← Lietuva

Darbinis variantas (vertėjas)

Darbinis variantas (vertėjas) Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos bei jos Šalių TARPREGIONINIS PAMATINIS BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Šalys (toliau – Europos bendrijos valstybės narės) bei EUROPOS BENDRIJA (toliau – Bendrija) ir ARGENTINOS RESPUBLIKA, BRAZILIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, PARAGVAJAUS RESPUBLIKA, URUGVAJAUS RYTŲ RESPUBLIKA, Pietų Amerikos bendrąją rinką steigiančios Asunsjono sutarties ir Ouro Preto papildomo protokolo Šalys (toliau – Mercosur Šalys ), bei PIETŲ AMERIKOS BENDROJI RINKA (toliau – Mercosur), ATSIŽVELGDAMOS į jas vienijančius gilius istorinius, kultūrinius, politinius ir ekonominius ryšius, ir įkvėptos bendrų jų piliečiams vertybių; ATSIŽVELGDAMOS į savo visišką įsipareigojimą Jungtinių Tautų Chartijos turiniui ir principams bei demokratijos vertybėms, teisinei valstybei ir užtikrindamos bei gerbdamos žmogaus teises; ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad abiem Šalims yra svarbūs 1992 m. birželio mėn. Rio de Žaneire surengtos Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos ir plėtros konferencijoje bei 1995 m. kovo mėn. Kopenhagoje surengto Pasaulio viršūnių susitikimo dėl socialinės plėtros baigiamojoje deklaracijoje įtvirtinti principai ir vertybės; ATMINDAMOS, jog abi Šalys mano, kad regionų integracijos procesas – tai ekonominės ir socialinės plėtros priemonė, leidžianti jų ekonomikai lengviau tapti pasaulio ekonomikos dalimi ir, galiausiai, skatinanti galudesnius žmonių tarpusavio santykius ir didesnį tarptautinį stabilumą; DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo norą puoselėti ir stiprinti tarptautinės laisvosios prekybos principus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, ypač pabrėždamos atvirojo regionalizmo svarbą; MANYDAMOS, kad tiek Bendrija, tiek Mercosur turi konkrečios regionų integracijos patirties, kuri galėtų būti naudinga abiem pusėm sustiprinant jų tarpusavio ryšius, sąlygojamus jų poreikių; ATMINDAMOS bendradarbiavimo santykius, kurie buvo užmegzti sudarant dvišalius susitarimus tarp atitinkamų regionų valstybių ir pamatinius bendradarbiavimo susitarimus, kuriuos pasirašė abi pusės - Mercosur Šalys ir Europos bendrija; ATMINDAMOS iš 1992 m. gegužės 29 d. Pietų Amerikos bendrosios rinkos tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos insitutijų bendradarbiavimo susitarimo išplaukiančius rezultatus, ir pabrėždamos, jog būtina tęsti tuo Susitarimu pradėtą vykdyti veiklą; ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Šalių politinį tikslą pasiekti tai, kas galiausiai taps politine ir ekonomine regionų asociacija, besiremiančia glaudesniu politiniu bendradarbiavimu ir laipsnišku bei abipusiu prekybos liberalizavimu; ATMINDAMOS Bendrosios oficialios deklaracijos, kurioje abi Šalys ketina sudaryti Tarpregioninį pamatinį susitarimą, apimantį komercinį bei ekonominį bendradarbiavimą ir parengiantį laipsnišką bei abipusį abiejų regionų tarpusavio prekybos liberalizavimą kaip parengiamąjį etapą deryboms dėl regioninų asociacijos susitarimo tarp jų, NUSPRENDĖ sudaryti šį Susitarimą ir tuo tikslu savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė: BELGIJOS KARALYSTĖ: Eric DERYCKE, užsienio reikalų ministrą; DANIJOS KARALYSTĖ: Niels HELVEG PETERSEN, užsienio reikalų ministrą; VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA: Klaus KINKEL, Užsienio reikalų federalinį ministrą ir kanclerio pavaduotoją; GRAIKIJOS RESPUBLIKA: Karolos PAPOULIAS, užsienio reikalų ministrą; ISPANIJOS KARALYSTĖ: Javier SOLANA MADARIAGA, užsienio reikalų ministrą; PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA: Hervé de CHARETTE, užsienio reikalų ministrą; AIRIJA: Dick SPRING, užsienio reikalų ministrą; ITALIJOS RESPUBLIKA: Susanna AGNELLI, užsienio reikalų ministrą; LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ: Jacques F. POOS, užsienio reikalų ministrą; NYDERLANDŲ KARALYSTĖ: Hans van MIERLO, užsienio reikalų ministrą; AUSTRIJOS RESPUBLIKA: Wolfgang SCHÜSSEL, federalinį užsienio reikalų ministrą ir kanclerio pavaduotoją; PORTUGALIJOS RESPUBLIKA: Jaime GAMA, užsienio reikalų ministrą; SUOMIJOS RESPUBLIKA: Tarja HALONEN, užsienio reikalų ministrą; ŠVEDIJOS KARALYSTĖ: Mats HELLSTRÖM, Europos reikalų ir užsienio prekybos ministrą; JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ: Malcolm RIFKIND, užsienio ir Britanijos tautų sandraugos