← Lietuva

(Darbinis variantas)

(Darbinis variantas) Autentiškas vertimas LR Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS dėl Šiaurės rytų Atlanto pakrančių ir vandenų apsaugos nuo taršos ISPANIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, MAROKO KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA, susirinkusios į 1990 m. spalio 17 d. Lisabonoje vykusią Konferenciją dėl Šiaurės rytų Atlanto pakrančių ir vandenų apsaugos nuo užteršimo angliavandeniliais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, ŽINODAMOS, kad žmonių aplinką apskritai ir ypač jūros aplinką būtina saugoti; PRIPAŽINDAMOS, kad Šiaurės rytų Atlanto vandenyno užteršimas angliavandeniliais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis gali kelti grėsmę jūros aplinkai apskritai ir ypač pakrantės valstybių interesams; PAŽYMĖDAMOS, kad minėtos taršos šaltinių yra daug, tačiau PRIPAŽINDAMOS, kad avarijų ir kitų teršimo incidentų, kuriuos sukėlė laivai ir stacionarios bei plūduriuojančios platformos, atveju būtina imtis specialių priemonių; SUINTERESUOTOS veikti greitai ir veiksmingai jūroje įvykus teršimo incidentui, kuris galėtų sukelti pavojų pakrantėms arba pakrantės valstybės susijusiems interesams, ir siekdamos sumažinti tokiu incidentu padarytą žalą; PABRĖŽDAMOS rimto pasiruošimo nacionaliniu lygiu svarbą kovojant su teršimo incidentais jūroje; be to, PRIPAŽINDAMOS, kad svarbu nustatyti valstybių tarpusavio pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo ryšius siekiant apsaugoti jų pakrantes ir susijusius interesus; taip pat PABRĖŽDAMOS atskirai ir kartu taikomų priemonių svarbą siekiant sumažinti teršimo incidentų jūroje riziką; ATSIŽVELGDAMOS į dabartinių regioninių susitarimų sėkmę, ypač Europos Bendrijų veiksmų planą, kuriuo tikslas – suteikti pagalbą, kai jūra labai užteršiama angliavandeniliais ar kitomis kenksmingomis medžiagomis, paskyrė savo įgaliotuosius atstovus, kurie, tinkamai pasikeitę visais įgaliojimais, SUSITARĖ: 1 straipsnis Šio Susitarimo Susitariančiosios Šalys (toliau – Šalys) įsipareigoja atskirai arba kartu imtis visų šiame Susitarime numatytų tinkamų priemonių, kad būtų pasiruošusios likviduoti teršimo incidentą jūroje, pavyzdžiui, užteršimą angliavandeniliais ar kitomis kenksmingomis medžiagomis. 2 straipsnis Šiame Susitarime: „teršimo incidentas“ – tai įvykis arba seka tos pačios kilmės įvykių, dėl kurių išmesta arba gali būti išmesta angliavandenilių ar kitų kenksmingų medžiagų ir kurie daro arba gali padaryti žalos jūros aplinkai, pakrantei arba pakenkti vienos arba daugiau Šalių susijusiems interesams ir dėl kurių reikia imtis padarinių likvidavimo priemonių arba kito pobūdžio skubių veiksmų; „angliavandeniliai“ – tai visų pavidalų nafta, ypač žalia nafta, mazutas, šlamai, angliavandenilio likučiai ir kiti rafinuoti produktai; „kitos kenksmingos medžiagos“ – tai visos medžiagos, išskyrus angliavandenilius, įskaitant kenksmingas atliekas, kurių išleidimas į jūros aplinką gali pakenkti žmonių sveikatai, ekosistemoms arba gyviesiems ištekliams, pakrantėms ar Šalių susijusiems interesams. 3 straipsnis Šio Susitarimo geografinio taikymo sritis – Šiaurės rytų Atlanto regionas, besiribojantis su kiekvienos Susitariančiosios Šalies išskirtinės ekonominės zonos išorine riba ir:

  1. a)į šiaurę – linija, iš rytų į vakarus nuvesta taip: prasideda nuo piečiausio Quessant (Ushant) salos taško ir toliau eina 48° 27' N lygiagrete iki susikirtimo su pietvakarių riba, nustatyta Susitarime dėl bendradarbiavimo kovojant su Šiaurės jūros užteršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis (Bonos susitarimas); tuomet eina minėtame Bonos susitarime nustatyta pietvakarių riba iki susikirtimo su linija, žyminčia Prancūzijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kontinentinio šelfo ribą, apibrėžtą 1977 m. birželio 30 d. arbitražo sprendimu; tuomet eina minėta linija iki tolimiausio vakarinio taško N, kurio koordinatės – 48° 09'00'' šiaurės ir 36'30'' vakarų lygiagretės;
