← Lietuva

Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras 1989 M. TARPTAUTINIS SUSITARIMAS DĖL DŽIUTO IR DŽIUTO PRODUKTŲ PREAMBULĖ ŠIO SUSITARIMO ŠALYS, PRISIMINDAMOS pareiškimą ir veiklos programą dėl naujos tarptautinės ekonominės tvarkos([1]), PRISIMINDAMOS rezoliucijas 93 (VI), 124 (V) ir 155 (VI) dėl integruotos prekių programos, kurias Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija priėmė savo ketvirtajame, penktajame ir šeštajame posėdžiuose, ir UNCTAD VII Baigiamojo akto II skyriaus B skirsnį, BE TO, PRISIMINDAMOS iš esmės naują veiklos programą devintajam dešimtmečiui mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ypač jos 82 pastraipą([2]), PRIPAŽINDAMOS džiuto ir džiuto produktų svarbą daugelio besivystančių eksportuojančių šalių ekonomikoms, MANYDAMOS, kad glaudus tarptautinis bendradarbiavimas ieškant šiai prekei iškylančių problemų sprendimų paskatins eksportuojančių šalių ekonominę raidą ir sustiprins eksportuojančių ir importuojančių šalių ekonominį bendradarbiavimą, ATSIŽVELGDAMOS į didelį įnašą, 1982 m. Tarptautiniu susitarimu dėl džiuto ir džiuto produktų padarytą tokiam eksportuojančių ir importuojančių šalių bendradarbiavimui, SUSITARĖ: I SKYRIUS TIKSLAI 1 straipsnis Tikslai 1. Siekiant naudos ir eksportuojančioms, ir importuojančioms šalims ir siekiant atitinkamų tikslų, priimtų Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos rezoliucijose 93 (IV), 124 (V) ir 155 (VI) dėl Integruotos prekių programos ir atsižvelgiant į jos rezoliuciją 98 (IV) ir UNCTAD VII Baigiamojo akto II skyrių, B skirsnį, 1989 m. Tarptautinio susitarimo dėl džiuto ir džiuto produktų (toliau – šis Susitarimas) tikslai yra:

  1. a)numatyti veiksmingą eksportuojančių ir importuojančių narių bendradarbiavimo ir konsultavimosi sistemą, siekiant džiuto ekonomikos raidos;
  2. b)skatinti tarptautinės prekybos džiutu ir džiuto produktais plėtrą ir įvairovę;
  3. c)gerinti struktūrines sąlygas džiuto rinkoje;
  4. d)tinkamai atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus Organizacijos veikloje, ypač skleidžiant žinias apie džiuto, kaip natūralaus produkto, naudą;
  5. e)didinti džiuto ir džiuto produktų konkurencingumą;
  6. f)išlaikyti ir plėsti esamas džiuto ir džiuto produktų rinkas bei kurti naujas;
  7. g)gerinti rinkos informaciją, taip siekiant užtikrinti tarptautinės džiuto rinkos skaidrumą;
  8. h)kurti naujus galutinius džiuto naudojimo būdus, įskaitant naujus džiuto produktus, siekiant padidinti džiuto paklausą;
  9. i)skatinti didesnį ir tolesnį džiuto ir džiuto produktų perdirbimą importuojančiose ir eksportuojančiose šalyse;
  10. j)plėtoti džiuto gamybą, taip siekiant pagerinti, inter alia, jo vieneto derlių ir kokybę importuojančių ir eksportuojančių šalių naudai;
  11. k)plėtoti džiuto produktų gamybą, taip siekiant pagerinti, inter alia, jų kokybę ir sumažinti jų gamybos sąnaudas;
  12. l)kiekybiškai plėtoti džiuto ir džiuto produktų gamybą, eksportą ir importą, siekiant patenkinti pasaulinės paklausos ir pasiūlos reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje minimų tikslų reiktų ypač siekti tokiomis priemonėmis:
  13. a)tyrimų ir taikomosios veiklos, rinkos skatinimo ir sąnaudų mažinimo projektais, įskaitant žmogiškųjų išteklių raidą;
  14. b)informacijos, įskaitant rinkos informaciją, susijusios su džiutu ir džiuto produktais, lyginimu ir skleidimu;
  15. c)atsižvelgimu į svarbius su džiutu ir džiuto produktais susijusius klausimus, pvz., kainų ir pasiūlos stabilizavimo bei konkurencijos su sintetiniais gaminiais ir pakaitalais;
  16. d)pradedant trumpalaikių ir ilgalaikių pasaulinės džiuto ekonomikos problemų tendencijų tyrimus. II SKYRIUS SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI 2 straipsnis Sąvokų apibrėžimai Šiame Susitarime: 1. „džiutas“ reiškia žaliavinį džiutą, kenafą ir kitus susijusius pluoštus, įskaitant Urena lobata, Abutilon avicennae ir Cephalonema polyandrum; 2. „džiuto produktai“ reiškia produktus, pagamintus tik iš arba beveik tik iš džiuto, arba produktus, kurių masės didžiausią dalį sudaro džiutas; 3. „narė“ reiškia vyriausybę arba tarpvyriausybinę organizaciją, kaip numatyta 5 straipsnyje, kuri laikinai ar galutinai sutiko būti saistoma šio Susitarimo; 4. „eksportuojanti narė“ reiškia narę, kuri eksportuoja daugiau džiuto ir džiuto produktų nei importuoja ir kuri pareiškė esanti eksportuojanti narė; 5. „importuojanti narė“ reiškia narę, kuri importuoja daugiau džiuto ir džiuto produktų nei eksportuoja ir kuri pareiškė esanti importuojanti narė; 6. „Organizacija“ reiškia 3 straipsnyje minimą Tarptautinę džiuto organizaciją; 7. „Taryba“ reiškia Tarptautinę džiuto tarybą, įkurtą remiantis 6 straipsniu; 8 „specialus balsavimas“ reiškia balsavimą, kuriam reikia mažiausiai dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių eksportuojančių narių balsų ir mažiausiai dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių importuojančių narių balsų, kurie skaičiuojami atskirai, su sąlyga, kad tokius balsus atiduoda dauguma eksportuojančių narių ir mažiausiai keturi dalyvaujantys ir balsuojantys importuojantys nariai; 9. „paprasta paskirstoma balsų dauguma“ reiškia balsavimą, kuriam reikia daugiau nei pusės visų dalyvaujančių ir balsuojančių eksportuojančių narių balsų ir daugiau nei pusės visų dalyvaujančių ir balsuojančių importuojančių narių balsų, kurie skaičiuojami atskirai. Eksportuojančioms narėms privalomus balsus turi atiduoti dauguma dalyvaujančių ir balsuojančių eksportuojančių narių; 10. „finansiniai metai“ reiškia laikotarpį nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d. imtinai; 11. „džiuto metai“ reiškia laikotarpį nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d. imtinai; 12. „priimančioji vyriausybė“ reiškia vyriausybę šalies, kurioje yra