D PRIEDAS

D PRIEDAS Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras EUROPOS BENDRIJOS IR KANADOS SUSITARIMAS DĖL MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMO IR ABIPUSĖS PAGALBOS MUITINIŲ VEIKLOS SRITYJE EUROPOS BENDRIJA ir KANADOS VYRIAUSYBĖ, toliau – Susitariančiosios Šalys, remdamosi ypatingais santykiais, nustatytais Europos Bendrijų ir Kanados bendrajame susitarime dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, pasirašytame 1976 m. liepos 6 d. Otavoje; atsižvelgdamos į 1990 m. lapkričio 22 d. Deklaraciją dėl EB ir Kanados santykių; pripažindamos Bendrąją deklaraciją dėl Europos Sąjungos ir Kanados santykių, pasirašytą 1996 m. gruodžio 17 d. Otavoje; suprasdamos, kad muitinės įstatymų pažeidimai daro žalą jų ekonominiams, fiskaliniams, socialiniams, kultūriniams ir prekybiniams interesams; būdamos įsitikinusios, jog reikia imtis priemonių, kad muitinių bendradarbiavimas būtų kuo platesnis ir apimtų muitinės procedūrų supaprastinimą ir suvienodinimą, bet tuo neapsiribotų; suprasdamos, kad svarbu užtikrinti tikslų apmokestinimą muitais ir importo ar eksporto mokesčiais bei tinkamą draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą; suvokdamos tarptautinio bendradarbiavimo poreikį, taikant ir įgyvendinant Susitariančiųjų Šalių muitinės įstatymus; įsitikinusios, kad kova su muitinės įstatymų pažeidimais būtų veiksmingesnė glaudžiai bendradarbiaujant Susitariančiųjų Šalių muitinėms; atsižvelgdamos į atitinkamus Muitinių bendradarbiavimo tarybos dokumentus, ypač į 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendaciją dėl administracinės tarpusavio pagalbos; taip pat atsižvelgdamos į tarptautines konvencijas, nustatančias draudimus, apribojimus ir specialias kontrolės priemones tam tikroms prekėms, susitarė: I ANTRAŠTINĖ DALIS Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Sąvokos Šiame Susitarime: 1) „muitinė“ – tai: – Europos Bendrijoje – Europos Bendrijų Komisijos kompetentingos tarnybos ir Europos Bendrijos valstybių narių muitinės, – Kanadoje – Nacionalinių pajamų departamento kompetentingos tarnybos; 2) „muitinės įstatymai“ – tai: – Europos Bendrijoje – Europos Bendrijos priimti teisės aktai, reglamentuojantys prekių importą, eksportą, tranzitą ir visas kitas muitinės procedūras, įskaitant draudimo, apribojimo ir kontrolės priemones, – Kanadoje – įstatymų nustatytos ir reglamentuojančios nuostatos, susijusios su prekių importu, eksportu, tranzitu ir visų kitų muitinės procedūrų taikymu prekėms, apimančios draudimo, apribojimo ir kontrolės priemones, už kurių administravimą ir įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat visos taisyklės, kurias muitinė nustato pagal įstatymų suteiktas jai galias; 3) „muitinės įstatymų pažeidimas“ – bet koks muitinės įstatymų pažeidimas arba kėsinimasis pažeisti šiuos įstatymus; 4) „informacija“ – tai visi duomenys, dokumentai, ataskaitos, jų ir kitų dokumentų patvirtintos arba autentiškos kopijos bei duomenys, kurie buvo apdoroti arba išanalizuoti, nustatant muitinės įstatymų pažeidimų požymius; 5) „asmuo“ – tai fizinis arba juridinis asmuo; 6) „asmens duomenys“ – visa su nustatytu ar nustatytinu fiziniu asmeniu susijusi informacija; 7) „muitinė, į kurią kreipiamasi“ – tai kompetentinga muitinė, kurios prašoma suteikti pagalbą; 8) „prašymą pateikusi muitinė“ – tai kompetentinga muitinė, kuri prašo suteikti pagalbą. II ANTRAŠTINĖ DALIS MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS 2 straipsnis Bendradarbiavimo sritis 1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kuo plačiau plėtoti muitinių bendradarbiavimą. 