reikalų valstybės sekretorių; EUROPOS BENDRIJA: Javier SOLANA MADARIAGA, užsienio reikalų ministrą, einantį Europos Sąjungos Tarybos pirmininko pareigas, Manuel MARIN, Europos Bendrijų Komisijos pirmininko pavaduotoją; ARGENTINOS RESPUBLIKA: Guido di TELLA, užsienio reikalų ministrą; BRAZILIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA: Luiz Felipe Palmeira LAMPREIA, užsienio reikalų ministrą; PARAGVAJAUS RESPUBLIKA: Luis Maria Ramírez BOETTENER, užsienio reikalų ministrą; URUGVAJAUS RYTŲ RESPUBLIKA: Alvaro Ramos TRIGO, užsienio reikalų ministrą; PIETŲ AMERIKOS BENDROJI RINKA: Alvaro Ramos TRIGO, užsienio reikalų ministrą, einantį Pietų Amerikos bendrosios rinkos pirmininko pareigas, KURIE, tinkamai pasikeitę visais įgaliojimais, s u s i t a r ė: I ANTRAŠTINĖ DALIS TIKSLAI, PRINCIPAI IR TAIKYMO SRITIS 1 straipsnis Bendradarbiavimo pagrindas Pagarba demokratiniams principams bei žmogaus teisėms, įtvirtintiems Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, įkvepia Šalių vidaus bei užsienio politiką ir yra esminis šio Susitarimo bruožas. 2 straipsnis Tikslai ir taikymo sritis 1. Šio Susitarimo tikslai – stiprinti dabartinius Šalių tarpusavio santykius ir sudaryti sąlygas, leidžiančias sukurti regionų asociaciją. 2. Tuo tikslu, Susitarimas apima prekybos ir ekonomikos klausimus, su integracija ir kitomis bendro intereso sritimis susijusį bendradarbiavimą, kad paskatintų glaudesnius Šalių ir jų atitinkamų institucijų santykius. 3 straipsnis Politinis dialogas 1. Šalys nustato nuolatinį politinį dialogą, kad palaikytų ir sutvirtintų glaudesnius Europos Sąjungos ir Mercosur ryšius. Toks dialogas palaikomas laikantis prie šio Susitarimo pridėtoje Bendrojoje deklaracijoje nurodytų sąlygų. 2. Bendrojoje deklaracijoje numatytas ministerijų dialogas vyksta Bendradarbiavimo taryboje, įsteigtoje pagal šio Susitarimo 25 straipsnį arba kituose atitinkamuose forumuose, dėl kurių susitariama. II ANTRAŠTINĖ DALIS PREKYBA 4 straipsnis Tikslai Šalys įsipareigoja užmegsti glaudesnius ryšius, turėdamos tikslą skatinti prekybos augimą ir įvairovę, rengdamosi laipsniškam ir abipusiam prekybos liberalizavimui bei skatindamos sąlygas, padedančias įsteigti regionų asociaciją, atsižvelgiant į, pagal PPO taisykles, tam tikrų prekių jautrumą. 5 straipsnis Dialogas prekybos ir ekonominiais klausimais 1. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo prekybos klausimais taikymo srities, neišskirdamos nė vieno sektoriaus. 2. Dėl to Šalys įsipareigoja palaikyti periodišką dialogą prekybos ir ekonominiais klausimais laikydamosi institucinės struktūros, numatytos šio Susitarimo VIII antraštinėje dalyje. 3. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas visų pirma apima šias sritis:

  1. a)rinkos prieinamumą, prekybos liberalizavimą (tarifines ir netarifines kliūtis) ir prekybos drausminimo priemones, tokias kaip prekybos suvaržymai, kilmės taisyklės, apsaugos priemonės ir specialūs muitų režimai;
  2. b)šalių prekybinius santykius su valstybėmis, kurios nėra narės;
  3. c)prekybos liberalizavimo suderinamumą su GATT ir PPO taisyklėmis;
  4. d)prekių, kurias Šalys laiko jautriosiomis ar pirminės svarbos, nustatymas;
  5. e)bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie paslaugas atitinkamos Šalių kompetencijos srityje. 6 straipsnis Bendradarbiavimas žemės ūkio produktų bei pramoninių standartų ir serifikavimo srityje 1. Šalys susitaria bendradarbiauti skatindamos žemės ūkio produktų ir pramoninių prekių kokybės standartų suderinimą ir sertifikavimą pagal tarptautinius kriterijus. 2. Savo kompetencijos srities ribose Šalys analizuoja galimybes pradėti derybas dėl abipusio pripažinimo susitarimų sudarymo. 3. Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – skatinti visas priemones, galinčias pagerinti Šalių prekių ir įmonių kokybę. 7 straipsnis Bendradarbiavimas muitinių reikaluose 1. Šalys skatina bendradarbiavimą muitinių reikaluose, kad pagerintų ir sustiprintų tarpusavio prekybinių santykių teisinę sistemą. Bendradarbiaujant muitinių reikaluose taip pat gali būti siekiama sustiprinti Šalių muitinių infrastruktūrą ir pagerinti jų darbą plėtojant institucijų bendradarbiavimo sistemą. 2. Bendradarbiauti galima naudojant šias priemones:
  6. a)keitimąsi informacija;
  7. b)naujų mokymo metodų kūrimą ir veiklos atitinkamose tarptautinėse organizacijose koordinavimą;
  8. c)keitimąsi muitinių ir mokesčių inspekcijų pareigūnais ir vyriausiaisiais darbuotojais;
