Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Vokietijos Federacinės Respublikos bei Europos ekonominės bendrijos ir Austrijos Respublikos Susitarimas dėl bendradarbiavimo, susijusio su vandens išteklių valdymu Dunojaus baseine SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, NORĖDAMOS išplėsti bendradarbiavimą vandens išteklių valdymo srityje, ypač vandens aplinkos ir nuotekų išleidimo reguliavimo srityse, PASIRENGUSIOS reikiamai atsižvelgti į bendrus Susitariančiųjų Šalių interesus dėl vandens išteklių valdymo, SUINTERESUOTOS kiek įmanoma pagerinti vandens kokybę Dunojaus baseine nustatant bendrą ribą tarp Austrijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos, SUSITARĖ: 1 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja vandens valdymo srityje, ypač spręsdamos vandens valdymo uždavinius bei įgyvendindamos vandens teisės nuostatas Vokietijos ir Austrijos Dunojaus baseine. 2. Šis bendradarbiavimas vyksta ypač (
- a)keičiantis patirtimi, (
- b)keičiantis informacija, susijusia su vandens valdymo reglamentais ir priemonėmis, (
- c)keičiantis ekspertais, (
- d)keičiantis leidiniais, reglamentais ir rekomendacijomis, (
- e)dalyvaujant mokslo ir specialistų susitikimuose, (
- f)svarstant projektus Vokietijos Federacinės Respublikos arba Austrijos Respublikos teritorijoje, galinčius labai pagerinti reikiamą vandens išteklių valdymą kitos valstybės teritorijoje, (
- g)rengiant konsultacijas Nuolatiniame vandens išteklių valdymo komitete (7 straipsnis). 3. Susitarimas netaikomas klausimams, susijusiems su žuvininkyste ir laivyba; tačiau nagrinėjami klausimai, susiję su vandens aplinkos apsauga nuo taršos. 2 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys patogiu laiku informuoja viena kitą apie pagrindinius projektus Vokietijos Federacinės Respublikos ar Austrijos Respublikos teritorijoje arba tada, kai tokie projektai gali labai pagerinti reikiamą vandens išteklių valdymą kitos Valstybės teritorijoje. 2. Norint pasiekti ir išlaikyti reikiamą vandens išteklių valdymą, kaip apibrėžta šiame Susitarime, numatomi projektai, susiję su: (
- a)vandens aplinkos apsauga, įskaitant požeminių vandenų, ypač taršos prevencija bei nuotekų ir šildymo sistemų teršalų išleidimu; (
- b)vandentakių, dėl kurių gali pasikeisti upės tekėjimo kryptis, priežiūra ir išplėtimu, ypač vandentakių reguliavimu, nuotėkiu ir kontroliavimu įrengiant užtvankas, apsauga nuo aukštai per potvynį pakylančio vandens arba ledo, taip pat vandens tėkmės sutrikdymu dėl įrenginių, įtaisytų vandentakiuose arba prie jų; (
- c)vandens aplinkos panaudojimu, įskaitant požeminius vandenis, ypač vandens energijos naudojimu, vandens nukreipimu bei ėmimu; (
- d)hidrografija. 3. Pranešimas pagal straipsnio 1 dalį tiesiogiai išplatinamas visoms susijusioms institucijoms ir departamentams, jeigu pasekmes apima sritis, priklausanti jų kompetencijai, arba perduodamas per Nuolatinį vandens išteklių valdymo komitetą. 4. Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie institucijas, atsakingas už pranešimo pateikimą Nuolatiniam vandens išteklių valdymo komitetui, ir apie susijusias institucijas bei departamentus. 3 straipsnis 1. Neperžengdamos savo teisinių sistemų, Susitariančiosios Šalys imasi reikalingų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad projektai dėl ribą nustatančių vandens telkinių neturėtų didesnio neigiamo poveikio vandens išteklių būklei Vokietijos Federacinės Respublikos arba Austrijos Respublikos teritorijoje. Jeigu viena iš šalių kreipiasi dėl konsultacijų per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodydama svarbias priežastis, Šalys konsultuojasi, kad pasiektų abišalį susitarimą. 