← Lietuva

Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras SUSITARIMAS skirtas skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones Preambulė ŠIO SUSITARIMO ŠALYS, PRIPAŽINDAMOS, kad visos valstybės turi teisę leisti savo piliečiams verstis žvejyba atviroje jūroje laikantis reikiamų tarptautinės teisės taisyklių, išdėstytų Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, TAIP PAT PRIPAŽINDAMOS, kad pagal tarptautinę teisę, išdėstytas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, visos valstybės privalo taikyti arba bendradarbiauti su kitomis valstybėmis taikant šias priemones savo piliečiams, nes jos gali būti būtinos siekiant išsaugoti gyvuosius išteklius atviroje jūroje, PRIPAŽINDAMOS visų valstybių teisę ir suinteresuotumą plėtoti savo žvejybos sektorius vadovaujantis nacionaline politika bei poreikį skatinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, kad būtų padidinti jų gebėjimai vykdyti įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, PRISIMINDAMOS, kad Darbotvarkė 21, priimta Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje, ragina valstybes imtis tarptautinę teisę atitinkančių veiksmingų priemonių ir užkirsti kelią savo piliečiams keisti laivų vėliavas siekiant vengti laikytis taikomų išsaugojimo ir valdymo taisyklių, skirtų žvejybai atviroje jūroje, TAIP PAT PRISIMINDAMOS, kad Kankuno deklaracija, priimta Tarptautinėje konferencijoje dėl atsakingos žuvininkystės, taip pat ragina valstybes imtis priemonių šioje srityje, ATSIŽVELGDAMOS, kad Darbotvarkėje 21 valstybės įsipareigoja išsaugoti ir subalansuotai naudoti gyvuosius jūros išteklius atviroje jūroje, RAGINDAMOS valstybes, kurios nedalyvauja pasaulinėse, regioninėse ar subregioninėse žuvininkystės organizacijose ar susitarimuose prisidėti prie jų arba, atitinkamai,sudaryti susitarimus su šiomis organizacijomis arba šių organizacijų ar susitarimų šalimis siekiant užtikrinti tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimą, SUVOKDAMOS kiekvienos valstybės pareigas veiksmingai naudotis savo jurisdikcija ir kontroliuoti su jos vėliava plaukiojančius laivus, įskaitant žvejybos laivus ir laivus, kurie verčiasi žuvų perkrovimu, ATMINDAMOS, kad vėliavos suteikimas žvejybos laivams arba jos keitimas siekiant išvengti taikyti gyvųjų jūros išteklių tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemones ir vėliavos valstybių įsipareigojimų dėl žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdymas yra tie veiksniai, kurie labai kenkia šių priemonių veiksmingumui, SUPRASDAMOS, kad šio Susitarimo tikslas gali būti pasiektas nurodant vėliavos valstybių atsakomybę už žvejybos laivus, turinčius teisę plaukioti su jų vėliavomis ir plaukiojančius atviroje jūroje, įskaitant vėliavos valstybės suteikiamus leidimus verstis šia veikla, bei sustiprinus tarptautinį bendradarbiavimą ir padidinus skaidrumą keičiantis informacija apie žvejybą atviroje jūroje, PAŽYMĖDAMOS, kad šis Susitarimas taps neatsiejama Tarptautinio atsakingos žvejybos kodekso, kurį priimti raginama Kankuno deklaracijoje, dalimi, NORĖDAMOS sudaryti tarptautinį susitarimą pasiremdamos Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO), ir vadovaudamosi FAO įstatų XIV straipsniu, SUSITARĖ: I straipsnis Sąvokos Šiame Susitarime:

  1. a)„žvejybos laivas“ – tai bet koks laivas, naudojamas arba skirtas naudoti gyvųjų jūros išteklių komerciniam naudojimui, įskaitant plaukiojančias bazes ir visus kitus laivus, tiesiogiai dalyvaujančius tokiose žvejybos operacijose;
