← Lietuva

Autentiškas vertimas

Autentiškas vertimas Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras I PRIEDAS Prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos dokumentas Gerb. pone, Turiu garbės Jums pranešti, kad Europos bendrija nusprendė prisijungti prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos. Todėl aš prašau Jūsų priimti šį dokumentą, kuriuo Europos bendrija prisiima Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos susitarimą ir darbo tvarkos taisykles, kaip numatyta Susitarimo I ir XI straipsniuose, ir suvestinę Europos bendrijos deklaraciją dėl naudojimosi kompetencija ir balsavimo teisėmis, pagal Susitarimo II straipsnio 6 dalies antrąjį sakinį. Europos bendrija oficialiai ir be išlygų prisiima įsipareigojimus, atsirandančius dėl jos narystės Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijoje, kaip nurodyta Susitarime ir darbo tvarkos taisyklėse, o prisijungusi oficialiai įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus. Pagarbiai Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas p. Diouf Generalinis direktorius Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija Via delle Terme di Caracalla I-00100 Roma Priedėlis Europos bendrijos suvestinė deklaracija dėl naudojimosi kompetencija ir balsavimo teisėmis pagal GFCM susitarimo II straipsnio 6 dalį Šia deklaracija nustatoma Europos bendrijos ir jos valstybių narių kompetencija klausimais, nurodytais GFCM steigimo susitarime. 1. IŠSKIRTINĖ EUROPOS BENDRIJOS KOMPETENCIJA Europos bendrija naudojasi išskirtine kompetencija ir balsavimo teisėmis sprendžiant tuos darbotvarkės punktus, kurie susiję su gyvųjų jūrinių išteklių išsaugojimu ir tvarkymu. 2. VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENCIJA Europos bendrijos valstybės narės naudojasi kompetencija ir balsavimo teisėmis sprendžiant tuos darbotvarkės punktus, kurie susiję su organizaciniais klausimais (teisiniais, biudžetiniais ir procedūriniais). 3. BENDRA KOMPETENCIJA

  1. a)Europos bendrija ir jos valstybės narės naudojasi bendra kompetencija sprendžiant tuos darbotvarkės punktus, kurie susiję su statistika ir akvakultūra. Europos bendrija turi balsavimo teises.
  2. b)Europos bendrija ir jos valstybės narės naudojasi bendra kompetencija sprendžiant tuos darbotvarkės punktus, kurie susiję su parama tyrimams ir vystymui. Valstybės narės turi balsavimo teises.
  3. c)Pagal anksčiau nurodytus kompetencijos pasiskirstymo principus Europos bendrija ir jos valstybės narės naudojasi bendra kompetencija sprendžiant tuos darbotvarkės punktus, kurie susiję su ataskaitų svarstymu ir bendradarbiavimu su kitomis organizacijomis. Ši deklaracija dėl naudojimosi kompetencija ir balsavimo teisėmis taikoma visiems GFCM posėdžiams, išskyrus, kai Europos bendrija dėl konkretaus posėdžio ar darbotvarkės punkto praneša atskirai. Jei Europos bendrijos ir jos valstybių narių bendros kompetencijos taikymo sritis pasikeistų, ši deklaracija bus papildoma ar taisoma. II PRIEDAS SUSITARIMAS įkuriantis Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisiją PREAMBULĖ Susitariančiosios šalys, Atsižvelgdamos į atitinkamas Jungtinių Tautų Jūros teisės konvencijos, įsigaliojusios 1994 m. lapkričio 16 d., nuostatas (toliau – Jungtinių Tautų Konvencija), kurioje reikalaujama, kad visi tarptautinės bendruomenės nariai bendradarbiautų išsaugant ir tvarkant gyvuosius jūrinius išteklius, taip pat atkreipdamos dėmesį į siekius ir tikslus, išdėstytus 1992 m. Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje priimtos 21 Darbotvarkės 17 skyriuje, ir 1995 m. FAO konferencijoje patvirtintą Atsakingų už žvejybą asmenų elgesio kodeksą, taip pat atkreipdamos dėmesį į tai, kad buvo deramasi dėl kitų tarptautinių dokumentų, susijusių su tam tikrų žuvų išteklių išsaugojimu ir tvarkymu, turėdamos abipusį interesą vystyti ir tinkamai panaudoti gyvuosius jūrinius išteklius Viduržemio ir Juodojoje jūrose bei jungiamuosiuose vandenyse (toliau – regionas) ir trokšdamos toliau įgyvendinti savo siekius tarptautinio bendradarbiavimo, kurį sustiprintų Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos sukūrimas, pagalba, pripažindamos žuvų išteklių išsaugojimo ir tvarkymo, ir tuo tikslu bendradarbiavimo stiprinimo svarbą regione, susitaria: 1 straipsnis Komisija 1. Šiuo dokumentu susitariančios šalys Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – Organizacija) struktūroje įkuria komisiją, vadinamą Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija (toliau – Komisija), kad būtų galima vykdyti toliau esančiame III straipsnyje nurodytas funkcijas ir įsipareigojimus. 2. Komisijos narėmis yra tokios Organizacijos narės ir asocijuotosios narės, ir tos jai nepriklausančios valstybės, esančios Jungtinių Tautų, bet kurių iš JT specializuotųjų agentūrų ar Tarptautinės atominės energetikos agentūros narėmis, kurios yra:
  4. i)pakrantės valstybės arba asocijuotosios narės, kurių visa teritorija arba jos dalis yra regione,
