← Lietuva

Eil Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS Lietuvos Respublikos Seimo 2004-11-04 Nr. 102 s-

Eil Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS Lietuvos Respublikos Seimo 2004-11-04 Nr. 102 s-616 Posėdžių sekretoriatui POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2004-11-04 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 44

(1)straipsniu ir dvidešimt septintuoju
(1)skirsniu bei keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios" projektui Nr. IXP-3784(3SP). Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  1. Seimo narys Č.Juršėnas
  2. 15 straipsniu keičiamo 136 straipsnio 1 dalį išbraukti ir išdėstyti taip: “15 straipsnis. 136 straipsnio 3 dalies pakeitimas
  3. Pakeisti 136 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “
  4. Visi teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai registruojami Seimo posėdžių sekretoriato gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre,. Jame kuriame nurodomi visi projekto autoriai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai. Teikiamas įstatymo projektas neregistruojamas, jeigu kartu su juo nepateikiamas aiškinamasis raštas arba teikiamas aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio reikalavimų, ir (ar) neteikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.” “
  5. Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir ar jis atitinka juridinės technikos taisykles, taip pat ar kartu pateikiami dokumentai atitinka aiškinamasis raštas atitinka šio statuto 135 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Jeigu projektas didelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius kancleris gali kreiptis į Seimo seniūnų sueigą dėl šio termino pratęsimo.” Pritarti 1 dalies redakcija paliekama tokia, kokia yra galiojanti
  6. Projektą papildyti 16 straipsniu. Pakeisti 138 straipsnio pavadinimą , 3 dalį ir išdėstyti taip: “138 straipsnis. Seimo komiteto, Vyriausybės ir kitų institucijų preliminarios išvados dėl įstatymo projekto
  7. Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba įstatymo projektą gali perduoti vienam iš komitetų preliminariai išnagrinėti bei parengti išvadas dėl šio projekto.
  8. Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.
  9. Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.
  10. Vyriausybė išvadas šiuo ir kitais atvejais pateikia Seimui per 4 savaites.” Nepritarti Kyla klausimas dėl to ar Seimas gali duoti pavedimus visoms institucijoms duoti išvadas. Be to, išvados prašymas iš valstybės institucijų galėtų vilkinti įstatymo projekto svarstymo Seime pradžią. Pritarus siūlomai 3 dalies redakcijai tampa neaišku, ar komitetai turės teisę savarankiškai prašyti išvadų iš kitų valstybės institucijų.
  11. Seimo nariai J.Karosas ir J.Čekuolis
  12. Papildyti 44 straipsnio 2 dalį žodžiais „ir Užsienio reikalų komitetas” ir ją išdėstyti taip: „
  13. Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas sudaromas šio statuto 441 straipsnyje nustatyta tvarka.” Nepritarti Žodžiai buvo išbraukti pritarus Seimo nario J.Razmos pasiūlymams
  14. Papildyti 441 straipsnio pavadinimą žodžiais „ir Užsienio reikalų komiteto” ir jį išdėstyti taip: „441 straipsnis. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto sudarymas”. Nepritarti Žodžiai buvo išbraukti pritarus Seimo nario J.Razmos pasiūlymams
  15. Papildyti 441 straipsnį nauja 3 dalimi: „
  16. Užsienio reikalų komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 17 Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Į komitetą frakcijos deleguoja frakcijų narius, atsakingus už užsienio politikos klausimus. Europos reikalų komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas yra Užsienio reikalų komiteto nariais ex-oficio. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas turi tris pavaduotojus: vieną atsakingą už Europos Sąjungos klausimus, antrą atsakingą už saugumo ir gynybos klausimus ir trečią atsakingą už kitus komitete svarstomus užsienio politikos klausimus. Tikslus komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinama Seimo nutarimu.” Nepritarti Žodžiai buvo išbraukti pritarus Seimo nario J.Razmos pasiūlymams.
