LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS IR TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS IR TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL ŠEŠTADIENINĖS IR SEKMADIENINĖS TAUTINIŲ MAŽUMŲ MOKYKLOS SAMPRATOS PATVIRTINIMO 2004 m. rugsėjo 20 d. Nr. ISAK-1463/V-65 Vilnius Tvirtiname Šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos sampratą (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS GENERALINIS DIREKTORIUS ANTANAS PETRAUSKAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus 2004 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. ISAK-1463/V-65 ŠEŠTADIENINĖS IR SEKMADIENINĖS Tautinių mažumų MOKYKLOS samprata I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos (toliau – Mokykla) sampratos tikslas – apibrėžti šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos statusą, paskirtį, veiklos pagrindus. 2. Lietuvos Respublika pripažįsta ir remia tautinių mažumų pastangas švietimo būdais išlaikyti kalbą, tradicinę religiją, stiprinti savitą etninį tapatumą. Mokyklų plėtros svarbą pažymi Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas (Žin., 1989, Nr. 34-485), Švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Valstybinė švietimo strategija 2003-2012 m., patvirtinta 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (Žin., 2000, Nr. 20-497), Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004 Nr. 30-995), Tautinių mažumų švietimo nuostatos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 56 (Žin., 2002, Nr. 9-337) ir kiti teisės aktai. 3. Daugelis negausių tautinių mažumų bendruomenių būtent Mokyklos veikloje mato galimybę išsaugoti ir puoselėti tautinį identitetą. Dabartiniu metu veikia armėnų, baltarusių, graikų, karaimų, latvių, lenkų, romų, rumunų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų sekmadieninės (šeštadieninės) mokyklos. Jose mokiniai mokosi gimtosios kalbos, savo tautos istorijos, religijos bei etninės kultūros dalykų. 4. Mokykla – tai neformaliojo vaikų švietimo įstaiga, skirta palaikyti tautinės mažumos etnolingvistinį gyvybingumą, tenkinti tautinių mažumų vaikų ir jaunimo specifinius edukacinius – gimtosios kalbos mokymosi, tradicijų ir kultūros pažinimo, tautinio tapatumo išsaugojimo ir stiprinimo bei etnokultūrinės raiškos ir socializacijos poreikius. 5. Specifiniai tautinės mažumos bendruomenės mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikiai lemia savitą Mokyklos paskirtį: 5.1. palaikyti darnų ir solidarų bendruomenės gyvenimą; 5.2. mokytis gimtosios kalbos ir bendrauti gimtąja kalba; 5.3. geriau suprasti ir išsaugoti kultūros paveldą; 5.4. formuojant vertybines nuostatas, tautinę ir kultūrinę savimonę, laiduoti asmens tautinį tapatumą; 5.5. sudaryti sąlygas mokiniui puoselėti tautos kultūrą, tradicijas, religiją; 5.6. skatinti mokinio individualybės sklaidą ir kūrybinę raišką. 6. Mokykla, apibrėždama savo paskirtį, tikslus ir uždavinius bei įteisindama savo veiklą, vadovaujasi šiomis nuostatomis: 6.1. tikslai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytiems humaniškumo bei demokratiškumo principams; 6.2. mokiniai ugdomi tolerancijos ir pakantumo kitai pasaulėžiūrai, kultūrai, religijai dvasia; 6.3. vykdoma veikla ir ugdymo metodai neturi žeisti mokinio orumo, prieštarauti Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501), Lietuvos teisės aktuose įtvirtintoms vaikų teisėms; 6.4. Mokykla prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo, formuoja atvirą visuomenei kultūros židinį. II. MOKYKLOS STEIGIMAS IR PRIĖMIMAS Į JĄ 7. Mokyklą gali steigti Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį. Mokykla gali veikti ir kaip juridinio asmens struktūrinis padalinys. 8. Mokyklos veiklą reglamentuoja įstatai (nuostatai), Mokyklos steigimo sandoris. 9. Mokyklos įstatus (nuostatus) tvirtina steigėjas (-ai). 10. Mokiniai į Mokyklą priimami savo pačių ir (

