LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL NACIONALINĖS DEMOGRAFINĖS (GYVENTOJŲ) POLITIKOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2004 m. spalio 28 d. Nr. 1350 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2003, Nr. 32-1335), 28 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
(27)įdarbina Anglijoje ir Airijoje. Pagal šių įmonių ataskaitas, pateiktas Lietuvos darbo biržai, 2001-2003 metais jos įdarbino 3,4 tūkstančio asmenų. Dalis gyventojų išvyksta dirbti į užsienį, patys susiradę darbą ar tikėdamiesi susirasti. 50. Dauguma gyventojų teigiamai žiūri į nelegalią migraciją ir nelegalų darbą užsienyje ar bent juos pateisina, todėl darbo migracijos nestabdo net tas faktas, kad galimybių legaliai įsidarbinti nėra, ypač kai taip išplėtoti neformalūs tinklai ir neformalus pagalbos mechanizmas. Masinės nelegalios darbo migracijos tikimybė išlieka, bent netolimoje ateityje. Taigi įvairiems tarpininkams ir nusikalstamo pasaulio atstovams susidaro palankios sąlygos iš to pelnytis. 51. Skaudi prekybos moterimis ir dingusių žmonių problema. Beveik kas dešimtas jaunas žmogus artimoje socialinėje aplinkoje yra susidūręs su prekybos žmonėmis faktais ar bandymu tą daryti. Jeigu gyventojų požiūris į emigraciją išliks palankus, šios problemos greitai neišnyks. III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ 52. Analizės objektas – vidaus ir išorės veiksniai ir procesai, lemiantys Lietuvos demografinę būklę. Šeimos gerovės, visuomenės sveikatos ir migracijos SSGG analizės rezultatų pagrindu parengta šios Strategijos vizija, nustatyta valstybės misija, pagrindiniai tikslai ir uždaviniai. 53. Analizuojant šeimos gerovės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opiausių šeimos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes, daugiausia dėmesio skirta užimtumui ir lyčių lygybei, šeimos stabilumui, vaiko saugumui, kartų solidarumui, vaikų priežiūrai, švietimui, šeimos planavimui ir reprodukcinei sveikatai, apsirūpinimui būstu ir socialinėms garantijoms. Visuomenės sveikatos klausimai nagrinėjami sveikos gyvensenos ir elgsenos (socioekonominių, aplinkos, kultūros sričių) požiūriu. Migracijos analizė ir rekomendacijos rengtos atskirai, atsižvelgiant į migracijos į Lietuvą srautus (imigraciją, prieglobstį, nelegalią migraciją) ir migraciją iš Lietuvos (emigraciją, darbo migraciją, taip pat nelegalią, prekybą žmonėmis, užsienio migrantų, neteisėtai esančių Lietuvoje, išsiuntimą). Migracijos procesų raidos galimybės ir grėsmės analizuojamos, daugiausia atsižvelgiant į perspektyvas. Šeimos gerovė 54. Stiprybės: 54.1. sutvarkyta teisinė bazė, reglamentuojanti šeimos santykius ir vaikų teisių apsaugą, įtvirtinanti lygias vyrų ir moterų teises; 54.2. plėtojama paramos šeimai sistema ir sudaromos sąlygos teikti universalią valstybės paramą kiekvienam vaikui; 54.3. plėtojama švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų šeimoms infrastruktūra, jos darosi įvairesnės, gerėja jų kokybė; 54.4. šeimoms sudarytos palankios būsto paskolų teikimo sąlygos, draudžiamos būsto paskolos; 54.5. didėja šeimos prestižas visuomenėje; 54.6. liberalėja požiūris į vyro ir moters vaidmenis. 55. Silpnybės: 55.1. šeimos nestabilios, daug skyrybų, didėja visuomenės tolerancija skyryboms ir pokyčiams šeimoje; 55.2. menkas šeimos narių psichologinis išprusimas, pasirengimas atlikti šeimos pareigas, prižiūrėti ir auginti vaikus, riboti bendravimo, žmonių tarpusavio ryšių įgūdžiai; 55.3. didėja kartų izoliacija, menkas kartų solidarumo svarbos suvokimas; 55.4. vyrauja asimetriškas pareigų tarp vyrų ir moterų pasidalijimas šeimoje, menka tėvų atsakomybė už vaikų auginimą, tai leidžia skyrybų atveju neprisiimti atsakomybės už vaikų išlaikymą ir auklėjimą; 55.5. valstybė, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenė per mažai bendradarbiauja spręsdamos šeimos gerovės problemas; 55.6. menkai išplėtotos švietimo, sveikatos, socialinės ir psichologinės paslaugos šeimai ir vaikams; 55.7. vaikams iš socialinės rizikos šeimų nesudarytos lygios ugdymo ir švietimo galimybės; 55.8. tėvai menkai dalyvauja švietimo ir ugdymo procese; 55.9. šeimos ir švietimo sistema nepajėgia išspręsti mokyklos nelankančių vaikų problemos; 55.10. per mažai naudojamos efektyvios šeimos planavimo priemonės; 55.11. ne visoms nevaisingoms šeimoms prieinami modernūs šeimų nevaisingumo tyrimo ir gydymo metodai; 55.12. nepakankamas jaunimo lytinis ugdymas; 55.13. mažai išplėtota rizikingo seksualinio elgesio ir lytiškai plintančių ligų prevencija; 55.14. nėra specializuotų įstaigų, sprendžiančių jaunų porų reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo problemas; 55.15. pirminės sveikatos apsaugos srityje dirbantiems asmenims trūksta žinių apie šiuolaikinius šeimos planavimo metodus, rizikingo seksualinio elgesio prevenciją; 55.16. ribotos būsto pasirinkimo galimybės, neišplėtotas socialinio būsto sektorius, per mažai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skiriama būstui subsidijuoti; 55.17. nepakankamai išplėtota išmokų šeimoms sistema. 56. Galimybės: 56.1. ES valstybių patirties perėmimas, ES struktūrinių fondų naudojimas; 56.2. gyventojų užimtumo, pajamų didėjimas; 56.3. lanksčių užimtumo formų, kurios leistų derinti darbą ir šeimos pareigas, visų kartų atstovams prisidėti prie vaikų auginimo, plėtojimas; 56.4. aukštos kvalifikacijos mokslinio potencialo naudojimas šeimos gerovės iššūkiams nustatyti ir problemų įveikimo būdams numatyti; 56.5. nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės įtraukimas į šeimos klausimų sprendimą. 57. Grėsmės: 57.1. didėjanti moterų emancipacija ir asimetriškas pareigų tarp sutuoktinių (partnerių) pasidalijimas šeimoje gali skatinti santuokų atidėjimą, jų skaičiaus mažėjimą, šeimų nestabilumą, bevaikystės plitimą; 57.2. dėl didelio šeimų nestabilumo, šeimos instituto pokyčių ir tolerantiško visuomenės požiūrio į tai, gali daugėti nepilnų šeimų, kuriose vaikas auga tik su vienu iš tėvų, dėl to gausėti socialinės rizikos šeimų ir vaikų; 57.3. nekuriant efektyvaus ir visuotinai prieinamo institucinio psichologinės paramos šeimai tinklo, nebus ugdomi visuomenės gebėjimai įveikti psichosocialines problemas, dėl to gali daugėti skyrybų ir socialinės rizikos šeimų; 57.4. neefektyvi vaiko apsaugos sistema gali didinti vaikų socialinę atskirtį; 57.5. nepakankamas dėmesys kartų solidarumui gali didinti kartų susvetimėjimą, kurstyti kartų konfliktus, didinti nelygybę tarp jų; 57.6. nenoras spręsti reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo problemas gali bloginti reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo būklę; 57.7. mažos gyventojų pajamos, per lėta socialinio ir nuomojamo būsto plėtra neleis daliai gyventojų apsirūpinti būstu, tai gali mažinti demografinį aktyvumą. Visuomenės sveikata 58. Stiprybės: 58.1. sukurta teisinė bazė, reglamentuojanti sveikatos paslaugų plėtrą ir sveikos gyvensenos ugdymą, sveikos aplinkos formavimą, ribojanti ir reguliuojanti alkoholio ir rūkalų prekybą ir reklamą; 58.2. išplėtotos būtiniausios sveikatos apsaugos sistemos paslaugos; 58.3. gerai funkcionuoja aplinkos monitoringo institucijos. 59. Silpnybės: 59.1. daugėja rūkančiųjų, plinta narkotikų ir kitų svaiginamųjų medžiagų vartojimas, ypač tarp moksleivių; 59.2. nėra aiškios sveikatos priežiūros sistemos plėtros vizijos, per ilgai trunka sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimas; 59.3. įvairios valstybinės programos vykdomos epizodiškai, yra nepakankamai veiksmingos; 59.4. nenumatytas įvairių sveiką gyvenseną skatinančių programų ir priemonių veiksmingumo vertinimo mechanizmas; 59.5. vyrauja pasyvus gyventojų požiūris į savo sveikatą; 59.6. menkas visuomenės socialinis aktyvumas, iniciatyvumas, bendruomeninė veikla sveikatos apsaugos srityje. 