  17. Buvusią 441 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, šią dalį papildyti žodžiais „ir Užsienio reikalų komiteto nariais” ir visą dalį išdėstyti taip” „
  19. Europos reikalų komiteto nariais ir Užsienio reikalų komiteto nariais turi būti skiriami Seimo nariai, turintys teisę dirbti su įslaptinta informacija.” Nepritarti Žodžiai buvo išbraukti pritarus Seimo nario J.Razmos pasiūlymams
  20. Seimo narys A.Sadeckas Siūlau projekto 6 straipsniu keičiamo Seimo statuto 44 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: “
  21. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.” Pritarti
  22. Seimo narys G.Steponavičius
  23. Papildyti 49 straipsnio 1 dalies pirmą punktą po žodžio "įstatymų" įrašant žodžius “koncepcijas ir” šį punktą išdėstyti taip: “svarstyti įstatymų koncepcijas ir projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;” Nepritarti
  24. 19 skirsnio pavadinime po žodžio "projektų" įrašyti žodžius "rengimo ir" ir šio skirsnio pavadinimą išdėstyti taip: " ĮSTATYMŲ IR KITŲ SEIMO AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS IR REGISTRAVIMAS" Nepritarti
  25. Projekto 19 skirsnį papildyti nauju 134
(1)straipsniu: "134
(1)straipsnis. Įstatymo koncepcija
  1. Įstatymo projektas, kuriuo siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją), rengiamas įstatymo koncepcijos pagrindu.
  2. Nesant bendros nuomonės, išvadą, ar privalu rengti įstatymo koncepciją, pateikia teisėkūrą koordinuojanti institucija.
  3. Įstatymo koncepcijoje numatomos pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, jo pagrįstumas, teisės akto struktūra ir kiti esminiai dalykai. Taip pat išsamiai pagrindžiama, kodėl būtina rengti teisės akto projektą. Paaiškėjus, kad nėra būtina rengti teisės akto projektą, surašomas specialus dokumentas, kuriame tokia išvada išsamiai pagrindžiama.
  4. Parengtą įstatymo koncepciją svarsto ir savo nuomonę pareiškia Seniūnų sueigos paskirti, atitinkamas sritis kuruojantys Seimo komitetai." Nepritarti
  5. Str. 2 d. neaišku tarp ko gali nebūti bendros nuomonės.
  6. Str. 2 d. neaišku kas yra teisėkūrą koordinuojanti institucija
  7. Siūlomoje straipsnio redakcijoje nėra aišku kas rengs koncepciją, kaip ji bus pateikiama, koks jos teisinis statusas
  8. 135 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi "
  9. Jei įstatymo projektas turėjo būti rengiamas koncepcijos pagrindu, ji pateikiama kartu." ir atitinkamai pakeisti kitų dalių numeraciją. Nepritarti
  10. 145 straipsnį papildyti naujomis 2 ir 3 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip: "145 straipsnis. Privalomos išvados dėl įstatymo projekto
  11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
  12. Jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.
  13. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu." Pritarti
  14. Seimo narys J. Karosas Atsižvelgiant, į 1997 m. Europos Sąjungos Amsterdamo sutarties Protokole dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje vartojamą “Europos reikalų komitetų konferencija, toliau vadinama COSAC” sąvoką, siūlau keičiamo Seimo statuto 61 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: “8) atstovauti Seimui Europos reikalų komitetų konferencijoje, toliau vadinamoje COSAC;” Pritarti
  15. Seimo Teisės departamento išvada 2004-11-03 Nr. IXP-3784
(3)Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas ir pasiūlymus:
  1. Projekto 2 straipsnyje, teikiamo Seimo statuto (toliau – Statuto) 9 straipsnio 6 punktą reikėtų patikslinti, nes jo tekstas neatitinka galiojančios šio punkto redakcijos, kurioje žodis “Seimui” yra įrašytas po žodžio “svarstyti”. Lyginamajame variante neatsispindi, kad šis žodis yra išbraukiamas ir įrašomas po žodžio “teikti”. Kita vertus, žodžio “Seimui” vietos pakeitimas šio punkto nuostatos turinio nekeičia, todėl, mūsų manymu, yra perteklinis.
  2. Projekto 4 straipsnyje dėstomų pakeitimų esmę reikėtų suderinti su šiuo projekto straipsniu teikiama Statuto 12 straipsnio 1 dalies redakcija, kadangi projekto 4 straipsnyje nurodoma, kad Statuto 12 straipsnio 1 dalyje įrašytini žodžiai “ir jiems atsiskaityti už savo veiklą”, tačiau teikiamoje Statuto 12 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta “<...> ir juos informuoti apie savo veiklą <...>”.
