė bendrija nesinaudoja savo teise balsuoti tais atvejais, kai jos narės naudojasi savo balso teisėmis ir atvirkščiai. 2. Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės ją ratifikuoja ar patvirtina. 3. Ratifikavimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentai atiduodami saugoti Suomijos Vyriausybei, kuri vykdo Vyriausybės depozitarės pareigas. 27 straipsnis Įsigaliojimas Ši Konvencija įsigalioja praėjus dviem mėnesiams nuo septintojo ratifikavimo ar pritarimo dokumento atidavimo saugoti. Europos ekonominei bendrijai, prisijungiančiai prie Konvencijos pagal 26 straipsnį, ši Konvencija įsigalioja po divejų mėnesių nuo prisijungimo dokumento atidavimo saugoti. 28 straipsnis Išstojimas 1. Bet kuriuo metu, praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, bet kuri Susitariančioji Šalis gali išstoti iš šios Konvencijos raštu pranešusi apie tai Vyriausybei depozitarei. Išstojimas tokiai Susitariančiajai Šaliai įsigalioja kitų metų, kuriais Vyriausybei depozitarei buvo pranešta apie išstojimą, gruodžio 31 d. 2. Susitariančiajai Šaliai pranešus apie išstojimą, Vyriausybė depozitarė privalo sušaukti Susitariančiųjų Šalių pasitarimą išstojimo pasekmėms aptarti. 29 straipsnis Kalba Ši Konvencija sudaroma vieninteliu egzemplioriumi anglų kalba. Oficialūs vertimai į danų, suomių, vokiečių, lenkų, rusų ir švedų kalbas parengiami ir atiduodami saugoti kartu su pasirašytu originalu. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją. Priimta Helsinkyje, tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimti ketvirtų metų kovo dvidešimt antrą dieną. Danijos vardu: Vokietijos Federacinės Respublikos vardu: HOLGER HANSEN HANS-GEORG SACHS Suomijos vardu: Lenkijos Respublikos vardu: JERMU LAINE JERZY KUSIAK Vokietijos Demokratinės Respublikos vardu: Švedijos vardu: HANS REICHELT SVANTE LUNDKVIST Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vardu: E.E. ALEXEEVSKY I PRIEDAS PAVOJINGOS MEDŽIAGOS Baltijos jūros baseino apsauga nuo taršos žemiau išvardintomis medžiagomis gali apimti tinkamų techninių priemonių, ir šių medžiagų turinčių produktų gabenimo, prekybos, tvarkymo, taikymo ir galutinio pašalinimo draudimų ir reglamentuojančių nuostatų panaudojimą. 1. DDT (1,1,1-trichloro-2,2-bis-(chlorofenilas)-etanas) ir jo dariniai DDE ir DDD. 2. PCB (polichlorinti bifenilai). 3. PCT (polichlorinti terpenilai). II PRIEDAS NUODINGOS MEDŽIAGOS Šios medžiagos išvardytos šios Konvencijos 6 straipsnio tikslams. Šis sąrašas galioja medžiagoms, kurios patenka į jūros aplinką per vandenį. Susitariančiosios Šalys taip pat stengsis panaudoti geriausias galimas priemones, siekiant išvengti kenksmingų medžiagų patekimo į Baltijos jūros baseiną per orą. A. Skubiam svarstymui: 1. Gyvsidabris, kadmis ir jų junginiai. B. 2. Stibis, arsenas, berilis, chromas, varis, švinas, molibdenas, nikelis, selenas, alavas, vanadis, cinkas ir jų junginiai bei pradinis fosforas. 3. Fenolis ir jo dariniai. 4. Ftalio rūgštis ir jos dariniai. 5. Cianidai. 6. Patvarūs halogeninti angliavandeniliai. 7. Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai ir jų dariniai. 8. Patvarūs toksiniai organiniai silicio junginiai. 9. Patvarūs pesticidai, įskaitant organinio fosforo ir organinio alavo pesticidus, herbicidus, slimicidus ir chemikalus, naudojamus medienos, miško medžiagos, medienos masės, celiuliozės, popieriaus, kailių ir tekstilės, neįtrauktų į šios Konvencijos I priedo nuostatas, apsaugai. 10. Radioaktyviosios medžiagos. 11. Rūgštys, šarmai ir didelės koncentracijos arba didelių kiekių paviršinės aktyviosios medžiagos. 12. Nafta ir naftos chemijos ir kitų pramonės šakų, naudojančių lipidus tirpdančias medžiagas, atliekos. 13. Medžiagos, turinčios neigiamą poveikį žmogaus vartojamiems jūros produktų skoniui ir (