60. Galimybės: 60.1. narystė ES sudarys sąlygas įgyvendinti gerovės valstybės modelį, kelti ekonomiką ir gerinti gyvenimo kokybę, modernizuoti šalies infrastruktūrą; 60.2. stabilus ekonomikos augimas ir tobulėjantys administraciniai gebėjimai užtikrins stabilią socialinės ir sveikatos apsaugos raidą, sudarys socioekonomines ir politines sąlygas ugdyti sveiką gyvenseną; 60.3. narystė ES leis geriau pasinaudoti kitų valstybių sveikatos apsaugos sistemos plėtros ir sveikos gyvensenos ugdymo patirtimi, atsiras galimybė naudotis įvairiais fondais, skatinančiais sveikos gyvensenos propagavimą ne tik vyriausybės, bet visuomeninių organizacijų ir kitų socialinių partnerių lygmeniu; 60.4. demokratinės visuomenės plėtra didins individualią laisvę, ugdys asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. 61. Grėsmės: 61.1. viešojo administravimo institucijos susidurs su nepakankamais administraciniais gebėjimais, finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais; 61.2. tam tikrose visuomenės grupėse gali kilti pasipriešinimas instituciškai vykdomai sveikos gyvensenos politikai; 61.3. gali būti neįvertintas svarbus skurdo, bedarbystės ir išsilavinimo veiksnys, kuris priklauso nuo makro lygmeniu vykdomų socialinių reformų; 61.4. dėl nedarnios ekonomikos plėtros ir regionų raidos gali sustiprėti socialinė atskirtis ir socialinė diferenciacija, lemianti didelę visuomenės sveikatos diferenciaciją; 61.5. sparčiai senstant gyventojams, prireiks vis daugiau socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros išlaidų. Migracija (prieglobstis, nelegali migracija, emigracija, darbo migracija) 62. Stiprybės: 62.1. šalies piliečiams užtikrinama viena iš prigimtinių žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, – teisė pasirinkti gyvenamąją vietą, išvykti iš Lietuvos ir grįžti į Lietuvą; 62.2. atsivėrusios darbo ES valstybėse galimybės, Lietuvoje įgytų diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimas jose daliai gyventojų leidžia surasti norimą darbą, pragyvenimo šaltinį sau ir likusioms Lietuvoje jų šeimoms; 62.3. šalyje sukurtas teisinės bazės, skirtos laisvam darbo jėgos judėjimui užtikrinti, darbuotojų teisėms apsaugoti, prekybai žmonėmis užkardyti, pagrindas; ši teisinė bazė nuolat atnaujinama ir tobulinama; 62.4. kuriama informacijos potencialiai mobiliems darbuotojams apie įsidarbinimo galimybes ir gyvenimo sąlygas ES sistema; 62.5. koordinuojamos socialinės apsaugos sistemos, tai mažina socialinį migrantų pažeidžiamumą ES valstybėse; 62.6. geriau naudojamas Lietuvos darbo rinkos potencialas – pereinama prie platesnės ir įvairesnės darbo rinkos, plėtojami kultūrinai mainai; 62.7. vykdoma griežta, suderinta su pagrindiniais ES teisės aktų reikalavimais imigracijos politika, neleidžianti imigracijos srautams iš esmės kisti; 62.8. sukurta ir taikoma bendra prieglobsčio suteikimo procedūra, atitinkanti ES valstybių ir kitus tarptautinius žmogaus teisių srityje taikomus reikalavimus; sukurta visa infrastruktūra, kurios reikia užsieniečių prašymams suteikti prieglobstį Lietuvoje nagrinėti; 62.9. sukurti papildomos ir laikinosios apsaugos, esant masiniam užsieniečių srautui, institutai, kurių reikalauja tiek ES, tiek tarptautiniai teisės aktai; 62.10. prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams kelios nevyriausybinės organizacijos teikia teisines konsultacijas ir socialines paslaugas; 62.11. sukurta veiksminga kovos su nelegalia migracija pajėgų sistema: Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, perdislokuotos pajėgos, ypač siekiant sustiprinti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną; įsteigtas Užsieniečių registracijos centras, kuriame teismo sprendimu laikinai apgyvendinami neteisėtai atvykę į valstybę užsieniečiai; 62.12. užbaigtos derybos ir pasirašytos tarptautinės sutartys dėl sienų su kaimyninėmis valstybėmis, baigiama įrengti valstybės sienos kontrolės infrastruktūra iš Lietuvos pusės; 62.13. parengtos atitinkamos teisinės priemonės: reglamentuota neteisėtai atvykusių į valstybę užsieniečių sulaikymo, išsiuntimo iš valstybės procedūra; nustatyta asmenų baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą užsieniečių gabenimą per valstybės sieną. 