  2. b)į rytus – 1976 m. vasario 16 d. Konvencijoje dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos (Barselonos konvencija) nustatyta vakarine riba;
  3. c)į pietus – Maroko Karalystės suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančių vandenų pietine riba. 4 straipsnis 1. „Kiekviena valstybė“ šio Susitarimo Šalis, prireikus kartu su suinteresuotomis pramonės, įskaitant laivybos pramonę, įmonėmis ir kitomis organizacijomis, savo teritorijoje, iš anksto nustatytose vietose, įrengia ir paruošia eksploatacijai minimalų įrangos kiekį, kad galėtų likviduoti išmestus angliavandeniliais ar kitas kenksmingas medžiagas. 2. Kiekviena Šalis sukuria nacionalinę teršimo incidentų jūroje prevencijos ir likvidavimo sistemą. Šioje sistemoje:
  4. a)aprašoma administracinė organizacija ir visų jos sudedamųjų dalių atsakomybė už taršos prevencijos ir likvidavimo priemonių ruošimą bei įgyvendinimą, o pirmiausia nurodoma nacionalinė valdžios institucija, atsakinga už tos Šalies ir kitų Šalių tarpusavio pagalbos klausimų sprendimą;
  5. b)apibūdinamas nacionalinis operatyvinis ryšių palaikymo centras, kuris yra atsakingas už šio Susitarimo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų pranešimų apie teršimo incidentų jūroje gavimą ir teikimą;
  6. c)pateikiamas nacionalinis veiksmų planas, skirtas tokių teršimo incidentų prevencijai arba likvidavimui. Minėtą veiksmų planą inter alia sudaro:
  7. i)angliavandenilių ar kitų kenksmingų medžiagų galimų išmetimo šaltinių nustatymas;
  8. ii)pavojuje esančių jautrių zonų ir pažeidžiamų išteklių bei jų apsaugos pirmenybės nustatymas; iii) turimos įrangos ir žmogiškųjų išteklių sąrašo sudarymas;
  9. iv)angliavandenilių ar kitų kenksmingų medžiagų laikymo ir šalinimo priemonių išvardijimas. 3. Be to, kiekviena Šalis atskirai arba bendradarbiaudama su kita Šalimi ar Šalimis, parengia personalo mokymo programas, kad būtų pagerintas už teršimo likvidavimą atsakingų institucijų pasiruošimas. 5 straipsnis 1. Šalys kartu parengia ir nustato gaires praktiniais, operaciniais ir techniniais bendrų veiksmų klausimais. 2. Siekdama palengvinti aktyvų bendradarbiavimą, kiekviena Šalis įsipareigoja teikti kitoms Šalims 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją ir informaciją apie:
  10. a)jos nacionalinius išteklius (įrangą ir darbuotojus), kurių uždavinys – tokios taršos prevencija ir likvidavimas, ir kurių dalis, įvykus teršimo incidentui, galėtų dalyvauti tarptautinės pagalbos veiksmuose suinteresuotų Šalių nustatytinomis sąlygomis;
  11. b)naujus tokios taršos išvengimo metodus ir naujus veiksmingus jos likvidavimo būdus;
  12. c)pagrindinius teršimo incidentus, dėl kurių jai teko imtis veiksmų. 6 straipsnis Pirmesniuose straipsniuose numatytas bendradarbiavimas taikomas ir tada, kai į jūrą išmetamos paketuose, krovinių konteineriuose, kilnojamuosiuose konteineriuose arba sunkvežimyje, priekaboje ar geležinkelio cisternoje esančios kenksmingos medžiagos. 7 straipsnis 1. Kiekviena Šalis reikalauja, kad įgaliojimus šioje srityje turintys jos pareigūnai, kapitonai ir kiti asmenys, atsakingi už su jos vėliava plaukiojančius laivus arba už jos jurisdikcijai priklausančiose zonose veikiančias jūrų platformas, nedelsdami praneštų apie kiekvieną jų laivuose ar platformose įvykusį incidentą, kurio metu buvo arba galėjo būti išmesti angliavandeniliai ar kitos kenksmingos medžiagos. Pranešimai apie laivuose įvykusius teršimo incidentus atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos parengtas nuostatas. 