2. Pagal šį Susitarimą muitinių bendradarbiavimas apima viską, kas susiję su muitinės įstatymų taikymu. 3 straipsnis Techninė pagalba trečiosioms šalims Prireikus Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi ar bus imamasi kartu su trečiosiomis šalimis dėl techninės pagalbos muitinių veiklos srityje, siekdamos tobulinti šiuos veiksmus. 4 straipsnis Supaprastinimas ir suderinimas Susitariančiosios Šalys susitaria siekti supaprastinti ir suderinti jų muitinės procedūras, atsižvelgdamos į tai, ką šioje srityje jau nuveikė tarptautinės organizacijos. Jos taip pat susitaria ieškoti būdų ir priemonių spręsti visas su muitine susijusias problemas, galinčias kilti tarp Susitariančiųjų Šalių. 5 straipsnis Keitimasis darbuotojais Muitinės gali keistis darbuotojais, kai tai naudinga abiem pusėms, siekdamos geriau suprasti viena kitos muitinės darbo metodiką ir procedūras bei kompiuterizuotas sistemas. 6 straipsnis Kompiuterizavimas Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja kompiuterizuojant muitinės procedūras ir formalumus, siekiant palengvinti dvišalę prekybą. III ANTRAŠTINĖ DALIS tarpusavio PAGALBA 7 straipsnis Pagalbos sritis 1. Muitinės padeda viena kitai paprašius arba savo iniciatyva, teikdamos atitinkamą informaciją, padedančią užtikrinti tinkamą muitinės įstatymų taikymą ir visų muitinės įstatymų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir kovą su jais. 2. Visą šioje antraštinėje dalyje numatytą pagalbą teikia kuri nors Susitariančioji Šalis remiantis šios Šalies atitinkamais įstatymais, taisyklėmis bei kitais teisės aktais pagal muitinės kompetenciją ir pagal turimus išteklius. 3. Ši antraštinė dalis skirta tik tarpusavio Susitariančiųjų Šalių administracinei pagalbai; šios antraštinės dalies nuostatos nesuteikia teisės jokiam privačiam asmeniui gauti informacijos, įrodymų, juos slėpti arba jų nepateikti arba trukdyti įvykdyti prašymą. 4. Ši antraštinė dalis nekeičia taisyklių, taikomų abipusei pagalbai baudžiamųjų bylų srityje. Ji taip pat netaikoma tai informacijai, kuri gaunama pasinaudojus teisminės institucijos galiomis, išskyrus tuos atvejus, kai ši teisminė institucija yra davusi išankstinį leidimą perduoti tokią informaciją. Minėta teisminė institucija svarsto kiekvieną tokį atvejį atskirai. 8 straipsnis Informacija apie metodus, tendencijas ir veiksmus 1. Kiekviena muitinė, paprašyta arba savo iniciatyva, teikia visą turimą informaciją, susijusią su:

1. a)naujais veiksmingais muitinės įstatymų įgyvendinimo metodais;
2. b)naujomis muitinės įstatymų pažeidimų tendencijomis, priemonėmis ir metodais. 2. Paprašius arba savo iniciatyva muitinės teikia viena kitai informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi arba kurie planuojami kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir kuriais pažeidžiami arba įtariama, kad pažeidžiami muitinės įstatymai. 9 straipsnis Pagalba gavus prašymą 1. Prašymą pateikusiai muitinei paprašius, muitinė, į kurią kreipiamasi, jai praneša apie muitinės įstatymus ir procedūras, taikomus toje Susitariančiojoje Šalyje ir susijusias su tyrimais dėl muitinės įstatymų pažeidimų. 2. Prašymą pateikusiai muitinei paprašius, muitinė, į kurią kreipiamasi, visų pirma pateikia jai šią informaciją:
3. a)ar prekės, importuotos į prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies teritoriją, buvo teisėtai eksportuotos iš Susitariančiosios Šalies, į kurią kreipiamasi, teritorijos, prireikus nurodydama prekėms pritaikytą muitinės procedūrą;
4. b)ar prekės, eksportuotos iš prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies teritorijos, buvo teisėtai importuotos į Susitariančiosios Šalies, į kurią kreipiamasi, teritoriją, prireikus nurodydama prekėms pritaikytą muitinės procedūrą. 3. Paprašius ir atsižvelgiant į konkrečias 13 straipsnio nuostatas, muitinė, į kurią kreipiamasi, teikia informaciją ir prižiūri:
5. a)asmenis, kurie yra žinomi prašymą pateikusiai muitinei kaip pažeidę muitinės įstatymus ar įtariami juos pažeidę;
6. b)vežamas arba saugomas prekes, kurios, kaip pranešė prašymą pateikusi muitinė, kelia įtarimų, kad yra vežamos neteisėtai;
7. c)transporto priemones, kurias prašymą pateikusi muitinė įtaria esant naudojamomis pažeidžiant muitinės įstatymus;
8. d)patalpas, kurias prašymą pateikusi muitinė įtaria esant naudojamomis pažeidžiant muitinės įstatymus. 10 straipsnis Savanoriška pagalba Ypatingais atvejais, galinčiais padaryti didelės žalos ekonomikai, visuomenės sveikatai, saugumui arba kitiems gyvybiškai svarbiems Susitariančiosios Šalies interesams, kitos Susitariančiosios Šalies muitinė, kiek įmanoma, teikia informaciją savo iniciatyva. 11 straipsnis Informacijos pateikimo forma 1. Muitinė, į kurią kreipiamasi, atitinkamą informaciją prašymą pateikusiai muitinei perduoda kaip dokumentus, dokumentų patvirtintas kopijas, ataskaitas arba jų elektronines versijas. Kartu pateikiama ir visa jai aiškinti ar naudoti reikalinga informacija. 2. Bylų, dokumentų bei kitos medžiagos originalų prašoma tik tais atvejais, kai jų kopijų nepakanka. Specialiai paprašius, tokių bylų, dokumentų ir kitos medžiagos kopijos autentikuojamos. 3. Bylų, dokumentų bei kitos medžiagos perduoti originalai grąžinami kiek įmanoma greičiau; tai nepažeidžia su jais susijusių muitinės, į kurią kreipiamasi, ar trečiųjų šalių teisių. 12 straipsnis Ekspertai ir liudytojai 1. Vienos Susitariančiosios Šalies muitinė kitos Susitariančiosios Šalies muitinės prašymu gali įgalioti savo darbuotojus būti liudytojais ar ekspertais kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje vykdomuose teisminiuose ar administraciniuose procesiniuose veiksmuose ir pateikti visas šiems procesiniams veiksmams atlikti būtinas bylas, dokumentus ar kitą medžiagą arba jų autentiškas kopijas. 2. Liudytojai ar ekspertai, dalyvaujantys teisminiuose ar administraciniuose procesiniuose veiksmuose 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra visiškai saugomi prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies įstatymą, numatantį parodymų, kuriems taikomos išskirtinės teisės arba kurie yra konfidencialūs, slaptumą, ir kuriuos atskleisti pagal tą įstatymą gali būti neleidžiama. 3. Pateikiant prašymus, numatytus 1 dalyje, aiškiai nurodoma, kokiais klausimais ir kokias pareigas einantis ar kokią kvalifikaciją turintis pareigūnas bus apklaustas. 13 straipsnis Prašymų pateikimas 1. Pagalbos pagal šią antraštinę dalį prašymai pateikiami raštu kartu su reikalingais dokumentais. Kai to reikalauja aplinkybės, prašymus taip pat galima pateikti žodžiu. Tokie prašymai nedelsiant patvirtinami raštu. Prašymai raštu gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis, kuriomis prašymą galimą atspausdinti. 2. Prašymuose, nurodytuose šio straipsnio 1 dalyje, turi būti ši informacija:
9. a)prašymą pateikianti muitinė;
10. b)priemonė, kurios prašoma imtis;
11. c)prašymo objektas ir jo pateikimo priežastis;
12. d)su prašymu susiję įstatymai, taisyklės ir kiti teisės aktai;
13. e)kuo tikslesni ir išsamesni asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, duomenys, ir
14. f)svarbių faktų ir jau įvykdyto tyrimo santrauka, nurodant muitinę, dalyvavusią pateikiant prašymą. 3. Atsakydama į prašymą, muitinė, į kurią kreipiamasi, sutinka laikytis tam tikros procedūros, jei ta procedūra neprieštarauja Susitariančiosios Šalies, į kurią kreipiamasi, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. 4. Šioje antraštinėje dalyje nurodyta informacija perduodama tik tiems pareigūnams, kuriuos konkrečiai šiam tikslui paskiria kiekviena muitinė. Sąrašais su tokių pareigūnų pavardėmis keičiamasi remiantis 19 straipsnio 3 dalimi. 5. Prašymai pateikiami valstybine muitinės, į kurią kreipiamasi, kalba arba šiai muitinei priimtina kalba. 6. Jei prašymas neatitinka formalių reikalavimų, muitinė, į kurią kreipiamasi, gali paprašyti jį pataisyti arba papildyti. Muitinė, į kurią kreipiamasi, gali imtis laikinų priemonių. 14 straipsnis Prašymų vykdymas 1. Jei muitinė, į kurią kreipiamasi, neturi prašomos informacijos, ji, remdamasi savo teisės aktais:
15. a)inicijuoja tyrimus tai informacijai gauti;
16. b)nedelsdama perduoda prašymą atitinkamai įstaigai arba
17. c)nurodo, kurioms institucijoms tai taikoma. 2. Į visus tyrimus pagal 1 dalies a punktą gali būti įtraukiami asmenų, iš kurių siekiama gauti informacijos apie muitinės įstatymų pažeidimus, bei liudininkų ir ekspertų parodymai. 15 straipsnis Pareigūnų pareigos 1. Pateikus prašymą raštu, sutikus muitinei, į kurią kreipiamasi, ir atsižvelgiant į tas sąlygas, kurias ji gali nustatyti, tiriant muitinės įstatymų pažeidimą, prašymą pateikusios muitinės tam specialiai paskirti pareigūnai gali dalyvauti tyrime, kurį atlieka muitinė, į kurią kreipiamasi, Susitariančios Šalies, į kurią kreipiamasi, teritorijoje ir kuris yra svarbus prašymą pateikusiai muitinei. 2. Kai prašymą pateikusios muitinės pareigūnai yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, jie privalo visada turėti jų oficialaus statuso įrodymus. 3. Tinkamai įgalioti Susitariančiosios Šalies pareigūnai gali, sutikus kitai Susitariančiajai Šaliai ir jos nustatytomis sąlygomis, gauti iš muitinės, į kurią kreipiamasi, įstaigų ar kitų institucijų, už kurias atsako muitinė, į kurią kreipiamasi, informaciją, susijusią su muitinės įstatymų pažeidimu, kurios prašymą pateikusiai muitinei reikia pagal šią antraštinę dalį. 16 straipsnis Informacijos konfidencialumas 1. Visa pagal šią antraštinę dalį gauta informacija laikoma konfidencialia ir jai taikoma bent jau tokia pat apsauga ir konfidencialumas kaip ir tokios pačios rūšies informacijai pagal Susitariančiosios Šalies, kurioje gauta informacija, galiojančius įstatymus. 2. Gauta informacija naudojama tik tikslams, numatytiems šioje antraštinėje dalyje. Kai viena iš Susitariančiųjų Šalių pageidauja naudoti tokią informaciją kitais tikslais, ji turi gauti informaciją pateikusios muitinės išankstinį leidimą raštu. Tokiam informacijos naudojimui tada taikomi visi tos muitinės nustatyti apribojimai. 3. 2 dalies nuostatos netrukdo naudoti informacijos visuose teisminiuose ar administraciniuose procesiniuose veiksmuose, kurių imamasi dėl muitinės įstatymų pažeidimų. Susitariančiosios Šalys, pateikdamos įrodymus, ataskaitas bei parodymus ir procesinių veiksmų metu pateikiant kaltinimus teismuose, gali naudotis įrodymais, gautais remiantis šios antraštinės dalies nuostatomis. Kompetentinga muitinė, pateikusi tokius įrodymus, iš anksto informuojama apie tokį jų naudojimą. 