63. Silpnybės: 63.1. dėl emigracijos prarandama dalis darbo jėgos, ypač skausmingas kvalifikuotų darbuotojų praradimas; 63.2. nėra koncepcijų ir programų, numatančių, kaip susigrąžinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ar panaudoti jų potencialą Lietuvoje; 63.3. laikina darbo migracija nesprendžia visų užimtumo problemų: per maža galimybių išvykti legaliai, o norinčiųjų išvykti daug, daugelis ES valstybių laisvam darbuotojų judėjimui taiko pereinamąjį laikotarpį, kitos valstybės taip pat nustato migracijos barjerus; 63.4. nėra (nepakanka) dvišalių darbo migracijos sutarčių tarp Lietuvos ir ne ES valstybių; 63.5. trūksta specialiųjų darbo migracijos (trumpalaikių stažuočių) programų; 63.6. trūksta informacijos ir konsultacijų apie legalios migracijos galimybes ir reikalavimus; 63.7. nelegalią darbo migraciją skatina palanki ir pateisinanti viešoji nuomonė, migrantų socialinio palaikymo tinklas; 63.8. nėra įdarbinimo užsienyje agentūrų veiklos monitoringo sistemos, dėl to plinta fiktyvių įdarbinimo užsienyje agentūrų ir nelegalių tarpininkų veikla; 63.9. neapsaugomos nelegalių migrantų socialinės teisės; 63.10. trūksta statistinės informacijos apie emigraciją, ypač nedeklaruotą, jos tyrimų; 63.11. nepakankamas veiksmų koordinavimas ir atsakomybės padalijimas tarp migraciją reguliuojančių institucijų, kurios priklauso skirtingoms valstybės valdymo struktūroms; 63.12. per menka asmenų, dirbančių imigracijos srityje, kvalifikacija ir prastos darbo sąlygos; 63.13. deramai nesureguliuota užsieniečių mokymosi Lietuvos mokymo įstaigose tvarka, todėl kyla pavojus, kad baigusieji mokslus gali tapti nelegaliais imigrantais; 63.14. nėra aiškaus reglamentavimo dėl užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą gyventi kaip įvairių religijų pakraipų atstovai; 63.15. trūksta informacijos visuomenei ir užsieniečiams apie imigracijos procedūras; 63.16. nėra nevyriausybinių organizacijų, kurios teiktų nemokamą teisinę pagalbą užsieniečiams migracijos klausimais; 63.17. dėl atitinkamai parengtų specialistų stokos, menko kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimo lygio per ilgai nagrinėjami užsieniečių prašymai (net ir akivaizdžiai nepagrįsti) suteikti prieglobstį Lietuvoje; 63.18. nėra tinkamų sąlygų laikinai įkurdinti sulaikytus užsieniečius, kurie atvyksta į valstybę ar (
- ir)yra jos teritorijoje neteisėtai ir pateikia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje; 63.19. daug problemų kelia užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija, visuomenė per mažai informuojama apie šias problemas; 63.20. netobula ir neaiški nelegalios migracijos prevencijos sistema; 63.21. pasigendama tinkamo ir įstatymus atitinkančio užsieniečių kontrolės organizavimo; 63.22. vis dar nepatikimai saugomi valstybės sienos ruožai, per kuriuos nelegalūs migrantai siekia patekti į Lietuvą; 63.23. nėra asmenų grąžinimo (readmisijos) sutarties su Baltarusija, per kurios teritoriją į Lietuvą sausumos keliu patenka didžiuma nelegalių migrantų; 63.24. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatoma užtektinai lėšų užsieniečių išsiuntimo iš valstybės procedūrai vykdyti. 