2. Kiekviena Šalis duoda instrukcijas jos jūrų inspekcijos ir kitų departamentų laivams ir lėktuvams, kuriose nurodo, kad jie turi nedelsdami pranešti apie kiekvieną jų pastebėtą teršimo incidentą, susijusį su angliavandeniliais ar kitomis kenksmingomis medžiagomis. 3. Kiekviena Šalis reikalauja, kad visų su jos vėliava plaukiojančių laivų kapitonai ir visų jos teritorijoje įregistruotų lėktuvų pilotai nedelsdami praneštų apie jų pastebėtus angliavandenilius arba kitas kenksmingas medžiagas, galinčias kelti pavojų vienos arba daugiau Šalių pakrantei ar susijusiems interesams, jų pobūdį ir apimtį. 8 straipsnis 1. Tik šiame Susitarime Šiaurės rytų Atlanto regionas skirstomas į šio Susitarimo 1 priede nurodytas zonas. 2. Šalis, kurios zonoje įvyksta teršimo incidentas, atlieka būtiną jo pobūdžio, dydžio ir galimų pasekmių įvertinimą. 3. Jei tai pateisina teršimo incidento didumas, atitinkama Šalis per visų kitų Šalių operatyvinius ryšių punktus nedelsdama praneša joms apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad likviduotų angliavandenilius ar kitas kenksmingas medžiagas. Ji stebi šias medžiagas tol, kol jos zonoje šių medžiagų yra, ir nuolat informuoja kitas Šalis apie teršimo incidento eigą ir priemones, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis. 4. Jei naftos dėmės arba plūduriuojančios medžiagos nunešamos į gretimą zoną, pirmiau nustatyta atsakomybė už įvertinimą ir pranešimą kitoms Šalims perkeliama Šaliai, kurios zonoje atsiduria angliavandeniliai ar kitos medžiagos, išskyrus atvejus, kai atitinkamos Šalys susitaria kitaip. 9 straipsnis 1. Šalys gali paskirti bendro intereso zonas. 2. Jei teršimo incidentas įvyksta bendro intereso zonoje, Šalis, kurios atsakomybei priklausančioje zonoje įvyksta incidentas, ne tik nedelsdama informuoja kaimyninę Šalį, kaip reikalaujama 8 straipsnio 3 dalyje, bet ir pakviečia ją dalyvauti vertinant incidento pobūdį bei nuspręsti, ar šis incidentas turi būti laikomas pakankamai svarbiu ir dideliu, kad jam likviduoti abi Šalys turėtų imtis bendrų veiksmų. 3. Išskyrus šio straipsnio 4 dalies nuostatas, atsakomybė pradėti tokius bendrus veiksmus tenka Šaliai, kurios atsakomybei priklausančioje zonoje įvyko incidentas. Ši Šalis paskiria instituciją ir duoda jai nurodymus dėl veiksmų koordinavimo; tada minėta institucija imasi atsakomybės už veiksmus, prašo bet kokios reikiamos pagalbos ir koordinuoja visus turimus išteklius. Kaimyninė Šalis teikia tokią tinkamą pagalbą, kiek leidžia jos turimi ištekliai, ir taip pat paskiria instituciją veiksmams koordinuoti. 4. Kaimyninė Šalis gali prisiimti atsakomybę už veiksmų koordinavimą, atsižvelgdama į susitarimą su Šalimi, kurios atsakomybei priklausančioje zonoje įvyko incidentas, jei:
  13. a)incidentas kelia tiesioginę grėsmę kaimyninei Šaliai; arba
  14. b)aptariamas laivas ar laivai plaukioja su kaimyninės Šalies vėliava; arba
  15. c)kaimyninei Šaliai priklauso didesnė dalis išteklių, kurie gali būti panaudoti likviduojant taršą. Jei taikoma ši straipsnio dalis, Šalis, kurios atsakomybei priklausančioje zonoje įvyko incidentas, suteikia visą reikalingą paramą atsakomybę už veiksmų koordinavimą prisiėmusiai Šaliai. 10 straipsnis Šalis, kuriai reikia pagalbos likviduoti taršą arba taršos grėsmę jūroje arba ne jos pakrantėje, gali jos paprašyti kitų Šalių. Pagalbos prašanti Šalis nurodo jai reikiamos pagalbos rūšį, o prireikus paprašo ir kitų Šalių nuomonės. Šalys, kurių prašoma suteikti pagalbą pagal šį straipsnį, deda visas pastangas, kad suteiktų tokią pagalbą, kiek leidžia jų ištekliai, o jei užteršiama ne angliavandeniliais, o kitomis kenksmingomis medžiagomis – pirmiausia atsižvelgia į turimus techninius išteklius. 