Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas LR Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras 11 protokolas dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje 1 straipsnis Sąvokos Šiame Protokole:

1. a)„muitų teisės aktai“ – tai Susitariančiųjų Šalių teritorijose taikomų šių Šalių priimtų nuostatų, reglamentuojančių prekių importą, eksportą, tranzitą ir visų kitų joms taikomų muitinės procedūrų, įskaitant draudimų, apribojimų ir kontrolės priemones, visuma;
2. b)„muitai“ – tai visi muitai, mokesčiai, rinkliavos ar kiti mokesčiai, renkami Susitariančiųjų Šalių teritorijose taikant muitų teisės aktus, išskyrus rinkliavas ir mokesčius, kurių dydis neviršija apytiksliai įvertintų paslaugų suteikimo sąnaudų;
3. c)„institucija pareiškėja“ – tai Susitariančiosios Šalies tam tikslui paskirta kompetentinga institucija, pateikusi prašymą suteikti pagalbą muitinėsveiklos srityje;
4. d)„institucija, į kurią kreipiamasi“ – tai Susitariančiosios Šalies tam tikslui paskirta kompetentinga institucija, gavusi prašymą suteikti pagalbą muitinėsveiklos srityje;
5. e)„pažeidimas“ – tai bet koks muitų teisės aktų pažeidimas, arba kėsinimasis juos pažeisti. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šiame Protokole nustatytu būdu ir sąlygomis Susitariančiosios Šalys padeda viena kitai, užtikrindamos tinkamą muitų teisės aktų taikymą, visų pirma siekiant užkirsti kelią, nustatyti ir ištirti šių teisės aktų pažeidimus. 2. Pagal šį Protokolą teikiama pagalba muitinės veiklos srityje teikiama bet kuriai Susitariančiųjų Šalių institucijai, atsakingai už šio Protokolo taikymą. Ji nepažeidžia taisyklių, reglamentuojančių tarpusavio pagalbą baudžiamosiose bylose. 3 straipsnis Pagalba, teikiama gavus prašymą 1. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia jai visą atitinkamą informaciją, kurios reikia užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą, įskaitant informaciją apie žinomus ar planuojamus veiksmus, kurie pažeidžia ar galėtų pažeisti šiuos teisės aktus. 2. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, praneša jai, ar prekės, eksportuotos iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos, buvo teisėtai importuotos į kitos Šalies teritoriją, prireikus nurodydama prekėms pritaikytą muitinės procedūrą. 3. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų stebimi:
6. a)fiziniai ar juridiniai asmenys, apie kuriuos yra pagristų priežasčių manyti, kad jie pažeidžia ar pažeidė muitų teisės aktus;
7. b)prekių judėjimas, apie kurį pranešta, kad jis gali sukelti rimtus muitų teisės aktų pažeidimus;
8. c)transporto priemonės, apie kurias yra pagristų priežasčių manyti, kad jos buvo, yra ar gali būti naudojamos pažeidžiant muitų teisės aktus. 4 straipsnis Savo iniciatyva teikiama pagalba Kiek leidžia jų kompetencija, Susitariančiosios Šalys teikia viena kitai pagalbą, jei mano, kad tai būtina tinkamam muitų teisės aktų taikymui, ypač kai gauna informaciją, susijusią su: – veiksmais, kurie pažeidė, pažeidžia ar galėtų pažeisti tokius teisės aktus ir kurie galėtų dominti kitą Susitariančiąją Šalį; – tokiems veiksmams įgyvendinti naudojamomis naujomis priemonėmis ar būdais; – prekėmis, apie kurias žinoma, kad buvo rimtai pažeisti muitų teisės aktai importo, eksporto, tranzito ar bet kokių kitų muitinės procedūrų srityje. 5 straipsnis Informavimas Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, vadovaudamasi savo teisės aktais imasi visų reikiamų priemonių, kad jos teritorijoje gyvenančiam ar įsisteigusiam adresatui: – perduotų visus dokumentus; – praneštų apie visus sprendimus; kuriems taikomas šis Protokolas. 6 straipsnis Pagalbos prašymų forma ir turinys 1. Prašymai pagal šį Protokolą pateikiami raštu. Kartu su tokiais prašymais pateikiami ir jiems įvykdyti reikalingi dokumentai. Skubiais atvejais gali būti priimami ir žodiniai prašymai, tačiau jie nedelsiant turi būti patvirtinti raštu. 2. 1 dalyje nurodytuose prašymuose turi būti ši informacija:
9. a)institucija pareiškėja;
10. b)prašoma priemonė;
11. c)prašymo objektas ir priežastis;
12. d)su prašymu susiję įstatymai, taisyklės ir kitos teisės aktų nuostatos;
13. e)kiek įmanoma tikslūs ir išsamūs fizinių ar juridinių asmenų, kurie yra tyrimų objektas, požymiai;
14. f)su prašymu susijusių faktų aprašymas, išskyrus 5 straipsnyje nurodytus atvejus. 3. Prašymai pateikiami institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba šiai institucijai priimtina kalba. 4. Jei prašymas neatitinka formalių reikalavimų, gali būti paprašyta jį pataisyti arba papildyti; tuo pat metu galima pradėti vykdyti priemones, reikalingas prašymui patenkinti. 7 straipsnis Prašymų vykdymas 1. Vykdydama pagalbos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, arba, jei pastaroji negali veikti pati –institucija, kuriai ta institucija perdavė prašymą, teikdami jau turimą informaciją, atlikdami atitinkamus tyrimus ar ruošdamiesi juos atlikti, atsižvelgdami į savo kompetenciją ir turimus išteklius, veikia taip, lyg veiktų savo iniciatyva ar kitų tos pačios Susitariančiosios Šalies institucijų prašymu. 2. Pagalbos prašymai vykdomi laikantis Susitariančiosios Šalies, į kurią kreipiamasi, įstatymų, taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų. 3. Tinkamai įgalioti vienos Susitariančiosios Šalies pareigūnai kitos susijusios Susitariančiosios Šalies sutikimu ir jos nustatytomis sąlygomis gali iš institucijos, į kurią kreipiamasi, ar kitos institucijos, už kurią institucija, į kurią kreipiamasi, yra atsakinga, įstaigų gauti informaciją, susijusią su muitų teisės aktų pažeidimu, kurios institucijai pareiškėjai reikia šiame Protokole nurodytiems tikslams. 4. Vienos Susitariančiosios Šalies pareigūnai kitos Susitariančiosios Šalies sutikimu gali dalyvauti pastarosios teritorijoje vykdomuose tyrimuose. 8 straipsnis Informacijos pateikimo forma 1. Institucija, į kurią kreipiamasi, tyrimų rezultatus institucijai pareiškėjai perduoda dokumentų, patvirtintų dokumentų kopijų, ataskaitų ir pan. forma. 2. 1 dalyje nurodyti dokumentai gali būti pakeisti bet kokia forma išreikšta ir tam pačiam tikslui skirta kompiuterine informacija. 9 straipsnis Prievolės teikti pagalbą išimtys 1. Susitariančiosios Šalys gali atsisakyti teikti pagalbą kaip numatyta šiame Protokole, jei tai:
15. a)galėtų pažeisti suverenitetą, viešąją tvarką (l‘ordre publique), saugumą ar kitus esminius interesus; arba
16. b)būtų susiję su kitais finansų ar mokesčių teisės aktais, o ne su muitų teisės aktais; arba
17. c)pažeistų pramoninę, prekybinę ar profesinę paslaptį. 2. Jei institucija pareiškėja prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta negalėtų suteikti, pateikdama prašymą ji turi tą faktą nurodyti. Tada institucija, į kurią kreipiamasi, savo nuožiūra sprendžia, kaip atsakyti į tokį prašymą. 3. Jei pagalbą suteikti atsisakoma, institucijai pareiškėjai turi būti nedelsiant pranešta apie tokį sprendimą ir jo priežastis. 10 straipsnis Prievolė laikytis konfidencialumo Visa pagal šį Protokolą bet kokia forma perduota informacija yra konfidenciali. Ji laikoma tarnybine paslaptimi; šiai informacijai taikoma tokia apsauga, kokia taikoma tokios pačios rūšies informacijai pagal atitinkamus informaciją gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymus ir atitinkamas Bendrijos institucijoms taikomas nuostatas. 11 straipsnis Informacijos naudojimas 1. Gauta informacija naudojama tik šiame Protokole numatytiems tikslams; kiekviena Susitariančioji Šalis gali naudoti tokią informaciją kitais tikslais tik gavusi tą informaciją pateikusios institucijos išankstinį rašytinį sutikimą; tuomet informacijai taikomi visi tos institucijos nustatyti apribojimai. Šios nuostatos netaikomos informacijai apie nusikaltimus, susijusius su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokia informacija gali būti perduota kitoms institucijoms, tiesiogiai kovojančioms su neteisėta prekyba narkotikais. 