  2. b)„tarptautinės išsaugojimo ir valdymo priemonės“ – tai priemonės, skirtos išsaugoti arba valdyti vieną ar daugiau gyvųjų jūros išteklių rūšių, priimtos ir taikomos laikantis atitinkamų tarptautinės teisės taisyklių, išdėstytų 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje. Šių priemonių gali imtis pasaulinės, regioninės arba subregioninės žuvininkystės organizacijos atsižvelgdamos į savo narių teises ir pareigas, arba jos gali būti patvirtinamos sutartimis arba kitais tarptautiniais susitarimais;
  3. c)„ilgis“ –
  4. i)bet kurio žvejybos laivo, pastatyto po 1982 m. liepos 18 d.: 96 % viso ilgio ant vaterlinijos ties 85 % mažiausio teorinio borto aukščio, matuojant nuo kilio viršaus, arba ilgis nuo forštevenio priekinės dalies iki balerio ašies ant tos vaterlinijos, jei pastarasis ilgis yra didesnis. Laivuose, kuriuose suprojektuotas kilio polinkis, vaterlinija, ant kurios matuojamas šis ilgis, yra lygiagreti projektinei vaterlinijai;
  5. ii)iki 1982 m. liepos 18 d. pastatyto žvejybos laivo: registruotas ilgis, nurodytas nacionaliniame registre ar kitame laivų registre;
  6. d)„žvejybos laivų registras“ – tai žvejybos laivų registras, kuriame įrašyta su žvejybos laivu susijusi informacija. Tai gali būti atskiras žvejybos laivų registras arba bendrojo laivų registro dalis;
  7. e)„regioninė ekonominės integracijos organizacija“ – tai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės yra perdavusios įgaliojimus spręsti su šiuo Susitarimu susijusius klausimus, įskaitant įgaliojimą priimti sprendimus šiais klausimais, kurie yra privalomi jos valstybėms narėms;
  8. f)„laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava“ ir „laivai, turintys teisę plaukioti su valstybės vėliava“ – prie jų priskiriami laivai, turintys teisę plaukioti su regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybės narės vėliava. II straipsnis Taikymas 1. Atsižvelgiant į šio straipsnio paskesnes dalis, šis Susitarimas taikomas visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba yra skirti žvejoti atviroje jūroje. 2. Šalis gali netaikyti šio Susitarimo žvejybos laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, kurių ilgis – mažesnis nei 24 metrai, nebent nustato, kad tokia išimtis pakenktų šio Susitarimo tikslui ir paskirčiai, su sąlyga, kad šios išimtys:
  9. a)nebūtų suteikiamos žvejybos laivams, plaukiojantiems straipsnio 3 dalyje nurodytuose žvejybos rajonuose, išskyrus žvejybos laivus, kurie turi teisę plaukioti su to žvejybos rajono pakrantės valstybės vėliava; ir
  10. b)nebūtų taikomos įsipareigojimams, kuriuos šalis yra prisiėmusi pagal šio Susitarimo III straipsnio 1 dalį arba VI straipsnio 7 dalį. 3. Nepažeidžiant ankstesnės straipsnio 2 dalies nuostatų, bet kuriame žvejybos rajone, kuriame su juo besiribojančios pakrantės valstybės dar nėra paskelbusios išimtinių ekonominių zonų arba lygiaverčių nacionalinės jurisdikcijos zonų žvejybos rajonų atžvilgiu, šios pakrantės valstybės, būdamos šio Susitarimo šalimis, gali tiesiogiai arba per atitinkamas regionines žuvininkystės organizacijas susitarti nustatyti minimalų žvejybos laivų ilgį, iki kurio šis Susitarimas netaikomas žvejybos laivams, plaukiojantiems su bet kurios iš šių pakrantės valstybių vėliava ir eksploatuojamiems tik šiame žvejybos rajone. III straipsnis Vėliavos valstybės atsakomybė 1.
  11. a)Kiekviena šalis imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, nesiverstų jokia veikla, kuri kenkia tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui.