11 straipsnis 1. Nė viena šio Susitarimo nuostata jokiu būdu nepažeidžia valstybių suvereniteto jų teritoriniams vandenims arba jurisdikcijos ir suverenių teisių, kurias jos, vadovaudamosi tarptautine teise, įgyvendina savo išskirtinėse ekonominėse zonose ir kontinentiniame šelfe, arba visų valstybių laivų ir lėktuvų teisių bei navigacijos laisvės, kaip nustatyta tarptautinėje teisėje ir atitinkamuose tarptautiniuose dokumentuose. 2. Šio Susitarimo 8 ir 9 straipsniuose nurodytu skirstymu į zonas jokiomis aplinkybėmis negali būti naudojamasi kaip precedentu arba argumentu kalbant apie suverenitetą ar jurisdikciją. 12 straipsnis Kiekviena Šalis tobulina laivybos monitoringo priemones steigdama laivybos judėjimo departamentus. Tam tikslui Šalys tarpusavyje reguliariai konsultuojasi ir aktyviai dalyvauja kompetentingų tarptautinių institucijų tyrimuose, kurių reikia tokiai plėtrai, įskaitant tyrimus dėl laivybos judėjimo nacionalinių departamentų susiejimo. 13 straipsnis 1. Jei nėra dvišalių arba daugiašalių susitarimų, kuriuose būtų numatytos finansinės nuostatos, taikytinos Šalims imantis taršos jūroje likvidavimo veiksmų, Šalys padengia su jų atitinkamais veiksmais likviduojant tokią taršą susijusias išlaidas vadovaudamosi tokiais principais:
  16. a)jei viena Šalis imasi veiksmų aiškiai paprašius kitai Šaliai, pagalbos paprašiusi Šalis atlygina kitai Šaliai jos veiksmų išlaidas;
  17. b)jei veiksmų imamasi tiktai vienos Šalies iniciatyva, ta Šalis padengia savo veiksmų išlaidas;
  18. c)jei bendro intereso zonoje veiksmų imasi su ta zona susijusios Šalys, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, kiekviena Šalis padengia savo veiksmų išlaidas. 2. Pagalbos paprašiusi Šalis gali bet kuriuo metu atšaukti savo prašymą, tačiau tokiu atveju ji padengia padedančios Susitariančiosios Šalies jau patirtas išlaidas. 3. Išskyrus atvejus, kai Šalys susitaria kitaip, išlaidas, kurias viena Šalis patyrė atlikdama veiksmus, kurių aiškiai paprašė kita Šalis, apskaičiuoja atsakingas asmuo arba institucija, prireikus atsižvelgdama į eksperto ataskaitą, vadovaudamasi padedančiosios valstybės teisės aktais bei taikoma praktika tokių išlaidų atlyginimo srityje. 14 straipsnis 1. Šio Susitarimo 13 straipsnis jokiu būdu negali būti aiškinamas kaip pažeidžiantis Šalių teises susigrąžinti iš trečiųjų šalių išlaidas, patirtas likviduojant taršą ar jos grėsmę vadovaujantis kitomis nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatomis ir taisyklėmis. 2. Šalys gali bendradarbiauti ir teikti viena kitai pagalbą, siekdamos, kad būtų atlygintos su jų veiksmais susijusios išlaidoas. 15 straipsnis 1. Šio Susitarimo Šalių posėdžiai vyksta reguliariai arba bet kuriuo metu, kai pagal darbo tvarkos taisykles nusprendžiama susirinkti dėl ypatingų aplinkybių. 2. Savo pirmųjų posėdžių metu Šalys parengia darbo tvarkos taisykles ir finansines nuostatas, kurios patvirtinamos vieningu balsavimu. 3. Pirmąjį Šalių posėdį vyriausybė depozitarė sušaukia kuo greičiau po šio Susitarimo įsigaliojimo. 16 straipsnis Europos ekonominė bendrija jos jurisdikcijai priklausančiose srityse įgyvendina savo balsavimo teisę, turėdama tiek balsų, kiek valstybių narių yra šio Susitarimo Šalimis. Europos ekonominė bendrija nesinaudoja savo balsavimo teise tais atvejais, kai valstybės narės įgyvendina savąsias balsavimo teises, ir vice versa. 17 straipsnis Šalių posėdžiuose:
  19. a)atliekama bendra šio Susitarimo įgyvendinimo kontrolė;
  20. b)reguliariai nagrinėjamas priemonių, kurių buvo imtasi pagal šį Susitarimą, veiksmingumas;
  21. c)stengiamasi kuo greičiau nustatyti ir apibrėžti tas zonas, kurios dėl savo aplinkos ypatumų turi būti laikomos ypač jautriomis;