2. Suinteresuotajai šaliai paprašius, klausimais, susijusiais su projektais dėl visų kitų vandenų, kurie gali turėti didesnį neigiamą poveikį vandens išteklių būklei kitos valstybės teritorijoje, Susitariančiosios Šalys aptaria tokių pasekmių prevencijos galimybes prieš pradedant vykdyti projektus. 4 straipsnis 1. Dėl klausimų, susijusių su projektais dėl ribą nustatančių vandens telkinių, kurie vykdomi Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos teritorijose, kompetentingos institucijos kiekvienu atveju priima sprendimą dėl tos dalies darbų, kuriuos reikia atlikti jų teritorijoje; tuo atžvilgiu jos koordinuoja laiką, reikalingą procedūroms įvykdyti, ir sprendimų, kuriuos reikia patvirtinti, turinį. 2. Dėl klausimų, susijusių su projektais dėl ribą nustatančių vandens telkinių, kuriuos reikia vykdyti tik Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje arba tik Austrijos Respublikos teritorijoje, tačiau projektai gali turėti neigiamą poveikį kitos valstybės teisėms bei interesams, pavyzdžiui, dėl vandens sistemos ir vandens būklės, kitos valstybės kompetentingoms institucijoms suteikiama galimybė patogiu laiku pateikti savo nuomonę, ypač dėl turinio, sąlygų ir įsipareigojimų, nustatytų atsižvelgiant į visuomenės interesus. 3. Kai viena iš Susitariančiųjų Šalių praneša Nuolatiniam vandens išteklių valdymo komitetui apie straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytą klausimą, kompetentingos institucijos gali nepriimti sprendimo, kol klausimo neišnagrinėja Komitetas, jeigu delsiant nesusidarys pavojinga situacija. 5 straipsnis Kompetentingos institucijos atlieka kontrolinius vandenų kokybės matavimus bendromis pastangomis, jeigu tai tikslinga, srityse, kur vandenys nustato ar kerta ribą tarp Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos. 6 straipsnis Kompetentingos institucijos suderina savo planus dėl pavojaus skelbimo, intervencijos ir pranešimo, kuriais siekiama išvengti pavojaus dėl potvynio metu pakilusio vandens arba ledo, nustatyti priemones, kurių reikia imtis įvykus avarijoms, susijusioms su kenksmingomis medžiagomis ir susidarius kritinėms vandens aplinkos sąlygoms, ir, jeigu būtina, parengia suderintas rekomendacijas. 7 straipsnis 1. Įsteigiamas Nuolatinis vandens išteklių valdymo komitetas. Jo pareiga – padėti spręsti klausimus, kylančius dėl šio Susitarimo taikymo, per bendras konsultacijas. Tam tikslui jis gali pateikti Susitariančiosioms Šalims rekomendacijas, parengtas susitarimo būdu. 2. Pirmiau minėto Nuolatinio komiteto sudėtis, procedūros ir konkretūs įgaliojimai reglamentuojami 1 priede nurodytame Statute, kuris yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. 3. Rekomendacijos pagal straipsnio 1 dalies trečiąjį sakinį gali būti susijusios ypač su: (
- a)minimaliais reikalavimais dėl nuotekų išleidimo į vandens aplinką, (
- b)priemonėmis, gerinančiomis kritinę vandens aplinkos būklę, susidariusią dėl veiksnių, atsiradusių Vokietijos Federacinės Respublikos arba Austrijos Respublikos teritorijoje, jeigu šie veiksniai plinta į kitos valstybės teritoriją, (
- c)kitomis tinkamomis vandens aplinkos apsaugos priemonėmis, tarp jų vandens kokybės normomis, (
