← Lietuva

Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras konvencija dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo Pietryčių Atlante šios konvencijos SUSITARIANČIOS šalys, pasiryžusios užtikrinti ilgalaikį visų gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimą ir subalansuotą jų naudojimą pietryčių Atlante, taip pat apsaugoti aplinką ir jūrų ekosistemas, kuriose randami ištekliai, pripažindamos neatidėliotiną ir nuolatinį poreikį veiksmingai išsaugoti ir valdyti žuvininkystės išteklius atvirame pietryčių Atlanto vandenyne, Pripažindamos tiesiogiai susijusias 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas; 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų rūšių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo; atsižvelgdamos į 1993 m. FAO susitarimą dėl atviroje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones, taip pat 1995 m. FAO elgesio kodeksą dėl atsakingos žuvininkystės, Pripažindamos valstybių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti išsaugant ir valdant gyvuosius išteklius pietryčių Atlante, pasiryžusios atsargiai vykdyti ir įgyvendinti žuvininkystės išteklių valdymą, laikantis 1995 m. Susitarime dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų rūšių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo, nustatytų principų, taip pat 1995 m. FAO elgesio kodekso dėl atsakingos žuvininkystės, Pripažindamos, kad, norėdamos užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių išsaugojimą atviroje jūroje ir subalansuotą jų naudojimą, atitinkamos parajoninės arba regioninės valstybių organizacijos turi bendradarbiauti ir susitarti dėl šiam tikslui įgyvendinti reikalingų priemonių, Pasiryžusios vykdyti atsakingą žuvininkystę, Pažymėdamos, kad pakrantės valstybės, remdamosi 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija ir bendraisiais tarptautinės teisės principais, nustatė savo nacionalinę jurisdikciją regionuose, kuriuose tyrinėdamos ir naudodamos, saugodamos ir valdydamos gyvuosius jūrų išteklius jos naudojasi savo suverenia teise, Norėdamos bendradarbiauti su pakrantės valstybėmis bei su visomis kitomis valstybėmis ir organizacijomis, suinteresuotomis žuvininkystės ištekliais pietryčių Atlante, siekdamos užtikrinti suderinamas išsaugojimo ir valdymo priemones, Pripažindamos ekonomines ir geografines aplinkybes bei besivystančių valstybių ir jų pakrančių bendruomenių specialius reikalavimus dėl lygiateisės naudos iš gyvųjų jūrų išteklių, Kviečiančios valstybes, kurios nėra šios Konvencijos Susitariančios Šalys ir kurios niekaip kitaip nesutinka taikyti šia Konvencija patvirtintų išsaugojimo ir valdymo priemonių, neleisti laivams, plaukiojantiems su šių šalių vėliavomis, žvejoti išteklių, kurie yra šios Konvencijos objektas, Įsitikinusios, kad ilgalaikio žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir subalansuoto jų naudojimo pietryčių Atlante organizacijos įsteigimas geriausiai padėtų pasiekti šiuos tikslus, atsižvelgdamos, kad pirmiau minėtųjų tikslų pasiekimas padėtų įgyvendinti teisingą ir lygiateisę ekonominę tvarką atsižvelgiant į žmonijos interesus, ypač į specialius besivystančių valstybių interesus ir poreikius, s u s i t a r ė: 1 straipsnis Vartojamos sąvokos Šioje Konvencijoje:

  1. a)„1982 m. Konvencija“ – tai 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;
  2. b)„1995 m. Susitarimas“ – tai 1995 m. Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų rūšių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo;
  3. c)„pakrantės valstybė“ – tai bet kuri Susitariančioji Šalis, kurios nacionalinei jurisdikcijai priklauso vandenys, esantys greta Konvencijos taikymo regiono;
  4. d)„Komisija“ – tai 5 straipsniu įkurta Pietryčių Atlanto žvejybos komisija;
  5. e)„Susitariančioji Šalis“ – tai bet kuri valstybė arba regioninės ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko, kad ši Konvencija jai būtų privaloma ir kuriai ši Konvencija įsigaliojo;
  6. f)„kontrolės priemonė“ – tai bet kuris Komisijos priimtas sprendimas arba veiksmas, susijęs su 16 straipsnyje nustatytu stebėjimu, tikrinimu, atitiktimi ir vykdymu;
  7. g)„žuvininkystės valdymo organizacija“ – tai bet kuri tarpvyriausybinė organizacija, kurios kompetencijai priklauso reguliavimo priemonės, susijusios su gyvaisiais jūrų ištekliais;
  8. h)„žvejyba“ – tai:
  9. i)faktinė žuvininkystės išteklių paieška, žvejojimas, sugavimas ar gaudymas arba bandymas tai atlikti;