  9. d)muitinės procedūrų supaprastinimą;
  10. e)techninę paramą. 3. Šalys išreiškia savo interesą ateityje aptarti pagal šį Susitarimą įsteigtos institucinės sistemos pagrindu, Muitinių bendradarbiavimo protokolo sudarymo galimybes. 8 straipsnis Bendradarbiavimas statistikos srityje Šalys susitaria skatinti statistinių metodų suvienodinimą, kad pasiektų abipusį pripažinimą ir statistinių duomenų prekiaujant prekėmis ir paslaugomis ir, bendrai, duomenų, susijusių su kiekviena sritimi, kurioje gali būti renkami statistiniai duomenys, naudojimą. 9 straipsnis Bendradarbiavimas intelektinės nuosavybės srityje 1. Šalys susitaria bendradarbiauti intelektinės nuosavybės reikaluose, kad paskatintų investicijas, technologijų perdavimą, prekybą ir visą su tuo susijusią ekonominę veiklą bei užkirstų kelią prekybos iškraipymui. 2. Savo atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų ir politikos ribose bei laikydamosi įsipareigojimų pagal TRIPS susitarimą, Šalys užtikrina, kad intelektinės nuosavybės teisės yra atitinkamai ir veiksmingai saugomos, susitardamos, jei būtina, dėl apsaugos sustiprinimo. 3. 2 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, intelektinės nuosavybės reikalai apima autorių teises ir panašias teises, prekių ženklus, geografinius pavadinimus ir kilmės aprašymus, pramoninius pavyzdžius ir naudinguosius modelius, patentus ir integruotųjų grandinių topografijas. III ANTRAŠTINĖ DALIS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 10 straipsnis Tikslai ir principai 1. Vadovaudamosi savo abipusiais interesais ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiais ekonominiais tikslais, Šalys skatina ekonominį bendradarbiavimą padėdamos išplėsti savo ekonomiką, sustiprinti savo tarptautinį konkurencingumą, skatinti technologijų ir mokslinę raidą, pagerinti pragyvenimo lygį, sudaryti palankias sąlygas darbo vietoms kurti ir darbo kokybei gerinti bei įvairinti ir stiprinti ekonominius tarpusavio ryšius. 2. Šalys skatina regioninio pobūdžio pasitarimus visais bendradarbiavimo klausimais, kurie, dėl savo taikymo srities ar masto ekonomijos, Šalių nuomone, lemia racionalesnį ir efektyvesnį turimų išteklių panaudojimą bei geresnius rezultatus. 3. Šalių ekonominis bendradarbiavimas remiasi kiek galima platesniu pagrindu. Iš pat pradžių nė vienas sektorius nėra išskiriamas ir atsižvelgiama į Šalių prioritetus, bendrą interesą ir kompetencijos sritis. 4. Remdamosi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Šalys bendradarbiauja srityse, kurios skatins jų ekonominius ir socialinius ryšius bei tinklus, ir kurios labiau suartins jų ekonomiką, taip pat visose srityse, kuriose perduodama konkreti regionų integracijos praktinė patirtis. 5. Tokio bendradarbiavimo pagrindu Šalys skatina keitimąsi informacija apie savo atitinkamus ekonominius rodiklius. 6. Visoje savo bendradarbiavimo veikloje Šalys atsižvelgia į aplinkos apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą. 7. Dėmesys socialinei plėtrai, ypač pagrindinių socialinių teisių rėmimas, skatina Šalių veiklą šioje srityje. 11 straipsnis Bendradarbiavimas tarp įmonių 1. Šalys skatina bendradarbiavimą tarp įmonių, siekdamos sukurti palankią atmosferą ekonomikos plėtrai, atitinkančiai bendrą interesą. 2. Toks bendradarbiavimas numato:
  11. a)prekybos srautų didėjimą, investicijas, pramoninio bendradarbiavimo projektus ir technologijų perdavimą;
  12. b)pramonės modernizavimo ir įvairovės skatinimą;
  13. c)Šalių pramoninio bendradarbiavimo kliūčių nustatymą ir tokių kliūčių pašalinimą, naudojant priemones, remiančias atitikimą konkurencijos taisyklėms ir skatinančias šių taisyklių pritaikymą rinkos poreikiams, tinkamai atsižvelgiant į ūkio subjektų įtraukimą į veiklą ir jų konsultavimą;
  14. d)Šalių ūkio subjektų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, bendradarbiavimo skatinimą;
  15. e)pramoninių naujovių skatinimą, plėtojant integruotą ir decentralizuotą požiūrį į dviejų regionų ūkio subjektų bendradarbiavimą;
  16. f)užtikrinimą, kad veikla, siekianti turėti teigiamą poveikį dviejų regionų įmonių bendradarbiavimui, išliktų kaip nuosekli visuma. 3. Pagrindinės bendradarbiavimo formos:
  17. a)labiau organizuojami šalių ūkio subjektų ryšiai ir tinklai, rengiant konferencijas, techninius seminarus, tiriamąsias misijas, apsilankymus bendrose ir specializuotose mugėse bei verslo susitikimuose;