4. Asmens duomenimis galima keistis tik tuomet, kai Susitariančioji Šalis, gausianti šiuos duomenis, įsipareigoja saugoti juos taip, kad tai bent jau prilygtų tai tuo konkrečiu atveju taikomai apsaugai Susitariančiojoje Šalyje, kuri gali pateikti šiuos duomenis. 5. Informacija platinama kiekvienos Susitariančiosios Šalies muitinėms tik remiantis „būtina žinoti“ principu. Kai informacija platinama, kaip numatyta šioje dalyje, informaciją pateikusiai Susitariančiajai Šaliai iš anksto pranešama apie tokį informacijos platinimą. 17 straipsnis Įsipareigojimų teikti pagalbą išimtys 1. Tais atvejais, kai šioje antraštinėje dalyje numatyta pagalba pakenktų Europos bendrijos valstybės narės ar Kanados suverenitetui arba saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems gyvybiškai svarbiems interesams (tokiems kurios nors Susitariančiosios Šalies interesams, kurie minimi 16 straipsnio 4 dalyje) arba būtų susijusi su pramonine, komercine ar profesine paslaptimi, arba būtų nesuderinama su kurios nors Susitariančiosios Šalies įstatymais, galima atsisakyti teikti tokią pagalbą arba ją teikti tik tuo atveju, jei laikomasi tam tikrų sąlygų ar reikalavimų. 2. Jei prašymą pateikusi muitinė, gavusi tokį panašų prašymą, kurio negalėtų įvykdyti to, ko prašo muitinė, į kurią kreipiamasi, pateikdama prašymą ji turi atkreipti dėmesį į tą faktą. Muitinė, į kurią kreipiamasi, savo nuožiūra sprendžia, ar įvykdyti tokį prašymą. 3. Muitinė, į kurią kreipiamasi, gali atidėti pagalbos teikimą, jei tai gali trukdyti tyrimui, baudžiamajam persekiojimui ar procesiniam veiksmui. Tokiu atveju muitinė, į kurią kreipiamasi, tariasi su prašymą pateikusia muitine, kad būtų nustatyta, ar pagalba gali būti teikiama tomis sąlygomis, kurių gali pageidauti muitinė, į kurią kreipiamasi. 4. Atsisakius teikti pagalbą arba atidėjus jos teikimą, nedelsiant pranešamos tokio atsisakymo ar atidėjimo priežastys. 18 straipsnis Išlaidos 1. Muitinės atmeta visas pretenzijas dėl išlaidų, atsiradusių įgyvendinant šią antraštinę dalį, apmokėjimo. 2. Jei prašymui įvykdyti reikalingos arba bus reikalingos didelės arba ypatingosios išlaidos, Susitariančiosios Šalys tariasi dėl terminų ir sąlygų, kuriomis prašymas bus vykdomas, bei dėl išlaidų padengimo būdo. IV ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 19 straipsnis Susitarimo įgyvendinimas 1. Šį Susitarimą įgyvendinti pavedama Europos Bendrijų Komisijos kompetentingoms institucijoms ir prireikus valstybių narių muitinėms ir Kanados muitinei. 2. Muitinės imasi priemonių, kad jų pareigūnai, atsakingi už muitinės įstatymų pažeidimų tyrimą ar kovą su jais, palaikytų asmeninius ir tiesioginius ryšius. 3. Muitinės sprendžia dėl detalių susitarimų, skirtų palengvinti šio Susitarimo įgyvendinimą. 4. Muitinės siekia išspręsti visas problemas ar abejones, atsirandančias dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo. 20 straipsnis Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas 1. Šiuo dokumentu įkuriamas Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas, kurį sudaro Susitariančiųjų Šalių muitinių atstovai. Jungtinio muitinių bendradarbiavimo komiteto posėdžių vieta, diena ir dienotvarkė nustatoma abipusiu susitarimu. 2. Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas rūpinasi tinkamu šio Susitarimo įgyvendinimu ir nagrinėja visus klausimus, susijusius su šio Susitarimo taikymu. Vykdant šias pareigas, Komiteto pagrindinės funkcijos yra:
18. a)imtis priemonių, reikalingų muitinių bendradarbiavimui, siekiant šiame Susitarime numatytų tikslų bei plečiant šį Susitarimą, kad muitinių bendradarbiavimas būtų plėtojamas ir papildomas konkrečiomis veiklos gairėmis ar klausimais;
19. b)keistis nuomonėmis apie visus rūpimus dalykus, susijusius su muitinių bendradarbiavimu, taip pat ir apie būsimas priemones bei išteklius joms įgyvendinti;
20. c)bendrais bruožais rekomenduoti sprendimus, kad būtų pasiekti šio Susitarimo tikslai. 3. Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. 21 straipsnis Kitų susitarimų numatyti įsipareigojimai 1. Atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos ir valstybių narių kompetenciją šio Susitarimo nuostatos: – nedaro įtakos Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimams, numatytiems bet kuriame kitame tarptautiniame susitarime ar konvencijoje; – laikomos papildančiomis susitarimus dėl muitinių bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos, kurie buvo arba gali būti sudaryti tarp atskirų Europos Sąjungos valstybių narių ir Kanados, ir – nedaro įtakos nuostatoms, reglamentuojančioms bet kokios gautos pagal šį Susitarimą Europos bendriją galinčios dominti informacijos perdavimą tarp Komisijos kompetentingų tarnybų ir valstybių narių muitinių „būtina žinoti“ principu. 2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, šio Susitarimo nuostatos turi viršenybę dvišalių susitarimų dėl muitinių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos, kurie buvo ar gali būti sudaryti tarp vienos Europos Sąjungos valstybės narės ir Kanados tiek, kiek pastarųjų susitarimų nuostatos yra nesuderinamos su šio Susitarimo nuostatomis. 3. Susitariančiosios Šalys konsultuojasi dėl klausimų, susijusių su šio Susitarimo taikymu, kad išspręstų šiuos klausimus per Jungtinį komitetą, įkurtą 20 straipsnyje nustatyta tvarka. 22 straipsnis Taikymas teritorijoms Šis Susitarimas taikomas toms teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis toje Sutartyje numatytomis sąlygomis, ir Kanados teritorijoje – Kanados įstatymų numatytomis sąlygomis. 23 straipsnis Būsimi veiksmai Susitariančiosios Šalys abipusiu sutarimu gali išplėsti šį Susitarimą, kad muitinių bendradarbiavimas būtų stiprinamas ir papildomas susitarimais dėl konkrečių sektorių ar klausimų, atsižvelgiant į atitinkamus Susitariančiųjų Šalių muitinės įstatymus. 24 straipsnis Įsigaliojimas ir nutraukimas 1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą mėnesio, einančio po tos dienos, kurią Susitariančiosios Šalys pranešė viena kitai apie tai, kad tam tikslui reikalingos procedūros baigtos, dieną. 2. Šio Susitarimo galiojimo laikas neribojamas, tačiau bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti jo galiojimą bet kuriuo metu, pranešdama apie tai diplomatiniais kanalais. 3. Susitarimas nustoja galioti po mėnesio nuo tos dienos, kai Susitariančiajai Šaliai pranešama apie Susitarimo nutraukimą. Tačiau veiksmai, vykdomi Susitarimo nutraukimo metu, baigiami vykdyti remiantis šio Susitarimo nuostatomis. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą. Pasirašytas 1997 m. gruodžio 4 d. Otavoje dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Europos Bendrijos vardu Kanados Vyriausybės vardu