← Lietuva

Išrašas

Išrašas Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS Lietuvos Respublikos Seimo 2004-10-28 Nr. 102 s-608 Posėdžių sekretoriatui POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2004-10-28 Vilnius SVARSTYTA: Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 44

(1)straipsniu ir dvidešimt septintuoju
(1)skirsniu bei keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios" projektui Nr. IXP-3784(2SP). Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  1. Seimo Teisės departamentas
  2. Keičiamo Seimo statuto (toliau – Statuto) 4 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje reikėtų ištaisyti korektūros klaidą – vietoj žodžio “išrinktą” rašyti žodį “išrinkto”. Taip pat taisytina korektūros klaida projekto 3 straipsnio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje – čia reikėtų išbraukti vieną iš įrašytų dviejų jungtukų “ir”. Pritarti
  3. Statuto 9 straipsnio 6 punkte žodžio “vienas” reikėtų atsisakyti, kadangi projektu siūlomą Statuto 9 straipsnio 6 punkto redakciją, pagal kurią Seimo narys turi teisę “vienas rengti ir teikti Seimui <...> įstatymų ir kitų teisės aktų projektus <...>” galima būtų suprasti taip, kad Seimo narys projekto parengimui negali pasitelkti pvz., reikiamų specialistų bei neturi teisės teikti projekto (t.y., realizuoti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę) kartu su kitais Seimo nariais. Pritarti
  4. Statuto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta Seimo nario pareiga nuolat susitikinėti su rinkėjais ir jiems atsiskaityti už savo veiklą. Nuostata, kad Seimo narys turi atsiskaityti rinkėjams už savo veiklą yra diskutuotina pagal savo santykį su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvo mandato principu, kurio esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Todėl vykdyti rinkėjų valią ir atsiskaityti jiems Seimo narys nėra įpareigotas. Pritarti Sąvoką “atsiskaityti” pakeisti į sąvoką “informuoti”
  5. Statuto 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos reikalų komiteto nariais turi būti skiriami Seimo nariai, turintys teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši nuostata tikslintina pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 8 straipsnį, kuriame numatyta, kad eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančių žinių naudojimu ar jų apsauga, gali tik atitinkamus leidimus turintys asmenys. Nepritarti Teisė turi būti suprantama, ir kaip leidimų turėjimas
  6. Manytume, kad Statuto 61 straipsnio 9 punkte žodį “vertinimo” reiktų keisti į žodį “derinimo” kaip geriau atspindintį pozicijos formavimo proceso eigą, be to, nebeaišku, koks santykis tarp formulavime vartojamų žodžių “vertinimo procese” ir “įvertinti pozicijos pateikimą”, t.y. ar tai nėra to pačio proceso dalis, tuo pačiu ir perteklinės sąvoka. Tokią pačią pastabą taikytume ir Statuto 68 straipsnio 10 punktui. Nepritarti Komitetas redagavo šią sąvoką.
