← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS IR TURKIJOS RESPUBLIKOS TEISINIO IR TEISMINIO BENDRADARBIAVIMO KOMERCINĖSE IR CIVILINĖSE BYLOSE SUTARTIS Susitariančios Šalys - Lietuvos Respublika ir Turkijos Respublika, Gerbdamos Šalių suverenumą bei lygiateisiškumą, Siekdamos skatinti abipusį teisinį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, s u s i t a r ė: I S K Y R I U S TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE 1 straipsnis Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai. 2 straipsnis Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai, siekdami apginti savo teises bei interesus, turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies teismus bei kitas teisines įstaigas. Jie, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Susitariančios Šalies piliečiai, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylas, kreiptis į notariatus, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir bei apskųsti teismo sprendimus. 3 straipsnis Šios Sutarties kontekste "civilinės bylos" turi būti suprantamos kaip "komercinės". Šios Sutarties nuostatos fizinio asmens statuso bylose turi būti taikomos taip, kad neprieštarautų prašomos Šalies įstatymams. 4 straipsnis Šio skyriaus nuostatos taikytinos ir juridiniams asmenims, turintiems buveinę vienoje iš Susitariančiųjų Šalių ar jiems suteikta tokia teisė pagal Susitariančios Šalies Konstituciją, nacionalinius įstatymus bei viešąją tvarką. Juridinių asmenų subjektiškumas reguliuojamas pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi savo buveinę. 5 straipsnis Teisinis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose apima teismo dokumentų ar pavedimų įteikimą, vykdymą, turto įvertinimą ir patikrinimą, proceso šalių, ekspertų, liudytojų apklausą. 6 straipsnis Negalima reikalauti iš vienos Susitariančios Šalies juridinio ar fizinio asmens, atvykusio į kitos Susitariančios Šalies teisėsaugos instituciją, garantinio rašto, užstato ar kitokio pasižadėjimo atlyginti teismo išlaidas remiantis vien tuo, kad jis yra užsienio fizinis ar juridinis asmuo, neturi pastovios gyvenamosios vietos, būsto ar savo buveinės tos Šalies teritorijoje. Ši taisyklė taikoma taip pat ir visiems kitiems mokėjimams, privalomiems paduodant pareiškimus ar prašymus teisėsaugos institucijoms. 7 straipsnis 1. Dokumentas, kurį vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje surašė šios Šalies kompetentingos institucijos ir yra laikomas oficialiu, kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje bus pripažįstamas oficialiu be jokio kito patvirtinimo. 2. Dokumentas, surašytas vienos Susitariančios Šalies teritorijoje ar pagal jos nacionalinius įstatymus patvirtintas kompetentingų institucijų, bus pripažįstamas, nereikalaujant jų legalizacijos, kitos Susitariančios Šalies teritorijoje. Ši taisyklė taip pat taikoma ir asmenų parašams privačiuose dokumentuose, patvirtintuose pagal Susitariančios Šalies nacionalinius įstatymus. 3. 2 dalies nuostatos taikomos dokumentų, kurie yra patvirtinti Susitariančios Šalies kompetentingų institucijų, nuorašams. 4. Rimtų abejonių dėl dokumentų tapatybės atveju, šiuos dokumentus turi patikrinti kompetentinga institucija. 8 straipsnis 1. Vienos Susitariančios Šalies fiziniai ir juridiniai kitos Susitariančios Šalies teritorijoje naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančios Šalies piliečiai. 2. Pavedimai suteikti teisinę pagalbą turi būti vykdomi nedelsiant. 3. Jokie mokesčiai, susiję su pavedimo suteikti teisinę pagalbą perdavimu, gavimu ar svarstymu, negali būti reikalaujami. 9 straipsnis 1. Civilinės būklės liudijimus dėl pareiškėjo turtinės ir šeimyninės padėties išduoda tos Susitariančios Šalies kompetentinga institucija, kurios teritorijoje pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar rezidenciją. 2. Jeigu Susitariančiosios Šalies pilietis gyvena trečioje Valstybėje, civilinės būklės liudijimus ir kitus dokumentus išduoda trečiojoje Valstybėje esanti diplomatinė ar konsulinė Susitariančios Šalies įstaiga. 3. Tuo atveju, kada yra prašoma nemokamos teisinės pagalbos ar nemokamo teismo proceso, Susitariančios Šalies teisminė institucija gali pareikalauti kitos Susitariančios Šalies kompetentingo organo papildomos informacijos apie jos pilietį. 