  12. b)Jei, vadovaudamasi II straipsnio 2 dalimi, šalis yra suteikusi išimtį netaikyti kitų šio Susitarimo nuostatų laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, kurių ilgis – mažiau nei 24 metrai, ši šalis, neatsižvelgdama į tai, imasi veiksmingų priemonių bet kurio tokio žvejybos laivo, trukdančio veiksmingai taikyti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones, atžvilgiu. Šios priemonės turi užtikrinti, kad žvejybos laivas nutrauktų tokią veiklą, kuri kenkia tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui. 2. Nė viena šalis ypač neturi leisti, kad joks žvejybos laivas, turintis teisę plaukioti su jos vėliava, būtų naudojamas žvejybai atviroje jūroje, jei jo taip naudoti nėra leidusi atitinkama tos šalies institucija arba institucijos. Tokį leidimą turintis laivas turi žvejoti laikydamasis leidimo sąlygų. 3. Nė viena šalis neturi leisti jokiam žvejybos laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava, žvejoti atviroje jūroje, jei ta šalis, atsižvelgdama į savo ryšius su konkrečiu žvejybos laivu, nėra įsitikinusi, kad gali veiksmingai vykdyti šiame Susitarime numatytus savo įsipareigojimus to žvejybos laivo atžvilgiu. 4. Kai žvejybos laivas, kurį šalis yra leidusi naudoti žvejybai atviroje jūroje, netenka teisės plaukioti su tos šalies vėliava, laikoma, kad leidimas žvejoti atviroje jūroje nustoja galioti. 5.
  13. a)Nė viena šalis neturi leisti naudoti jokio žvejybos laivo, kuris buvo įregistruotas kitos šalies teritorijoje ir kliudė veiksmingai taikyti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones, žvejybai atviroje jūroje, jei neįsitikina, kad:
  14. i)kitos šalies nustatytas leidimo naudoti tokį žvejybos laivą žvejybai atviroje jūroje galiojimo sustabdymo laikotarpis yra pasibaigęs; ir
  15. ii)kita šalis per pastaruosius trejus metus nėra panaikinusi leidimo naudoti tokį žvejybos laivą žvejybai atviroje jūroje.
  16. b)a papunkčio nuostatos taikomos ir žvejybos laivams, anksčiau registruotiems valstybės, kuri nėra šio Susitarimo šalis, teritorijoje, jei suinteresuotoji šalis turi pakankamai informacijos apie aplinkybes, kuriomis buvo sustabdytas leidimo žvejoti galiojimas arba jis buvo panaikintas.
  17. c)a ir b papunkčių nuostatos netaikomos tada, kai vėliau yra pasikeitę žvejybos laivo savininkai ir naujasis savininkas pateikia pakankamų įrodymų, kad ankstesnis savininkas ar operatorius neturi jokių kitų su šiuo žvejybos laivu ar jo kontrole susijusių teisinių, naudos gavimo ar finansinių interesų.
  18. d)Neatsižvelgiant į a ir b papunkčių nuostatas, šalis gali leisti naudoti žvejybos laivą, kuriam kitu atveju būtų taikomi tie papunkčiai, žvejybai atviroje jūroje, kai suinteresuotoji šalis, atsižvelgusi į visus svarbius faktus, įskaitant aplinkybes, kuriomis kita šalis ar valstybė panaikino leidimą žvejoti, nustato, kad leidimo suteikimas naudoti šį laivą žvejybai atviroje jūroje nepakenktų šio Susitarimo tikslui ir paskirčiai. 6. Kiekviena šalis užtikrina, kad visi žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, kuriuos ji yra įrašiusi į registrą, tvarkomą vadovaujantis IV straipsniu, būtų žymimi taip, kad juos būtų galima lengvai identifikuoti vadovaujantis visuotinai pripažintais standartais, pavyzdžiui, FAO standartiniais žvejybos laivų žymėjimo ir identifikavimo reikalavimais. 7. Kiekviena šalis užtikrina, kad kiekvienas žvejybos laivas, turintis teisę plaukioti su jos vėliava, pateiktų jai tokios informacijos apie savo veiklą, kuri yra būtina, kad šalis galėtų įvykdyti šiame Susitarime numatytus savo įsipareigojimus, ypač informaciją, susijusią su jo žvejybos operacijų rajonu, sugavimais ir žuvies iškrovimu. 