  7. Statuto 135 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodomi projekto pirminiai siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant projektą. Vertinant čia vartojamą sąvoką “pirminiai siūlytojai” nelabai aišku, kokie subjektai turimi galvoje – piliečiai, kreipęsi pvz., į Seimo narius dėl kokių nors teisės aktų priėmimo ar keitimo, kokie nors juridiniai asmenys ar pan. Be to, neaišku, kokiu tikslu šie pirminiai siūlytojai turėtų būti nurodomi, kokios šio nurodymo teisinės pasekmės. Svarstytinas ir Statuto 135 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos “asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant projektą” santykis su šio straipsnio 3 dalies 13 punkte vartojama sąvoka “įstatymo projekto autorius ar autorių grupė”. Nelabai aišku, ar čia turimi omenyje tapatūs ar skirtingi subjektai. Todėl Statuto 135 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija tikslintina. Kita vertus, siūlytume Statuto 135 straipsnio 3 dalies 13 punkte vartojamą sąvoką “įstatymo projekto autorius ar autorių grupė” tikslinti atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas nėra autorinės teisės dalykas. Todėl siūlytume vartoti sąvoką “įstatymo projekto rengėjas ar rengėjų grupė”. Šio straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad projekto aiškinamajame rašte turės būti nurodyta kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Nevisiškai aišku, dėl kokių motyvų, vertinant projekto poveikį kriminogeninei situacijai, korupcija yra išskirta iš kitų nusikalstamų veikų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto įtakos kriminogeninei situacijai vertinimas jau savaime apima ir įtaką korupcijai. Taip pat pagal projekto nuostatą reikėtų suprasti, kad kiekvienas teisės aktas turės būti vertinamas tiek 6 punkte, tiek 7 punkte numatytais aspektais. Toks reikalavimas kelia abejonių, nes projektų rengėjai bus įpareigoti bet kokį teikiamą Seimui teisės aktą vertinti aiškinamajame rašte numatytais aspektais. Pažymėtina, kad Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme yra numatyta, kad derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę. Todėl projekto nuostata turėtų būti derinama su Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatomis. Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Komitetas jau apsisprendė dėl šios sąvokos. Pirminių siūlytojų nurodymas gali pagelbėti nustatyti interesų konfliktą Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas nedraudžia reikalauti teisės akto projekto vertinimo tam tikrais aspektais. Tie patys argumentai kaip ir ankstesnei pastabos daliai
  8. Statuto 136 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad dėl projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) parengia išvadas, ar šis projektas atitinka (greta kitų įvardytų kriterijų) teisėkūros principus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančiuose teisės aktuose teisėkūros principai nėra įtvirtinti, todėl projekto atitikties šiems principams įvertinimas būtų sunkiai realizuojamas praktiškai. Be to, Statuto 136 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad Teisės departamentas turėtų parengti išvadas, ar kartu su projektu pateikiami dokumentai atitinka Statuto reikalavimus. Analizuojant šią normą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Statuto 135 straipsnį kartu su projektu turėtų būti teikiamas projekto aiškinamasis raštas, ryšium su projekto priėmimu keistinų (ar priimtinų) teisės aktų projektai, projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados, kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Pažymėtina, kad Statutas nustato reikalavimus tik teisės aktų projektams bei jų aiškinamiesiems raštams. Todėl kitų, su projektu pateiktų dokumentų įvertinimas Statuto reikalavimų požiūriu yra negalimas. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad dalies su projektu pateikiamų dokumentų (pvz. finansinių skaičiavimų, prognozių, pajamų ir išlaidų sąmatų, europinės ar pasaulinės praktikos apžvalgų, statistinių duomenų, pretendentų užimti tam tikras pareigas, į kurias skiria Seimas, gyvenimo aprašymų ir pan.) įvertinimas arba reikalauja specialių profesinių žinių, kurių Teisės departamente dirbantys teisininkai neturi, arba yra tiesiog netikslingas (pvz., gyvenimo aprašymo). Todėl, su projektu pateiktų dokumentų įvertinimas būtų problematiškas ir šiuo požiūriu. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, reikėtų iš esmės tikslinti, kokius kartu su projektu pateiktus dokumentus Teisės departamentas turėtų įvertinti, atsižvelgiant į Statuto nuostatų turinį, Teisės departamento uždavinius ir funkcijas bei praktines galimybes. Pritarti iš dalies Pritarus Seimo nario Č.Juršėno siūlymui visas straipsnis yra išbraukiamas.