  5. ii)valstybės arba asocijuotosios narės, kurių laivai regione užsiima šiame susitarime nurodytų išteklių žvejyba, arba iii) regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurių nare yra bet kuri i arba ii punkte nurodyta valstybė, ir kurioms ši valstybė yra perdavusi kompetenciją šio susitarimo srities klausimais; ir kurios pritaria šiam susitarimui pagal toliau nurodyto XI straipsnio nuostatas, suvokiant, kad šios nuostatos nepaveiks tų valstybių narystės statuso Komisijoje, kurios nėra Jungtinių Tautų, bet kurių iš JT specializuotųjų agentūrų arba Tarptautinės atominės energetikos agentūros narės, kurios galėjo tapti šio susitarimo šalimis iki 1963 m. gegužės 22 d. Asocijuotųjų narių atveju, šį susitarimą, laikantis Konstitucijos XIV.5 straipsnio nuostatų ir Organizacijos Bendrųjų taisyklių XXI.3 taisyklės, Organizacija pateikia tokių asocijuotųjų narių institucijai, kuri atsakinga už tarptautinius ryšius. II straipsnis Organizacija 1. Kiekvienai narei Komisijos sesijose atstovauja vienas delegatas, kurį gali lydėti jo pavaduotojas ir ekspertai bei patarėjai. Pavaduotojų, ekspertų ir patarėjų dalyvavimas Komisijos susitikimuose jiems nesuteikia balsavimo teisės, išskyrus pavaduotoją, kuris pavaduoja nesantį delegatą. 2. Pagal 3 dalį kiekvienai narei skiriamas vienas balsas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame susitarime nustatyta kitaip. Visų komisijos narių dauguma sudaro kvorumą. 3. Regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri yra Komisijos narė, kiekviename Komisijos ar jai pavaldžios institucijos susitikime suteikiama teisė į tokį balsų skaičių, kiek valstybių narių, kurios turi teisę balsuoti tokiame susitikime, jai priklauso. 4. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Komisijos narė, naudojasi savo narystės teisėmis pakaitom su savo valstybėmis narėmis, kurios yra Komisijos narės, jų atitinkamos kompetencijos srityse. Kai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Komisijos narė, pasinaudoja savo balsavimo teise, jos valstybės narės nesinaudoja savosiomis, ir atvirkščiai. 5. Bet kuri Komisijos narė gali kreiptis į Regioninę ekonominės integracijos organizaciją, kuri yra Komisijos narė, arba jos valstybes nares, kurios yra Komisijos narės, su prašymu pateikti informaciją apie tai, kuri – ar narystę turinti organizacija, ar jos valstybės narės – yra kompetentingos tam tikru klausimu. Regioninė ekonominės integracijos organizacija arba atitinkamos valstybės narės suteikia šią informaciją. 6. Prieš prasidedant bet kokiam Komisijos ar jai pavaldžios institucijos posėdžiui, regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Komisijos narė, arba jos valstybės narės, kurios yra Komisijos narės, nurodo, kuri - regioninė ekonominės integracijos organizacija, ar jos valstybės narės – yra kompetentingos tam tikru klausimu, numatomu svarstyti posėdyje, ir kuri - regioninė ekonominės integracijos organizacija, ar jos valstybės narės – naudojasi balsavimo teise kiekvienu konkrečiu darbotvarkės klausimu. Šia straipsnio dalimi niekaip negalima sutrukdyti Regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri yra Komisijos narė, arba jos valstybėms narėms, kurios yra Komisijos narės, pateikti šioje straipsnio dalyje nurodytą suvestinę deklaraciją, kuri ir toliau galioja tiems klausimams ir darbotvarkės punktams, kurie numatomi svarstyti visuose vėlesniuose posėdžiuose, su galimybe pritaikyti išimtis ar ją modifikuoti, kaip gali būti nurodyta prieš bet kurį atskirą posėdį. 7. Tais atvejais, kai darbotvarkės punktas apima ir klausimus, kurių atžvilgiu kompetencija buvo perduota Regioninei ekonominės plėtros organizacijai, ir klausimus, kurie yra jos valstybių narių kompetencijoje, ir Regioninė ekonominės plėtros organizacija, ir jos valstybės narės gali dalyvauti diskusijose. Tokiais atvejais posėdyje priimant spendimus atsižvelgiama tik į tos narės pasisakymą, kuri turi teisę balsuoti. 8. Siekiant nustatyti kiekvieno Komisijos posėdžio kvorumą, Regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kuri yra Komisijos narė, delegacija suskaičiuojama pagal tai, kiek balsų jai skirta posėdyje, kuriame siekiama nustatyti kvorumą. 9. Komisija išrenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. 10. Komisijos pirmininkas paprastai sušaukia eilinę Komisijos sesiją kiekvienais metais, jei kitaip nenusprendžia narių dauguma. Visų sesijų vietą ir laiką nustato Komisija pasitarusi su Organizacijos Generaliniu direktoriumi. 11. Komisijos buveinė yra Organizacijos būstinėje Romoje arba bet kurioje kitoje vietoje, kurią nustato Komisija. 12. Organizacija pasirūpina Komisijos sekretoriatu, o Generalinis direktorius paskiria jo sekretorių, kuris už administracinius klausimus atsako Generaliniam direktoriui. 13. Komisija dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma gali patvirtinti ir iš dalies pakeisti savo darbo tvarkos taisykles, jei tokios darbo tvarkos taisyklės ar jų pataisos nėra nesuderinamos su šiuo susitarimu ar su Organizacijos konstitucija. 14. Komisija dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma gali patvirtinti ir iš dalies pakeisti savo finansų nuostatus, jei tokie nuostatai yra suderinti su Organizacijos finansų nuostatuose išdėstytais principais. Tokie nuostatai perduodami Finansų komitetui, kuris turi teisę pasisakyti prieš tokius finansų nuostatus ar jų pataisas, jei jis nustato, kad jie yra nesuderinami su Organizacijos finansų nuostatuose išdėstytais principais. III straipsnis Funkcijos 1. Komisijos tikslas – puoselėti regiono gyvųjų jūrinių išteklių vystymą, išsaugojimą, racionalų tvarkymą ir optimaliausią panaudojimą bei akvakultūros subalansuotą vystymą. Siekdama šių tikslų ji vykdo tokias funkcijas ir pareigas:
  6. a)stebi šių išteklių būklę, taip pat ir jų gausą bei jų naudojimo mastą, ir pagal tai - žvejybos būklę;
  7. b)pagal V straipsnio nuostatas rengia ir rekomenduoja atitinkamas priemones:
  8. i)skirtas išsaugoti ir racionaliai tvarkyti gyvuosius jūrinius išteklius, įskaitant priemones: - reguliuojančias žvejybos metodus ir žvejybos įrangą, - nustatančias tam tikrų rūšių jūros gyvūnų minimalų dydį, - nustatančias atvirus ir uždarus žvejybos sezonus bei rajonus, - reguliuojančias bendrą laimikio kiekį bei žvejybos pastangą ir jas paskirstant valstybėms narėms,
  9. ii)skirtas įgyvendinti šioms rekomendacijoms;
  10. c)stebi ekonominius ir socialinius žvejybos pramonės aspektus ir teikia rekomendacijas dėl visų jos vystymo priemonių;
  11. d)skatina, rekomenduoja, koordinuoja ir atitinkamai imasi mokomosios ir plečiamosios veiklos visais žvejybos klausimais;
  12. e)skatina, rekomenduoja, koordinuoja ir atitinkamai imasi tiriamosios ir taikomosios veiklos, taip pat ir bendrų projektų žvejybos ir gyvųjų jūrinių išteklių apsaugos srityse;
  13. f)renka, skelbia arba platina informaciją apie naudotinus gyvuosius jūrinius išteklius ir žvejybą atsižvelgiant į šiuos išteklius;
  14. g)vysto programas, skatinančias jūrinę ir sūriojo vandens akvakultūrą bei pakrančių žvejybą;
  15. h)vykdo kitą veiklą, kuri gali būti būtina Komisijai siekiant aukščiau nurodytų tikslų. 2. Rengdama ir rekomenduodama 1 dalies b punkte nurodytas priemones Komisija savo sprendimuose dėl šių išteklių išsaugojimo ir tvarkymo vadovaujasi prevenciniu principu ir taip pat atsižvelgia į turimus mokslinius faktus ir poreikį skatinti gyvųjų jūrinių išteklių vystymą ir tinkamą panaudojimą. IV straipsnis Regionas Komisija vykdo III straipsnyje nurodytas funkcijas ir pareigas regione, kuris nurodytas Preambulėje. V straipsnis Rekomendacijos dėl tvarkomųjų priemonių 1. III straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos rekomendacijos priimamos dviejų trečdalių Komisijoje esančių ir balsuojančių narių balsų dauguma. Tokių rekomendacijų tekstą Komisijos pirmininkas perduoda kiekvienai narei. 2. Pagal šio straipsnio nuostatas Komisijos narės įsipareigoja įgyvendinti visas pagal III straipsnio 1 dalies b punktą Komisijos priimtas rekomendacijas nuo Komisijos nustatytos dienos, kuri negali būti anksčiau negu baigiasi šiame straipsnyje nustatytas prieštaravimo padavimo laikotarpis. 3. Bet kuri Komisijos narė gali per 120 dienų nuo pranešimo apie rekomendaciją dienos išreikšti prieštaravimą jos atžvilgiu, ir tokiu atveju ji nėra įpareigota ją įgyvendinti. Jei prieštaravimas pareiškiamas per 120 dienų laikotarpį, bet kuri kita narė gali išreikšti panašų prieštaravimą bet kuriuo tolesnių 60 dienų laikotarpio metu. Narė taip pat gali bet kuriuo metu atsiimti savo prieštaravimą ir įgyvendinti rekomendaciją. 4. Jei rekomendacijai prieštarauja daugiau negu trečdalis Komisijos narių, kitos narės iš karto atleidžiamos nuo visų rekomendacijos įgyvendinimo įsipareigojimų; tačiau kelios ar visos narės gali tarpusavyje susitarti dėl rekomendacijos įgyvendinimo. 5. Komisijos pirmininkas nedelsdamas informuoja kiekvieną narę apie kiekvieno prieštaravimo gavimą ar jo atsiėmimą. VI straipsnis Ataskaitos Po kiekvienos sesijos Komisija perduoda Organizacijos Generaliniam direktoriui ataskaitą, kurioje išdėstyta jos nuomonė, rekomendacijos ir sprendimai, ir parengia Organizacijos Generaliniam direktoriui kitas ataskaitas, kurias ji mano esant reikalingas ar pageidautinas. Susitarimo VII straipsnyje nurodytos Komisijos komitetų ar darbo grupių ataskaitos perduodamos Organizacijos Generaliniam direktoriui per Komisiją. VII straipsnis Komitetai, darbo grupės ir specialistai 1. Komisija gali sudaryti laikinuosius, specialiuosius ar nuolatinius komitetus, kurie nagrinėja ir teikia informaciją su Komisijos tikslais susijusiais klausimais, ir darbo grupes, kurios nagrinėja ir teikia rekomendacijas dėl konkrečių techninių problemų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus komitetus ir darbo grupes sušaukia Komisijos pirmininkas tokiu metu ir tokioje vietoje, kurias nustato pirmininkas, atitinkamai pasitaręs su Organizacijos Generaliniu direktoriumi. 3. Komisija gali patarti Organizacijai parinkti ar paskirti specialistus konkrečių klausimų ar problemų nagrinėjimui Organizacijos lėšomis. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti komitetai ar darbo grupės sudaromi bei specialistai priimami ar paskiriami atsižvelgiant į tam reikalingas lėšas, esančias atitinkamame Komisijos patvirtinto biudžeto skyriuje; ar lėšų yra pakankamai, sprendžia Organizacijos Generalinis direktorius. Prieš priimdama bet kokį sprendimą dėl komitetų ir darbo grupių sudarymo bei specialistų atrankos ir priėmimo išlaidų, Komisija prieš tai gauna Organizacijos Generalinio direktoriaus ataskaitą apie susijusius administracinius ir finansinius aspektus. VIII straipsnis Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis Komisija abipusės svarbos klausimais glaudžiai bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis. IX straipsnis Išlaidos 1. Delegatų ir jų pavaduotojų, ekspertų ir patarėjų išlaidas, susijusias su dalyvavimu Komisijos sesijose, ir į komitetus ar darbo grupes, sudarytus pagal šio Susitarimo VII straipsnį, deleguotų atstovų išlaidas nustato ir apmoka atitinkamos narės. 