  18. b)atitinkamos iniciatyvos, skirtos mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui remti, tokios kaip bendrų įmonių skatinimas, informacijos tinklų kūrimas, prekybos biurų atidarymo skatinimas, specializuotos praktinės patirties perdavimas, subrangos darbai, taikomieji tyrimai, licencijų išdavimas ir franšizės paslaugos;
  19. c)iniciatyvų, skirtų Mercosur ūkio subjektų ir Europos asociacijų bendradarbiavimui gerinti, siekiant užmegzti tinklų dialogą, skatinimas;
  20. d)mokymo projektai, skatinantys tinklų kūrimą ir remiantys tyrimus. 12 straipsnis Investicijų skatinimas 1. Savo kompetencijos ribose, Šalys skatina, kad būtų sukurta patraukli ir stabili atmosfera didesnėms abiems pusėms naudingoms investicijoms. 2. Toks bendradarbiavimas apima priemones, kurios:
  21. a)skatina nuolatinį keitimąsi informacija, informacijos apie teisės aktus ir investicijų galimybes nustatymą ir skleidimą;
  22. b)skatina tobulinimą teisinės aplinkos, kuri yra palanki investicijoms tarp Šalių, ypač, kai taikoma, sudarant suinteresuotų Bendrijos valstybių narių ir Mercosur šalių dvišalius susitarimus dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei dvišales sutartis siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo;
  23. c)skatina įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, jungimąsi į bendras įmones. 13 straipsnis Bendradarbiavimas energetikos srityje 1. Šalių bendradarbiavimas nukreiptas skatinti jų glaudesniems ekonomikos ryšiams su energetika susijusių pramonės šakų srityje, atsižvelgiant į poreikį energiją naudoti racionaliai ir tausojant aplinką. 2. Bendradarbiavimas energetikos srityje apima šias pagrindines formas:
  24. a)keitimąsi informacija visais atitinkamais būdais, ypač bendruose susitikimuose;
  25. b)technologijų perdavimą;
  26. c)Šalių ūkio subjektų įtraukimo į bendrus technologijų plėtros ar infrastruktūrų projektus skatinimą;
  27. d)techninio mokymo programas;
  28. e)dialogą dėl energetikos politikos savo kompetencijos ribose. 3. Tam tikrais atvejais Šalys gali sudaryti konkrečius susitarimus, liečiančius bendrą interesą. 14 straipsnis Bendradarbiavimas transporto srityje 1. Bendradarbiaudamos transporto srityje, Šalys siekia remti transporto sistemų pertvarkymą ir modernizavimą bei rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus dėl žmonių ir prekių vežimo visomis transporto rūšimis. 2. Bendradarbiaujant pirmenybė teikiama:
  29. a)keitimuisi informacija apie abiejų Šalių transporto politiką ir bendro intereso klausimus;
  30. b)transporto sistemų operatorių mokymo programoms. 3. 5 straipsnyje nurodyto dialogo prekybos ir ekonominiais klausimais pagrindu bei turėdamos omenyje regionų asociacijos perspektyvą, abi Šalys dėmesį skiria visiems tarptautinio transporto aspektams, siekdamos užtikrinti, kad jie nėra kliūtis abipusei prekybos plėtrai. 15 straipsnis Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje 1. Šalys susitaria bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje turėdamos tikslą skatinti savo mokslo bendruomenių ilgalaikius ryšius ir regionų keitimąsi informacija bei praktine patirtimi mokslo ir technologijų srityje. 2. Bendradarbiaudamos mokslo ir technologijų srityje Šalys teikia pirmenybę:
  31. a)bendriems mokslinių tyrimų projektams bendro intereso srityse;
  32. b)keitimuisi mokslininkais, kad būtų skatinami bendri moksliniai tyrimai, projektų rengimas ir aukšto lygio mokymas;
  33. c)bendroms mokslinėms konferencijoms, skirtoms keistis informacija, skatinti bendravimą ir palengvinti klausimų bendram tyrimų projektui atranką;
  34. d)rezultatų skelbimui ir valstybinio bei privataus sektorių tarpusavio ryšių plėtrai. 3. Toks bendradarbiavimas apima Šalių aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų centrus bei jų pramonės šakas, ypač mažąsias ir vidutines įmones. 4. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo srities, pobūdžio ir prioritetų, naudojant ilgalaikę programą, kuri gali būti pritaikyta atsižvelgiant į aplinkybes. 16 straipsnis Bendradarbiavimas telekomunikacijų ir informacijos technologijų srityje 1. Šalys susitaria bendradarbiauti telekomunikacijų ir informacijos technologijų srityje, turėdamos tikslą skatinti ekonominę ir socialinę plėtrą, tobulinti informacinę visuomenę ir palengvinti visuomenės modernizavimą. 2. Bendradarbiaujant šioje srityje ypač siekiama:
  35. a)palengvinti dialogo apie įvairius informacinės visuomenės aspektus užmezgimą ir skatinti keitimąsi informacija apie standartus, patikrą ir sertifikavimą informacijos technologijų ir telekomunikacijų srityje;