20. ar)kvapui arba poveikį vandens skoniui, kvapui, spalvai, skaidrumui ar kitoms savybėms, kuris stipriai sumažina švelniąsias vandens savybes. 14. Medžiagos, kurios gali plūduriuoti, likti suspensijoje arba nusėsti, ir kurios gali kenkti teisėtam jūros naudojimui. 15. Gamybinėse nuotekose esančios lignino medžiagos. 16. EDTA (etilendinitrilotetraacto rūgštis arba etilendiaminetetraacto rūgštis) ir DTPA (dietileno triamino pentaacto rūgštis). III PRIEDAS TARŠOS IŠ SAUSUMOS ŠALTINIŲ PREVENCIJOS TIKSLAI, KRITERIJAI IR PRIEMONĖS Remiantis šios Konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, Susitariančiosios Šalys stengiasi pasiekti tikslus ir taikyti šiame priede išvardytus kriterijus bei priemones, siekiant kontroliuoti ir iki minimumo sumažinti Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos taršą iš sausumos šaltinių. 1. Buitinės nuotekos valomos tinkamu būdu taip, kad organinės medžiagos kiekis nesukeltų žalingų pokyčių Baltijos jūros baseino deguonies sudėtyje, o maistingų medžiagų kiekis nesukeltų kenksmingos Baltijos jūros baseino eutrofikacijos. 2. Buitinės nuotekos taip pat valomos tinkamu būdu, siekiant užtikrinti, kad higieniška priimančio jūros baseino kokybė, ir ypač epidemiologinis ir toksikologinis saugumas, būtų išlaikomas tokiame lygmenyje, kuris nesukeltų žalos žmogaus sveikatai, tokiu būdu, kad turint omenyje konkrečią nuotekų sudėtį, nesusidarytų joks reikšmingas šios Konvencijos I ir II prieduose išvardytų kenksmingų medžiagų kiekis. 3. Pramoninių atliekų taršos kiekis sumažinamas iki minimumo tinkamu būdu, siekiant sumažinti kenksmingų medžiagų, organinių medžiagų ir maistingų medžiagų kiekį. 4. Šio priedo 3 dalyje minimos priemonės pirmiausia apima atliekų, kurios gaunamos naudojant perdirbimo technologijas, pakartotinį perdirbimo vandens recirkuliavimą ir panaudojimą, vandens ūkio plėtrą ir vandens valymo kvalifikacijos tobulinimą. Valant nuotekas, naudojamos mechaninės, cheminės, biologinės ir kitos priemonės priklausomai nuo nuotekų kokybės ir kaip reikalaujama, norint pagerinti gaunamo vandens kokybę. 5. Atominių elektrinių arba kitose pramonės šakose, naudojančiose didelius vandens kiekius, aušinimo vanduo išskiriamas tokiu būdu, kad Baltijos jūros baseino jūros aplinkos tarša būtų sumažinta iki minimumo. 6. Komisija nustatys taršos kontrolės kriterijus, taršos mažinimo tikslus ir tikslus, susijusius su priemonėmis, įskaitant perdirbimo technologijas ir vandens valymą, skirtus Baltijos jūros baseino taršai sumažinti. IV PRIEDAS TARŠOS IŠ LAIVŲ PREVENCIJA 1 TAISYKLĖ Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, siekdamos apsaugoti Baltijos jūros baseiną nuo taršos iš laivų
21. a)Tarptautinėje jūrų organizacijoje, ypač skatinant tarptautinių taisyklių plėtrą;
22. b)Veiksmingai ir harmoningai įgyvendinant Tarptautinės jūrų organizacijos priimtas taisykles. 2 TAISYKLĖ Nepažeisdamos šios Konvencijos 4 straipsnio 4 dalies, Susitariančiosios Šalys atitinkamai padeda viena kitai tiriant galiojančių įstatymų dėl priemonių prieš taršą pažeidimus, kurie įvyko, ar įtariama, kad įvyko Baltijos jūros baseine. Tokia pagalba gali apimti, bet neapsiriboti, kompetentingų valdžios institucijų naftos registracijos žurnalų, krovinių registracijos žurnalų, budėjimo ir mašinų skyriaus budėjimo žurnalo patikrinimais ir naftos mėginio paėmimu analitinio identifikavimo tikslais. 3 TAISYKLĖ Sąvokos Šiame priede: 1. „Laivas“ – tai bet kokios rūšies laivas, vykdantis veiklą jūros aplinkoje, taip pat laivai su povandeniniais sparnais, pneumatines pagalves turinčios transporto priemonės, povandeniniai laivai, plūduriuojantys laivai ir stacionarės arba plūduriuojančios platformos; 2. „Administracija“ – tai valstybės, kuriai pavaldus eksploatuojamas laivas, vyriausybė. Laivo, turinčio teisę iškelti kurios nors valstybės vėliavą, atžvilgiu Administracija yra tos valstybės vyriausybė. Stacionarių ar plaukiojančių platformų, naudojamų žvalgyti ir eksploatuoti jūros dugną ir jo gelmes pakrantės zonoje, kurioje pakrantės valstybė naudojasi suvereniomis jos gamtinių išteklių žvalgymo ir eksploatavimo teisėmis, atžvilgiu Administracija yra atitinkamos pakrantės valstybės vyriausybė; 3.