2. Sekretoriato išlaidos, įskaitant ir susijusias su publikacijomis ir informaciniais pranešimais, bei Komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo išlaidos jiems vykdant pareigas Komisijos vardu tarp Komisijų sesijų, nustato ir apmoka Organizacija pagal Organizacijos biudžete esančių atitinkamų asignavimų galimybes. 3. Tyrimų ir vystymo projektų, kurių savarankiškai arba rekomendavus Komisijai imasi atskiros Komisijos narės, išlaidas nustato ir apmoka atitinkamos narės. 4. Išlaidas, susijusias su bendrų tyrimų ar vystymo projektais, kurie vykdomi pagal III straipsnio 1 dalies e punktą, jei jos negaunamos kitais būdais, nustato ir apmoka narės tokia forma ir dalimi, dėl kurių jos tarpusavyje susitaria. Indėliai bendriems projektams mokami į patikos fondą, kurį įsteigia ir tvarko Organizacija pagal Organizacijos finansų nuostatus ir taisykles. 5. Ekspertų, Generalinio direktoriaus sutikimu pakviestų dalyvauti Komisijos, komitetų ar darbo grupių susitikimuose dėl savo individualių gebėjimų, išlaidos apmokamos iš Organizacijos biudžeto. 6. Komisija gali priimti savanoriškus indėlius, sumokėtus bendru pagrindu ar susijusius su konkrečiais Komisijos projektais ar veikla. Tokie indėliai sumokami į patikos fondą, kurį įsteigia Organizacija. Tokie savanoriški indėliai priimami, ir patikos fondas tvarkomas laikantis Organizacijos finansų nuostatų ir taisyklių. X straipsnis Pataisos 1. Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija gali pakeisti šį susitarimą dviem trečdaliais visų Komisijos narių balsų dauguma. Kaip numatyta toliau esančioje 2 dalyje, pataisos įsigalioja nuo tos dienos, kai jas patvirtina Komisija. 2. Pataisos, susijusios su naujais narių įpareigojimais, įsigalioja, kai joms pritaria du trečdaliai Komisijos narių, o susijusios su atskiromis narėmis – tik kai joms pritaria ta narė. Pataisų dėl naujų įsipareigojimų priėmimo dokumentai atiduodami saugoti Organizacijos Generaliniam direktoriui, kuris praneša visoms Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos narėms ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui apie patvirtinimo dokumentų priėmimą ir apie šių pataisų įsigaliojimą. Bet kurios Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos narės, kuri nepatvirtino pataisų dėl naujų įsipareigojimų, teises ir įsipareigojimus toliau reglamentuoja šio susitarimo nuostatos, taip, kaip prieš priimant pataisas. 3. Apie šio susitarimo pataisas pranešama Organizacijos tarybai, kuri turi teisę nepritarti bet kuriai pataisai, kurią ji mano esant nesuderinamą su Organizacijos siekiais ir tikslais arba su Organizacijos konstitucijos nuostatomis. Jei Organizacijos taryba mano esant reikalinga, ji gali perduoti pataisą Organizacijos konferencijai, kuri turi tokią pačią galią. XI straipsnis Pritarimas 1. Šiam susitarimui gali pritarti Organizacijos narės arba asocijuotosios narės. 2. Komisija dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma gali pritarti kitų valstybių narystei, kurios yra Jungtinių Tautų, bet kurios iš JT specializuotų agentūrų ar Tarptautinės atominės energetikos agentūros narės, ir kurios yra pateikusios narystės prašymą ir oficialiu dokumentu paskelbusios, kad pripažįsta šį susitarimą galiojančiu jų priėmimo į Komisiją dieną. 3. Komisijos narių, kurios nėra Organizacijos narės arba asocijuotosios narės, dalyvavimas Komisijos veikloje priklauso nuo to, ar jos prisiima tokią sekretoriato išlaidų dalį, kuri gali būti nustatyta pagal atitinkamas Organizacijos finansų nuostatų taisykles. 4. Bet kurios Organizacijos narės ar asocijuotosios narės pritarimas šiam susitarimui įvykdomas, kai pritarimo dokumentas atiduodamas saugoti Organizacijos Generaliniam direktoriui ir įsigalioja Generaliniam direktoriui priėmus šį dokumentą. 5. Organizacijai nepriklausančių narių pritarimas šiam susitarimui įvykdomas, kai pritarimo dokumentas atiduodamas saugoti Organizacijos Generaliniam direktoriui. Narystė prasideda tą dieną, kai Komisija pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas patvirtina narystės paraišką. 6. Organizacijos Generalinis direktorius informuoja visas Komisijos nares, visas Organizacijos nares ir Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių apie visus įsigaliojusius pritarimo dokumentus. 7. Šiam susitarimui gali būti pritarta su išlygomis, kurios įsigalioja tik joms vienbalsiai pritarus Komisijos narėms. Laikoma, kad Komisijos narės, kurios nepateikė atsakymo per tris mėnesius nuo pranešimo dienos, pritarė išlygai. Jei tokio pritarimo negauta, išlygą padariusi tauta ar regioninė ekonominės integracijos organizacija netampa šio susitarimo šalimi. Organizacijos Generalinis direktorius nedelsdamas praneša Komisijos narėms apie visas išlygas. 