  36. b)skleisti naujas telekomunikacijų ir informacijos technologijas, ypač skaitmeninių visuminių paslaugų tinklų, duomenų perdavimo srityse bei kuriant naujas ryšių ir informacijos technologijų paslaugas;
  37. c)skatinti imtis bendrų mokslinių tyrimų, pramonės ir technologijų plėtros projektų naujų ryšių technologijų, telematikos ir informacinės visuomenės srityje. 17 straipsnis Bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje 1. Siekdamos tvarios plėtros, Šalys skatina atsižvelgti į aplinkos apsaugos klausimus ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius regionų bendradarbiavimo srityse. 2. Šalys susitaria skirti ypatingą dėmesį priemonėms, susijusioms su tarptautinio masto aplinkosaugos problemomis. 3. Bendradarbiavimas ypač turi apimti:
  38. a)keitimąsi informacija ir praktine patirtimi, apimant taisykles bei standartus;
  39. b)su aplinkosauga susijusius mokymą ir švietimą;
  40. c)techninę paramą, bendrų mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimą ir, tam tikrais atvejais, institucinę pagalbą. IV ANTRAŠTINĖ DALIS INTEGRACIJOS STIPRINIMAS 18 straipsnis Tikslai ir taikymo sritis 1. Bendradarbiaudamos šalys turi tikslą toliau siekti Mercosur integravimo proceso tikslų ir apimti visas šio Susitarimo sritis. 2. Siekiant šių tikslų, bendradarbiavimas analizuojamas atsižvelgiant į konkrečius Mercosur prašymus. 3. Turi būti bendradarbiaujama visomis priimtinomis formomis, visų pirma:
  41. a)priimant susitarimus dėl keitimosi informacija visais tinkamais būdais, įskaitant kompiuterių tinklų sukūrimą;
  42. b)mokant ir teikiant institucinę pagalbą;
  43. c)vykdant tyrimus ir įgyvendinant bendrus projektus;
  44. d)teikiant techninę paramą. 4. Šalys bendradarbiauja, kad užtikrintų didžiausią efektyvumą naudojant savo išteklius informacijai rinkti, analizuoti, skelbti ir skleisti, nepažeizdamos nė vienos nuostatos, kuri galėtų būti būtina kai kurios informacijos slaptam pobūdžiui apsaugoti. Jos taip pat įsipareigoja saugoti asmens duomenis visais atvejais, kai yra nuostata dėl keitimosi informacija kompiuterių tinklais. V ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS 19 straipsnis Tikslai ir taikymo sritis 1. Šalys remia glaudesnį savo atitinkamų institucijų bendradarbiavimą ir ypač skatina nulatinius jų tarpusavio ryšius. 2. Bendradarbiaujama kaip galima plačiau dėmesį skiriant:
  45. a)visoms priemonėms, skatinančioms nuolatinį keitimąsi informacija, įskaitant ryšiams skirtų kompiuterių tinklų bendrą panaudojimą;
  46. b)praktinės patirties perdavimui;
  47. c)patarimams ir informacijai. VI ANTRAŠTINĖ DALIS KITOS BENDRADARBIAVIMO SRITYS 20 straipsnis Bendradarbiavimas mokymo ir švietimo srityje 1. Savo kompetencijos sričių ribose Šalys siekia rasti būdų pagerinti su regionų integracija susijusį švietimą ir mokymą, organizuodamos jaunų žmonių mokymą ir profesinį mokymą arba universitetų ar įmonių bendradarbiavimą. 2. Ypatingą dėmesį Šalys skiria veiklai, kuri remtų jų specializuotų organizacijų tarpusavio ryšių užmezgimą ir skatintų techninių išteklių naudojimą bei keitimąsi praktine patirtimi. 3. Šalys skatina susitarimų sudarymą tarp mokymo centrų ir už švietimą bei mokymą regionų integracijos srityje atsakingų įstaigų susitikimų rengimą. 21 straipsnis Bendradarbiavimas informacijos, ryšių ir kultūros srityje 1. Savo komptencijos sričių ribose ir siekdamos praplėsti žinias apie savo politinę, ekonominę ir socialinę tikrovę, Šalys susitaria stiprinti tarpusavio kultūrinius ryšius ir skatinti skleisti informaciją apie integracijos procesų pobūdį, tikslus ir sritį, kad palengvintų savo visuomenei geresnį jų supratimą. Šalys taip pat susitaria plėtoti keitimąsi informacija su bendru interesu susijusiais klausimais. 2. Bendradarbiaujant šioje srityje turėtų būti siekiama remti Šalių žiniasklaidos bendravimą formomis, kurios apima techninę paramą. Bendradarbiavimas galėtų apimti kultūrinės veiklos organizavimą, jei jos regioninis pobūdis pateisina tokį veiksmą. 22 straipsnis Bendradarbiavimas kovoje su narkotikų prekyba 1. Laikydamosi savo kompetencijos, Šalys remia pastangų koordinavimą ir stiprinimą kovoje su narkotikų prekyba ir daugeliu jos pasekmių, įskaitant finansines. 2. Toks bendradarbiavimas apima konsultacijų skatinimą ir geresnį koordinavimą tarp Šalių regioniniu mastu ir, tam tikrais atvejais, tarp susijusių regioninių institucijų. 