- d)tyrimais ir metodais, padedančiais nustatyti vandens aplinkos taršos tipą bei plitimą, ir tyrimų rezultatų įvertinimu. 8 straipsnis Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos ekonominės steigimo sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Austrijos Respublikos teritorijoje. 9 straipsnis 1. Ginčai tarp Vokietijos Federacinės Respublikos ir/arba Europos ekonominės bendrijos bei Austrijos Respublikos dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo sprendžiami diplomatinėmis priemonėmis. 2. Jei ginčo neįmanoma išspręsti tokiu būdu, jis pateikiamas nagrinėti arbitražiniam teismui kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių prašymu. 3. Arbitražinis teismas suformuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, kai kiekviena Ginčo Šalis paskiria narį. Jeigu su Austrijos Respublika bylinėjasi ir Vokietijos Federacinė Respublika, ir Europos ekonominė bendrija, Austrijos Respublika skiria du narius. Nariai susitaria dėl kitos valstybės, nesusijusios su ginču, piliečio kandidatūros, kurį ginčo Šalys turi skirti pirmininku. Nariai paskiriami per du mėnesius, o pirmininkas – per tris mėnesius nuo tos dienos, kai viena iš ginčo Šalių praneša kitai, kad ketina pateikti nagrinėti ginčą arbitražiniam teismui. 4. Jeigu nesilaikoma straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų, bet kuri ginčo Šalis, kai nėra jokio kito susitarimo, gali paprašyti, kad reikalingus asmenis skirtų Europos žmogaus teisių teismo pirmininkas. Jeigu pirmininkas yra kurios nors ginčo Šalies pilietis arba jam neleidžiama imtis veiksmų dėl kokių nors kitų priežasčių, narius skiria viceprezidentas. Jeigu ir viceprezidentas yra kurios nors ginčo Šalies pilietis arba jam neleidžiama imtis veiksmų, kitas pats vyriausias teismo narys, kuris nėra kurios nors ginčo Šalies pilietis ir jam nedraudžiama imtis veiksmų dėl kokių nors priežasčių, skiria reikalingus asmenis. 5. Arbitražinis teismas priima sprendimą savo narių balsų dauguma, remdamasis egzistuojančiu susitarimu tarp Susitariančiųjų Šalių ir tarptautinės teisės normomis. Jo sprendimai yra privalomi. Kiekviena ginčo Šalis atlygina savo skirto arbitro ir atstovavimo arbitražinio teismo procese išlaidas; pirmininko ir kitas išlaidas ginčo Šalys atlygina po lygiai. Dėl kitų dalykų arbitražinis teismas nustato savo darbo tvarkos taisykles. 10 straipsnis 1. Šis Susitarimas neturi jokio poveikio egzistuojančioms konvencijoms ir susitarimams. 2. Nuolatinis vandens išteklių valdymo komitetas nedelsdamas išanalizuoja, kiek konvencijos ir susitarimai pagal straipsnio 1 dalį turėtų būti iš dalies pakeisti, papildyti arba nutraukti, atsižvelgdamas į jų turinį ir kitas priežastis; Komitetas pateikia rekomendacijas dėl jų dalinio pakeitimo arba nutraukimo bei naujų konvencijų ir susitarimų sudarymo. 3. Galutinis protokolas, pateiktas 2 priede, yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. 11 straipsnis Susitarimas taikomas ir Berlyno žemei, jeigu Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė nepateikia jokių priešingų pareiškimų Austrijos Respublikos Vyriausybei per tris mėnesius nuo Susitarimo įsigaliojimo. 12 straipsnis 1. Šį Susitarimą privalo ratifikuoti Vokietijos Federacinės Respublika, Europos ekonominė bendrija ir Austrijos Respublika; dokumentais apsikeičiama kuo skubiau Vienoje. 2. Šis Susitarimas įsigalioja trečiojo mėnesio pirmąją dieną po to mėnesio, kurį apsikeičiama dokumentais. 3. Praėjus penkeriems metams nuo įsigaliojimo dienos Vokietijos Federacinės Respublika, Europos ekonominė bendrija arba Austrijos Respublika gali bet kuriuo metu nutraukti Susitarimą diplomatiniais kanalais, raštu pateikdama pranešimą likus šešiems mėnesiams iki metų pabaigos. 