8. Šio susitarimo nuorodos į 1982 m. Jungtinių Tautų Jūros teisės konvenciją ar į kitus tarptautinius susitarimus neapriboja jokios valstybės jai pasirašant, ratifikuojant ar prisijungiant prie 1982 m. Jungtinių Tautų konvencijos ar prie bet kokių kitų susitarimų. XII straipsnis Įsigaliojimas Šis susitarimas įsigalioja nuo penktojo pritarimo dokumento gavimo dienos. XIII straipsnis Teritorinis taikymas Komisijos narės pritardamos šiam susitarimui aiškiai nurodo, kurioms teritorijoms jų dalyvavimas yra taikomas. Jei tokia deklaracija nepateikiama, laikoma, kad susitarime dalyvauja visos teritorijos už kurias ta narė yra atsakinga tarptautiniuose santykiuose. Pagal toliau esančio XIV straipsnio nuostatas teritorinio taikymo apimtis gali būti pakeista kita deklaracija. XIV straipsnis Pasitraukimas 1. Bet kuri narė gali pasitraukti iš šio susitarimo bet kuriuo metu praėjus dvejiems metams nuo šio susitarimo įsigaliojimo šios narės atžvilgiu, apie savo pasitraukimą pranešdama raštiškai Organizacijos Generaliniam direktoriui, kuris nedelsdamas apie tai informuoja visas Komisijos nares ir Organizacijos nares. Pranešimas apie pasitraukimą įsigalioja po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai jį gauna Generalinis direktorius. 2. Komisijos narė gali pateikti pranešimą apie pasitraukimą vienos ar kelių teritorijų, už kurias ta narė yra atsakinga tarptautiniuose santykiuose. Kai narė informuoja apie savo pasitraukimą iš Komisijos, ji nurodo, kurioms teritorijoms pasitraukimas yra taikomas. Jei tokia deklaracija nepateikiama, laikoma, kad pasitraukia iš visos teritorijos už kurias ta Komisijos narė yra atsakinga tarptautiniuose santykiuose, išskyrus asocijuotąsias nares. 3. Laikoma, kad bet kuri Komisijos narė, kuri praneša apie pasitraukimą iš Organizacijos, sykiu pasitraukia ir iš Komisijos; laikoma, kad pasitraukė visos teritorijos už kurias ta narė yra atsakinga tarptautiniuose santykiuose, tačiau toks pasitraukimas netaikomas asocijuotajai narei. XV straipsnis Nuostatų aiškinimas ir ginčų sprendimas Bet koks ginčas dėl šio susitarimo aiškinimo ar taikymo, jei jo neišsprendžia Komisija, perduodamas komitetui, sudarytam iš kiekvienos ginčo šalies paskirto nario ir nepriklausomo primininko, kurį išrinko komiteto nariai. Tokio komiteto pateiktos rekomendacijos, kurios nors ir nėra privalomojo pobūdžio, suteikia pagrindą atnaujintam klausimo, dėl kurio kilo ginčas, svarstymui tarp suinteresuotųjų šalių. Jei šis procesas neleidžia išspręsti ginčo, jis perduodamas Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaip tą numato Teismo statutas, arba jei Komisijos nare yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, klausimas perduodamas į arbitražą, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys susitaria dėl kitokių ginčo sprendimo būdų. XVI straipsnis Susitarimo nutraukimas Šis susitarimas automatiškai nustoja galioti, jei ir kai dėl pasitraukusiųjų narių, lieka mažiau kaip penkios Komisijos narės, jei likusios narės nenusprendžia kitaip. XVII straipsnis Tvirtinimas ir registracija Pirminis šio susitarimo tekstas buvo parengtas prancūzų kalba Romoje, 1949 m. rugsėjo 24 d.. Šio susitarimo ir visų jo pataisų du egzempliorius anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis tvirtina Komisijos pirmininkas ir Organizacijos Generalinis direktorius. Vienas iš šių egzempliorių paliekamas saugoti Organizacijos archyvuose. Kitas egzempliorius perduodamas įregistruoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Be to, Generalinis direktorius tvirtina šio susitarimo kopijas ir perduoda po vieną egzempliorių kiekvienai Organizacijos narei ir tokioms Organizacijai nepriklausančioms narėms, kurios yra ar gali tapti šio susitarimo šalimis. III PRIEDAS VIDURŽEMIO JŪROS BENDROSIOS ŽVEJYBOS KOMISIJOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS 1 taisyklė Šiose taisyklėse naudojamos tokios sąvokos: Susitarimas: Susitarimas dėl Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos sudarymo, parengtas Romoje (Italijoje), 1949 m. rugsėjo 24 d., su pakeitimais pagal jo X straipsnį. Komisija: Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija. Pirmininkas: Komisijos pirmininkas. Pirmininko pavaduotojas: Komisijos pirmininko pavaduotojas. Delegatas: Narės atstovas, nurodytas Susitarimo II straipsnio 1 dalyje. Delegacija: Delegatas ir jo pavaduotojas, ekspertai ir patarėjai. Narys: Organizacijos narės ir asocijuotosios narės ir Organizacijai nepriklausančios narės, kurios gali būti Komisijos narės. Sekretorius: Komisijos sekretorius. Organizacija: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Konferencija: Organizacijos konferencija. Tauta-stebėtoja, asocijuotoji narė arba organizacija: Tauta, kuri nėra Komisijos arba Organizacijos, arba tarptautinės organizacijos narė, pakviesta dalyvauti Komisijos sesijoje, arba Organizacijos narė ar asocijuotoji narė, dalyvaujanti Komisijos sesijoje nebūdama Komisijos nare. Stebėtojas: Tautos-stebėtojos arba organizacijos atstovas. II taisyklė Komisijos sesijos 1. Kaip numatyta Susitarimo II straipsnio 10 dalyje, Komisija pasitarusi su Generaliniu direktoriumi kiekvienos eilinės sesijos metu nustato kitos sesijos rengimo laiką ir vietą pagal Komisijos programų reikalavimus ir valstybės, kurioje numatoma surengti sesiją, kvietimo sąlygas. Pirmininkas paskelbia atitinkamą pranešimą apie sesiją. 2. Daugumos narių prašymu ar pritarimu pirmininkas gali sušaukti neeilinę Komisijos sesiją. 3. Kvietimus dalyvauti eilinėje Komisijos sesijoje išduoda sekretorius pirmininko vardu ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki nustatytos sesijos atidarymo dienos. Kvietimai į neeilines sesijas išduodami ne vėliau negu prieš keturiasdešimt dienų iki nustatytos sesijos atidarymo dienos. 4. Kad pasiūlymas rengti Komisijos ar bet kurios iš jos institucijų sesiją tam tikroje valstybėje galėtų būti svarstomas, ši valstybė turi būti