  10. ii)veikla, kurios numatomas rezultatas – žuvininkystės išteklių suradimas, žvejojimas, sugavimas arba gaudymas bet kuriam tikslui, įskaitant moksliniams tyrimams; iii) žuvininkystės išteklius gaudančių prietaisų arba susijusių įrengimų, įskaitant radijo švyturius, išdėstymas, ieškojimas arba susigrąžinimas;
  11. iv)visa jūroje atliekama veikla, kurios tikslas – paremti arba pasiruošti atlikti šiame apibrėžime nurodytus veiksmus, išskyrus veiklą avarinėse situacijose, kuri yra susijusi su įgulos narių sveikata ir sauga arba laivo saugumu, arba
  12. v)orlaivio naudojimas, jei jis susijęs su kuria nors šiame apibrėžime nurodyta veikla, išskyrus avarinius skrydžius, susijusius su įgulos narių sveikata ir sauga arba laivo saugumu;
  13. i)„žvejybos subjektas“ – tai bet kuris 1995 m. Susitarimo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas žvejybos subjektas;
  14. j)„žvejybos laivas“ – tai bet koks laivas, naudojamas arba skirtas komerciniam žuvininkystės išteklių eksploatavimui, įskaitant plaukiojančias bazes, ir visi kiti laivai, tiesiogiai dalyvaujantys tokioje žvejybos veikloje, taip pat laivai, dalyvaujantys perkrovimo veikloje;
  15. k)„žvejybos mokslinių tyrimų laivas“ – tai bet kuris laivas, užsiimantis žvejyba, kaip apibrėžta h punkte, mokslinių tyrimų tikslais, įskaitant nuolatinių mokslinių tyrimų laivus ir laivus, kurie paprastai užsiima komercine žvejyba arba žvejybos rėmimo veikla;
  16. l)„žuvininkystės ištekliai“ – tai žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų dugno gyvūnų rūšių ištekliai Konvencijos taikymo regione, išskyrus:
  17. i)dugno gyvūnų rūšis, kurioms, remiantis 1982 m. Konvencijos 77 straipsnio 4 dalimi, taikoma pakrantės valstybių žuvininkystės jurisdikcija, ir
  18. ii)toli migruojančias rūšis, išvardytas 1982 m. Konvencijos I priede;
  19. m)„vėliavos valstybė“ – tai, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip:
  20. i)valstybė, kurios laivai turi teisę plaukioti su jos vėliava, arba
  21. ii)regioninės ekonominės integracijos organizacija, kurioje laivai turi teisę plaukioti su tos regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybės narės vėliava;
  22. n)„gyvieji jūrų ištekliai“ – tai visos gyvos jūrų ekosistemų sudedamosios dalys, įskaitant jūrų paukščius;
  23. o)„regioninės ekonominės integracijos organizacija“ – tai, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip, regioninės ekonominės integracijos organizacija, kuriai visos jos valstybės narės perduoda kompetenciją spręsti visus šioje Konvencijoje numatytus klausimus, įskaitant teisę priimti jos valstybėms narėms privalomus sprendimus, susijusius su tais klausimais, ir
  24. p)„perkrovimas“ – tai visų arba tam tikrų žvejybos laive esančių žuvininkystės išteklių perkrovimas į kitą žvejybos laivą, atliekamas jūroje arba uoste, tačiau neįregistruojant produktų valstybėje, kuriai priklauso uostas, kaip iškrautų. 2 straipsnis Tikslas Šios Konvencijos tikslas – veiksmingai įgyvendinant šią Konvenciją užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir subalansuotą jų naudojimą Konvencijos taikymo regione. 3 straipsnis Bendrieji principai Įgyvendindamos šios Konvencijos tikslą, Susitariančiosios Šalys, tam tikrais atvejais per Organizaciją:
  25. a)patvirtina priemones, remdamosi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir siekdamos užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, išsaugojimą ir subalansuotą jų naudojimą;
  26. b)taiko atsargumo priemones, kaip numatyta 7 straipsnyje;
  27. c)taiko Konvencijos nuostatas, susijusias su žuvininkystės ištekliais, atsižvelgdamos į žvejybos veiklos poveikį tokioms ekologiškai pažeidžiamoms rūšims, kaip jūrų paukščiai, banginių būrio gyvūnai, ruoniai ir jūrų vėžliai;
  28. d)jei būtina, patvirtina rūšių, priklausančių, susijusių su arba priklausomų nuo tos pačios ekosistemos kaip ir gaudomi žuvininkystės ištekliai, išsaugojimo ir valdymo priemones;
  29. e)užtikrina, kad atliekant žvejybos veiksmus ir imantis valdymo priemonių būtų atsižvelgiama į poreikį sumažinti kenksmingą poveikį gyvųjų jūrų išteklių visumai iki minimumo, ir