23 straipsnis Tolesnė plėtra 1. Abipusiu sutarimu Šalys gali išplėsti šį Susitarimą, kad išlpėtotų bendradarbiavimo lygį, ir, savo atitinkamų teisės aktų ribose, papildytų jį susitarimais dėl konkrečių sektorių ar veiklos. 2. Įgyvendinant šį Susitarimą, kiekviena Šalis, atsižvelgdama į taikant šį Susitarimą įgytą patirtį, gali teikti pasiūlymus bendradarbiavimo sričiai išplėsti. VII ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMO IŠTEKLIAI 24 straipsnis 1. Kad palengvintų šio Susitarimo tikslų pasiekimą, Šalys suteikia galimybę naudotis, savo galių ribose ir savo kanalais, atitinkamais ištekliais, įskaitant ir finansinius. 2. Priklausomai nuo gautų rezultatų, Šalys skatina Europos investicijų banką sustiprinti savo veiklą Mercosur laikantis savo tvarkos ir finansavimo kriterijų. 3. Šio Susitarimo nuostatos neturi jokio poveikio dvišaliam bendradarbiavimui pagal esamus bendradarbiavimo susitarimus. VIII ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA 25 straipsnis 1. Įsteigiama Bendradarbiavimo taryba, kuri atsakinga už šio Susitarimo įgyvendinimą; Bendradarbiavimo taryba posėdžius ministrų lygiu rengia periodiškai ir kai to reikalauja aplinkybės. 2. Bendradarbiavimo taryba nagrinėja svarbius klausimus, susijusius su šiuo Susitarimu ir kitais bendro intereso dvišaliais ir tarptautiniais aspektais, siekdama įgyvendinti šio Susitarimo tikslus. 3. Šalių bendru sutarimu Bendradarbiavimo taryba gali pateikti atitinkamus pasiūlymus. Vykdydama savo pareigas, Bendradarbiavimo taryba visų pirma įsipareigoja teikti rekomendacijas, kurios prisideda prie pagrindinio regionų asociacijos tikslo. 26 straipsnis 1. Bendradarbiavimo taryba yra sudaryta iš Europos Sąjungos Tarybos bei Europos Komisijos narių ir Mercosur bendrosios rinkos tarybos bei Mercosur bendrosios rinkos grupės narių. 2. Bendradarbiavimo taryba priima savo darbo tvarkos taisykles. 3. Bendradarbiavimo tarybai pakaitomis pirmininkauja Bendrijos ir Mercosur atstovai. 27 straipsnis 1. Bendradarbiavimo tarybai atlikti jos funkcijas padeda Jungtinis bendradarbiavimo komitetas, sudarytas iš Europos Sąjungos Tarybos bei Europos Komisijos narių ir Mercosur atstovų. 2. Paprastai posėdžius, dėl kurių datos ir darbotvarkės susitariama iš anksto, Jungtinis komitetas sušaukia vieną kartą metuose pakaitomis Briuselyje ir vienoje iš Mercosur Šalių. Bet kurios Šalies prašymu, tarpusavio sutarimu, gali būti sušauktas nepaprastasis posėdis. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekvienos Šalies atstovas. 3. Bendradarbiavimo taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato Jungtinio komiteto darbo tvarką. 4. Bendradarbiavimo taryba Jungtiniam komitetui gali perduoti visus arba dalį savo įgaliojimų; Jungtinis komitetas užtikrina darbo tęstinumą tarp Bendradarbiavimo tarybos posėdžių. 5. Jungtinis komitetas padeda Bendradarbiavimo tarybai atlikti savo pareigas. Vykdydamas savo funkcijas, Jungtinis komitetas visų pirma:
  48. a)skatina prekybos santykius laikydamasis šio Susitarimo tikslų ir pagal II antraštinės dalies nuostatas;
  49. b)keičiasi nuomonėmis visais bendro intereso klausimais, susijusiais su prekybos liberalizavimu ir bendradarbiavimu, įskaitant būsimas bendradarbiavimo programas ir turimus išteklius joms įgyvendinti;
  50. c)teikia pasiūlymus Bendradarbiavimo tarybai, siekdamas paskatinti pasirengimą prekybos liberalizavimui ir sustiprinti bendradarbiavimą, tuo pačiu tinkamai atsižvelgdamas į poreikį koordinuoti pasiūlytus veiksmus; ir
  51. d)dar bendresniais bruožais, Bendradarbiavimo tarybai teikia pasiūlymus, kurie padeda siekti pagrindinio ES ir Mercosur regionų asociacijos tikslo. 28 straipsnis Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti įsteigti kitą organą, padedantį jai atlikti savo funkcijas; ji nustato to organo sudėtį, tikslus ir darbo tvarką. 29 straipsnis 1. Šio Susitarimo 5 straipsnyje nustatyta tvarka Šalys įsteigia Jungtinį prekybos pakomitetį, užtikrinantį, kad šio Susitarimo tikslai, susiję su prekyba, yra įgyvendinami, ir atliekantį parengiamąjį darbą tolesniam prekybos liberalizavimui. 2. Jungtinis prekybos pakomitetis yra sudarytas iš Europos Sąjungos Tarybos bei Europos Komisijos narių ir Mercosur atstovų. Jis gali pavesti atlikti visus, jo nuomone, būtinus tyrimus ir technines analizes. 3. Jungtinis prekybos pakomitetis kartą metuose pagal šio Susitarimo 27 straipsnį įsteigtam Bendradarbiavimo komitetui pateikia ataskaitą apie savo darbo rezultatus ir pasiūlymus dėl tolesnio prekybos liberalizavimo. 