  9. Statuto 137 straipsnio 3 dalyje vietoje sąvokos “nagrinėjami” reikėtų vartoti Statuto galiojančioje redakcijoje įtvirtintą terminą “svarstomi”. Terminas “svarstomi” atitiktų ir įstatymų leidybos proceso stadijų pavadinimus: projekto pateikimas, projekto svarstymas pagrindiniame komitete, projekto svarstymas Seimo posėdyje, projekto priėmimas. Pritarti
  10. Statuto 155 straipsnio 5 dalyje pateiktoje formuluotėje “<...> iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje naujos pataisos <...>” vietoje sąvokos “projekto svarstymo” reikėtų vartoti sąvoką “projekto priėmimo”, kadangi Statuto 155 straipsnyje reglamentuojamas projekto pataisų ir papildymų pateikimas kitoje įstatymų leidybos proceso – įstatymo projekto priėmimo Seimo posėdyje - stadijoje ( Statuto 155 straipsnis dėstomas dvidešimt trečiajame skirsnyje “Įstatymo projekto priėmimas Seimo posėdyje”). Būtent sąvoka “projekto priėmimas” vartojama ir kitose šio straipsnio dalyse. Nepritarti Ši sąvoka vartojama ir galiojančioje keičiamos straipsnio dalies redakcijoje, be to ji vartojama plačiąja prasme.
  11. Statuto 155 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iki įstatymo projekto priėmimo Seimo posėdyje Teisės departamentas turėtų pateikti išvadą dėl naujų pataisų, papildymų bei išbraukymų. Šios nuostatos realizavimas yra keblus dėl šių motyvų: 1) nenustatyti kriterijai (pagrindai), pagal kuriuos Teisės departamentas turėtų vertinti naujas pataisas, papildymus bei išbraukymus. Kita vertus, Statutas nenustato jokių reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti pataisos, papildymai bei išbraukymai. 2) reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad įtvirtinus tokią Teisės departamento funkciją žymiai išaugtų darbo apimtys, nes kai kuriems įstatymų projektams yra pateikiamos dešimtys pataisų ar papildymų arba jų apimtys yra didelės, o subjektų, turinčių teisę teikti pataisas ar papildymus, ratas yra labai platus. Pagal Statuto 155 straipsnio 1 dalį, Teisės departamentas turi pateikti išvadą dėl Seimui priimti teikiamo įstatymo projekto. Šioje dalyje nustatyta, kad projektas Teisės departamentui turi būti perduotas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki jo priėmimo. Tačiau praktiškai šio termino kartais yra nepaisoma ir projektas išvadai parengti Teisės departamentui yra perduodamas jo priėmimo dienos išvakarėse arba net ir priėmimo Seimo posėdyje dieną. Tuo tarpu pagal Statuto 155 straipsnio 3 dalį projekto pataisos, papildymai bei išbraukymai turi būti įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą. Tokios situacijos kontekste pataisų, papildymų bei išbraukymų vertinimas ir išvados dėl jų rengimas galėtų būti ganėtinai formalus, nes tuo pat metu gali tekti rengti išvadas ir dėl projekto, ir dėl jo pataisų, papildymų bei išbraukymų. Reikėtų pasvarstyti, ar tokia padėtis nesudarytų prielaidų labai formalizuoti Teisės departamento darbą ir nepadarytų neigiamos įtakos šio darbo kokybei. 3) neaiškūs terminai, per kuriuos Teisės departamentas turėtų parengti ir pateikti išvadą dėl pataisų, papildymų bei išbraukymų. Statuto 155 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “įstatymo projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą”. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki įstatymo projekto priėmimo pagrindinis komitetas turi būti įvertinęs Teisės departamento išvadas. Pagal to pat straipsnio 5 dalį iki įstatymo projekto priėmimo Seimo posėdyje naujos pataisos, papildymai bei išbraukimai turi būti apsvarstyti pagrindiniame komitete ir dėl jų turi būti pateikta Teisės departamento išvada. Tokio reglamentavimo kontekste nėra visai aišku, iki kada Teisės departamentas turėtų pateikti išvadas dėl projekto pataisų, papildymų bei išbraukymų – iki pagrindinio komiteto posėdžio, iki Seimo posėdžio, kuriame numatytas projekto priėmimas, pradžios, iki projekto priėmimo Seimo posėdyje laiko ar kt. 4) pagal Statuto normas bei susiformavusią įstatymų leidybos praktiką Teisės departamento išvados yra neprivalomos įstatymų leidėjui ir iš esmės yra vertinamos kaip tam tikri pasiūlymai tobulinti įstatymo projekto tekstą. Teisės departamento išvadas kartu su kitais gautais pasiūlymais, specialistų, valstybės institucijų vertinimais įvertina Seimo nariai – Seimo komitetų išvadų rengėjai – kartu su komitetų sekretoriatų patarėjais, o sprendimas pritarti ar nepritarti visiems pasiūlymams bei išvadoms (taip pat ir Teisės departamento) priimamas Seimo komitetuose balsuojant šių komitetų nariams. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamento išvada dėl pataisų, papildymų bei išbraukymų gali būti vertinama kaip “pasiūlymu dėl pasiūlymų”, todėl nelabai aiški jos paskirtis. Kita vertus, problematiškas taptų ir veiklos bei atsakomybės paskirstymas tarp Teisės departamento ir Seimo komitetų sekretoriatų. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus reikėtų įvertinti siūlomas Statuto 155 straipsnio 5 dalies novelas platesniame kontekste, o apsisprendus nustatyti Teisės departamentui pareigą rengti išvadas dėl įstatymo projekto pataisų, papildymų bei išbraukymų, aiškiai reglamentuoti reikalavimus šioms pataisoms, papildymams bei išbraukymams, kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti vertinama bei nustatyti pakankamus terminus išvadoms dėl pataisų, papildymų bei išbraukymų parengti. Atsižvelgti Komitetas pritarė naujai šio straipsnio redakcijai pateiktai Seimo nario Č. Juršėno
  12. Siūlytume Statuto 1802 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jų turinį dėstyti pagal vienodą principą, be to, šio straipsnio 1 dalyje antrą sakinį “Šis komitetas taip pat” keisti žodžiu “Įskaitant”, kadangi pagal dabartinį formulavimą susidaro neteisingas įspūdis, jog 1 dalies punktuose išvardinti variantai yra papildoma komiteto kompetencija. Taip pat manytume, kad pagal šio straipsnio 3 dalį sprendimą perduoti klausimus svarstyti į Seimo plenarinį posėdį galėtų priimti ne tik Europos reikalų komiteto ar Užsienio reikalų komiteto pirmininkai, bet ir patys komitetai. Nepritarti Norma pakankamai aiški
  13. Siūlytume tikslinti Statuto 1803 straipsnio 3 dalyje minimą papildomos informacijos reikalavimą, nes neaišku, kokia informacija turima omenyje. Siūlytume šią nuostatą susieti su pozicijos turiniu, kuris pateikiamas 1807 straipsnio 2 dalyje. Nepritarti Informacijos turinys pakankamai aiškiai apibrėžtas
  14. Manytume, kad bendradarbiavimo su Vyriausybe efektyvumo tikslu Statuto 1804 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatytas tik vienas komitetas perduodantis išvadas dėl prioritetų nustatymo Vyriausybei, kitaip yra didelė informacijos dubliavimo, institucijos vidinio nesuderinimo tikimybė. Siūlytume nustatyti, kad apibendrintas išvados dėl prioritetų projektas svarstomas bendrame Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir ten suderintas perduodamas Vyriausybei. Pritarti Šią dalį išdėstyti taip: “
  15. Seimo Europos reikalų komitetas arba ir Užsienio reikalų komitetas, gavę Seimo komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir perduoda Vyriausybei.