64. Galimybės: 64.1. darbo migraciją iš Lietuvos gali mažinti laukiama šalies ekonominė plėtra, skatinsianti kurti darbo vietas, taip pat užimtumo ir socialinės priemonės: darbo užmokesčio didėjimas, jaunimo užimtumo programų rengimas ir įgyvendinimas, nuotolinio darbo diegimas aukštos kvalifikacijos specialistams, bedarbių, ypač jaunimo, socialinės apsaugos gerinimas; 64.2. darbo migracijos kaip laikino užimtumo problemos sprendimo būdo veiksmingumą gali didinti pereinamojo laikotarpio laisvam darbuotojų judėjimui, taikomo ES valstybėse, sutrumpinimas, dvišalių sutarčių su ES valstybėmis, taikančiomis pereinamuosius laikotarpius, taip pat kitomis valstybėmis sudarymas, prisijungimas prie Europos užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklo, informacijos centrų steigimas, jų prieinamumo didinimas; 64.3. pakartotinę darbo migraciją gali mažinti emigracijoje įgytos patirties naudojimas ir uždirbtų lėšų investavimas Lietuvoje; 64.4. įsigaliojus laisvam darbo jėgos judėjimui ES, galima tikėtis nelegalios migracijos mažėjimo, grįžtamosios migracijos didėjimo; 64.5. platesnis visuomenės informavimas apie gyvenimo ir darbo sąlygas užsienyje, ypač neigiamas nelegalios migracijos pasekmes sudarytų galimybę mažinti spontanišką migraciją; 64.6. Lietuvos narystė ES, užtikrinanti laisvą asmenų judėjimą, taip pat šalies prisijungimas ateityje prie Šengeno susitarimo skatins teigiamas imigracijos tendencijas, kurios spartins socialinę, ekonominę ir kultūrinę valstybės raidą; 64.7. ES valstybių patirtis ir finansavimas leis geriau vykdyti ir administruoti imigracijos (ypač iš trečiųjų valstybių) procesus, padidinti procedūrų skaidrumą, taip pat taikyti bendras ES priemones, skirtas kovoti su nelegalia migracija; 64.8. įgyvendinus prieglobsčio prašytojų naštos pasidalijimo principą (pagal 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus), tinkamai pasinaudojus ES valstybių per įvairias programas teikiama patirtimi, taip pat naudojantis ES fondų lėšomis, bus geriau pasirengta vykdyti bendrą ES valstybių prieglobsčio politiką, atitinkamai pertvarkyti ir užsieniečių, atvykusių į valstybę neteisėtai, atsakomybę, kai bandoma piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra; 64.9. prisijungus prie centrinės Šengeno informacinės sistemos, atsiras galimybė įgyti veiksmingesnį nelegalios migracijos kontrolės mechanizmą; 64.10. vykdant bendrus ES nelegalios migracijos prevencijos veiksmus, bus galima sutaupyti lėšas, skiriamas kovai su nelegalia migracija. 65. Grėsmės: 65.1. emigraciją toliau gali skatinti didelis jaunimo, priešpensinio amžiaus ir kitų gyventojų nedarbas, neadekvatus aukštos kvalifikacijos darbo jėgos naudojimas Lietuvoje, specialistų rengimas, neatitinkantis Lietuvos darbo rinkos poreikių, regioninės raidos netolygumai, neadekvatus teikiamų socialinių garantijų ir atlyginimų dydis; 65.2. šalies plėtrą ypač gali stabdyti užsienyje paklausą turinčių specialistų išvykimas iš Lietuvos, aukštos kvalifikacijos darbuotojų praradimas; 65.3. laikina darbo migracija gali virsti nuolatine dėl migruojančių asmenų saitų su Lietuva praradimo; 65.4. dėl masinės migracijos gali keistis vertybių suvokimas, poreikiai ir gyvenimo būdas, tai ateityje gali paskatinti migruoti; 65.5. dėl masinės darbo migracijos (taip pat nelegalios) ir po įstojimo į ES Lietuvai gali būti nustatyti ilgesni pereinamieji laikotarpiai; 65.6. grėsmę darbo migracijai kelia organizuoto nusikalstamumo atstovų noras dalyvauti migrantų telkimo procese, prekyba žmonėmis; 65.7. emigracija skatina imigraciją (taip pat nelegalią) iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių valstybių: išvykusių lietuvių darbo vietas gali užimti imigrantai, taip sukeldami grandininės imigracijos grėsmę. Tai ypač taikytina menkai finansuojamoms sritims – medicinai, švietimo sistemai, kultūrai; 65.8. dėl nestabilios politinės, ekonominės ir socialinės padėties, konfliktų