4. Jungtinis prekybos pakomitetis Jungtiniam komitetui pateikia tvirtinti savo darbo tvarkos taisykles. 30 straipsnis Konsultacijos Savo kompetencijos sričių ribose, Šalys įsipareigoja teikti konsultacijas visais šiame Susitarime nurodytais klausimais. Pirmiau nurodytų konsultacijų teikimo tvarka nustatoma Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklėse. IX ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 31 straipsnis Kiti susitarimai Nepažeisdami Europos Bendrijos ir Mercosur steigimo sutarčių nuostatų, nei šis Susitarimas, nei pagal jį vykdoma veikla neturi jokio poveikio Europos bendrijos valstybių narių ar Mercosur Šalių įgaliojimams imtis dvišalės veiklos jų kompetencijos srityse ar, tam tikrais atvejais, sudaryti naujus susitarimus. 32 straipsnis Šalių sąvoka Šiame Susitarime „Šalys“ – tai Bendrija ar jos valstybės narės arba Bendrija ir jos valstybės narės, pagal atitinkamas jų kompetencijos sritis, nustatytas Europos bendrijos steigimo sutartyje, ir Mercosur ar jos Šalys pagal Pietų Amerikos bendrosios rinkos steigimo sutartį. 33 straipsnis Teritorinis taikymas Šis susitarimas taikomas teritorijose, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas, ir teritorijose, kurioms taikoma Pietų Amerikos bendrosios rinkos steigimo sutartis pagal toje Sutartyje bei jos papildomuose protokoluose nustatytas sąlygas. 34 straipsnis Trukmė ir įsigaliojimas 1. Šis Susitarimas sudarytas neribotam laikui. 2. Šalys nustato derybų dėl regionų asociacijos pradžios tinkamumą, jų laiką ir sąlygas laikydamosi savo tvarkos ir atsižvelgdamos į atliktą darbą bei šio Susitarimo institucinės sistemos ribose pateiktus pasiūlymus. 3. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio, einančio po tos dienos, kai Šalys pranešė viena kitai, jog baigė šiam tikslui būtinas procedūras, dieną. 4. Pranešimas siunčiamas Europos Sąjungos Tarybai ir Mercosur bendrosios rinkos grupei. 5. Tarybos Generalinis Sekretorius yra šio Susitarimo depozitaras Bendrijos vardu, o Paragvajaus Respublikos vyriausybė – depozitaras Mercosur vardu. 35 straipsnis Įsipareigojimų įgyvendinimas 1. Šalys priima visas bendras ar konkrečias priemones, būtinas savo įsipareigojimams pagal šį Susitarimą vykdyti, ir užtikrina, kad siekia šiame Susitarime nustatytų tikslų. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo savo įsipareigojimų pagal šį Susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš jų imdamasi, išskyrus ypatingos skubos atvejus, Jungtiniam komitetui ji pateikia visą susijusią informaciją, būtiną situacijos kruopščiam įvertinimui, siekiant Šalims priimtino sprendimo. Parenkant priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo funkcionavimą. Apie priemones nedelsiant turi būti pranešama Jungtiniam komitetui ir dėl jų yra konsultuojamasi šiame komitete, jei kita Šalis to prašo. 2. Šalys susitaria, kad šio straipsnio 1 dalies sąvoka „ypatingos skubos atvejai“ reiškia vienos iš Šalių šio Susitarimo materialinio pažeidimo atvejus. Susitarimo materialinis pažeidimas yra:
  52. a)tarptautinės teisės bendrosiomis taisyklėmis nesankcionuotas Susitarimo nevykdymas; arba
  53. b)Susitarimo 1 straipsnyje nurodytų pagrindinių elementų pažeidimas. 3. Šalys susitaria, kad šiame straipsnyje nurodytos „atitinkamos priemonės“ – tai priemonės, kurių imamasi laikantis tarptautinių teisės aktų. Jei šiame straipsnyje numatytu ypatingos skubos atveju Šalis imasi priemonių, tai kita Šalis gali prašyti skubaus abiejų šalių susirinkimo sušaukimo per keletą dienų. 36 straipsnis Autentiški tekstai Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų ir švedų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. 37 straipsnis Pasirašymas Šis Susitarimas bus teikiamas pasirašyti Madride 1995 m. gruodžio 15-31 dienomis. Hecho en Madrid, el quince de diciembre de mil novecientos noventa y cinco. Udfærdiget i Madrid, den femtende december nitten hundrede og femoghalvfems. Geschehen zu Luxemburg am fünfzehnten Dezember neunzehnhundertfünfundneunzig. Έγινε στη Μαδρίτη, στις δέκα πέντε Δεκεμβρίου χίλια εννιακόσια ενενήντα πέντε. Done at Madrid on the fifteenth day of December in the year one thousand nine hundred and ninety-five. Fait à Madrid, le quinze décembre mil neuf cent quatre-vingt-quinze. Fatto a Madrid, addì quindici dicembre millenovecentonovantacinque. Gedaan te Madrid, de vijftiende december negentienhonderd vijfennegentig. Feito em Madrid, em quinze de Dezembro de mil novecentos e noventa e cinco. Tehty Madridissa viidentenätoista päivänä joulukuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäviisi. Som skedde i Madrid den femtonde december nittonhundranittiofem. Pour le Royaume de Belgique Voor het Koninkrijk België Für das Königreich Belgien Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale. Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brusselse Hoofdstedelijke Gewest. Diese Unterschrift verbindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt. På Kongeriget Danmarks vegne Für die Bundesrepublik Deutschland Για την Ελληνιχή Δημοχρατία Por el Reino de España Pour la République française Thar ceann na hÉireann For Ireland Per la Repubblica italiana Pour le Grand-Duché de Luxembourg Voor het Koninkrijk der Nederlanden Für die Republik Österreich Pela República Portuguesa Suomen tasavallan puolesta För Konungariket Sverige For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland Por la Comunidad Europea For Det Europæiske Fællesskab Für die Europäische Gemeinschaft Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα For the European Community Pour la Communauté européenne Per la Comunità europea Voor de Europese Gemeenschap Pela Comunidade Europeia Euroopan yhteisön puolesta För Europeiska gemenskapen Por la República Argentina Pela República Federativa do Brasil Por la República del Paraguay Por la República Oriental del Uruguay Por el Mercado Común del Sur Pelo Mercado Comum do Sul Bendroji deklaracija dėl Europos Sąjungos ir Mercosur politinio dialogo Preambulė EUROPOS SĄJUNGA IR MERCOSUR ŠALYS, - suvokdamos savo istorinius, politinius ir ekonominius saitus, bendrą kultūros paveldą ir savo žmonių draugiškus ryšius, - atmindamos, kad politinė ir ekonominė laisvė sudaro pagrindą Europos Sąjungos ir Mercusor šalių visuomenėms, - dar kartą patvirtindamos, laikydamosi Jungtinių Tautų Chartijos, žmogaus orumą ir žmogaus teisių rėmimą kaip demokratinės visuomenės pagrindą , - dar kartą patvirtindamos pagrindinį vaidmenį principų ir demokratinių institucijų, paremtų teisinės valstybės koncepcija, pagarba kuriai sudaro Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindą, - norėdamos sustiprinti tarptautinę taiką ir saugumą laikydamosi Jungtinių Tautų Chartijos principų, - turėdamos bendrą interesą plėtoti regionų integraciją kaip priemonę, leidžiančią jų piliečiams pasiekti tvarią ir darnią plėtrą, pagrįstą socialine pažanga ir jų narių solidarumu, - remdamosi preferenciniais santykiais, įformintais bendradarbiavimo susitarimų, kuriuos Europos bendrija pasirašė su kiekviena Mercosur Šalimi, sistema, - prisimindamos 1994 m. gruodžio 22 d. Šalių pasirašytoje Oficialioje bendroje deklaracijoje nustatytus principus, NUSPRENDĖ plėtoti ilgalaikius santykius. Tikslai - Mercosur ir Europos Sąjunga oficialiai dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą toliau siekti regionų asociacijos įsteigimo ir dėl to užmegzti sustiprintą politinį dialogą, - regioninė integracija – tai viena iš priemonių pasiekti tvariai ir socialiniu požiūriu darniai plėtrai bei būdas konkurencingumui pasaulio ekonomikoje užtikrinti, - šiuo dialogu taip pat siekiama užtikrinti glaudesnį konsultavimąsi dėl abiem regionams svarbių klausimų ir daugiašalių aspektų, visų pirma leidžiant koordinuoti atitinkamas šalių nuomones konkrečiose daugiašalėse organizacijose. Dialogo palaikymo būdai - šį politinį dialogą šalys palaikys bendraudamos, keisdamosi informacija ir konsultacijomis, ypač organizuodamos atitinkamo lygio įvairių Mercusor ir Europos Sąjungos įstaigų susitikimus, taip pat pilnai naudodamos diplomatinius kanalus, - ypač, turėdamos tikslą užmegsti ir plėtoti politinį dialogą abipusiais ir tarptautiniais bendro intereso klausimais, Šalys susitaria rengti:
  54. a)reguliarius posėdžius, kurių išsamią tvarką nustatys Šalys, tarp Mercosur Šalių vadovų ir Europos Sąjungos aukščiausios valdžios institucijų;
  55. b)metinį Mercosur ir Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame dalyvauja Europos Komisija. Šie posėdžiai bus rengiami toje vietoje, kurią kiekvieną kartą nustatys Šalys;
  56. c)kitų ministrų, atsakingų už bendro intereso reikalus, susitikimus, kai Šalys nusprendžia, kad tokie susitikimai būtini tarpusavio santykiams sustiprinti;
  57. d)abiejų Šalių vyriausiųjų pareigūnų periodinius susitikimus. _______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.