  16. Statuto1806 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog “specializuotas komitetas, svarstydamas subsidiarumo klausimą, apsvarsto Teisės departamento išvadą”. Atsižvelgdami į tai, kad šiame sakinyje suformuluota pareiga Teisės departamentui yra nekonkreti, be to, nenurodomas išvados tikslas, siūlytume šį sakinį keisti: “Teisės departamentas specializuoto komiteto posėdžiui parengia išvadą dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.” Nepritarti Norma pakankamai aiški. Aišku, kad išvada turės būti dėl subsidiarumo, kitaip nebūtų prasmės ją svarstyti
  17. Statuto 1807 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad yra paskiriamas komiteto narys, atsakingas už dalyvavimą pozicijos rengimo ir derinimo procese. Manytume, kad ankstesnis formulavimas “atsakingas asmuo” buvo tinkamesnis siekiant užtikrinti efektyvų dalyvavimą pozicijos rengimo ir derinimo procese, įskaitant ir dalyvavimą pozicijos rengimo darbo grupių posėdžiuose bei visą žemesniąją pozicijos rengimo grandį. Nepritarti Seime pagrindinį vaidmenį vaidina Seimo nariai, o ne tarnautojai
  18. Svarstytina, ar nereikėtų projektu siūlomo Statuto 18018 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąvoką “parlamentinė išlyga” perkelti į 1801 straipsnį, taip pat ir 18024 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką “komitetas” perkelti į 1801 straipsnį. Nepritarti Pasirinktas dėstymas aiškesnis Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  19. Biudžeto ir finansų komitetas Pritarti Seimo nario Broniaus Bradausko p a s i ū l y m a m s Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78,113, 135, 136, 137, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 441 straipsniu ir dvidešimt septintuoju1 straipsniu bei keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios" projektui Nr.IXP-3784(2SP). Nepritarti Komitetas nepritarė Seimo nario B.Bradausko siūlymui, todėl ir komiteto siūlymui nepritarta.
  20. Seimo narys B.Bradauskas
  21. Projekto IXP-3784(2SP) 8 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 6 dalies pabaigoje siūlau įrašyti papildomą sakinį "Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi du pavaduotojus" (šis sakinys yra šiuo metu galiojančiame įstatyme), ir visą 6 dalį išdėstyti taip: "
  22. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi du pavaduotojus." Nepritarti Komitetas jau priėmė sprendimą šiuo klausimu
  23. Projekto IXP-3784(2SP) 14 straipsniu keičiamo įstatymo 135 straipsnio 3 dalį siūlau papildyti nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: "6) bazinis bei išplėstinis poveikio atitinkamai sričiai, ekonomikai, socialinei aplinkai ir valstybės finansams įvertinimas;" Šis pasiūlymas teikiamas palaikant panašų Seimo Užsienio reikalų komiteto išvadoje pateiktą pasiūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, argumentuodamas, jog neaiški "bazinio ekonominio poveikio įvertinimo" sąvokos reikšmė. Šis argumentas nėra pagrįstas, nes "bazinio ekonominio poveikio įvertinimas", taip pat "bazinis ir išplėstinis poveikio atitinkamai sričiai, ekonomikai, socialinei aplinkai ir valstybės finansams įvertinimas" šiuo metu yra apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.276 patvirtinta Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika (Žin., 2003, Nr.23-975). Nepritarti Komitetas jau apsisprendė šiuo klausimu. Negalima sąvokų aiškinimo klausimus sieti su vyriausybės teisės aktais, kadangi tai prieštarauja valdžių padalijimo principui.
  24. Projekto IXP-3784(2SP) 14 straipsniu keičiamo įstatymo 135 straipsnio 3 dalies 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktus siūlau laikyti atitinkamai 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 punktais. Nepritarti Kadangi nepritarti antrajai pastabai.