Organizacijos būstinė; 13. „džiuto eksportas“ arba „džiuto produktų eksportas“ reiškia bet kokį džiutą ar džiuto produktus, išvežamus iš bet kurios narės muitų teritorijos; o „džiuto importas“ arba „džiuto produktų importas“ reiškia bet kokį džiutą ar džiuto produktus, kurie įvežami į bet kurios narės muitų teritoriją, su sąlyga, kad, šiuose sąvokų apibrėžimuose, muitų teritorija narės, apimančios daugiau nei vieną muitų teritoriją, atveju, laikoma reiškiančia tos narės apjungtas muitų teritorijas; ir 14. „laisvai naudojamos valiutos“ reiškia Vokietijos markę, Prancūzijos franką, Japonijos jeną, svarą sterlingų, JAV dolerį ir bet kokią kitą valiutą, kurią kartkartėmis kompetentinga tarptautinė pinigų organizacija nurodo kaip iš tiesų plačiai naudojamą atliekant mokėjimus už tarptautinius sandorius ir kuria plačiai prekiaujama pagrindinėse keitimo rinkose. III SKYRIUS ORGANIZACIJA IR ADMINISTRAVIMAS 3 straipsnis Tarptautinės džiuto organizacijos būstinė, struktūra ir tąsa 1. Tarptautinė džiuto organizacija, įkurta pagal 1982 m. Tarptautinį susitarimą dėl džiuto ir džiuto produktų, lieka veikti, o jos funkcija – šio Susitarimo nuostatų administravimas ir jo veikimo priežiūra. 2. Organizacija funkcionuoja per Tarptautinę džiuto tarybą ir Projektų komitetą, kurie yra nuolatiniai organai, ir valdytoją bei personalą. Taryba gali specialiu balsavimu konkretiems tikslams įkurti komitetus ir darbo grupes su apibrėžtais mandatais. 3. Organizacijos būstinė yra Dhakoje, Bangladeše. 4. Organizacijos būstinė visada turi būti narės teritorijoje. 4 straipsnis Narystė Organizacijoje 1. Yra dvi narystės Organizacijoje kategorijos, būtent:
  17. a)eksporto; ir
  18. b)importo. 2. Narė gali keisti savo narystės kategoriją Tarybos nustatytomis sąlygomis. 5 straipsnis Tarpvyriausybinių organizacijų narystė 1. Šiame Susitarime esanti bet kokia nuoroda į „vyriausybes“ aiškinama kaip apimanti Europos ekonominę bendriją ir bet kokią kitą tarpvyriausybinę organizaciją, atsakingą už tarptautinių susitarimų, ypač susitarimų dėl prekių, derybas, sudarymą ir taikymą. Atitinkamai šiame Susitarime esanti bet kokia nuoroda į pasirašymą, ratifikavimą, priėmimą ar patvirtinimą arba į pranešimą apie laikiną taikymą ar prisijungimą, tokių tarpvyriausybinių organizacijų atveju aiškinama kaip apimanti nuorodą į pasirašymą, ratifikavimą, priėmimą ar patvirtinimą arba į pranešimą apie laikiną taikymą arba prisijungimą, atliekamą tokių tarpvyriausybinių organizacijų. 2. Kai balsuojama jų kompetencijai priklausančiais klausimais, tokios tarpvyriausybinės organizacijos balsuoja skaičiumi balsų, lygiu visam skaičiui balsų, priskiriamų jų valstybėms narėms pagal 10 straipsnį. Tokiais atvejais tokių tarpvyriausybinių organizacijų valstybėms narėms negalima pasinaudoti savo individualiomis balsavimo teisėmis. IV SKYRIUS TARPTAUTINĖ DŽIUTO TARYBA 6 straipsnis Tarptautinės džiuto tarybos sudėtis 1. Aukščiausia Organizacijos institucija yra Tarptautinė džiuto taryba, kurią sudaro visos Organizacijos narės. 2. Kiekvienai narei Organizacijoje atstovauja vienas delegatas, ji gali skirti pakaitinius narius ir patarėjus, kurie dalyvauja Tarybos posėdžiuose. 3. Pakaitinis narys gali veikti ir balsuoti delegato vardu, jei šio nėra arba ypatingomis aplinkybėmis. 7 straipsnis Tarybos galios ir funkcijos 1. Taryba turi visas tokias galias ir atlieka visas tokias funkcijas (arba susitaria dėl jų atlikimo), kokios yra reikalingos šio Susitarimo nuostatoms vykdyti. 2. Taryba specialiu balsavimu priima tokias taisykles ir reglamentus, kokios yra reikalingos šio Susitarimo nuostatoms vykdyti ir jas atitinka, įskaitant jos pačios darbo tvarkos taisykles bei Organizacijos finansinius ir personalo reglamentus. Tokios finansinės taisyklės ir reglamentai reglamentuoja, inter alia, gavimą ir leidimą lėšų, priklausančių administracinei ir specialiai sąskaitoms. Savo darbo tvarkos taisyklėse Taryba gali numatyti procedūrą, pagal kurią ji gali spręsti tam tikrus klausimus be susirinkimų. 3. Taryba atlieka tokius įrašus, kokie yra reikalaujami šiame Susitarime numatytų jos funkcijų atlikimui. 8 straipsnis Tarybos pirmininkas ir vicepirmininkas 1. Kiekvieniems džiuto metams Taryba renka pirmininką ir vicepirmininką, kuriems Taryba nemoka atlyginimo. 2. Renkant pirmininką ir vicepirmininką, vienas jų renkamas iš eksportuojančių narių atstovų, o kitas – iš importuojančių narių atstovų. Abiejų kategorijų narės paeiliui užima šias dvi pareigybes, tačiau su sąlyga, kad tai nekliudo perrinkti vieną iš jų ar abu, išimtinėmis aplinkybėmis, specialiu Tarybos balsavimu. 3. Jei pirmininko laikinai nėra, jo pareigas atlieka vicepirmininkas. Jei laikinai nėra ir pirmininko, ir vicepirmininko arba vieno ar abiejų iš jų nėra nuolat, Taryba gali išrinkti naujus pareigūnus iš eksportuojančių narių atstovų ir/arba importuojančių narių atstovų laikinam ar nuolatiniam darbui. 9 straipsnis Tarybos posėdžiai 1. Įprastai Taryba rengia vieną reguliarų posėdį kas pusę džiuto metų. 2. Taryba renkasi į specialų posėdį, kada ji taip nusprendžia arba jei to prašo: (
  19. a)Valdytojas, susitaręs su Tarybos pirmininku; arba (
  20. b)dauguma eksportuojančių narių arba dauguma importuojančių narių; (