4. Kai viena iš Susitariančiųjų Šalių nutraukia Susitarimą, tai reiškia, kad Susitarimas nustoja galioti. Pasirašytas 1987 m. gruodžio 1 d. Regensburge trimis originaliais egzemplioriais vokiečių kalba. Vokietijos Federacinės Respublikos vardu Austrijos Respublikos vardu Europos ekonominės bendrijos vardu I PRIEDAS Nuolatinio vandens išteklių valdymo komiteto STATUTAS 1 straipsnis Vokietijos Federacinės Respublikos ir Europos ekonominės bendrijos delegaciją Nuolatiniame vandens išteklių valdymo komitete (toliau – Nuolatinis komitetas) sudaro devyni nariai; Austrijos Respublikos delegaciją Nuolatiniame komitete sudaro šeši nariai. Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos ekonominės bendrija bei Austrijos Respublika po vieną savo delegacijų narį skiria delegacijos vadovu. Kartu jos skiria ir delegacijos narių atstovus. Kiekviena delegacija turi vieną balsą. 2 straipsnis 1. Nuolatinis komitetas renkasi mažiausiai kartą per metus, taip pat tada, kai reikia arba skubiais atvejais – per du mėnesius po to, kai paprašo vienas iš delegacijos vadovų. 2. Jeigu nesusitarta kitaip, Nuolatinis komitetas pakaitomis renkasi Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos teritorijose. 3. Susirinkimą sušaukia Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje susirinkimas turi įvykti, delegacijos vadovas, susitaręs su kitu delegacijos vadovu. 3 straipsnis 1. Kiekvienai delegacijai suteikiama teisė pasikviesti ekspertus. 2. Nuolatinis komitetas gali pasinaudoti ekspertų paslaugomis vykdydamas konkrečias užduotis. 4 straipsnis 1. Kiekviena delegacija apmoka savo išlaidas ir atlygina išlaidas, susijusias su savo ekspertais. 2. Jeigu ekspertai pakviečiami dirbti Nuolatinio komiteto, Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos ekonominė bendrija bei Austrijos Respublika atlygina išlaidas per pusę. 5 straipsnis Nuolatinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles. 6 straipsnis Jeigu būtina, Nuolatinis komitetas gali įsteigti konkrečių vandens telkinių arba jų dalies ir konkrečių subjektų pakomitečius. Tokie pakomitečiai suformuojami lygybės pagrindu. Pakomitečiai informuoja Nuolatinį komitetą apie savo veiklą. 7 straipsnis Nuolatinio komiteto darbo kalba yra vokiečių kalba. II PRIEDAS GALUTINIS PROTOKOLAS 1. Susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su vandens išteklių valdymu Dunojaus baseine, 10 straipsnio 1 dalis, susijusi ypač su (
- a)Bavarijos Valstybės Vyriausybės ir Austrijos Federalinės Vyriausybės 1950 m. spalio 16 d. Konvencija dėl nuotekų išleidimo iš Risbacho, Diuracho ir Valcheno sričių, (
- b)Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės ir Bavarijos Laisvos Valstybės Vyriausybės 1950 m. spalio 16 d. Susitarimu dėl Österreichisch – Bayerische Kraftwerk Aktiengesellschaft, (
- c)Vokietijos Federacinės Respublikos, Bavarijos Laisvos Valstybės ir Austrijos Respublikos Vyriausybių 1952 m. vasario 13 d. Susitarimu dėl Donaukraftwerk Jochenstein Grobaktiengesellschaft, (
- d)Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės ir Bavarijos Laisvosios Valstybės Vyriausybės 1959 m. rugpjūčio 14 d. Susitarimu dėl Salacho upės vandens energijos naudojimo ir (
- e)Austrijos Federalinės Vyriausybės ir Vokietijos Vyriausybės 1923 m. sausio 26 d. pasikeitimo notomis dokumentu dėl vandens tiekimo vamzdynais iš Lecho į Maino sritį, kurio pakartotinis taikymas buvo patvirtintas ir įsigaliojo 1952 m. gegužės 1 d. 2. 1971 m. vasario 1 d. žodine nota Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasada Vienoje pranešė Austrijos Federalinei Vyriausybei apie aukščiausios statybų institucijos prie Bavarijos Valstybės vidaus reikalų ministerijos atliktą tiriamąjį darbą, susijusį su Altmiulio ir Dunojaus vandenų tiekimu vamzdynais į Regnico – Maino sritį, pagal 1923 metų pasikeitimą notomis (žiūrėti 1(