  25. Seimo narė B.Vėsaitė Siūlau Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 44
(1)straipsniu ir dvidešimt septintuoju
(1)skirsniu bei keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios" projekto Nr. IXP-3784(2SP) Seimo statuto 18023 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “
  1. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigūnų kandidatūras Seimas mutatis mutandis svarsto pagal Statuto 199 – 202 straipsniuose nustatytą procedūrą.” Nepritarti Sąvoka “mutatis mutandis” reiškianti tarpusavio pakeičiamumą, taikymą esant galimybei, šiame kontekste nevartotina, kadangi suteiktų nepagrįstą diskrecijos teisę valstybės institucijoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  2. Seimo narys Č.Juršėnas
  3. 1 straipsniu keičiamo statuto 4 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio “išrinktą” įrašyti žodį “išrinkto” ir visą 7 dalį išdėstyti taip: “
  4. Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Seimo narys, negalintis atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties, prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ši ypač svarbi pateisinama priežastis. Seimo narys, išrinktas vėliau, prisiekia artimiausiame Seimo posėdyje.” Pritarti Kaip Teisės departamento
  5. 2 straipsniu keičiamo statuto 9 straipsnio 6 punkte išbraukti žodį “vienas” ir jį išdėstyti taip: “6) vienas rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;”. Pritarti Kaip Teisės departamento
  6. 4 straipsniu keičiamo statuto 12 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “ir jiems atsiskaityti už savo veiklą” ir ją išdėstyti taip: “
  7. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus bei savivaldybių tarybų narius.” Pritarti iš dalies Sąvoką “atsiskaityti” pakeisti į sąvoką “informuoti”
  8. 7 straipsniu keičiamo statuto 441 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “taip pat Seimo valdybos nariai” ir ją išdėstyti taip: “
  9. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 ir ne daugiau kaip iš 25 Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Atstovus frakcijos deleguoja iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų, frakcijų narių, atsakingų už Europos Sąjungos klausimus. Tikslus komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinama Seimo nutarimu. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo valdybos nariai.” Pritarti
  10. 13 straipsnyje vietoj skaičiaus “135” įrašyti skaičių “113” ir po žodžių “ne mažiau kaip pusė” įrašyti žodį “visų” ir jį išdėstyti taip: “13 straipsnis. 113 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 135 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “
  11. Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir šio statuto nustatytus atvejus. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.” Pritarti
  12. 14 straipsniu keičiamo statuto 135 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: “135 straipsnis. Teikiamo registruoti projekto reikalavimai 1.Įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
  13. Teikiamą Seimui svarstyti projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai. Kai įstatymo projektą Seimui teikia Lietuvos Respublikos piliečiai Konstitucijos suteikta teise, jį pasirašo iniciatorių įgalioti atstovai, taip pat kartu su projektu pateikiami įstatymo nustatyta tvarka surinkti piliečių parašai.
  14. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: 1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą; 1) parengto projekto tikslai ir uždaviniai; 2) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai; 3) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai sureglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių teigiamų rezultatų laukiama; 4) galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; 6) kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai; 7) kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai; 5) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą; 6) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus; 7) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys; 8) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai); 9) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; 10) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai; 11) aprašantieji terminai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant aprašančiuosius terminus pagal Europos žodyną Eurovoc; 12) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
  15. Įstatymų projektų iniciatoriai prie aiškinamojo rašto prideda teikiamo įstatymo pakeitimų projekto lyginamąjį variantą, kuriame išdėstoma pakeitimų esmė. Naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai išryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. Jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas. Jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ar punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas (perbrauktas plona linija). Jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius.
  16. Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas įstatymo ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.
  17. Statuto V dalies reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektams (toliau šiame skirsnyje - įstatymų projektai), išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.
  18. Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo arba kurio nors jo straipsnio papildymo ar pakeitimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.” Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Atsirado pritarus J.Razmos pasiūlymui Buvo pradiniame projekte. Neaiškūs
  19. Išbraukti 15 straipsnį. Pritarti Komitetas jau buvo apsisprendęs šiuo klausimu. 1 dalis buvo pradiniame projekte, o 2 d. atsirado pritarus G. Steponavičiaus pasiūlymui
  20. 16 straipsniu keičiamo statuto pakeisti 137 straipsnio 3 dalį ir straipsnį papildyti 4 dalimi ir išdėstyti ją taip:
  21. “
  22. Jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, Seimo komitete ir svarstymo Seimo posėdyje metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų.”