8. Kiekviena šalis taiko vykdymo užtikrinimo priemones laivams, turintiems teisę plaukioti su jų vėliava, kurių veikla pažeidžia šio Susitarimo nuostatas, ir, tam tikrais atvejais, nacionaliniuose teisės aktuose paskelbia tokių nuostatų pažeidimus nusikalstamomis veikomis. Sankcijos, taikomos už tokius pažeidimus, turi būti pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų šio Susitarimo reikalavimų vykdymą ir užkirstų kelią pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos. Sankcijos už rimtus pažeidimus gali būti atsisakymas leisti žvejoti arba leidimo žvejoti atviroje jūroje galiojimo sustabdymas ar panaikinimas. IV straipsnis Žvejybos laivų registrai Kiekviena šalis, vykdydama šį Susitarimą, tvarko žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jų vėliava ir turinčių leidimą žvejoti atviroje jūroje, registrą ir imasi priemonių, kurios gali būti būtinos siekiant užtikrinti, kad visi šie žvejybos laivai būtų įtraukti į šį registrą. V straipsnis Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Šalys atitinkamai bendradarbiauja vykdydamos šį Susitarimą ir ypač keičiasi informacija, įskaitant įrodymus, susijusia su žvejybos laivų veikla, kad padėtų vėliavos valstybei identifikuoti su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, apie kuriuos yra pranešta, kad jie verčiasi veikla, kenkiančia tarptautinėms išsaugojimo ir valdymo priemonėms, kad galėtų įvykdyti III straipsnyje numatytus savo įsipareigojimus. 2. Kai žvejybos laivas savo noru yra šalies, kuri nėra jo vėliavos valstybė, uoste, ta šalis, turėdama pagrįstų priežasčių manyti, kad žvejybos laivas buvo naudojamas veiklai, kuri kenkia tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui, nedelsdama apie tai praneša vėliavos valstybei. Šalys gali susitarti dėl to, kad uostų valstybės imtųsi tiriamųjų priemonių, būtinų norint nustatyti, ar žvejybos laivas tikrai buvo eksploatuojamas pažeidžiant šio Susitarimo nuostatas. 3. Prireikus šalys sudaro bendradarbiavimo sutartis ar susitarimus dėl tarpusavio pagalbos pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ar dvišaliu lygmeniu siekdamos prisidėti prie šio Susitarimo tikslų įgyvendinimo. VI straipsnis Keitimasis informacija 1. Kiekviena šalis FAO pateikia toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną žvejybos laivą, įrašytą į registrą, kurį turėti reikalauja IV straipsnis:
  19. a)žvejybos laivo pavadinimas, registracijos numeris, ankstesni pavadinimai (jei jie žinomi) ir registracijos uostas;
  20. b)ankstesnė vėliava (jei ji buvo);
  21. c)tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);
  22. d)savininko arba savininkų pavadinimas ir adresas;
  23. e)kur ir kada pastatytas;
  24. f)laivo tipas;
  25. g)ilgis. 2. Kiekviena šalis, kiek tai praktiškai įmanoma, FAO pateikia toliau nurodytą papildomą informaciją apie kiekvieną žvejybos laivą, įrašytą į registrą, kurį turėti reikalauja IV straipsnis:
  26. a)operatoriaus (valdytojo) arba operatorių (valdytojų) (jei jų yra) pavadinimas ir adresas;
  27. b)žvejybos metodo ar metodų tipas;
  28. c)borto aukštis;
  29. d)plotis;
  30. e)bendroji registrinė talpa;
  31. f)pagrindinio variklio ar variklių galia. 3. Kiekviena šalis nedelsdama informuoja FAO apie visus šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytos informacijos pasikeitimus. 4. FAO periodiškai išplatina pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktą informaciją visoms šalis ir paprašius bet kuriai šaliai individualiai. FAO, atsižvelgdama į šalies nustatytus apribojimus dėl informacijos platinimo, atskiru prašymu taip pat teikia šią informaciją bet kuriai pasaulinei, regioninei ar subregioninei žuvininkystės organizacijai. 5. Kiekviena šalis taip pat nedelsdama informuoja FAO apie:
  32. a)visus registro papildymus;
  33. b)visus laivus, kurie išbraukiami iš registro dėl šių priežasčių:
  34. i)žvejybos laivo savininkas arba operatorius savo noru atsisako arba neatnaujina leidimo žvejoti;
  35. ii)panaikinamas leidimas žvejoti, išduotas žvejybos laivui vadovaujantis III straipsnio 8 dalimi; iii) tam tikras žvejybos laivas netenka teisės plaukioti su jos vėliava;
  36. iv)atitinkamas žvejybos laivais atiduodamas į metalo laužą, nutraukiama jo eksploatacija arba jo netenkama; arba
  37. v)bet kuri kita priežastis. 6. FAO teikiant straipsnio 5 dalies b punkte numatytą informaciją, atitinkama šalis nurodo, kuri iš toje straipsnio dalyje nurodytų priežasčių taikoma. 7. Kiekviena šalis informuoja FAO apie:
  38. a)visas išimtis, suteiktas vadovaujantis II straipsnio 2 dalimi, su tuo susijusių žvejybos laivų skaičių ir tipą bei geografinius rajonus, kuriuose plaukioja šie laivai; bei
  39. b)visus susitarimus, sudarytus vadovaujantis II straipsnio 3 dalimi. 8.
  40. a)Kiekviena šalis nedelsdama pateikia FAO visą reikiamą informaciją apie visą su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą, kuri kenkia tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui, įskaitant atitinkamo(-ų) žvejybos laivo(-ų) tapatybę, ir priemones, kurių dėl tos veiklos ėmėsi šalis. Ataskaitose apie šalies taikomas priemones gali būti apribojimų, kurių reikalauja nacionaliniai teisės aktai dėl konfidencialumo, ypač įskaitant priemonių, kurios dar nėra galutinės, konfidencialumą.
  41. b)Kiekviena šalis, turėdama pagrįstų priežasčių manyti, kad žvejybos laivas, neturintis teisės plaukioti su jos vėliava, verčiasi kokia nors veikla, kuri kenkia tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui, atkreipia į tai atitinkamos vėliavos valstybės dėmesį ir, atitinkamai, - FAO dėmesį. Ji pateikia tai vėliavos valstybei visus pagrindžiančius įrodymus, o FAO gali būti pateikta tų įrodymų santrauka. FAO neplatina šios informacijos tol, kol vėliavos valstybei nesuteikiama proga atsakyti į kaltinimus ir pateiktus įrodymus arba paprieštarauti. 9. Kiekviena šalis informuoja FAO apie visus atvejus, kai šalis, vadovaudamasi III straipsnio 5 dalies d punktu, yra išdavusi leidimą, nepaisydama III straipsnio 5 dalies a punkto arba 5 dalies b punkto. Informacija turi aprėpti duomenis, leidžiančius identifikuoti žvejybos laivą ir jo savininką arba operatorių, ir, atitinkamai, visą kitą informaciją, susijusią su šalies sprendimu. 10. FAO nedelsdama išplatina vadovaujantis šio straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 dalimis pateiktą informaciją visoms šalims ir paprašius bet kuriai šaliai individualiai. FAO, atsižvelgdama į šalies nustatytus apribojimus dėl informacijos platinimo, atskiru prašymu taip pat teikia šią informaciją bet kuriai pasaulinei, regioninei ar subregioninei žuvininkystės organizacijai. 11. Šalys keičiasi su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusia informacija per FAO ir kitas atitinkamas pasaulines, regionines ir subregionines žuvininkystės organizacijas. VII straipsnis Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis Šalys bendradarbiauja pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ar dvišaliu lygmeniu ir, atitinkamai, padedant FAO ir kitoms tarptautinėms ar regioninėms organizacijoms, siekdamos teikti pagalbą, įskaitant techninę pagalbą, Susitarimo šalims, kurios yra besivystančios šalys, kad padėtų joms įvykdyti šiame Susitarime numatytus įsipareigojimus. VIII straipsnis Valstybės, kurios nėra šio Susitarimo šalys 1. Šalys ragina visas šalis, kurios nėra pasirašiusios šio Susitarimo, priimti šį Susitarimą, ir ragina visas Susitarimo nepasirašiusias šalis priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, atitinkančius šio Susitarimo nuostatas. 