23. a)„Išmetimas”, kalbant apie kenksmingas medžiagas ar ištekėjimus, turinčius tokių medžiagų, – tai bet koks išmetimas, bet kuriuo būdu įvykęs iš laivo, ir apima bet kokį ištekėjimą, atsikratymą, išsiliejimą, prasisunkimą, išpumpavimą, išskyrimą ar ištuštinimą;
24. b)„Išmetimo” sąvoka neapima:
25. i)laidojimo, vykdomo pagal 1972 m. gruodžio 29 d. Londone pasirašytą Konvenciją dėl jūros taršos laidojant atliekas ir kitas medžiagas prevencijos; ar
26. ii)kenksmingų medžiagų išleidimo, tiesiogiai kylančio iš žvalgymo, tyrimo darbų ir susijusio su jūros dugno mineralinių išteklių apdorojimu atviroje jūroje; arba iii) kenksmingų medžiagų išmetimo, atliekant teisėtus mokslinius tyrimus, taršos sumažinimo ir kontrolės klausimais; 4. „Artimiausias krantas“: terminas „nuo artimiausio kranto” reiškia: nuo bazinės linijos, nuo kurios pagal tarptautinę teisę nustatoma aptariamos teritorijos teritorinė jūra; 4. Terminas „jurisdikcija” aiškinamas pagal tuo metu galiojančią tarptautinę teisę arba šio priedo aiškinimą. 5. Terminas „MARPOL 73/78” reiškia 1973 m. tarptautinę Konvenciją dėl taršos iš laivų prevencijos, pakeistą 1978 m. pasirašytu Protokolu. 4 TAISYKLĖ Nafta Būdamos Marpol 73/78 šalimis, Susitariančiosios Šalys taiko pagal šį susitarimą Marpol 73/78 I priedo nuostatas naftos taršos prevencijai. 5 TAISYKLĖ Nuodingos skystos medžiagos Būdamos Marpol 73/78 šalimis, Susitariančiosios Šalys taiko pagal šį susitarimą Marpol 73/78 II priedo nuostatas urmu gabenamų nuodingų skystųjų medžiagų taršos prevencijai. 6 TAISYKLĖ Kenksmingos medžiagos pakuotės pavidalu A. Kai tik bus įmanoma, Susitariančiosios Šalys taiko atitinkamas vienodas taisykles kenksmingų medžiagų gabenimui pakuotėse arba prekiniuose konteineriuose, kilnojamuose rezervuaruose arba furgonuose ir platforminiuose vagonuose. B. Tam tikrų kenksmingų medžiagų atveju, kaip gali nustatyti Komisija, laivo kapitonas arba savininkas ar jo atstovas informuoja atitinkamą uosto valdžios instituciją apie ketinimą pakrauti arba iškrauti tokias medžiagas ne mažiau kaip prieš 24 valandas iki šio veiksmo. C. Incidento, susijusio su kenksmingomis medžiagomis, ataskaita rengiama pagal šios Kovencijos VI priedo nuostatas. 7 TAISYKLĖ Nuotekos Susitariančiosios Šalys taiko šio reglamento A-D ir F bei G punktų nuostatas nuotekų išmetimui iš laivų, eksploatuojamų Baltijos jūros baseine. A. Sąvokos Šioje taisyklėje: 1. „Nuotekos“ - tai:
27. a)nuotekos ir kitos atliekos iš bet kokio tipo tualetų, pisuarų ir WC špigatų;
28. b)nuotekos iš medicininių patalpų (vaistinės, ligoninės ir pan.) per tokiose patalpose esančias vonias , kriaukles, špigatus;
29. c)nuotekos iš patalpų, kuriose laikomi gyvuliai; ar
30. d)kitos nuotekos, sumaišytos su aukščiau nurodytomis nuotekomis; 2. „Kaupiamasis rezervuaras” – tai rezervuaras, naudojamas nuotekų surinkimui ir laikymui. B. Taikymas Šios Taisyklės nuostatos turi būti taikomos:
31. a)laivams, kurių bendra talpa 200 t ir daugiau;
32. b)mažesnės nei 200 t bendros talpos laivams, turintiems leidimą vežti daugiau nei 10 asmenų;
33. c)nenustatytos bendros talpos laivams, turintiems leidimą vežti daugiau nei 10 asmenų. C. Nuotekų išmetimas 1. Laikantis šios taisyklės D punkto nuostatų, nuotekų išmetimas į Baltijos jūrą yra uždraustas, išskyrus kai:
34. a)iš laivo išmetamos atmieštos ir dezinfekuotos nuotekos, naudojantis Administracijos patvirtinta sistema, daugiau nei už keturių jūrmylių nuo artimiausio kranto arba neatmieštos ar nedezinfekuotos nuotekos didesniu nei 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto, su sąlyga, kad bet kuriuo atveju nuotekos, laikytos kaupiamuosiuose rezervuaruose, bus išleidžiamos ne vienu metu, o palaipsniui, kai laivas plaukia ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu; arba
35. b)laive yra veikiantys Administracijos patvirtinti nuotekų valymo įrenginiai, ir:
36. i)įrenginių kontrolės duomenys užrašyti laive laikomame dokumente;
37. ii)be to, išmetus nuotekas, laivą supančiame vandenyje neturi atsirasti matomų skendinčių dalelių, taip pat neturi pakisti vandens spalva; arba
38. c)laivas yra valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir išmeta nuotekas laikydamasis ne tokių griežtų reikalavimų, kuriuos gali taikyti ši valstybė. 2. Kai nuotekos sumaišomos su atliekomis ar kitomis nuotekomis, kurių išleidimo reikalavimai skirtingi, turi būti taikomi griežtesni reikalavimai. D. Išimtys Šios taisyklės C dalis netaikomas, kai:
39. a)nuotekų išmetimas iš laivo būtinas laivo ir esančių jame žmonių saugumo užtikrinimo ar gyvybės išgelbėjimo jūroje tikslu; ar
40. b)nuotekų išmetimas įvyksta dėl laivo ar jo prietaisų gedimo, jeigu iki gedimo ir po to buvo imtasi visų įmanomų atsargos priemonių išmetimui išvengti arba sumažinti jį iki minimumo. E. Pasisavinimo įrenginiai 1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja užtikrinti aprūpinimą įrenginiais nuotekoms pasisavinti Baltijos jūros baseino uostuose ir terminaluose, nesutrikdant laivų eismo grafikų, adekvačiai patenkinant juos naudojančių laivų poreikius. 2. Tam, kad pasisavinimo įrenginių vamzdžius būtų galima sujungti su laivo išleidimo vamzdynu, abi linijos turi būti aprūpintos standartinėmis išleidimo vamzdžių jungtimis pagal šią lentelę: Standartiniai flanšų matmenys vamzdžių jungtims Aprašymas Dydis Išorinis skersmuo 210 mm Vidinis skersmuo Pagal išorinį vamzdžio skersmenį Varžtų apskritimo skersmuo 170 mm Įpjovos flanše Keturios 18 mm skersmens angos, lygiais atstumais išdėstytos aukščiau nurodyto skersmens varžto apskritime, prapjautos link flango pakraščių. Įpjovos plotis turi būti 18 mm Flanšo storis 16 mm Varžtai ir veržlės: skaičius ir skersmuo 4, kiekvienas 16 mm skersmens ir tinkamo ilgio Flanšas sukonstruotas sujungti vamzdžiams, kurių didžiausias vidinis skersmuo 100 mm ir jis turi būti pagamintas iš plieno ar kitos ekvivalenčios medžiagos, turinčios lygų paviršių. Šis flanšas kartu su reikiamu tarpikliu turi būti tinkamas darbui esant 6 kg/cm2 slėgiui. Laivams, turintiems 5 m ar mažesnę grimzlę, vidinis išleidimo jungties skersmuo gali būti 38 milimetrai. F. Apžiūros 1. Laivai, kursuojantys tarptautiniais maršrutais Baltijos jūros regione, turi būti tikrinami kaip apibrėžta žemiau:
41. a)pradinė apžiūra prieš laivo eksploataciją ar prieš pirmą kartą išduodant sertifikatą, reikalingą pagal šios taisyklės G dalį, įskaitant laivo patikrinimą, turi būti tokia, kad būtų užtikrinta:
42. i)kai laivas aprūpintas nuotekų valymo įrenginiais, įrenginiai turi atitikti ekploatacijos reikalavimus, pagrįstus Komisijos rekomenduotais standartais ir bandymo metodais ir turi būti patvirtinti Administracijos;
43. ii)kai laivas aprūpintas nuotekų atmiešimo ir dezinfekacijos sistema, tokia sistema turi atitikti eksploatacijos reikalavimus, pagrįstus Komisijos rekomenduotais standartais ir išbandymo metodais