  23. “
  24. Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu,. o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.” Pritarti
  25. Projektą papildyti nauju 17 straipsniu atitinkamai pakeičiant sekančių straipsnių numeraciją ir išdėstyti taip: “17 straipsnis. 149 straipsnio 1 dalies pakeitimas 149 straipsnis. Įstatymo projekto svarstymas pagrindinio komiteto posėdyje
  26. Ne vėliau kaip likus 3 4 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas turi būti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio. Tuo pačiu metu Posėdžių sekretoriatui turi būti pateiktas pagal svarstymų klausymuose rezultatus komiteto išvadų rengėjų pataisytas ir pasirašytas įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus yra atsižvelgiama, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti įstatymo projektą. Pritarti
  27. 17 straipsnyje keičiamo statuto 151 straipsnį papildyti 1 dalimi, pakeičiant sekančių dalių numeraciją ir jį išdėstyti taip: “
  28. Įstatymo projektas ir komiteto išvados išdalijamos Seimo nariams ne vėliau kaip 2 darbo dienos 72 valandos prieš Seimo posėdžio, kuriame svarstomas šis projektas, pradžią.” Pritarti
  29. 19 straipsnyje keičiamo statuto 155 straipsnio pakeisti ir jį išdėstyti taip: “
  30. Pagrindinis komitetas Seimui priimti privalo pateikti Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriaus (toliau – Dokumentų skyrius) iš naujo suredaguotą įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) taip pat pateikia išvadas dėl šio projekto. Projektai šiems skyriams turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš 3 4 darbo dienas iki jų priėmimo.
  31. Suredaguotas įstatymo projektas ir Teisės departamento išvados turi būti išdalyti Seimo nariams ir įteikti Respublikos Prezidentui bei Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 2 3 darbo dienas iki posėdžio.
  32. Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei išbraukimai, kuriuos, posėdžio metu posėdžio pirmininkui paskelbus, paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.
  33. Posėdžių sekretoriatas pataisas, papildymus bei išbraukimus perduoda pagrindiniam įstatymo projektą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalija visiems Seimo nariams. Iki įstatymo projekto priėmimo pagrindinis komitetas turi būti įvertinęs gautas pataisas, papildymus bei išbraukimus papildomo komiteto ir bei Teisės departamento išvadas dėl jų.
  34. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, projekto priėmime daroma ne trumpesnė kaip 24 valandų pertrauka, kurios metu pagrindiniame komitete turi būti apsvarstyti šie pasiūlymai bei Teisės departamento išvada dėl jų.
  35. Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai, neatitinkantys šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, nepriimami.” Pritarti
  36. 21 straipsnyje pakeisti keičiamo statuto 164 straipsnio 2 dalyje po žodžių “pagrindinis komitetas” įrašyti žodį “frakcija” ir ją išdėstyti taip: “
  37. Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Seimo pirmininką pavaduojantis jo pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė.” Pritarti
  38. 23 straipsniu keičiamo statuto 164 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: “164 straipsnis. Svarstymas ypatingos skubos tvarka
  39. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio jo pavaduotojo arba Vyriausybės motyvuotu teikimu, įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka.
  40. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/4 visų Seimo narių. 4
  41. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimtas per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje.
  43. Pagal ypatingos skubos tvarką Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka 155 straipsnio reikalavimai netaikomi ir priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po 3 valandų pertraukos, per kurią raštu pateikiamos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos, Teisės departamento išvadą dėl jų, ir projektas suredaguojamas Dokumentų skyriuje. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos raštu pateikiamos likus ne mažiau kaip 1 valandai iki projekto priėmimo pradžios.
  44. Atskirais atvejais projekto svarstymui gali būti paskirtas pagrindinis komitetas. , jeigu projektas išdalytas Seimo nariams ir įvykdyti šio statuto dvidešimt pirmojo skirsnio reikalavimai, o 155 straipsnio reikalavimai netaikomi, priėmimo procedūra gali būti pradėta po 2 valandų pertraukos, per kurią raštu pateikiamos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ir pagrindinio komiteto išvada.
  45. Dėl įstatymo ar Seimo nutarimo projekto, siūlomų svarstyti ypatingos skubos tvarka, turi būti pateikta Teisės departamento išvada. Projektas, turi būti suredaguotas Dokumentų skyriuje ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki priėmimo procedūros pradžios.” Nepritarti Net ir svarstant projektus ypatingos skubos tvarka turi būti pagrindinio komiteto išvada dėl projekto. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.