  16. a)be išlygų ratifikavusi Konvenciją dėl Jungtinių Tautų specializuotų agentūrų privilegijų ir imunitetų arba
  17. b)laidavusi, kad visi delegatai, atstovai, ekspertai, stebėtojai ar kiti asmenys, kuriems suteikta teisė dalyvauti šiose sesijose pagal Susitarimo ar šių taisyklių sąlygas, naudosis išimtinėmis teisėmis ir imunitetais, būtinais jiems savarankiškai vykdyti su sesija susijusias savo funkcijas. III taisyklė Skiriamieji raštai Kiekvienos sesijos metu sekretorius priima delegacijų ir stebėtojų skiriamuosius raštus. Tokie skiriamieji raštai atitinka sekretoriato nustatytą standartinę formą. Juos išnagrinėjęs sekretoriatas informuoja Komisiją dėl būtinų veiksmų. IV taisyklė Darbotvarkė 1. Į kiekvienos eilinės sesijos darbotvarkę įtraukiama:
  18. a)atitinkamai, Susitarimo II straipsnio 9 dalyje nurodytų pirmininko ir dviejų pirmininko pavaduotojų rinkimai;
  19. b)darbotvarkės tvirtinimas;
  20. c)sekretoriaus ataskaita apie finansinius klausimus ir Komisijos veiklą;
  21. d)pasiūlyto biudžeto svarstymas;
  22. e)komitetų ataskaitos;
  23. f)kitos sesijos laiko ir vietos svarstymas;
  24. g)pasiūlymai dėl Susitarimo ir esamų darbo tvarkos taisyklių pataisų;
  25. h)paraiškos dėl narystės, kaip numatyta Susitarimo XI straipsnio 2 dalyje, iš tų valstybių, kurios nebūdamos Organizacijos narėmis yra Jungtinių Tautų, visų JT specializuotųjų agentūrų arba Tarptautinės atominės energetikos agentūros narės;
  26. i)klausimai, kuriuos Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijai perdavė Organizacijos konferencija, Taryba arba Generalinis direktorius. 2. Komisijai pritarus, į darbotvarkę taip pat įtraukiami:
  27. a)ankstesnėje sesijoje patvirtinti klausimai;
  28. b)narės pasiūlyti klausimai. 3. Preliminarią darbotvarkę kartu su turimais susijusiais dokumentais ir pranešimais sekretorius nusiunčia narėms, tautoms-stebėtojoms ir organizacijoms ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki sesijos dienos. 4. Neeilinės sesijos darbotvarkėje numatyti tik tie klausimai, kurie susiję su sesijos surengimo tikslu. V taisyklė Sekretoriatas 1. Sekretoriatą sudaro sekretorius ir toks jam pavaldus personalas, kurį nustato Generalinis direktorius. 2. Į sekretoriaus pareigas įeina Komisijos ir jos komitetų sesijų dokumentų, ataskaitų ir rezoliucijų kaupimas, tvarkymas ir išdalinimas, susitikimų protokolavimas, išlaidų ir finansinių įsipareigojimų patvirtinimas ir kitų pareigų, kurias gali nurodyti Komisija, vykdymas. 3. Su Komisijos reikalais susijusių informacinių pranešimų kopijos persiunčiamos sekretoriui informavimo ir protokolavimo tikslais. VI taisyklė Komisijos plenariniai posėdžiai Komisijos plenariniai posėdžiai rengiami viešai, išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip. Kai Komisija nusprendžia surengti uždarą posėdį, tuo pat metu ji nustato, kaip šis sprendimas bus taikomas stebėtojams. VII taisyklė Pirmininko ir pirmininko pavaduotojų rinkimas 1. Komisija išrenka Komisijos pirmininką ir pirmąjį bei antrąjį pirmininko pavaduotojus, kurie pradeda eiti pareigas iš karto pasibaigus eilinei sesijai, kurios metu jie buvo išrinkti, ir kurie renkami dviems eilinėms sesijoms. 2. Kandidatai į šiuos postus turi būti delegatai ar jų pavaduotojai, dalyvaujantys eilinėje sesijoje, kurioje jie bus renkami. Jie gali būti perrenkami dar dviems eilinėms sesijoms. VIII taisyklė Pirmininko ir pirmininko pavaduotojų funkcijos 1. Pirmininkas vykdo jam šiomis taisyklėmis suteiktas funkcijas, visų pirma:
  29. a)skelbia kiekvieno plenarinio Komisijos posėdžio atidarymą ir uždarymą;
  30. b)vadovauja tokių posėdžių diskusijoms ir užtikrina šių taisyklių laikymąsi, suteikia teisę pasisakyti, pateikti klausimus ir paskelbti sprendimus;
  31. c)žiūri, kad būtų laikomasi tvarkos;
  32. d)kaip numatyta šiose taisyklėse visapusiškai vadovauja sesijos eigai;