  3. Statuto 135 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad projekto aiškinamajame rašte turės būti nurodyta kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Pagal projekto nuostatą reikėtų suprasti, kad kiekvienas teisės aktas turės būti vertinamas tiek 6 punkte, tiek 7 punkte numatytais aspektais. Pažymėtina, kad Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad “derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu”. Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad “jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę”. Tokios nuostatos reikštų, kad ne kiekvienas teisės aktas vertintinas antikorupciniu požiūriu bei pagal jo įtaką kriminogeninei situacijai. Kadangi Seimo statuto 135 straipsnio nurodyta nuostata reguliuoja tapačius teisinius santykius kaip Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo aukščiau nurodytos, reikėtų šias nuostatas derinti tarpusavyje ir kartu teikti Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio atitinkamo turinio pakeitimą.
  4. Statuto 136 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad dėl projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) parengia išvadas, ar šis projektas atitinka (greta kitų įvardytų kriterijų) teisėkūros principus. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose teisės aktuose teisėkūros principai nėra nustatyti, todėl tokia Statuto nuostata negalės būti realizuojama.
  5. Statuto 136 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Teisės departamentas turėtų parengti išvadas, ar kartu su projektu pateikiami dokumentai atitinka Statuto reikalavimus. Pažymėtina, kad Statutas nustato reikalavimus tik vienai kartu su projektu teikiamų dokumentų kategorijai - aiškinamiesiems raštams. Todėl kitų, su projektu pateiktų, dokumentų įvertinimas Statuto reikalavimų požiūriu yra negalimas. Be to, kai kurie su projektais teikiami dokumentai, pvz. biudžetų projektai yra reikalingi ne teisinės, o kitokio pobūdžio ekspertizės. Todėl de facto Teisės departamentas galėtų vertinti tik vieną iš kartu su projektu teikiamų dokumentų kategorijų – aiškinamuosius raštus. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, tikslintina, kokie konkretūs su projektu teikiami dokumentai turėtų būti vertinami ir kokie reikalavimai jiems yra keliami.
  6. Statuto 155 straipsnio 4 ir 5 dalyse iš esmės formuluojamas pavedimas Teisės departamentui pateikti išvadą dėl įstatymo projekto pataisų, papildymų bei išbraukimų, kas reikštų, kad Teisės departamentui suteikiama papildoma funkcija. Šios funkcijos realizavimas yra keblus dėl šių motyvų: 1) nenustatyti kriterijai (pagrindai), pagal kuriuos Teisės departamentas turėtų vertinti naujas pataisas, papildymus bei išbraukimus. Kita vertus, Statutas nenustato jokių reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti pataisos, papildymai bei išbraukimai. 2) Kai kuriems įstatymų projektams yra pateikiamos dešimtys pataisų ar papildymų arba jų apimtys yra didelės. Subjektų, turinčių teisę teikti pataisas ar papildymus, ratas yra labai platus. Praktiškai neretai yra nepaisoma Statuto 155 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino įstatymo projektui perduoti - 3 darbo dienų iki priėmimo - ir projektas išvadai parengti Teisės departamentui yra perduodamas jo priėmimo dienos išvakarėse arba net ir priėmimo Seimo posėdyje dieną. Tuo tarpu pagal Statuto 155 straipsnio 3 dalį projekto pataisos, papildymai bei išbraukymai turi būti įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą. Tokios situacijos kontekste pataisų, papildymų bei išbraukimų vertinimas ir išvados dėl jų rengimas galėtų būti ganėtinai formalus, nes tuo pat metu gali tekti rengti išvadas ir dėl projekto, ir dėl jo pataisų, papildymų bei išbraukimų. Reikėtų pasvarstyti, ar tokia padėtis nesudarytų prielaidų labai formalizuoti Teisės departamento darbą ir nepadarytų neigiamos įtakos šio darbo kokybei. 3) pagal Statuto normas bei susiformavusią įstatymų leidybos praktiką Teisės departamento išvados yra neprivalomos įstatymų leidėjui ir iš esmės yra vertinamos kaip tam tikri pasiūlymai tobulinti įstatymo projekto tekstą. Teisės departamento išvadas kartu su kitais gautais pasiūlymais, specialistų, valstybės institucijų vertinimais įvertina Seimo nariai – Seimo komitetų išvadų rengėjai – kartu su komitetų sekretoriatų patarėjais, o sprendimas pritarti ar nepritarti visiems pasiūlymams bei išvadoms (taip pat ir Teisės departamento) priimamas Seimo komitetuose balsuojant šių komitetų nariams. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamento išvada dėl pataisų, papildymų bei išbraukymų gali būti vertinama kaip “pasiūlymu dėl pasiūlymų”, todėl nelabai aiški jos paskirtis. Kita vertus, problematiškas taptų ir veiklos bei atsakomybės paskirstymas tarp Teisės departamento ir Seimo komitetų sekretoriatų. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, reikėtų įvertinti siūlomas Statuto 155 straipsnio 4 ir 5 dalių novelas platesniame kontekste. Apsisprendus nustatyti Teisės departamentui pareigą rengti išvadas dėl įstatymo projekto pataisų, papildymų bei išbraukimų, reikėtų aiškiai reglamentuoti reikalavimus šioms pataisoms, papildymams bei išbraukimams, kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti vertinama bei nustatyti pakankamus terminus išvadoms dėl pataisų, papildymų bei išbraukimų parengti. Antraip, pataisų, papildymų bei išbraukimų ekspertizė (vertinimas) bus sunkiai įgyvendinama praktiškai.