  21. c)narės, turinčios mažiausiai 500 balsų. 3. Tarybos posėdžiai rengiami Organizacijos būstinėje, nebent Taryba specialiu balsavimu nusprendžia kitaip. Jei kurios nors narės kvietimu Taryba susirenka ne Organizacijos būstinėje, ta narė padengia papildomas išlaidas, kylančias dėl to, kad posėdis rengiamas ne būstinėje, ir suteikia privilegijas ir imunitetus, palyginamus su tais, kurie teikiami panašioms tarptautinėms konferencijoms. 4. Pranešimą apie bet kurį posėdį ir jo darbotvarkę, kartu su jame minimais to posėdžio dokumentais narėms perduoda Valdytojas likus mažiausiai 30 dienų, išskyrus skubius atvejus, kai pranešimai įteikiami likus mažiausiai septynioms dienoms. 10 straipsnis Balsų paskirstymas 1. Eksportuojančios narės kartu turi 1 000 balsų, importuojančios narės kartu turi 1 000 balsų. 2. Eksportuojančių narių balsai paskirstomi taip: 150 balsų lygiai padalinami visoms eksportuojančioms narėms, kad kiekviena narė turėtų kiek galima artimesnį pilnam balsą; likę balsai paskirstomi proporcingai vidutiniam kiekiui jų grynojo džiuto ir džiuto produktų eksporto per ankstesnius trejus džiuto metus, su sąlyga, kad didžiausias bet kurios eksportuojančios narės turimas balsų skaičius negali būti didesnis kaip 450. Atliekami, šį maksimumą viršijantys balsai paskirstomi visoms eksportuojančioms narėms, kurių kiekviena turi mažiau nei po 250 balsų, proporcingai jų prekybos dalims. 3. Importuojančių narių balsai paskirstomi taip: kiekviena importuojanti narė turi iki penkių pradinių balsų, su sąlyga, kad pradinių balsų suma negali viršyti 150. Likę balsai atitinka grynąjį džiuto ir džiuto produktų importą per trejų metų laikotarpį, prasidedantį prieš ketverius kalendorinius metus iki balsų paskirstymo. 4. Taryba paskirsto balsus kiekvieniems finansiniams metams pirmojo tų metų posėdžio pradžioje remdamasi šio straipsnio nuostatomis. Toks paskirstymas galioja likusiai tų metų daliai, išskyrus kaip numatyta 5 šio straipsnio dalyje. 5. Jei pasikeičia narystė Organizacijoje arba jei kuri nors narė sustabdo savo balsavimo teises arba jas atstato pagal bet kokią šio Susitarimo nuostatą, Taryba perskirsto balsus atitinkamoje narių kategorijoje ar kategorijose remdamasi šio Straipsnio nuostatomis. Taryba priima sprendimą dėl datos, kurią įsigalioja balsų perskirstymas. 6. Nėra trupmeninių balsų. 7. Apvalinant iki artimiausio sveiko balso, bet kuri mažesnė nei 0,5 trupmena apvalinama mažinant, o bet kuri lygi 0,5 arba didesnė trupmena apvalinama didinant. 11 straipsnis Tarybos balsavimo procedūra 1. Visos narės turi teisę balsuoti turimu balsų skaičiumi, jokia narė neturi teisės dalinti savo balsus. Tačiau narė gali skirtingai nuo tokių balsų atiduoti balsus, kuriuos ji yra įgaliota atiduoti pagal 2 šio straipsnio dalį. 2. Įteikdama Tarybos pirmininkui rašytinį pranešimą bet kuri eksportuojanti narė gali įgalioti kitą eksportuojančią narę, ir bet kuri importuojanti narė gali įgalioti kitą importuojančią narę atstovauti jos interesus ir balsuoti už ją bet kokiame Tarybos susirinkime ar posėdyje. 3. Narė, kitos narės įgaliota atiduoti įgaliojančios narės turimus balsus pagal 10 straipsnį, atiduoda tokius balsus remdamasi įgaliojančios narės nurodymais. 4. Susilaikanti narė yra laikoma nebalsavusia. 12 straipsnis Tarybos sprendimai ir rekomendacijos 1. Taryba siekia sutartinai priimti visus sprendimus ir visas rekomendacijas. Jei sutarimo nepasiekiama, visi Tarybos sprendimai ir visos rekomendacijos priimamos balsuojant paprasta paskirstoma dauguma, jei šiame Susitarime nenumatytas specialus balsavimas. 2. Jei narė pasinaudoja 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir jos balsai atiduodami Tarybos susirinkime, tokia narė laikoma dalyvaujančia ir balsuojančia pagal 1 šio straipsnio dalį. 3. Visi Tarybos sprendimai ir rekomendacijos turi atitikti šio Susitarimo nuostatas. 13 straipsnis Tarybos kvorumas 1. Bet kokio Tarybos susirinkimo kvorumas yra dalyvavimas daugumos eksportuojančių narių ir daugumos importuojančių narių, su sąlyga, kad tokios narės turi mažiausiai du trečdalius visų atitinkamos kategorijos balsų. 2. Jei nėra kvorumo pagal 1 šio straipsnio dalį susirinkimui paskirtą dieną ir kitą dieną, tai trečiąją dieną ir vėliau kvorumu laikomas dalyvavimas daugumos eksportuojančių narių ir daugumos narių, su sąlyga, kad tokios narės turi daugumą atitinkamos kategorijos balsų. 3. Atstovavimas pagal 11 straipsnio 2 dalį yra laikomas dalyvavimu. 14 straipsnis Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis 1. Taryba sudaro bet kokius konsultavimuisi ar bendradarbiavimui tinkamus susitarimus su Jungtinėmis Tautomis, jos specializuotomis agentūromis, pvz., Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija ir Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija, ir jos pagalbiniais organais, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, Jungtinių Tautų plėtros programa, Tarptautiniu prekybos centru, UNCTAD / GATT ir Jungtinių Tautų aplinkos programa, bei su kitomis tarpvyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip gali prireikti. 2. Organizacija kiek galėdama daugiau naudoja šio straipsnio 1 dalyje minimų organų įrangą, paslaugas ir patirtį siekdama išvengti pastangų dubliavimo siekiant šio Susitarimo tikslų ir gerindama savo veiksmų papildomumą ir veiksmingumą. 3. Taryba, atmindama ypatingą UNCTAD vaidmenį tarptautinės prekybos prekėmis srityje, deramai informuoja šią organizaciją apie savo veiksmus ir darbo programą. 15 straipsnis Stebėtojų priėmimas Taryba gali kviesti bet kokią valstybę ne narę ar bet kokią iš 14 straipsnyje minimų organizacijų, suinteresuotą tarptautine prekyba džiutu ir džiuto produktais arba džiuto pramone, dalyvauti Tarybos susirinkimuose stebėtojos statusu. 16 straipsnis Valdytojas ir personalas 1. Taryba specialiu balsavimu skiria Valdytoją. 2. Valdytojo skyrimo sąlygos nustatomos pagal Tarybos darbo tvarkos taisykles. 3. Valdytojas yra vyriausias administracinis Organizacijos pareigūnas, atsakingas Tarybai už šio Susitarimo administravimą ir veikimą remiantis Tarybos sprendimais. 4. Remdamasis Tarybos nustatytais reglamentais, Valdytojas skiria personalą. Taryba specialiu balsavimu priima sprendimą dėl vykdomojo, profesinio ir bendrųjų paslaugų personalo, kurį gali skirti Valdytojas, skaičiaus. Taryba specialiu balsavimu priima sprendimus dėl bet kokių postų skaičiaus pakeitimų. Personalas atsakingas Valdytojui. 