galimybės kaimyninėse ir tolimesnėse valstybėse tų valstybių gyventojai masiškai gali ieškoti prieglobsčio Lietuvoje, emigruoti į Lietuvą ar per jos teritoriją į kitas ES valstybes, o drauge per išorinę sieną plistų nusikalstamumas; 65.9. Lietuvos gyventojų senėjimas skatins imigraciją, nes pradės stigti darbo jėgos, dėl to bus sunkiau pasirinkti imigracijos srautų valdymo prioritetus; 65.10. dėl nepakankamos valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Baltarusija kontrolės gali padaugėti užsieniečių, bandančių neteisėtai atvykti į Lietuvą (visų pirma iš Baltarusijos) ir piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra; 65.11. dėl to, kad yra išorinė siena, gali pagausėti prieglobsčio prašytojų, kurie bus grąžinami iš kitų ES valstybių ir už kurių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą kaip pirma prieglobsčio valstybė atsakinga Lietuva; 65.12. jeigu nebus keičiami užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje, atsakomybės už neteisėtą atvykimą į valstybę ar (
- ir)buvimą joje principai ir jų taikymo praktika, valstybė kasmet turės skirti vis daugiau biudžeto lėšų tokiems užsieniečiams išlaikyti ir tiems iš jų, kurie neturės teisės naudotis prieglobsčiu Lietuvoje, grąžinti; 65.13. dėl to, kad negalima bus išsiųsti iš Lietuvos neteisėtai į ją atvykusių užsieniečių, didės ekonominė našta, socialinė įtampa, etninių konfliktų tikimybė; 65.14. neteisėtai vykstantieji per Lietuvą į kitas ES valstybes gali labai sukliudyti Lietuvai prisijungti prie Šengeno susitarimo. IV. VIZIJA IR VALSTYBĖS MISIJA Vizija 66. Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos kurti šeimas ir auginti vaikus: mažas nedarbas ir didelės pajamos, išplėtotos lanksčios užimtumo formos, šeimos gali įsigyti būstą, gyvenamoji aplinka pritaikyta vaikams, stiprios socialinės garantijos. 67. Šeima – pamatinis socialinis institutas visuomenėje labai gerbiama. Gausėja šeimų, jose gimsta daugiau vaikų. Aukšta šeimos narių tarpusavio santykių kultūra, šeimos sugeba savarankiškai spręsti savo problemas. Nedaug ištuokų. Didelė tėvų atsakomybė už vaikų išlaikymą ir ugdymą, šeimos gerovės kūrimą. 68. Visose srityse užtikrintos lygios vyrų ir moterų teisės ir galimybės, lygūs lyčių vaidmenys šeimoje. Glaudūs ryšiai tarp kartų. Sukurta vaiko saugumą užtikrinanti aplinka. 69. Išplėtotos ir visiems prieinamos sveikatos, vaikų priežiūros, švietimo ir socialinės paslaugos, jų teikiama tiek, kiek reikia, jos geros kokybės. 70. Valstybė, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenė ir šeimos glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos šeimos gerovės užtikrinimo klausimus. 71. Gyventojai suvokia esą atsakingi už savo sveikatą, ją tausoja ir stiprina. Jie aktyviai dalyvauja priimant savivaldybėms ir valstybei svarbius sprendimus, susijusius su sveika gyvensena. Sveikos gyvensenos ir elgsenos ugdymu ypač rūpinasi visuomeninės organizacijos. Sudarytos palankios fizinio aktyvumo sąlygos įvairaus amžiaus gyventojams, jie turi daugiau galimybių pasirinkti sveikesnius produktus ir mielai renkasi sveiką mitybą. Didžiumai gyventojų sveika gyvensena ir sveika elgsena tampa prioritetinėmis vertybėmis. Dėl pakitusios gyvensenos mažėja lėtinių ligų ir mirtingumas. 72. Lietuva – visateisė ir lygiavertė ES valstybė narė, išsaugojusi lietuvių tautos savitumą. Išugdyta pilietinė visuomenė gerbia tautinių mažumų ir valstybėje gyvenančių užsieniečių visuotinai pripažintas teises ir laisves. Užkirstas kelias bet kokioms rasinės neapykantos ir ksenofobijos apraiškoms. Lietuva – bendros ES valstybių narių migracijos procesų valdymo sistemos dalyvė, plėtoja laisvo asmenų judėjimo principo įgyvendinimo priemones ES valstybių narių teritorijoje. Migracijos procesų valdymo srityje išsaugota pusiausvyra tarp pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ir valstybės nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir gyventojų sveikatos interesų apsaugos. 