  33. e)paskiria tokius sesijos komitetus, kuriuos nurodo Komisija. 2. Nesant pirmininkui arba pirmininko prašymu, jo funkcijas vykdo pirmasispirmininko pavaduotojas, o pastarajam nesant – antrasis pirmininko pavaduotojas. 3. Pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, kai jis veikia kaip pirmininkas, nebalsuoja, o jų vyriausybėms atstovauja kitas jų delegacijos narys. 4. Sekretorius laikinai vykdo pirmininko pareigas, jei pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai negali eiti pareigų. IX taisyklė Balsavimo mechanizmai ir procedūros 1. Išskyrus šios taisyklės 4 dalyje nurodytus atvejus, balsavimas plenarinių posėdžių metu vyksta žodiškai arba rankų pakėlimu, išskyrus kai vykdomas vardinis balsavimas, jei pagal Susitarimą arba šias taisykles reikalinga speciali balsų dauguma, arba jei vardinio balsavimo reikalauja kuri nors delegacija. 2. Vardinis balsavimas vykdomas kviečiant delegacijas pagal prancūzų kalbos abėcėlę. 3. Vardinio balsavimo protokoluose nurodomas kiekvieno delegato atiduotas balsas ir visi susilaikiusieji. 4. Balsavimas dėl klausimų, susijusių su asmenimis, išskyrus Komisijos ir jos komitetų pareigūnų rinkimus, vykdomas slaptu balsavimu. 5. Kai nė vienas kandidatas į postą per pirmąjį balsavimą negauna balsų daugumos, rengiamas antrasis balsavimas dėl tų dviejų kandidatų, kurie surinko didžiausią skaičių balsų. Jei antrojo balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, pirmininkas išrenka vieną iš kandidatų burtų keliu. 6. Jei Komisijos balsai pasiskirsto po lygiai balsuojant dėl konkretaus klausimo, išskyrus rinkimus, antrasis balsavimas rengiamas šios sesijos antrojo posėdžio metu. Jei Komisijos balsai ir vėl pasiskirsto po lygiai, pasiūlymas laikomas atmestu. 7. Balsavimo mechanizmus ir kitus susijusius klausimus, konkrečiai nenustatytus Susitarime ar šiose taisyklėse, reglamentuoja mutatis mutandis Organizacijos Bendrųjų taisyklių nuostatos. X taisyklė Komitetai 1. Įsteigiamas Akvakultūros komitetas, kuriame gali dalyvauti visos Komisijos narės ir kuris:
  34. a)stebi akvakultūros veiklos regione vystymąsi ir tendencijas;
  35. b)stebi akvakultūros vykdymo ir aplinkos sąveiką;
  36. c)prižiūri ir vadovauja keturių tinklų, sukurtų vykdant Medrap II veiklą, darbui, ypač stebėdamas pažangą ir vertindamas pasiūlytas įvairių tinklų programas bei per FAO sekretoriatą vadovaudamas SIPAM tinklo darbams;
  37. d)siekia gauti papildomos paramos, kuria būtų papildytas tų institucijų indėlis, kurios remia sukurtus tinklus, t.y. CIHEAM, MAP-PAP/RAC ir FAO, bei pagerintas keturių tinklų darbas;
  38. e)vykdo kitas pareigas, susijusias su akvakultūros rėmimu ir vystymu, kurias jam gali perduoti Komisija. 2.
  39. a)Įsteigiamas Mokslo patariamasis komitetas, kuris teikia su Komisijos darbu susijusią mokslinę, socialinę ir ekonominę informaciją, duomenis ar konsultacijas.
  40. b)Komitete gali dalyvauti visos Komisijos narės. Kiekviena Komisijos narė gali paskirti komiteto narį, o prie nario gali prisijungti ekspertai.
  41. c)Komitetas gali įsteigti darbo grupes, kurios analizuotų duomenis ir teiktų Komitetui patarimus dėl bendrų išteklių būklės.
  42. d)Komitetas savarankiškai teikia patarimus dėl techninių ir mokslinių bazių priimant sprendimus dėl žvejybos išteklių išsaugojimo ir tvarkymo, įskaitant ir jų biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus; šis komitetas visų pirma: 1) vertina informaciją, kurią pateikė narės ir atitinkamos žvejybos organizacijos ar programos dėl sugauto laimikio, žvejybos pastangos, ir kitus žvejybos išsaugojimui ir tvarkymui aktualius duomenis; 2) teikia patarimus Komisijai dėl žvejybos sektoriaus išsaugojimo ir tvarkymo; 3) nustato bendras tyrimų programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą; 4) vykdo kitas funkcijas ar pareigas, kurias jam gali perduoti Komisija.
  43. e)narės įpareigojamos teikti informaciją apie sugautus laimikius ir kitus su komiteto funkcijomis susijusius duomenis tokiu būdu, kad Komitetas galėtų vykdyti šia straipsnio dalimi jam nustatytas pareigas. 3. Komisija gali įsteigti kitus komitetus ir darbo grupes, kuriuos ji mano esant reikalingus. 4. Pagal šią taisyklę steigiant komitetus ir darbo grupes vadovaujamasi Susitarimo VII straipsnio 4 dalies nuostatomis. 5. Tokių komitetų ir darbo grupių veiklą reguliuoja mutatis mutandis Komisijos darbo tvarkos taisyklės. XI taisyklė Biudžetas ir finansai 1. Išskyrus, kai šiose taisyklėse nurodyta kitaip, Komisijai taikomi Organizacijos finansų nuostatai kartu su jais paremtomis administracinės veiklos instrukcijomis, memorandumu ir normomis. 2. Pasiūlytas sekančio finansinio laikotarpio Komisijos biudžetas, susidedantis iš pasiūlytų sekretoriato išlaidų, taip pat skirtų ir leidiniams bei informaciniams pranešimams, pasiūlytų pirmininko ir pirmininko pavaduotojų kelionės išlaidų jiems atliekant Komisijos darbą tarp sesijų, ir, jei yra, komitetų išlaidų, pritarus Komisijai perduodamas svarstyti Generaliniam direktoriui rengiant bendrą Organizacijos biudžeto sąmatą. 3. Konferencijai patvirtinus Komisijos biudžetą kaip bendrojo Organizacijos biudžeto dalį, Komisijos biudžete nustatomos ribos, kurių neviršijant lėšos gali būti skirtos Konferencijoje patvirtintiems tikslams. 4. Visi bendri projektai prieš pradedant juos įgyvendinti perduodami Organizacijos tarybai ar konferencijai. XII taisyklė Stebėtojų dalyvavimas 1. Tarptautinių organizacijų dalyvavimą Komisijos darbe ir Komisijos santykius su tokiomis organizacijomis reglamentuoja atitinkamos Organizacijos nuostatos, taip pat ir Organizacijos konferencijos ar Tarybos patvirtintos santykių su tarptautinėmis organizacijomis taisyklės. 2. Organizacijos narėms ir asocijuotosioms narėms, kurios nėra Komisijos narės, jų prašymu Komisijos ir jai pavaldžių institucijų sesijose gali atstovauti stebėtojai. 