5. Nei Valdytojas, nei joks personalo narys negali turėti jokių finansinių interesų džiuto pramonėje ar prekyboje, arba susijusioje komercinėje veikloje. 6. Atlikdami savo pareigas Valdytojas ir kitas personalas neprašo ar negauna nurodymų iš jokios narės ar kitos, Organizacijai nepriklausančios institucijos. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie gali mesti šešėlį jų, kaip tarptautinių pareigūnų, galutinai atsakingų Tarybai, padėčiai. Visos narės gerbia Valdytojo ir kito personalo atsakomybių vykdomai tarptautinį pobūdį ir nesistengia įtakoti jų pareigų vykdymo. V SKYRIUS PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 17 straipsnis Privilegijos ir imunitetai 1. Organizacija turi juridinio asmens statusą. Konkrečiai ji gali sudaryti sutartis, įsigyti ir atsisakyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir pradėti teismines procedūras. 2. Organizacija ir toliau dirba pagal Būstinės susitarimą su priimančia vyriausybe (kuri yra Bangladešo, kuriame dabar yra Organizacijos būstinė, vyriausybė). Būstinės susitarimas su priimančia vyriausybe yra susijęs su tokiais klausimais kaip Organizacijos, jos valdytojo, jos personalo ir ekspertų bei narių delegacijų statusas, privilegijos ir imunitetai, kurie yra pagrįstai reikalingi jų funkcijoms vykdyti. 3. Jei Organizacijos būstinė perkeliama į kitą valstybę, kuri yra Organizacijos narė, ši narė kiek galėdama greičiau sudaro su Organizacija būstinės susitarimą, kurį patvirtina Taryba. 4. Iki 3 šio straipsnio dalyje minimo būstinės susitarimo sudarymo Organizacija prašo priimančios vyriausybės suteikti, kiek leidžia jos nacionaliniai teisės aktai, atleidimą nuo atlyginimų, kuriuos Organizacija moka savo darbuotojams, turto, pajamų ir kitos Organizacijos nuosavybės apmokestinimo. 5. Organizacija gali sudaryti su viena ar keliomis valstybėmis susitarimus, kuriuos turi patvirtinti Taryba, dėl tokių privilegijų ir imunitetų, kokie yra reikalingi tinkamam šio Susitarimo veikimui. 6. Būstinės susitarimas yra nepriklausomas nuo šio Susitarimo, tačiau jis nutraukiamas:
  22. a)priimančios vyriausybės ir Organizacijos susitarimu;
  23. b)jei Organizacijos būstinė iškeliama iš priimančios vyriausybės valstybės; arba
  24. c)jei Organizacija nustoja egzistuoti. VI SKYRIUS FINANSAI 18 straipsnis Finansinės sąskaitos 1. Įkuriamos dvi sąskaitos:
  25. a)administracinė sąskaita; ir
  26. b)specialioji sąskaita. 2. Valdytojas yra atsakingas už šių sąskaitų administravimą, o Taryba tam tikslui priima nuostatas savo darbo tvarkos taisyklėse. 19 straipsnis Mokėjimo formos 1. Įnašai į administracinę sąskaitą mokami laisvai naudojamomis valiutomis, jie atleidžiami nuo užsienio valiutos apribojimų. 2. Finansiniai įnašai į specialiąją sąskaitą mokami laisvai naudojamomis valiutomis, jie atleidžiami nuo užsienio valiutos apribojimų. 3. Taryba taip pat gali nuspręsti priimti kitas įnašų į specialiąją sąskaitą formas, įskaitant mokslinę ir techninę įrangą bei darbo jėgą, siekiant patenkinti patvirtintų projektų reikalavimus. 20 straipsnis Auditas ir sąskaitų skelbimas 1. Taryba skiria auditorius jos buhalterinėms knygoms audituoti. 2. Nepriklausomų auditorių atliktos administracinės ir specialiosios sąskaitų ataskaitos pateikiamos narėms kiek galima greičiau po kiekvienų džiuto metų pabaigos ir ne vėliau kaip per šešerius mėnesius nuo tos datos, jos pateikiamos Tarybai tvirtinti kito posėdžio metu. Audituotų sąskaitų ir balanso santrauka vėliau publikuojama. 21 straipsnis Administracinė sąskaita 1. Išlaidos, reikalingos šiam Susitarimui administruoti, įtraukiamos į administracinę sąskaitą ir pateikiamos metiniais narių įnašais pagal jų atitinkamas konstitucines ar institucines procedūras, nustatomas pagal 3, 4 ir 5 šio straipsnio dalis. 2. Išlaidos, susijusios su delegavimu į Tarybą, Projektų komitetą bei komitetus ir darbo grupes, minimas 3 straipsnio 2 dalyje, padengiamos suinteresuotų narių. Jei narė prašo iš Organizacijos specialių paslaugų, Taryba reikalauja, kad ta narė apmokėtų tokių paslaugų išlaidas. 3. Antroje kiekvienų finansinių metų pusėje Taryba tvirtina Organizacijos kitų finansinių metų administracinį biudžetą ir nustato kiekvienos narės įnašus į tą biudžetą. 4. Kiekvienos narės įnašas į kiekvienų finansinių metų administracinį biudžetą yra proporcingas jos balsų skaičiaus, turimam tuo metu, kai kitų metų administracinis biudžetas yra tvirtinamas, santykiui su visais visų narių balsais. Nustatant įnašus kiekvienos narės balsai apskaičiuojami neatsižvelgiant į narės balsavimo teisių sustabdymą ar iš to kylantį balsų perskirstymą. 5. Bet kokios po šio Susitarimo įsigaliojimo į Organizaciją stojančios narės pradinis įnašas yra Tarybos nustatomas remiantis skaičiumi balsų, kuriuos ji turės ir likusiu tų finansinių metų laikotarpiu, bet nustatymas, padarytas kitoms narėms tiems finansiniams metams, dėl to nekeičiamas. 6. Įnašai į administracinį biudžetą mokami pirmąją kiekvienų finansinių metų dieną. Narių įnašai finansiniams metams, kuriais jos prisijungia prie Organizacijos, mokami tą dieną, kurią jos tampa narėmis. 7. Jei kuri nors narė nesumokėjo savo pilno įnašo į administracinį biudžetą per keturis mėnesius nuo datos, kurią tokį įnašą reikia mokėti pagal 6 šio straipsnio dalį, Valdytojas paprašo tos narės sumokėti įnašą kiek galima greičiau. Jei ta narė nesumoka savo įnašo per du mėnesius nuo tokio prašymo, prašoma, kad ta narė nurodytų priežastis, dėl kurios ji negali atlikti mokėjimo. Jei praėjus septyniems mėnesiams nuo įnašo mokėjimo datos ta narė dar nesumokėjo savo įnašo, jos balsavimo teisės sustabdomos, o vėluojančiam įnašui pagal priimančios valstybės centrinio banko normą skiriamos palūkanos, kol narė nesumokės viso įnašo, nebent Taryba specialiu balsavimu nusprendžia kitaip. 8. Narė, kurios teisės sustabdomos pagal 7 šio straipsnio dalį, vis tiek privalo mokėti savo įnašą. 9. Neišleistas bet kurių metų administracinio biudžeto likutis pervedamas narių vyriausybėms kaip kitų metų įnašo sumažinimas tokia pat proporcija, kokia buvo nustatyta iš pradžių. 22 straipsnis Specialioji sąskaita 1. Specialiąją sąskaitą sudaro dvi antrinės sąskaitos:
  27. a)ikiprojektinė antrinė sąskaita; ir
  28. b)projekto antrinė sąskaita. 2. Visos ikiprojektinės antrinės sąskaitos išlaidos atlyginamos iš projekto antrinės sąskaitos, jei projektai vėliau patvirtinami ir finansuojami. Jei per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Taryba negauna jokių lėšų į ikiprojektinę antrinę sąskaitą, ji svarsto situaciją ir imasi reikiamų veiksmų. 3. Visos įplaukos, susijusios su konkrečiais identifikuojamais projektais, pervedamos į specialiąją sąskaitą. Visos tokių projektų patiriamos išlaidos, įskaitant konsultantų ir ekspertų atlyginimus ir kelionių išlaidas, dengiamos iš specialiosios sąskaitos. 4. Galimi specialiosios sąskaitos finansavimo šaltiniai yra:
  29. a)Bendrojo prekių fondo antroji sąskaita;
  30. b)regioninės ir tarptautinės finansų institucijos, būtent Jungtinių Tautų plėtros programa, Pasaulio bankas, Azijos plėtros bankas, Amerikos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas ir t.t.; ir
  31. c)savanoriški įnašai. 5. Taryba specialiu balsavimu nustato sąlygas, kuriomis ji, kur ir kada tinka, remia projektus skoloms finansuoti, jei narė ar narės savanoriškai prisiima visus tokių paskolų įsipareigojimus ir atsakomybes. Organizacija neturi jokių įsipareigojimų už tokias paskolas. 6. Taryba gali skirti ir remti bet kokį subjektą, su to subjekto sutikimu, įskaitant narę ar nares, gaunant paskolas patvirtintiems projektams finansuoti ir imantis visų susijusių įsipareigojimų, su sąlyga, kad Organizacija pasilieka sau teisę kontroliuoti išteklių naudojimą ir tęsti taip finansuojamų projektų įgyvendinimą. Tačiau Organizacija nėra atsakinga už garantijas, kurias teikia atskiros narės ar kiti subjektai. 7. Jokia narė dėl savo narystės Organizacijoje nėra atsakinga už jokią atsakomybę, kylančią iš bet kurios kitos narės skolinimosi ar skolinimo , kuris susijęs su projektais. 8. Jei savanoriškos unearmarked lėšos yra pasiūlomos organizacijai, Taryba gali tokias lėšas priimti. Tokios lėšos gali būti naudojamos ikiprojektinei veiklai bei patvirtintiems projektams. 9. Valdytojas stengiasi rasti, Tarybos priimtomis sąlygomis, pakankamą ir užtikrintą finansavimą Tarybos patvirtintiems projektams. 10. Specialiosios sąskaitos ištekliai naudojami tik patvirtintiems projektams arba ikiprojektinei veiklai. 11. Įnašai konkretiems patvirtintiems projektams naudojami tik tiems projektams, kuriems jie iš pradžių buvo numatyti, nebent Taryba, susitarusi su įnašo mokėtoju, nusprendžia kitaip. Įvykdžius projektą, Organizacija grąžina kiekvienam konkrečių projektų rėmėjui bet kokių lėšų likutį proporcingai kiekvieno įnašo davėjo daliai sumoje įnašų, iš pradžių pateiktų tam projektui finansuoti, nebent įnašo davėjas sutinka kitaip. 12. Prireikus Taryba gali iš naujo svarstyti specialiosios sąskaitos finansavimą. VII SKYRIUS SANTYKIAI SU BENDRUOJU PREKIŲ FONDU 23 straipsnis Santykiai su Bendruoju prekių fondu Organizacija pilnai išnaudoja Bendrojo prekių fondo įrangą, įskaitant, jei taikoma, sudarymą abipusiškai priimtinų sutarčių su Bendruoju prekių fondu remiantis principais, pateiktais Bendrojo prekių fondo steigimo susitarime. VII SKYRIUS VEIKLA 24 straipsnis 1. Siekdama 1 straipsnyje pateiktų tikslų Taryba, tęstinumo principu ir remdamasi 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, identifikuoja, pasirūpina parengimu ir įgyvendinimu, bei, siekdama jų veiksmingumo, tęsia, kontroliuoja ir vertina projektus tyrimų ir taikomosios veiklos, rinkos skatinimo ir sąnaudų mažinimo srityse, kurie gali apimti žmogiškųjų išteklių plėtrą bei kitus susijusius Tarybos patvirtintus projektus. 2. Valdytojas Projektų komitetui pateikia siūlymus dėl 1 šio straipsnio dalyje nurodytų projektų. Tokie pasiūlymai išplatinami visoms narėms likus mažiausiai dviems mėnesiams iki posėdžio, kurio metu jie bus svarstomi. Remdamasis šiais pasiūlymais Komitetas nusprendžia, kokią ikiprojektinę veiklą pradėti. Tokia ikiprojektine veikla rūpinasi Valdytojas, remdamasis Tarybos priimtomis taisyklėmis ir reglamentais. 3. Ikiprojektinės veiklos rezultatus, įskaitant išsamų išlaidų apskaičiavimą, galimą naudą, trukmę, vietą ir galimas vykdančiąsias agentūras, Valdytojas pateikia Komitetui, po to, kai jie išplatinami visoms narėms, likus mažiausiai dviems mėnesiams iki Komiteto posėdžio, kurio metu jie bus svarstomi. 4. Komitetas svarsto tokios ikiprojektinės veiklos rezultatus ir teikia Tarybai rekomendacijas dėl projektų. 5. Taryba svarsto rekomendacijas ir specialiu balsavimu priima sprendimus dėl pasiūlytų projektų finansavimo remdamasi 22 ir 28 straipsniais. 6. Taryba priima sprendimus dėl santykinio projektų prioriteto. 7. Prieš patvirtindama projektą, kuris bus vykdomas kurios nors narės teritorijoje, Taryba gauna tos narės sutikimą. 8. Taryba specialiu balsavimu gali nutraukti bet kokio projekto rėmimą. 25 straipsnis Tyrimai ir taikomoji veikla Su tyrimais ir taikomąja veikla susiję projektai turėtų, inter alia, siekti:
  32. a)gerinti žemės ūkio našumą ir pluošto kokybę;
  33. b)tobulinti esamų ir naujų produktų gamybos procesus;
  34. c)ieškoti naujų galutinių panaudojimo būdų ir tobulinti esamus produktus;