  7. Manytume, kad bendradarbiavimo su Vyriausybe efektyvumo tikslu statuto 1804 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatytas tik vienas komitetas perduodantis išvadas dėl prioritetų nustatymo Vyriausybei, kitaip yra didelė informacijos dubliavimo, institucijos vidinio nesuderinimo tikimybė. Siūlytume nustatyti, kad apibendrintas išvados dėl prioritetų projektas svarstomas bendrame Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir ten suderintas perduodamas Vyriausybei. Tokiam mūsų pasiūlymui pritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas (žr. Komiteto išvados 1 punktą).
  8. Statuto 1806 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog “specializuotas komitetas, svarstydamas subsidiarumo klausimą, apsvarsto Teisės departamento išvadą”. Atsižvelgdami į tai, kad šiame sakinyje suformuluota pareiga Teisės departamentui yra nekonkreti (pvz., nenurodomas išvados pateikimo terminas, išvados tikslas), siūlytume šį sakinį keisti: “Teisės departamentas specializuoto komiteto posėdžiui parengia išvadą dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.”
  9. Statuto 18018 straipsnyje pirmame sakinyje reikia ištaisyti korektūros klaidą žodyje “institucijose”.
  10. Siūlytume Statuto 18023 straipsnio 2 dalyje patikslinti, jog “Seimas svarsto pagal Statuto 200 – 202 straipsniuose nustatytą procedūrą, netaikant 202 straipsnio 4 dalies”. Tai pat pakeisti šio straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “Lietuvos Respublikos Seimas apsvarstęs pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikia Seimo pritarimo, priima protokolinį nutarimą dėl pritarimo ar nepritarimo tokiai kandidatūrai. Šis protokolinis nutarimas su Seimo nuomone perduodamas Vyriausybei.” Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Žodis “Seimui” yra įrašytas prieš žodį “svarstyti” atsižvelgiant į Seimo Dokumentų skriaus redaktorių pastabas. Redakcinio pobūdžio pastaba TTK jau anksčiau nepritarė šiam pasiūlymui. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas nedraudžia reikalauti teisės akto projekto vertinimo tam tikrais aspektais. Kita vertus, suderinti minėtus įstatymu yra tikslinga. 136 straipsnio 3 dalis keičiama Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarus Seimo nario G.Steponavičiaus pasiūlymui Tie patys argumentai kaip ir ankstesnei pastabos daliai 155 straipsnio 4 ir 5 d. keičiamos Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Seimui (svarstymo plenariniame posėdyje metu) pritarus Seimo nario Č.Juršėno pasiūlymui. Teisės departamento išvada dėl įstatymo projekto pataisų, papildymų bei išbraukimų reikalinga siekiant užtikrinti kokybiškų teisės aktų priėmimą. Be to, argumentas, kad pataisų, papildymų bei išbraukimų vertinimas dėl laiko stokos galėtų būti formalus ir nekokybiškas, yra nepriimtinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką šias funkcijas atlieka Komitetų patarėjai ir Komitetų nariai. TTK jau anksčiau pritarė šiam pasiūlymui. Šią dalį išdėstyti taip: “
  11. Seimo Europos reikalų komitetas arba ir Užsienio reikalų komitetas, gavę Seimo komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir perduoda Vyriausybei. Siūlytina pastabai pritarti, pakeičiant 1806 straipsnio 2 dalį pagal Teisės departamento pasiūlymą. Redakcinio pobūdžio pastaba Siūlytina pastabai pritarti, pakeičiant 18023 straipsnio 2 ir 3 dalis pagal Teisės departamento pasiūlymą. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.