  22. d)vykdomos bet kokios kitos funkcijos, kurių gali prireikti pagal šio Susitarimo nuostatas. 18 straipsnis 1. Įkuriamas Tarptautinis centras, kurio tikslas padėti valstybėms, kurios yra Susitarimo Šalys, greitai ir veiksmingai reaguoti į teršimo incidentus. 2. Šis Centras, kurio būstinė yra valstybėje depozitarėje, bendradarbiauja su kitų Šalių institucijomis, kad užtikrintų pageidaujamą skubumą ir veiksmingumą visame regione, kuriam taikomas šis Susitarimas, o prireikus – ir už jo ribų. 3. Vadovaujantis 2 priede pateiktomis gairėmis Šalių posėdyje nustatomos Centro funkcijos. 19 straipsnis 1. Tarptautinis centras parengia tinkamus pasiūlymus Šalims, kad pagerintų įvairių Šalių materialiųjų priemonių mobilumą ir papildomąjį pobūdį. 2. Rekomendacijos pirmiausia skiriamos nacionalinių išteklių atnaujinimo arba padidinimo operacijoms. 20 straipsnis 1. Nepažeidžiant šio Susitarimo 1 priedo 3 dalies nuostatų, bet kuris vienos iš Šalių pasiūlymas pakeisti šį Susitarimą arba jo priedus turi būti nagrinėjamas Šalių posėdyje. Vieningai priėmus pasiūlymą, vyriausybė depozitarė praneša apie pakeitimą Šalims. 2. Toks pakeitimas įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po tos datos, kai vyriausybė depozitarė gauna pranešimą apie tai, kad visos Susitariančiosios Šalys patvirtino šį pakeitimą. 21 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis padengia 2,5 % išlaidų, kurių reikia 2 priedo 7 dalyje nurodyto šio Susitarimo sekretoriato funkcijoms atlikti. Du trečdalius šių išlaidų likučio padengia vyriausybė depozitarė, likusį trečdalį kitos valstybės padengia taip: – Ispanijos Karalystė: 40 %, – Prancūzijos Respublika: 40 %, – Maroko Karalystė: 20 %. 2. Kitų 2 priede nurodytų Centro funkcijų išlaidas kiek įmanoma savanoriškais įnašais padengia Šalys. Šių įnašų dydis nustatomas Susitariančiųjų Šalių posėdyje. 22 straipsnis 1. Susitarimą pasirašiusios valstybės ir Europos ekonominė bendrija šio Susitarimo Šalimis tampa pasirašydamos jį be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, arba pasirašydamos jį su ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlyga, o vėliau ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos. 2. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Portugalijos Vyriausybei. 3. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po tos datos, kai visos šiame straipsnyje nurodytos valstybės ir Europos ekonominė bendrija jį yra pasirašiusios be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba deponavusios ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą. 23 straipsnis 1. Šalys gali vieningai pakviesti bet kurią kitą Šiaurės rytų Atlanto pakrantės valstybę prisijungti prie šio Susitarimo. 2. Tokiu atveju atitinkamai pakeičiami šio Susitarimo 3 ir 21 straipsniai bei jo 1 priedas. Visi pakeitimai vieningai priimami Susitariančiųjų Šalių posėdyje ir įsigalioja šio Susitarimo įsigaliojimo prisijungiančiai valstybei metu. 24 straipsnis 1. Šis Susitarimas kiekvienai prie jo prisijungiančiai valstybei įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po tos datos, kurią atitinkama valstybė deponuoja savo prisijungimo dokumentą. 2. Prisijungimo dokumentai deponuojami Portugalijos Vyriausybei. 25 straipsnis 1. Po penkerių metų bet kuri Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą. 2. Denonsuojama raštu pranešant apie tai vyriausybei depozitarei, kuri visoms kitoms Šalims praneša apie kiekvieną gautą denonsavimą ir jo gavimo datą. 3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos datos, kai vyriausybė depozitarė gavo apie jį pranešimą. 26 straipsnis Vyriausybė depozitarė šį Susitarimą pasirašiusias arba prie jo prisijungusias valstybes ir Europos ekonominę bendriją informuoja apie:
  23. a)šio Susitarimo pasirašymą;