2. Šalys bendradarbiauja laikydamosi šio Susitarimo ir tarptautinės teisės siekdamos, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su šalių, kurios nėra šio Susitarimo šalys, vėliavomis nesiverstų tokia veikla, kuri kenkia tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui. 3. Šalys tarpusavyje tiesiogiai arba per FAO keičiasi informacija apie žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybių, kurios nėra šio Susitarimo šalys, vėliavomis, veiklą, kuri kenkia tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui. IX straipsnis Ginčų sprendimas 1. Bet kuri šalis gali konsultuotis su bet kuria kita šalimi ar šalimis kilus bet kokiam ginčui dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo ar taikymo, kad būtų kuo greičiau surastas abi šalis tenkinantis sprendimas. 2. Jei per pagrįstą laikotarpį konsultacijomis nepavyksta išspręsti ginčo, ginčo šalys kuo greičiau pasitaria tarpusavyje, kad ginčas būtų išspręstas derybomis, atliekant tyrimą, tarpininkaujant, susitaikant, arbitražo tvarka, teismo sprendimu arba kitokiomis jų pasirinktomis taikiomis priemonėmis. 3. Visi šiais būdais neišspręsti tokio pobūdžio ginčai, visoms ginčo šalims sutikus, perduodami spręsti Tarptautiniam teisingumo teismui, Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui įsigaliojus 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijai arba arbitražo teismui. Jei nepavyksta susitarti perdavus ginčą Tarptautiniam teisingumo teismui, Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui arba arbitražo teismui, šalys toliau konsultuojasi ir bendradarbiauja siekdamos išspręsti ginčą vadovaudamosi tarptautinės teisės dėl gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo taisyklėmis. X straipsnis Priėmimas 1. Šis Susitarimas teikiamas priimti bet kuriai FAO narei arba asocijuotajai narei ir bet kuriai valstybei, kuri nėra FAO narė, bet kuri yra Jungtinių Tautų arba bet kurios Jungtinių Tautų specializuotos agentūros arba Tarptautinės atominės energetikos agentūros narė. 2. Susitarimas priimamas deponuojant priėmimo dokumentą FAO generaliniam direktoriui, toliau – Generaliniam direktoriui. 3. Generalinis direktorius informuoja visas šalis, visas FAO nares ir asocijuotąsias nares bei Jungtinių Tautų generalinį sekretorių apie visus gautus priėmimo dokumentus. 4. Regioninei ekonominės integracijos organizacijai tapus šio Susitarimo šalimi, ši regioninė ekonominės integracijos organizacija, vadovaudamasi FAO įstatų II.7 straipsnio nuostatomis, atitinkamai, praneša apie visus jos pareiškimo apie kompetenciją, pateikto vadovaujantis FAO įstatų II.5 straipsniu, pakeitimus arba pateikia paaiškinimus, kurie gali būti būtini jai priėmus šį Susitarimą. Bet kuri Susitarimo šalis gali bet kuriuo metu paprašyti regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kuri yra šio Susitarimo šalis, pateikti informaciją apie tai, kas – ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, ar jos valstybės narės – yra atsakingos už bet kurio konkretaus šio Susitarimo reglamentuojamo klausimo įgyvendinimą. Regioninė ekonominės integracijos organizacija pateikia šią informaciją per pagrįstą laiką. XI straipsnis Įsigaliojimas 1. Šis Susitarimas įsigalioja nuo tos dienos, kai Generalinis direktorius gauna dvidešimt penktąjį priėmimo dokumentą. 