73. Gerėjant gyvenimui Lietuvoje, mažėja emigracija, pradeda grįžti anksčiau išvykę gyventojai. Nežymiai daugėja atvykstančių gyventi į Lietuvą užsieniečių, ypač iš ES valstybių narių. Vykdoma griežta ne ES valstybių piliečių imigracijos politika. Patikimai saugomos išorinės ES valstybių narių sienos, aktyvi kova su nelegalia migracija kliudo atvykti nelegaliems migrantams. Neteisėtai atvykusių ir neteisėtai gyvenančių Lietuvoje užsieniečių nedaug, jie nekelia pavojaus valstybės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar gyventojų sveikatai. Sukurtas užsieniečių registras, geriau administruojami užsieniečių teisinės padėties valstybėje klausimai. Valstybės misija 74. Valstybė, kurdama šeimoms palankią socialinę ir ekonominę aplinką, formuoja ir įgyvendina racionalią paramos šeimai, vaiko gerovės, užimtumo ir apsirūpinimo būstu politiką, plėtoja sveikatos, vaikų priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų visoms šeimoms tinklą, nuolat analizuoja ir vertina šeimų gerbūvį, bendradarbiauja su savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomene, spręsdama šeimų gerovės užtikrinimo klausimus. 75. Visuomenės sveikatos srityje valstybė sudaro rūpinimosi asmens ir visuomenės sveikata teisines sąlygas, ugdo gyventojams sveikos gyvensenos ir elgsenos įgūdžius, nuosekliai skatina veiklą, padedančią saugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą, drausti ir riboti sveikatai kenksmingą veiklą, užtikrina žalos visuomenės sveikatai atlyginimą, kontroliuoja ir reguliuoja poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, koordinuoja pagrindinių sveikos gyvensenos ir elgsenos sričių (socioekonominės, aplinkos, kultūros) plėtrą. 76. Migracijos srityje valstybė sudaro sąlygas taikyti laisvo asmenų judėjimo principą, reguliuoja migraciją ne iš ES valstybių narių, užkerta kelią nelegaliai migracijai ir prekybai žmonėmis, plėtoja dvišalius valstybių santykius, susijusius su tam tikrais migracijos politikos aspektais, skatina institucijų bendradarbiavimą, nevyriausybines organizacijas ir mokslo įstaigų ekspertus dalyvauti tarptautinių organizacijų, kurių veikla susijusi su migracijos problemomis, darbe. V. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Šeimos gerovė 77. Pagrindinis strateginis tikslas – skatinti savarankiškos ir gyvybingos šeimos, pagrįstos narių savitarpio globa ir atsakomybe, užtikrinančios kartų kaitą, įsigalėjimą ir kurti teisines, socialines, ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas ir užtikrinančias visavertį jų funkcionavimą. 78. Uždaviniai: 78.1. didinti jaunimo užimtumą, plėtoti lanksčias užimtumo formas; 78.2. sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas; 78.3. siekti lygių vyrų ir moterų teisių, pareigų ir galimybių viešojo gyvenimo srityje ir šeimoje; 78.4. gerinti vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas; 78.5. ugdyti šeimos narių gebėjimus įveikti psichologines ir socialines problemas; 78.6. užtikrinti vaiko saugumą; 78.7. plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus; 78.8. mažinti šeimų skurdą ir socialinę atskirtį; 78.9. siekti, kad kiekviena šeima, norinti vaikų, galėtų jų turėti; 78.10. mažinti rizikingo seksualinio elgesio keliamą pavojų reprodukcinei visuomenės sveikatai ir vaisingumui; 78.11. analizuoti šeimos, gimstamumo pokyčius ir veiksnius, nustatyti paramos šeimai poreikį, vertinti vykdomos politikos veiksmingumą; 78.12. skatinti valstybės, savivaldybių ir visuomenės bendradarbiavimą sprendžiant šeimų gerovės užtikrinimo klausimus; 78.13. ugdyti bendruomenės ir institucijų bendrą atsakomybę už vaikų ugdymą. Visuomenės sveikata 79. Pagrindinis strateginis tikslas – sukurti palankias ekonomines, socialines ir kultūrines sąlygas ugdyti sveiką gyvenseną ir elgseną. 