4. Kartu su nemokamos juridinės pagalbos prašymu gali būti perduodamas ir teisinės gynybos prašymas. 10 straipsnis 1. Prašymas suteikti nemokamą juridinę pagalbą perduodamas per Susitariančios Šalies, kurios piliečiu yra pareiškėjas, kompetentingas institucijas. Kartu su prašymu sutinkamai su 8 ir 9 straipsnių nuostatomis kitai Susitariančiai Šaliai perduodami ir civilinės būklės liudijimai bei kiti dokumentai. 2. Prašymas suteikti juridinę pagalbą taip pat gali būti perduodamas ir per Susitariančios Šalies diplomatines ar konsulines įstaigas, tačiau tik tuo atveju, jeigu Susitariančios Šalies pilietis gyvena trečioje Valstybėje. 3. Suteikta nemokama juridinė pagalba bus taikoma visuose procedūriniuose veiksmuose konkrečios bylos nagrinėjimo teisinėse institucijose metu. 11 straipsnis 1. Rašytinį prašymą suteikti teisinę pagalbą vienos Susitariančios Šalies kompetentinga teisminė institucija perduoda kitos Susitariančios Šalies kompetentingai institucijai. Šiame prašyme turi būti nurodyta:

  1. a)prašymą pateikiančios įstaigos pavadinimas;
  2. b)jeigu yra galimybė - įstaigos, kuriai pateikiamas prašymas, pavadinimas;
  3. c)prašomų procesinių veiksmų pobūdis ir trumpas faktų aprašymas;
  4. d)šalių vardai ir pavardės, pavadinimas, pilietybė, užsiėmimas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė; jų įgaliotų atstovų pavardės ir adresai;
  5. e)teisminis veiksmas, kuris turi būti atliktas;
  6. f)fizinių ar juridinių asmenų, kurie turi būri apklausti, vardai, pavardės, pavadinimai ir adresai;
  7. g)klausimai, pateikiami fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi būti apklausti arba juridiniai įvykiai, kurie turi būti nustatyti apklausos metu;
  8. h)dokumentai arba kitos materialinės vertybės, kurios turi būti patikrintos;
  9. i)specialūs metodai ar procedūros, kurios turi būti vykdomos atliekant pavedimą sutinkamai su 12 straipsniu;
  10. j)būtini papildomi duomenys apie pavedimo dalyką, o dokumentų įteikimo atveju - gavėjo adresas bei dokumentų pobūdis ir esmė. 12 straipsnis 1. Įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas suteikti teisinę pagalbą, jį vykdydama vadovaujasi savo valstybės įstatymais tiek vykdymo būdo ir procedūrų, kurių prašoma laikytis, tiek ir prievartos priemonių, kurias prašoma taikyti, atžvilgiu. Tačiau pavedimą pateikusios įstaigos prašoma, ji gali taikyti jos nurodytą vykdymo būdą bei procedūrą, jeigu tai neprieštarauja jos valstybės įstatymams. 2. Prašymą pateikiančiai Šaliai pageidaujant, ji informuojama apie procesinių veiksmų atlikimo vietą ir laiką, tuo siekiant, kad visos suinteresuotos šalys ir jų atstovai galėtų dalyvauti. 3. Jei įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas, nekompetentinga jį vykdyti, ji persiunčia pavedimą kompetentingai įstaigai ir praneša apie tai pateikusiai pavedimą įstaigai. 4. Pavedimas suteikti teisinę pagalbą turi būti vykdomas nedelsiant. 13 straipsnis Pavedimas suteikti teisinę pagalbą gali būti nevykdomas, jeigu:
  11. a)pavedimo įvykdymas nėra prašomos Susitariančios Šalies teisminių institucijų kompetencijoje, ar
  12. b)tai prieštarauja ir gresia prašomos Susitariančios Šalies suverenitetui ir saugumui, viešajai tvarkai ir moralei. 14 straipsnis 1. Įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančius įstatymus, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti šios šalies valstybine kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas į anglų kalbą. Kitais atvejais jie įteikiami gavėjui tik tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti. 2. Pavedimą pateikusios Šalies pageidavimu, dokumentai gali būti įteikiami laikantis specialių taisyklių, jei tai neprieštarauja Susitariančios Šalies, kuriai pateiktas prašymas, įstatymams. 15 straipsnis 1. Jeigu prašyme apklausti fizinį ar juridinį asmenį ar įteikti dokumentą nurodytas adresas paaiškėjo esąs nevisas ar netikslus, įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, imasi visų būtinų priemonių tiksliam adresui nustatyti. 2. Jeigu įstaiga, kuriai pateiktas prašymas, yra nekompetentinga įteikti dokumentus, ji ex officio perduoda dokumentus kompetentingai institucijai ir apie tai informuoja prašančią Šalį. 3. Jeigu prašoma institucija, nežiūrint priemonių pagal 1 šio straipsnio dalį, kurių ėmėsi tiksliam adresui nustatyti, negali nustatyti tikslaus gavėjo adreso, ji turi teisę prašyti papildomos informacijos. Tuo atveju, kai prašoma institucija tokios informacijos negauna ar negali įvykdyti pavedimo, ji dokumentus gražina prašančiajai institucijai. 