  35. d)skatinti didesnį ir tolesnį džiuto ir džiuto produktų perdirbimą. 26 straipsnis Rinkos skatinimas Su rinkos skatinimu susiję projektai turėtų, inter alia, siekti esamų produktų rinkų plėtros ir ieškoti rinkų naujiems produktams. 27 straipsnis Sąnaudų mažinimas Su sąnaudų mažinimu susiję projektai turėtų, inter alia, siekti, kiek tinkama, tobulinti procesus ir technologijas, susijusius žemės ūkio našumu ir pluošto kokybe, taip pat tobulinti procesus ir technologijas, susijusias su darbo, medžiagų ir kapitalo sąnaudomis džiuto gamybos pramonėje, bei kurti ir išlaikyti, narių naudojimui, informaciją apie esamus našiausius džiuto ekonomikos procesus ir technologijas. 28 straipsnis Projektų tvirtinimo kriterijai Taryba tvirtina projektus remdamasi tokiais kriterijais:
  36. a)projektai turi potencialo duoti naudos, dabar arba ateityje, daugiau nei vienai narei, iš kurių mažiausiai viena yra eksportuojanti narė, ir duoti naudos džiuto ekonomikai kaip visumai;
  37. b)jie yra susiję su tarptautinės prekybos džiutu ir džiuto produktais išlaikymu ar plėtra;
  38. c)jie siūlo palankių ekonominių rezultatų galimybes, susijusias su trumpalaikėmis ar ilgalaikėmis išlaidomis;
  39. d)jie sukurti taip, kad derėtų su tarptautinės prekybos džiutu ir džiuto produktais dydžiu;
  40. e)jie turi potencialo gerinti džiuto ir džiuto produktų bendrą konkurencingumą arba rinkos perspektyvas. 29 straipsnis Projektų komitetas 1. Šiuo įkuriamas Projektų komitetas (toliau – Komitetas). Jis yra atsakingas Tarybai ir dirba jai vadovaujant. 2. Dalyvauti Komitete gali visos narės. Komiteto darbo taisyklės, balsų paskirstymas ir balsavimo procedūra yra mutatis mutandis tokia pat kaip Tarybos. Paprastai komitetas posėdžiauja dukart per metus. Tačiau Tarybai pageidaujant jis gali posėdžiauti dažniau. 3. Komiteto funkcijos yra tokios:
  41. a)svarstyti ir techniškai įvertinti 24 straipsnyje nurodytus projektų pasiūlymus;
  42. b)priimti sprendimus dėl ikiprojektinės veiklos; ir
  43. c)teikti Tarybai rekomendacijas dėl projektų. IX SKYRIUS SVARBIŲ KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU DŽIUTU IR DŽIUTO PROJEKTAIS, SVARSTYMAS 30 straipsnis Stabilizavimo, konkurencijos su sintetiniais gaminiais ir kitų klausimų svarstymas 1. Taryba toliau svarsto kainų bei džiuto ir džiuto produktų tiekimo eksportui stabilizavimo klausimus, ieškodama jų sprendimų. Po tokio svarstymo bet koks sutartas sprendimas, sukeliantis priežastis, kurios dar nėra aiškiai numatytos šiame Susitarime, gali būti įgyvendintas tik pakeičiant šį Susitarimą pagal 42 straipsnį. 2. Taryba svarsto klausimus, susijusius su džiuto ir džiuto produktų konkurencija su sintetiniais gaminiais ir pakaitalais. 3. Taryba susitaria dėl tolesnio svarstymo kitų džiutui ir džiuto produktams svarbių klausimų. X SKYRIUS STATISTINIAI DUOMENYS, TYRIMAI IR INFORMACIJA 31 straipsnis Statistiniai duomenys, tyrimai ir informacija 1. Taryba sudaro bet kokius reikiamus susitarimus su 14 straipsnio 1 dalyje minimomis institucijomis, siekdama padėti užtikrinti turimumą naujų ir patikimų duomenų bei informacijos apie visus veiksnius, svarbius džiutui ir džiuto produktams. Organizacija renka, lygina ir, prireikus, skelbia tokią statistinę informaciją apie džiuto ir džiuto produktų bei sintetinių medžiagų ir pakaitalų gamybą, prekybą, pasiūlą, atsargas, vartojimą ir kainas, kiek reikia šio Susitarimo veikimui. 2. Narės pateikia statistinius duomenis ir informaciją per pagrįstą laikotarpį, kiek įmanoma labiau neprieštaraudamos savo nacionaliniams teisės aktams. 3. Taryba rūpinasi, kad būtų pradėti pasaulinės džiuto ekonomikos tendencijų ir trumpalaikių bei ilgalaikių problemų tyrimai. 4. Taryba užtikrina, kad jokia skelbiama informacija nepažeistų asmenų ar bendrovių, gaminančių, perdirbančių ar platinančių džiutą, džiuto produktus, sintetinius gaminius ir pakaitalus, veiklos konfidencialumo. 5. Taryba imasi tokių priemonių, kokios laikomos būtinomis siekiant viešinti džiutą ir džiuto produktus ir informuoti apie juos. 32 straipsnis Metinė ataskaita ir vertinimo bei peržiūros ataskaita 1. Taryba per šešis mėnesius nuo kiekvienų džiuto metų pabaigos skelbia metinę ataskaitą apie organizacijos veiklą ir kitą informaciją, kuri jai atrodo tinkama. 2. Taryba kasmet vertina ir peržiūri pasaulinę džiuto situaciją ir perspektyvą, įskaitant konkurencijos su sintetiniais gaminiais ir pakaitalais padėtį, ir informuoja nares apie peržiūros rezultatus. 3. Peržiūra atliekama atsižvelgiant į narių pateiktą informaciją apie jų nacionalinę džiuto ir džiuto produktų bei sintetinių gaminių ir pakaitalų gamybą, atsargas, eksportą ir importą, vartojimą ir kainas, ir į tokią kitą informaciją, kuri gali būti pateikiama Tarybai arba tiesiogiai, arba per atitinkamas organizacijas Jungtinių Tautų sistemoje, įskaitant UNCTAD ir FAO, bei atitinkamų tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų. XI SKYRIUS KITOS NUOSTATOS 33 straipsnis Skundai ir ginčai Bet koks skundas, kad narė nevykdo savo įsipareigojimų pagal šį Susitarimą, ir bet koks ginčas, susijęs su šio Susitarimo aiškinimu ar taikymu, pateikiamas Tarybos sprendimui. Tarybos sprendimai šiais klausimais yra galutiniai ir privalomi. 34 straipsnis Bendri narių įsipareigojimai 1. Šio Susitarimo galiojimo metu narės bendradarbiauja ir kiek galėdamos stengiasi pasiekti jo tikslus ir išvengti jiems prieštaraujančių veiksmų. 2. Narės įsipareigoja priimti pagal šio Susitarimo nuostatas Tarybos priimtus sprendimus kaip privalomus ir stengiasi susilaikyti nuo priemonių, kurios juos apribotų ar būtų jiems priešingos, įgyvendinimo. 3. Iš šio Susitarimo veikimo kylanti narių atsakomybė organizacijai arba trečiosioms šalims ribojama jų įsipareigojimais dėl įnašų pagal VI skyrių. 35 straipsnis Atleidimas nuo įsipareigojimų 1. Jei tai būtina dėl išimtinių aplinkybių arba kritiškos padėties, arba force majeure, kurios nėra aiškiai numatytos šiame Susitarime, Taryba gali specialiu balsavimu atleisti narę nuo įsipareigojimo pagal šį Susitarimą, jei ją tenkina tos narės paaiškinimas dėl priežasčių, neleidžiančių vykdyti įsipareigojimus. 