80. Uždaviniai: 80.1. sudaryti palankias sąlygas ugdyti sveiką gyvenseną; 80.2. vykdyti sveikatai žalingos gyvensenos apraiškų prevenciją; 80.3. ugdyti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, remti gyventojų norą sveikai gyventi; 80.4. tirti veiksnius, lemiančius sveiką gyvenseną. Migracija 81. Pagrindinis strateginis tikslas – puoselėti atsivėrusią ES (vėliau – Šengeno susitarimo) erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių ES sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal ES reikalavimus sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėje, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. 82. Uždaviniai: 82.1. reguliuoti imigracijos srautus laikantis ES teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į Lietuvos politinius, ekonominius, socialinius ir kitus valstybės gyvenimo interesus; 82.2. dalyvauti rengiant ir vykdant bendrą ES prieglobsčio politiką; 82.3. vykdyti nelegalios migracijos prevenciją; 82.4. mažinti negrįžtamos emigracijos mastą, švelninti neigiamas emigracijos pasekmes; 82.5. reguliuoti darbo migracijos srautus, atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius ir bendrą ES darbo migracijos politiką; 82.6. kurti informacijos sistemas užsieniečių reikalams administruoti, rengtis jas prijungti prie tarpvalstybinių informacijos sistemų; 82.7. analizuoti migracijos procesus ir vertinti įgyvendinamų vizų, migracijos ir prieglobsčio politikos priemonių veiksmingumą; 82.8. stiprinti valstybės institucijų, kurių darbas susijęs su vizų, migracijos ir prieglobsčio klausimų sprendimu, administracinius gebėjimus, taip pat tobulinti šių institucijų valstybės tarnautojų kvalifikaciją. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Strategijos įgyvendinimas ir jo koordinavimas 83. Šios Strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimas teigiamai veiks šalies demografinę būklę, padės siekti gyventojų gerovės, sukurs palankesnes sąlygas didėti gyventojų skaičiui, gerinti šalies sociodemografinę raidą, visuomenės sveikatos ir migracijos sričių būklę. 84. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuos šios Strategijos įgyvendinimą, atsižvelgdama į kintančias ekonomines sąlygas ir naujas galimybes, teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šios Strategijos tikslų ir uždavinių tikslinimo. Ši Strategija gali būti tikslinama atsižvelgiant į išorės ir vidaus pokyčius. 85. Siekiant užtikrinti šios Strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, bus rengiamos Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo priemonės. 86. Nustatomi šie Strategijos įgyvendinimo vertinimo kriterijai, tiesiogiai susiję su numatytais tikslais ir uždaviniais ir leidžiantys vertinti padarytą pažangą: 86.1. gyventojų skaičius; 86.2. bendrasis gimstamumo rodiklis; 86.3. suminis gimstamumo rodiklis; 86.4. nesantuokiniai vaikai (procentais); 86.5. bendrasis mirtingumo rodiklis; 86.6. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; 86.7. bendrasis santuokų rodiklis; 86.8. bendrasis ištuokų rodiklis; 86.9. jaunimo užimtumas (pagal lytį, procentais); 86.10. asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną (procentais); 86.11. vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius; 86.12. socialinės rizikos šeimų skaičius; 86.13. santykinis šeimų, auginančių vaikus, skurdo lygis; 86.14. išlaidos paramai šeimoms, auginančioms vaikus; 86.15. nuomojamas ir socialinis būstas (procentais); 86.16. emigrantų ir imigrantų skaičius. Strategijos įgyvendinimo finansavimas 87. Ši Strategija bus įgyvendinama valstybės, savivaldybių, ūkio subjektų, gyventojų lėšomis. 88. Pagal galimybes bus naudojamasi tarptautinių finansinių institucijų ir fondų parama. ______________