2. 1 dalis nekliudo naudoti informacijos bet kokiuose teismo ar administraciniuose procesuose, kurie vėliau pradedami dėl muitų teisės aktų nesilaikymo. 3. Susitariančiosios Šalys, pateikdamos įrodymus, ataskaitas ir parodymus, procesų metu ir pateikdamos kaltinimus, gali kaip įrodymais pasinaudoti informacija ir dokumentais, kurie buvo gauti ir su kuriais buvo susipažinta pagal šio Protokolo nuostatas. 12 straipsnis Ekspertai ir liudytojai Institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnas gali būti įgaliotas neviršijant jam suteiktų įgaliojimų dalyvauti kitos Susitariančiosios Šalies jurisdikcijoje vykstančiame teismo ar administraciniame procese kaip ekspertas arba liudytojas dėl šiuo Protokolu numatytų dalykų ir pateikti tokius daiktus, dokumentus ir patvirtintas jų kopijas, kurių gali prireikti šiam procesui. Kvietime dalyvauti procese turi būti konkrečiai nurodoma, kokiais klausimais ir kokiomis sąlygomis pareigūnas bus apklausiamas. 13 straipsnis Pagalbos teikimo išlaidos Susitariančiosios Šalys nereikalauja viena kitos atlyginti pagal šį Protokolą atsiradusių išlaidų, išskyrus išlaidas ekspertams ir liudytojams bei vertėjams žodžiu ir raštu, jei jie nėra valstybės tarnautojai. 14 straipsnis Įgyvendinimas 1. Šio Protokolo administravimas patikimasELPA valstybių muitinėsadministracijomsEB Komisijos kompetentingoms tarnyboms ir, prireikus, EB valstybių narių muitinėsadministracijoms. Jos sprendžia dėl visų praktinių priemonių ir susitarimų, reikalingų šiam Protokolui taikyti, atsižvelgdamos į duomenų apsaugos taisykles. Jos gali rekomenduoti kompetentingoms įstaigoms padaryti jų manymu reikalingus šio Protokolo pakeitimus. 2. Susitariančiosios Šalys perduoda viena kitai kompetentingų institucijų, kurios paskirtos būti atstovais susirašinėjant šio Protokolo praktinio įgyvendinimo klausimais, sąrašus. Bendrijos kompetencijai priskirtinais atvejais tinkamai atsižvelgiama į konkrečią situaciją, kurioje – dėl skubos ar fakto, kad prašant pagalbos ar perduodant informaciją dalyvauja tik dvi šalys – vykdant prašymus ar keičiantis informacija gali prireikti ELPA valstybių ir EB valstybių narių tiesioginių ryšių. Prie šios informacijos pridedami sąrašai tų tarnybų pareigūnų, kurie atsakingi už muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir kovą su jais. Prireikus šie sąrašai gali būti tikslinami. Be to, siekdamos užtikrinti kuo didesnį šio Protokolo veiksmingumą, Susitariančiosios Šalys imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad už kovą su sukčiavimu muitinės srityje atsakingos tarnybos užmegztų tiesioginius asmeninius ryšius, prireikus įskaitant ryšius su vietinėmis muitinės administracijos įstaigomis, ir taip palengvintų keitimąsi informacija ir prašymų vykdymą. 3. Susitariančiosios Šalys konsultuojasi tarpusavyje ir vėliau informuoja viena kitą apie išsamias įgyvendinimo taisykles, kurias jos priėmė laikydamosi šio straipsnio nuostatų. 15 straipsnis Papildomumas 1. Šis Protokolas papildo bet kokius EB valstybių narių ir ELPA valstybių ar ELPA valstybių tarpusavyje sudarytus tarpusavio pagalbos susitarimus ar susitarimus, kurie gali būti sudaryti, ir netrukdo jų taikyti. Jis taip pat neužkerta kelio tokiuose susitarimuose numatytai platesnei tarpusavio pagalbai. 2. Nepažeidžiant 11 straipsnio, šie susitarimai nepažeidžia Bendrijos nuostatų, reglamentuojančių bet kokios muitinės veiklos srityje gautos informacijos, kuri galėtų dominti Bendriją, perdavimą tarp EB Komisijos kompetentingų tarnybų ir valstybių narių muitinėsadministracijų.