16 straipsnis Dokumentų įteikimas atliekamas pagal Susitariančios Šalies, kuriai pateiktas prašymas, įstatymus. Įstaiga, kuriai pateiktas prašymas, turi patvirtinti įteikimo faktą; patvirtinime turi būti nurodytas įteikimo laikas ir vieta, taip pat asmuo, kuriam įteiktas dokumentas bei jo ryšys su adresatu. 17 straipsnis Susitariančios Šalys turi teisę įteikti dokumentus savo piliečiams, esantiems kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, per savo diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. 18 straipsnis Pavedimo pagal šią Sutartį suteikti teisinę pagalbą įvykdymas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kokios būtų kilusios, jeigu teisinius veiksmus atliktų pati prašančioji institucija. II SKYRIUS SPRENDIMŲ CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS 19 straipsnis 1. Susitariančios Šalys, šios Sutarties nustatyta tvarka pripažįsta ir vykdo kitos Susitariančios Šalies teritorijoje priimtus šiuos sprendimus:
  13. a)teismo sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose,
  14. b)teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose,
  15. c)arbitražinius sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose. 2. Įsigaliojus šiai Sutarčiai, sprendimais yra laikomi galutiniai teismo sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose. Šio straipsnio 1 dalies subparagrafe a minimi sprendimai gali būti pripažįstami ir vykdomi tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai, susiję su tokiu sprendimu kilo įsigaliojus šiai Sutarčiai. 3. Sprendimai, susiję su civilinės būklės faktų nustatymu gali būti pripažįstami net ir tuomet, jeigu jie buvo priimti iki įsigaliojant šiai Sutarčiai. 20 straipsnis Sprendimai, išvardinti šios Sutarties 19 straipsnyje, gali būti pripažįstami ir vykdomi tik tuomet, jeigu:
  16. a)vienoje iš Susitariančių šalių priimtas sprendimas yra galutinis ir gali būti vykdomas pagal tos Šalies nacionalinius įstatymus.
  17. b)teismas, priėmęs sprendimą, pagal Susitariančios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, nacionalinius įstatymus yra laikomas žinybingu nagrinėti bylą.
  18. c)bylą pralaimėjusi šalis (bylos šalis), pagal Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo priimtas sprendimas, įstatymus, turėjo visas galimybes pateikti savo argumentus (atsikirtimus).
  19. d)proceso šalims nebuvo atimta teisė gintis, buvo pranešta apie teismo posėdį bei proceso šalių neveiksnumo pateikti ieškinį ar gintis atveju jiems buvo suteikta galimybė būti atstovaujamiems.
  20. e)Susitarinčios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, teritorijoje nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių proceso šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  21. f)Susitariančios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, teritorijoje nėra nagrinėjama tokia pati byla tarp tų pačių proceso šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.
  22. g)jeigu yra būtina pagal Susitariančios Šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti sprendimą, įstatymus, patvirtinti sprendimą, jis gali būti pripažįstamas ir vykdomas tik tuomet, jeigu: 1. sprendimas yra priimtas tinkamai. 2. Susitariančios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, nacionaliniai įstatymai iš esmės nesiskiria nuo kitos Susitariančios Šalies įstatymų.
  23. h)toks sprendimas neprieštarauja Susitariančios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, pagrindiniams teisėms principams, viešajai tvarkai ar moralei. 21 straipsnis 1. Prašymas pripažinti ir vykdyti sprendimą gali būti tiesiogiai perduodamas sutinkamai su šios Sutarties 1 ir 4 straipsniais kompetentingoms Susitariančios Šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti sprendimą, institucijoms. 2. Kartu su prašymu turi būti perduodami šie dokumentai:
  24. a)patvirtintas sprendimo nuorašas, o taip ir liudijimas, jog sprendimas yra galutinis ir gali būti vykdomas, tačiau išskyrus tuos atvejus, kada sprendime nurodyta, kad jis yra galutinis ir gali būti vykdomas.