2. Suteikdama narei atleidimą pagal 1 šio straipsnio dalį Taryba aiškiai nurodo sąlygas, kuriomis, ir laikotarpį, kurį, narė atleidžiama nuo tokio įsipareigojimo bei priežastis, dėl kurių atleidimas suteikiamas. 36 straipsnis Diferencinės ir atkuriamosios priemonės 1. Besivystančios importuojančios narės, kurių interesus neigiamai veikia pagal šį Susitarimą priimamos priemonės, gali kreiptis į Tarybą prašydamos diferencinių ir atkuriamųjų priemonių. Taryba svarsto, ar imtis atitinkamų priemonių pagal Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos 93 (IV) rezoliucijos III skirsnio 3 ir 4 straipsnio dalis. 2. Nepažeisdama kitų eksportuojančių narių interesų, Taryba visuose savo veiksmuose ypatingai atsižvelgia į konkrečios mažiausiai išsivysčiusios valstybės interesus. XII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 37 straipsnis Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas ir patvirtinimas 1. Vyriausybės, pakviestos į 1989 m. Jungtinių Tautų konferenciją dėl džiuto ir džiuto produktų, gali pasirašyti šį Susitarimą Jungtinių Tautų būstinėje nuo 1990 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai. 2. Bet kuri 1 šio straipsnio dalyje minima vyriausybė gali:
  44. a)pasirašydama šį Susitarimą pareikšti, kad pasirašydama ji parodo savo sutikimą būti saistoma šio Susitarimo;
  45. b)pasirašiusi šį Susitarimą, jį ratifikuoti, priimti ar patvirtinti deponuodama depozitarui atitinkamą dokumentą. 38 straipsnis Depozitaras Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius šiuo yra skiriamas šio Susitarimo depozitaru. 39 straipsnis Pranešimas apie laikiną taikymą 1. Pasirašiusioji vyriausybė, ketinanti ratifikuoti, priimti ar patvirtinti šį Susitarimą, arba vyriausybė, kuriai Taryba nustatė prisijungimo sąlygas, bet kuri dar negali deponuoti savo dokumento, bet kuriuo metu gali pranešti depozitarui, kad ji laikinai taikys šį Susitarimą, kai jis įsigalios pagal 40 straipsnį arba, jei jis jau galioja, nuo nurodytos datos. Pranešdama apie laikinąjį taikymą, kiekviena vyriausybė pareiškia, kad ji yra eksportuojanti arba importuojanti narė. 2. Vyriausybė, kuri pagal 1 straipsnio dalį pranešė, kad taikys šį Susitarimą, kai jis įsigalios arba, jei šis Susitarimas jau galioja, nuo nurodytos datos, nuo to laiko yra laikina Organizacijos narė, iki kol ji deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą ir taip tampa nare. 40 straipsnis Įsigaliojimas 1. Šis Susitarimas galutinai įsigalioja 1991 m. sausio 1 d. arba bet kurią dieną vėliau, jei iki tos dienos trys vyriausybės, atstovaujančios mažiausiai 85 % grynojo eksporto kaip pateikta šio Susitarimo A priede, ir 20 vyriausybių, atstovaujančių mažiausiai 65 % grynojo importo kaip pateikta šio Susitarimo B priede, pasirašo šį Susitarimą pagal 37 straipsnio a punktą arba deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus. 2. Šis Susitarimas įsigalioja laikinai 1991 m. sausio 1 d. arba bet kurią dieną vėliau, jei iki tos dienos trys vyriausybės, atstovaujančios mažiausiai 85 % grynojo eksporto kaip pateikta šio Susitarimo A priede, ir 20 vyriausybių, atstovaujančių mažiausiai 65 % grynojo importo kaip pateikta šio Susitarimo B priede, pasirašo šį Susitarimą pagal 37 straipsnio 2 dalies b punktą arba deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, arba pagal 39 straipsnį praneša depozitarui, kad taikys šį Susitarimą laikinai. 3. Jei įsigaliojimo reikalavimai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį neįvykdomi iki 1991 m. sausio 1 d., Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius pakviečia tas vyriausybes, kurios pasirašė šį Susitarimą pagal 37 straipsnio 2 dalies a punktą, arba deponavo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus, arba pranešė depozitarui, kad jos laikinai taikys šį Susitarimą, kiek galima greičiau susitikti ir nuspręsti įgyvendinti šį Susitarimą laikinai ar galutinai tarpusavyje, visą ar iš dalies. Kol šis Susitarimas iš dalies ar visas galioja laikinai, jos yra laikinos narės. Pagal šią straipsnio dalį, tos vyriausybės, kurios nusprendė įgyvendinti šį Susitarimą laikinai, gali susitikti svarstyti ir nuspręsti, ar šis Susitarimas įsigalioja tarp jų galutinai, ar ir toliau galioja laikinai, ar yra nutraukiamas. 4. Bet kuriai vyriausybei, kuri deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus po šio Susitarimo įsigaliojimo, jis tai vyriausybei įsigalioja tokio deponavimo dieną. 5. Valdytojas sukviečia pirmąjį Tarybos posėdį kiek galima greičiau po šio Susitarimo įsigaliojimo. 41 straipsnis Prisijungimas 1. Visų valstybių vyriausybės gali prisijungti prie šio Susitarimo Tarybos nustatytomis sąlygomis, kurios apima ir laikotarpį, skirtą prisijungimo dokumentams deponuoti. Tačiau Taryba gali pratęsti tokius laikotarpius vyriausybėms, kurios negali deponuoti savo prisijungimo dokumentų per prisijungimo sąlygose nurodytą laiką. 2. Prisijungimas įvykdomas deponuojant prisijungimo dokumentą depozitarui. 42 straipsnis Pakeitimai 1. Taryba gali specialiu balsavimu rekomenduoti narėms pakeisti šį Susitarimą. 2. Taryba nustato datą, iki kurios narės praneša depozitarui apie pakeitimo priėmimą. 3. Pakeitimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo to, kai depozitaras gauna pranešimus apie sutikimą iš narių, sudarančių mažiausiai du trečdalius eksportuojančių narių ir atstovaujančių mažiausiai 85 % eksportuojančių narių balsų, ir iš narių, sudarančių mažiausiai du trečdalius importuojančių narių ir atstovaujančių mažiausiai 85 % importuojančių narių balsų. 4. Po to, kai depozitaras praneša Tarybai, kad pakeitimų įsigaliojimui reikalingi reikalavimai yra išpildyti, ir nepaisant 2 šio straipsnio dalies nuostatų, susijusių su Tarybos nustatoma data, narė vis tiek gali pranešti depozitarui apie pakeitimo priėmimą, su sąlyga, kad toks pranešimas pateikiamas prieš įsigaliojant pakeitimui. 