2. Šiame straipsnyje regioninės ekonominės integracijos organizacijos deponuotas dokumentas nėra laikomas papildomu dokumentu prie tos organizacijos valstybių narių deponuotų dokumentų. XII straipsnis Išlygos Šis Susitarimas gali būti priimtas su išlygomis, kurios įsigalioja tik tada, kai jas vieningai priima visos šio Susitarimo šalys. Generalinis direktorius nedelsdamas informuoja visas šalis apie bet kokią išlygą. Laikoma, kad šalys, neatsakiusios per tris mėnesius nuo pranešimo dienos, priima išlygą. Išlygos nepriėmus, išlygą daranti valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija netampa šio Susitarimo šalimi. XIII straipsnis Pakeitimai 1. Visi šalių siūlymai keisti šį Susitarimą perduodami Generaliniam direktoriui. 2. Visi šalių siūlomi šio Susitarimo pakeitimai, perduoti Generaliniam direktoriui, teikiami tvirtinti reguliariojoje arba specialiojoj Konferencijos sesijoje, o jei pakeitimas susijęs su svarbiais techniniais pokyčiais arba nustato papildomus įsipareigojimus šalims, jį prieš Konferenciją nagrinėja FAO sušauktas specialistų patariamasis komitetas. 3. Pranešimus apie visus siūlomus šio Susitarimo pakeitimus šalims Generalinis direktorius perduoda ne vėliau, kai išsiunčiama Konferencijos sesijos, kurios metu šis klausimas bus svarstomas, darbotvarkė. 4. Visi šie siūlomi Susitarimo pakeitimai turi būti patvirtinti Konferencijoje ir įsigalioja trisdešimtąją dieną po to, kai juos priima du trečdaliai šalių. Tačiau pakeitimai, susiję su naujais šalių įsipareigojimais, kiekvienai šaliai pradeda galioti tik tada, kai ji juos priima, ir trisdešimtąją dieną po šio priėmimo. Laikoma, kad bet kuris pakeitimas yra susijęs su naujais šalių įsipareigojimais, jei Konferencijoje, tvirtinant pakeitimus, sutarimu nenusprendžiama kitaip. 5. Pakeitimų, susijusių su naujais įsipareigojimais, priėmimo dokumentai deponuojami Generaliniam direktoriui, kuris informuoja visas šalis apie priėmimo dokumentų gavimą ir pakeitimų įsigaliojimą. 6. Šiame straipsnyje regioninės ekonominės integracijos organizacijos deponuotas dokumentas nėra laikomas papildomu dokumentu prie tos organizacijos valstybių narių deponuotų dokumentų. XIV straipsnis Pasitraukimas Bet kuri šalis gali pasitraukti iš šio Susitarimo bet kuriuo metu praėjus dvejiems metams nuo šio Susitarimo tai šaliai įsigaliojimo dienos, raštu pranešusi apie savo pasitraukimą Generaliniam direktoriui, kuris nedelsdamas apie šį pasitraukimą informuoja visas šalis ir FAO nares bei asocijuotąsias nares. Pasitraukimas įsigalioja pasibaigus kalendoriniams metams, einantiems po tų metų, kuriais Generalinis direktorius gavo pranešimą apie pasitraukimą. XI straipsnis Depozitaro pareigos Šio Susitarimo depozitaras yra Generalinis direktorius. Depozitaras:
  42. a)siunčia patvirtintas Susitarimo kopijas kiekvienai FAO narei ir asocijuotajai narei ir toms FAO nepriklausančioms valstybėms, kurios gali tapti šio Susitarimo šalimis;
  43. b)Susitarimui įsigaliojus, pasirūpina jo įregistravimu Jungtinių Tautų sekretoriate, vadovaudamasis Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsniu;
  44. c)informuoja kiekvieną FAO narę ir asocijuotąją narę bei visas šiai organizacijai nepriklausančias valstybes, kurios gali tapti šio Susitarimo šalimis, apie:
  45. i)vadovaujantis X straipsniu deponuotus priėmimo dokumentus;
  46. ii)šio Susitarimo įsigaliojimo datą XI straipsnio nustatyta tvarka; iii) pasiūlymus dėl šio Susitarimo pakeitimų ir jų įsigaliojimo XIII straipsnio nustatyta tvarka;
  47. iv)pasitraukimus iš šio Susitarimo XIV straipsnio nustatyta tvarka. XVI straipsnis Autentiški tekstai Šio Susitarimo tekstai arabų, kinų, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis yra autentiški.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.