1. ar)tėvų (globėjų, rūpintojų) apsisprendimu sudarius mokymo sutartį. 11. Priimant į Mokyklą negali būti taikomi apribojimai, susiję su tautybe, lytimi, rase, išpažįstama religija, socialine, šeimos padėtimi, gyvenamąja vieta, sveikatos būkle ir kt. 12. Savo ir (
2. ar)tėvų (globėjų, rūpintojų) valia mokinys gali bet kuriuo metu išeiti iš Mokyklos. III. UGDYMO TURINYS IR PROCESAS 13. Mokykla dirba pagal savo pačios parengtas arba užsienio šalių programas ir mokymo priemones, pritaikytas Lietuvos švietimo tikslams, švietimo sistemos principams ir bendruomenės poreikiams. 14. Programos ir ugdymo planai koreguojami, atnaujinami, keičiami Mokyklos ir tėvų bendruomenės sutarimu. 15. Mokykla, atsižvelgdama į vaikų amžių, sveikatą ir mokymosi krūvį formaliojo švietimo mokyklose, pati nusistato ugdymo organizavimo tvarką. 16. Mokykla laisvai renkasi ugdymo metodus, mokinių pasiekimų vertinimo formas, kuria savitą ugdymo aplinką. IV. MOKYKLOS MOKYTOJAI 17. Mokykloje mokytoju gali dirbti pedagogas arba asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 m.) išsilavinimą, neturintis pedagogo kvalifikacijos, bei asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo praktiką ir pedagogo kvalifikaciją. 18. Užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės gali dirbti Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 19. Mokytojui suteikiama teisė tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, atestuotis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. V. MOKYKLOS VALDYMAS IR FINANSAVIMAS 20. Mokyklai, turinčiai biudžetinės įstaigos statusą, vadovauja direktorius. Direktorių skiria steigėjas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 21. Mokyklos – viešosios įstaigos – valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir įstaigos vadovas. Aukščiausias valdymo organas yra visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris skiria ir atleidžia iš pareigų įstaigos vadovą. Jei viešosios įstaigos steigėjas yra vienas asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimams. 22. Mokyklos vadovas vadovauja Mokyklos veiklos programų rengimui ir jų vykdymui, atsako už veiklos rezultatus, telkia Mokyklos bendruomenę programoms įgyvendinti, rūpinasi palankios ugdymo(
3. si)aplinkos kūrimu, ugdymo rezultatais, mokytojų kvalifikacijos tobulinimu. Vadovo pareiga yra palaikyti ryšius su tautinės mažumos ir vietos bendruomene, kilmės šalimi, rėmėjais, rūpintis intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, atlikti kitas steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas Mokyklos nuostatuose ir pareigybės aprašyme. 23. Mokyklos ugdymo programos vykdymą finansuoja steigėjas, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) bei rėmėjai teisės aktų nustatyta tvarka. 24. Mokykla gali teisės aktų nustatyta tvarka gauti Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių organizacijų bei piliečių savanoriškai teikiamas lėšas ar materialines vertybes. 25. Mokykla teisės aktų nustatyta tvarka gali būti finansuojama iš valstybės ir savivaldybės tikslinių programų. 26. Mokesčio dydį už Mokyklos teikiamą vaikų neformalųjį švietimą nustato steigėjas (-
4. ai)(visuotinis dalininkų susirinkimas), atsižvelgdamas į vaikų gabumus ir socialinę padėtį. 27. Mokyklos vadovas pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia įstatymų nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo tvarka nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 28. Samprata įgyvendinama, vykdant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatoms, Vaikų ir jaunimo socializacijos programai, Tautinių mažumų bendruomenių kultūrinės veiklos rėmimo programai įgyvendinti numatytas priemones. Sampratos nuostatomis vadovaujamasi steigiant Mokyklas bei organizuojant jų veiklą, koreguojant veikiančių Mokyklų nuostatus, skleidžiant Mokyklų gerąją patirtį. ______________