  24. b)ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimą ir pranešimo apie denonsavimą gavimą;
  25. c)šio Susitarimo įsigaliojimo datą;
  26. d)pranešimų apie šio Susitarimo ar jo priedų pakeitimų patvirtinimo gavimą ir tų pakeitimų įsigaliojimo datą. 27 straipsnis Šio Susitarimo originalas, sudarytas arabų, ispanų, portugalų ir prancūzų kalbomis, kurio prancūziškas tekstas yra autentiškas neatitikimų atveju, deponuojamas Portugalijos Vyriausybei, kuri jo patvirtintas kopijas perduoda Susitariančiosioms Šalims, o vieną patvirtintą kopiją – Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui užregistruoti ir paskelbti, taikant Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. Tai paliudydami šį Susitarimą pasirašė ir užantspaudavo toliau nurodyti įgaliotieji atstovai. Pasirašytas 1990 m. spalio 17 d. Lisabonoje PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU Jūrų ministras (Infrastruktūros, gyvenamųjų namų statybos, transporto ir jūrų ministerija), Jacques Mellick. ISPANIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU Viešųjų darbų ir miestų planavimo ministras, Javier Sáenz Cosculluela. MAROKO KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU Vidaus reikalų ir informacijos ministras, Driss Basri. PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU Aplinkos ir gamtinių išteklių ministras, Fernando Real. EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS VARDU Europos Bendrijų Komisijos narys, atsakingas už aplinkos apsaugą, Carlo Ripa di Meana. 1 PRIEDAS 1. Atsižvelgiant į Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius susitarimus, šio Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos zonos atitinka kiekvienos susitariančiosios valstybės išskirtines ekonomines zonas. 2. Visi dvišaliai susitarimai, kurie gali būti pasirašyti remiantis pirmesne dalimi, perduodami vyriausybei depozitarei, kuri juos perduoda Susitariančiosioms Šalims. Visoms Susitariančiosioms Šalims jie įsigalioja pirmąją šešto mėnesio dieną po tokio perdavimo, jei per tris mėnesius nuo perdavimo viena iš Susitariančiųjų Šalių dėl to nepaprieštarauja arba neprašo konsultacijų šiuo klausimu. 3. Dvi ar daugiau valstybių – šio Susitarimo Šalių, gali pakeisti šiame priede nustatytų savo zonų bendras ribas. Bet kokie tokie pakeitimai visoms Šalims įsigalioja pirmąją šešto mėnesio dieną po tos datos, kai vyriausybė depozitarė praneša apie juos, jei per tris mėnesius nuo šio pranešimo viena iš Šalių nepaprieštarauja arba neprašo konsultacijų šiuo klausimu. 2 PRIEDAS Tarptautinio veiksmų centro funkcijų nustatymo gairės 1. Užmegzti glaudžius darbo santykius su nacionaliniais ir tarptautiniais centrais, esančiais tame regione, kuriam taikomas šis Susitarimas, o prireikus ir už šio regiono ribų. 2. Remiantis pirmiau nurodytu principu ir pasinaudojant visomis regione esančiomis galiomis, koordinuoti nacionalinius ir regioninius veiksmus, susijusius su mokymu, techniniu bendradarbiavimu ir ekspertize avarijų atvejais. 3. Rinkti ir skleisti informaciją apie teršimo incidentus (aprašai, ekspertų nuomonės, pranešimai apie incidentus, techninė pažanga tobulinant veiksmų planus ir t.t.). 4. Ruošti informacijos perdavimo sistemas, pirmiausia informacijos, kuria reikia keistis avarijų atveju. 5. Keitimosi informacija apie jūrų taršos kontrolės būdus vieta. 6. Centro vaidmuo avarijų atveju. 7. Šio Susitarimo Sekretoriatas. 8. Valdyti tą Portugalijos išteklių dalį, kuri gali būti prieinama ir kitoms Šalims ar kitoms valstybėms už regiono ribų. Be to, prireikus koordinuoti kitų panašių nacionalinių išteklių valdymą (pirmiausia šią funkciją galima būtų numatyti papildomiems ištekliams, kuriems buvo skirti Bendrijos ar tarptautiniai finansiniai įnašai).

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.