  25. b)dokumentas, liudijantis, jog pralaimėjusi proceso šalis, kuri nedalyvavo teismo posėdyje, buvo tinkamai informuota pagal nacionalinius įstatymus ir šalies neveiksnumo gintis atveju jai buvo suteikta galimybė būti atstovaujamai.
  26. c)dokumentai, išvardinti šio straipsnio a ir b paragrafuose turi būti pateikiami kartu su vertimu į Susitariančios Šalies, kurios prašoma pripažinti ar vykdyti sprendimą, kalbą arba į anglų kalbą. 22 straipsnis 1. Sprendimai turi būti pripažįstami ir vykdomi pagal Susitariančios Šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti sprendimą, nacionalinius įstatymus. 2. Vykdant šią Sutartį, teisminė institucija, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti sprendimą, nenagrinės bylos iš esmės pakartotinai, bet patikrins ar sprendimas atitinka šioje Sutartyje įtvirtintas sąlygas. 3. Vienos Susitariančios Šalies kompetentinga teisminė institucija, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti sprendimą, priimtą kitos Susitariančios Šalies teisminės institucijos, gali prašyti šios Šalies Teisingumo ministerijos pateikti papildomą informaciją apie norminius aktus, susijusius su konkrečia byla. 23 straipsnis Šios Sutarties nuostatos, susijusios su sprendimų pripažinimu ir vykdymu, negali pažeisti Susitariančios Šalies taisyklių ir reikalavimų dėl pinigų ar turto, išieškoto vykdant sprendimus, perdavimo užsienio valstybei. I I I D A L I S PAGRINDINIAI PRINCIPAI 24 straipsnis Šios Sutarties taikymo tikslais, visi prašymai ar dokumentai turi būti patvirtinti tik prašančios kompetentingos institucijos spaudais ir parašais, be jokio kito panašaus patvirtinimo ar procedūros. 25 straipsnis Vykdant Sutarties I dalį , nė viena iš Susitariančių Šalių nereikalaus išlaidų, kurios kilo šių šalių teritorijose, atlyginimo; išskyrus:
  27. a)dėl užmokesčio ekspertams, kurie nėra valdininkai, ir honoraro už jų paruoštus raportus;
  28. b)dėl liudytojų išlaidų . 26 straipsnis Susižinojimas, vykdant šią Sutartį, atliekamas per Susitariančių Šalių Teisingumo Ministerijas, išskyrus atvejus, kai Sutartis numato kitaip. Jeigu yra būtina susižinojimas gali būti vykdomas ir per Susitariančių Šalių diplomatines ar konsulines įstaigas. 27 straipsnis Vykdant šią Sutartį prašymai suteikti teisinę pagalbą ir pridedami dokumentai surašomi prašymą pateikiančios Susitariančios Šalies kalba kartu su šių dokumentų vertimu į kitos Susitariančios Šalies kalbą arba anglų kalbą. Visi šie dokumentai surašomi dviem egzemplioriais. 28 straipsnis Jeigu prašoma Susitarianti Šalis negali ar atsisako suteikti teisinę pagalbą, nedelsdama turi pranešti prašymą pateikusiai Susitariančiai Šaliai atsisakymo priežastis ir gražinti jai pateiktus dokumentus. 29 straipsnis Esant prašymui Susitariančios Šalys keičiasi informacija apie savo įstatymleidystę, teisinę sistemą ir teismų praktiką. I V D A L I S BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 30 straipsnis Sunkumai ar nesutarimai, kylantys vykdant šią Sutartį, bus sprendžiami diplomatinėmis priemonėmis. 31 straipsnis Ši Sutartis turi būti ratifikuota. Susitariančios Šalys turi apsikeisti ratifikaciniais raštais. Ši Sutartis įsigalioja praėjus 30 dienų po ratifikacinių raštų apsikeitimo. 32 straipsnis Ši Sutartis sudaroma neribotam laikotarpiui. Kiekviena Susitarianti Šalis turi teisę denonsuoti šią Sutartį, pranešdama apie tai kitai Susitariančiai Šaliai. Denonsavimas įsigalioja praėjus šešeriems mėnesiams po to, kai kita Susitarianti Šalis gavo pranešimą apie denonsavimą. Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, Susitariančių Šalių Įgalioti, pasirašė šią Sutartį bei patvirtino spaudais. Sudaryta ................ m. 199 ................... 3 egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, turkų ir anglų kalbomis. Visi šie tekstai turi vienodą galią. Esant Sutarties nuostatų aiškinimo skirtumams, Susitariančios Šalys vadovausis anglišku tekstu. Lietuvos Respublikos vardu Turkijos Respublikos vardu

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.