5. Bet kokia narė, kuri nepraneša, kad priima pakeitimą iki tokio pakeitimo įsigaliojimo datos, nuo tos dienos nustoja būti šio Susitarimo šalimi, nebent tokia narė įtikina Tarybą, kad jos priėmimas negalėjo būti gautas laiku dėl sunkumų vykdant konstitucines ar institucines procedūras, o Taryba nusprendžia pratęsti tai narei suteiktą pakeitimo priėmimo laikotarpį. Tokia narė nėra saistoma pakeitimo tol, kol nepraneša apie jo priėmimą. 6. Jei pakeitimo įsigaliojimo reikalavimai neįvykdomi iki Tarybos nustatytos datos pagal 2 šio straipsnio dalį, toks pakeitimas laikomas atmestu. 43 straipsnis Pasitraukimas 1. Narė bet kada po šio Susitarimo įsigaliojimo gali iš jo pasitraukti įteikdama depozitarui rašytinį pranešimą apie pasitraukimą. Tuo pačiu metu ta narė praneša Tarybai apie šį jos veiksmą. 2. Pasitraukimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo to, kai depozitaras gauna pranešimą. 44 straipsnis Pašalinimas Jei Taryba nusprendžia, kad kuri nors narė pažeidė savo įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, ir nusprendžia, kad toks pažeidimas reikšmingai trukdo šio Susitarimo veikimui, ji gali specialiu balsavimu pašalinti tą šalį iš šio Susitarimo. Taryba nedelsdama praneša apie tai depozitarui. Praėjus vieneriems metams nuo Tarybos sprendimo, ta narė nustoja būti šio Susitarimo dalimi. 45 straipsnis Atsiskaitymas su pasitraukiančiomis ar pašalintomis narėmis ir narėmis, negalinčiomis priimti pakeitimo 1. Remdamasi šiuo straipsniu Taryba nustatys bet kokius atsiskaitymus su nare, kuri nustoja būti šio Susitarimo šalimi, dėl to, kad:
  46. a)nepriėmė šio Susitarimo pakeitimo pagal 42 straipsnį;
  47. b)pasitraukė iš šio Susitarimo pagal 43 straipsnį;
  48. c)buvo pašalintas iš šio Susitarimo pagal 44 straipsnį. 2. Taryba pasilieka bet kokį įnašą, sumokėtą į administracinę sąskaitą narės, kuri nustoja būti šio Susitarimo šalimi. 3. Narė, kuriai lėšos buvo atitinkamai grąžintos pagal šį straipsnį, neturi teisės į jokią likvidavimo įplaukų ar kito Organizacijos turto dalį. Tokia narė taip pat nebus atsakinga už jokį deficitą, Organizacijos patirtą po to, kai tokios lėšos buvo grąžintos. 46 straipsnis Trukmė, pratęsimas ir nutraukimas 1. Šis Susitarimas galioja penkerius metus nuo jo įsigaliojimo, nebent Taryba specialiu balsavimu nusprendžia jį pratęsti, iš naujo dėl jo derėtis ar jį nutraukti pagal šio straipsnio nuostatas. 2. Taryba gali specialiu balsavimu nuspręsti pratęsti šį Susitarimą ne daugiau kaip dvejiems laikotarpiams po dvejus metus. 3. Jei iki 1 šio straipsnio dalyje minimo penkerių metų laikotarpio pabaigos ar prieš pasibaigiant bet kokiam 2 šio straipsnio dalyje minimam pratęsimo laikotarpiui, deramasi dėl naujo susitarimo, pakeičiančio šį Susitarimą, tačiau jis dar neįsigaliojo nei galutinai, nei laikinai, Taryba gali specialiu balsavimu pratęsti šį Susitarimą iki laikino ar galutinio naujojo susitarimo įsigaliojimo. 4. Jei deramasi dėl naujo susitarimo, ir jis įsigalioja per šio Susitarimo pratęsimo laikotarpį pagal 1 arba 3 trečią šio straipsnio dalį, šis pratęstas Susitarimas nutraukiamas įsigaliojus naujajam susitarimui. 5. Taryba bet kada gali specialiu balsavimu nuspręsti nutraukti šį Susitarimą ir toks sprendimas įsigalioja Tarybos nustatytą dieną. 6. Nepaisant šio Susitarimo nutraukimo, Taryba ir toliau egzistuoja laikotarpį, ne ilgesnį kaip 18 mėnesių, ir vykdo Organizacijos likvidavimą, įskaitant atsiskaitymus ir, priklausomai nuo atitinkamų specialiu balsavimu priimamų sprendimų, tokiu laikotarpiu turi tokias galias ir funkcijas, kokių gali prireikti šiam tikslui. 7. Taryba praneša depozitarui apie bet kokį sprendimą, priimtą pagal šį straipsnį. 47 straipsnis Išlygos Išlygos nėra galimos jokiai šio Susitarimo nuostatai. Tai patvirtindami toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą nurodytomis datomis. Pasirašytas 1989 m. lapkričio 3 d. Ženevoje. Visi šio Susitarimo tekstai arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis yra autentiški. A PRIEDAS Individualių eksportuojančių valstybių dalys visame grynajame džiuto ir džiuto produktų eksporte iš šalių, dalyvaujančių 1989 m. Jungtinių Tautų džiuto ir džiuto produktų konferencijoje, kaip nustatyta dėl 40 straipsnio (Procentais) Bangladešas 61,578 Kinija 8,681 Indija 18,869 Nepalas 1,703 Tailandas 9,169 Viso 100,00 B PRIEDAS Individualių importuojančių valstybių ir valstybių grupių dalys visame grynajame džiuto ir džiuto produktų importe į šalis, dalyvaujančias 1989 m. Jungtinių Tautų džiuto ir džiuto produktų konferencijoje, kaip nustatyta dėl 40 straipsnio (Procentais) Alžyras 1,443 Argentina 0,363 Australija 6,905 Austrija 0,143 Kanada 1,311 Europos ekonominė bendrija 24,008 Belgija / Liuksemburgas 6,200 Danija 0,242 Prancūzija 1,949 Vokietija 3,128 Graikija 0,330 Airija 0,363 Italija 1,399 Nyderlandai 2,434 Portugalija 0,275 Ispanija 1,421 Jungtinė Karalystė 6,267 Egiptas ([3]) 2,390 Suomija 0,077 Indonezija 2,269 Japonija 6,542 Marokas 0,815 Norvegija 0,055 Pakistanas 12,974 Filipinai 0,066 Lenkija

(1)1,795 Švedija 0,044 Šveicarija 0,198 Sirijos Arabų Respublika 3,943 Turkija 1,718 Jungtinės Amerikos Valstijos 14,097 Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga 17,610 Jugoslavija
(1)1,234 Viso 100,00 ([1]) 1974 m. gegužės 1 d. Generalinės asamblėjos rezoliucijos 3201 (S-VI) ir 3202 (S-VI). ([2]) Žr. Jungtinių Tautų konferencijos dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių ataskaitą (United Nations publications, Sales No E.82.1.8.), pirmą dalį, A skirsnį. ([3]) Nedalyvauja Konferencijoje, tačiau įtraukta, nes yra Tarptautinės džiuto organizacijos importuojanti narė.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.