- e)punktą). Susitarta, kad Susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su vandens išteklių valdymu Dunojaus baseine, 3 straipsnio 2 dalis taikoma pakeitimams padarytiems projekte, aprašytame šiame tiriamajame darbe, kuris gali turėti didesnį neigiamą poveikį Austrijos teritorijoje. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Europos ekonominės bendrijos PAREIŠKIMAS dėl Vokietijos Federacinės Respublikos bei Europos ekonominės bendrijos ir Austrijos Respublikos Susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su vandens išteklių valdymu Dunojaus baseine Šiuo metu Europos ekonominės bendrijos kompetencijai priklausančios sritys, kurios patenka į Susitarimo taikymo sferą, nurodytos Europos ekonominės bendrijos teisiniuose dokumentuose, išvardytuose šios deklaracijos priede. Apie bet kokius pasikeitimus šiose kompetencijos srityse Vokietijos Federacinė Respublika bendrai su Europos ekonomine bendrija Austrijos Respublikai praneša raštu diplomatiniais kanalais. Regensburgas, 1987 m. gruodžio 1 d. Vokietijos Federacinės Respublikos vardu Europos ekonominės bendrijos vardu Priedas Priemonės, kurių Europos Bendrijų Taryba ėmėsi dėl vandens valdymo 1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/440/EEB dėl paviršinio vandens, skirto geriamajam vandeniui imti, kokybės valstybėse narėse reikalavimų(OL L 194, 1975 7 25, p. 26) 2. 1975 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės (OL L 31, 1976 2 5, p. 1) 3. 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (OL L 129, 1976 5 18, p. 23) 4. 1977 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas 77/795/EEB, nustatantis keitimosi informacija apie Bendrijos paviršinio gėlo vandens kokybę bendrą tvarką (OL L 334, 1977 12 24, p. 29) 5. 1978 m. vasario 20 d. Tarybos direktyva 78/176/EEB dėl titano dioksido pramonės atliekų (OL L 54, 1978 2 25, p. 19) 6. 1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 78/659/EEB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės (OL L 222, 1978 8 14, p. 1) 7. 1979 m. spalio 9 d. Tarybos direktyva 79/869/EEB dėl valstybėse narėse esančio paviršinio vandens, skirto geriamajam vandeniui imti matavimo metodų, ėminių ėmimo bei tyrimų dažnio (OL L 271, 1979 10 29, p. 44) 8. 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos (OL L 20, 1980 1 26, p. 43) 9. 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 80/778/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 229, 1980 8 30, p. 11) 10. 1982 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 82/176/EEB dėl gyvsidabrio išleidimo iš chloro šarminės elektrolizės pramonės ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 81, 1982 3 27, p. 29) 11. 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 82/883/EEB dėl aplinkos, veikiamos titano dioksido pramonės atliekų, priežiūros ir stebėjimo tvarkos (OL L 378, 1982 12 31, p. 1) 12. 1983 m. rugsėjo 26 d. Tarybos direktyva 83/513/EEB dėl kadmio išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 291, 1983 10 24, p. 1) 13. 1984 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 84/156/EEB dėl pramonės sektorių, išskyrus chloro šarminės elektrolizės pramonę, gyvsidabrio teršalų išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 74, 1984 3 17, p. 49) 14. 1984 m. spalio 9 d. Tarybos direktyva 84/491/EEB dėl heksachlorocikloheksano išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 274, 1984 10 17, p. 11) 15. 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/280/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į Direktyvos 76/464/EEB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 181, 1986 7 4, p. 16)