3. Valstybės, kurios nėra Komisijos narės, Organizacijos narės arba asocijuotosios narės, tačiau yra Jungtinių Tautų, bet kurių JT specializuotųjų agentūrų arba Tarptautinės atominės energetikos agentūros narės, gali, pateikusios prašymą ir gavusios Organizacijos tarybos ir Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos sutikimą, dalyvauti Komisijos ir jai pavaldžių institucijų sesijose stebėtojų statusu, laikantis Konferencijos patvirtintos Principų formuluotės, susijusios su stebėtojų statuso tautoms suteikimu. 4. Išskyrus, kai Komisija atvirai nusprendžia kitaip, stebėtojai gali lankytis plenariniuose Komisijos posėdžiuose ir dalyvauti bet kurio techninio komiteto tų sesijų metų vykstančiose diskusijose, į kurias jie gali būti pakviesti. Jokiu būdu jiems nesuteikiama teisė balsuoti. XIII taisyklė Bendri projektai Remiant Susitarimo III straipsnio 1 dalies e punkte nustatytus bendrus projektus ir tyrimus, vykdomus už Susitarimo preambulėje nurodyto regiono ribų, gali būti sudaromi susitarimai su vyriausybėmis, kurios nėra Komisijos narės. Visus šiuos susitarimus sudaro Organizacijos Generalinis direktorius. XIV taisyklė Dokumentai, ataskaitos ir rekomendacijos 1. Rengiamos kiekvieno Komisijos plenarinio posėdžio ir kiekvieno komiteto susitikimo santraukų dokumentai, kurie kaip galima greičiau išdalinami dalyviams. 2. Rengiama kiekvienos Komisijos sesijos eigos santrauka, kuri skelbiama sykiu su tokiomis komitetų ataskaitomis, techniniais ir kitais dokumentais, kuriuos Komisija mano esant tikslingus. 3. Kiekvienos sesijos metu Komisija patvirtina ataskaitą, pateikiančią jos požiūrį, rekomendacijas, rezoliucijas ir sprendimus, taip pat, kai reikalaujama, ir informaciją apie mažumos nuomonę. 4. Pagal Susitarimo V straipsnio nuostatas, Komisijos išvados ir rekomendacijos perduodamos Organizacijos Generaliniam direktoriui baigiantis kiekvienai sesijai, kuris išdalina jas Komisijos narėms, tautoms ir tarptautinėms organizacijoms, kurioms buvo atstovaujama sesijų metu, ir sudaro galimybę susipažinti su jomis kitoms Organizacijos narėms ir asocijuotosioms narėms. 5. Į rekomendacijas, turinčias strateginę, programinę ir finansinę reikšmę Organizacijai, Generalinis direktorius per Organizacijos tarybą atkreipia Konferencijos dėmesį dėl tolimesnių veiksmų. 6. Pagal ankstesniosios dalies nuostatas pirmininkas gali kreiptis į Komisijos nares su prašymu pateikti Komisijai ar Generaliniam direktoriui informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi Komisijos pateiktų rekomendacijų pagrindu. XV taisyklė Rekomendacijos narėms 1. Komisija gali pateikti narėms rekomendacijas dėl veiksmų sprendžiant bet kurį klausimą, susijusį su funkcijomis, aprašytomis Susitarimo III straipsnyje. 2. Sekretorius Komisijos vardu priima narių atsakymus į tokias rekomendacijas ir parengia tokių informacinių pranešimų santrauką ir analizę, kurios pateikiamos kitoje sesijoje. XVI taisyklė Susitarimo pataisos 1. Susitarimo X straipsnyje numatytus pasiūlymus dėl Susitarimo pataisų gali pateikti bet kuri narė sekretoriui skirtu informaciniu pranešimu. Sekretorius iš karto, kai gauna šiuos pasiūlymus, perduoda visoms narėms ir Generaliniam direktoriui tokių pasiūlymų dėl pataisų kopiją. 2. Sesijos metu Komisija nesiima jokių veiksmų dėl Susitarimo pataisų pasiūlymo, išskyrus, kai toks pasiūlymas yra įtrauktas į preliminarią sesijos darbotvarkę. XVII taisyklė Taisyklių suspendavimas ir dalinis keitimas 1. Pagal Susitarimo nuostatas bet kuri iš ankščiau paminėtų taisyklių, išskyrus IV, V taisykles, X taisyklės 3 ir 4 dalis, XI, XII taisykles, XIV taisyklės 4 dalį ir XVI taisyklę, gali būti suspenduota bet kurios delegacijos iniciatyva, bet kuriame Komisijos plenariniame posėdyje atidavus balsų daugumą, jei apie tai paskelbta Komisijos plenariniame posėdyje, o pasiūlymo dėl suspendavimo kopijos yra išdalinamos delegacijoms ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio, kuriame numatoma imtis veiksmų. 2. Šių taisyklių pataisos arba papildymai gali būti patvirtinti bet kurios delegacijos iniciatyva dviejų trečdalių Komisijos narių balsų dauguma bet kuriame Komisijos plenariniame posėdyje, jei apie tai paskelbta Komisijos plenariniame posėdyje, o pasiūlymo dėl pataisų ar papildymų kopijos yra išdalinamos delegacijoms ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame numatoma imtis veiksmų 3. Bet kokia XVI taisyklės pataisa, kuri gali būti priimta pagal šios taisyklės 2 dalies nuostatas, nepradeda galioti iki kitos Komisijos sesijos. XVIII taisyklė Oficialiosios kalbos 1. Komisijos oficialiosios kalbos yra tokios Organizacijos kalbos, kurias nustato Komisija. Delegacijos gali naudoti bet kurią iš šių kalbų sesijų metu ir savo ataskaitose bei pranešimuose. Neoficialiąją kalbą naudojanti delegacija užtikrina vertimą į vieną iš oficialiųjų kalbų. 2. Susitikimų metu vertimą į vieną ar kelias oficialiąsias kalbas užtikrina sekretoriatas, kai to prašo vienas iš dalyvaujančių delegatų. 3. Ataskaitos ir informaciniai pranešimai skelbiami tomis kalbomis, kuriomis jie pateikiami, o reikalaujant Komisijai, gali būti skelbiamos išverstos dokumentų santraukos.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.