  30. f)saugo jūros aplinkos biologinę įvairovę. 4 straipsnis Pritaikymas geografinėms sąlygoms Išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip, ši Konvencija taikoma Konvencijos taikymo regione, kurį sudaro visi vandenys, esantys už nacionalinės jurisdikcijos teritorijų ribų, kurias sudaro linija, jungianti šiuos taškus pagal geografinės platumos lygiagretes ir geografinės ilgumos meridianus: – linija pradedama brėžti nuo išorinės vandenų, priklausančių nacionalinei jurisdikcijai, ribos, nuo taško, esančio 6º pietų platumos; iš ten linija brėžiama tiesiai į vakarus išilgai lygiagretės, esančios 6º pietų platumos, iki meridiano, esančio 10º vakarų ilgumos; iš ten – tiesiai į šiaurę išilgai meridiano, esančio 10º vakarų ilgumos, iki pusiaujo; iš ten – tiesiai į vakarus išilgai pusiaujo iki meridiano, esančio 20º vakarų ilgumos; iš ten – tiesiai į pietus išilgai meridiano, esančio 20º vakarų ilgumos, iki lygiagretės, esančios 50º pietų platumos; iš ten – tiesiai į rytus išilgai lygiagretės, esančios 50º pietų platumos, iki meridiano, esančio 30º rytų ilgumos; iš ten – tiesiai į šiaurę išilgai meridiano, esančio 30º rytų ilgumos, iki Afrikos žemyno pakrantės. 5 straipsnis Organizacija 1. Susitariančiosios Šalys įsteigia ir susitaria išlaikyti Pietryčių Atlanto žvejybos organizaciją (toliau – Organizacija). 2. Organizacija susideda iš:
  31. a)Komisijos;
  32. b)Atitikties ir Mokslo komitetų, kurie yra dukterinės institucijos, ir visų kitų dukterinių institucijų, kurias Komisija gali kartkartėmis įsteigti, kad padėtų įgyvendinti šios Konvencijos tikslą, ir
  33. c)sekretoriato. 3. Organizacija turi juridinio asmens statusą ir kiekvienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi teisnumą, kokio gali reikėti funkcijų vykdymui ir šios Konvencijos tikslo įgyvendinimui. Privilegijos ir imunitetai, kuriuos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi Organizacija ir jos personalas, nustatomi Organizacijos ir atitinkamos Susitariančiosios Šalies susitarimu. 4. Oficialios Organizacijos kalbos yra anglų ir portugalų. 5. Organizacijos buveinė yra Namibijoje. 6 straipsnis Komisija 1. Visos Susitariančiosios Šalys yra Komisijos narės. 2. Kiekviena narė į Komisiją skiria vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai ir patarėjai. 3. Komisijos funkcijos yra tokios:
  34. a)nustatyti išsaugojimo ir valdymo poreikius;
  35. b)parengti ir patvirtinti išsaugojimo ir valdymo priemones;
  36. c)nustatyti bendrą leistiną sugauti kiekį ir/arba žvejybinės pastangos dydžius, atsižvelgiant į bendrą žuvų mirtingumą, įskaitant nepasirinktas rūšis;
  37. d)nustatyti dalyvavimo žvejybos veikloje pobūdį ir laipsnį;
  38. e)reguliariai patikslinti gyvųjų išteklių būklę, taip pat rinkti, nagrinėti ir skleisti svarbią informaciją apie gyvuosius išteklius;
  39. f)skatinti, paremti ir tam tikrais atvejais, remiantis susitarimu, koordinuoti Konvencijos taikymo regione ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose gretimuose vandenyse esančių žuvininkystės išteklių mokslinius tyrimus;
  40. g)valdyti gyvuosius išteklius taikant atsargumo priemones, parengiamas remiantis 7 straipsniu;
  41. h)įsteigti atitinkamus bendradarbiavimo mechanizmus, kad būtų veiksmingai vykdomas monitoringas, kontrolė, priežiūra ir vykdymas;
  42. i)patvirtinti priemones, susijusias su kontrole ir vykdymu Konvencijos taikymo teritorijoje;
  43. j)parengti priemones, taikomas žvejojant mokslinių tyrimų tikslais;
  44. k)parengti duomenų surinkimo, pateikimo, patikrinimo, galimybės pasinaudoti duomenimis ir duomenų naudojimo taisykles;
  45. l)kaupti ir skleisti tikslius ir išsamius statistinius duomenis, siekiant suteikti geriausias mokslines konsultacijas, tuo pat metu tam tikrais atvejais išsaugant konfidencialumą;
  46. m)vadovauti Atitikties ir Mokslo komitetams, kitoms dukterinėms institucijoms ir sekretoriatui;
  47. n)tvirtinti Organizacijos biudžetą, ir
  48. m)atlikti kitus veiksmus, kurių gali reikėti Komisijos funkcijų vykdymui. 4. Komisija patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 5. Remdamasi tarptautine teise, Komisija patvirtina priemones, skatinančias laivus, plaukiojančius su šios Konvencijos nepasirašiusių valstybių vėliavomis, laikytis priemonių, kurioms pritarė Komisija. 6. Rengdama savo sprendimus Komisija atsižvelgia į Mokslo ir Atitikties komitetų rekomendacijas ir patarimus. Komisija ypač atsižvelgia į gyvųjų išteklių biologinę vienovę ir kitas biologines savybes. 7. Komisija paskelbia savo galiojančias išsaugojimo ir valdymo bei kontrolės priemones ir, jei tai įgyvendinama, registruoja kitas Konvencijos taikymo regione galiojančias išsaugojimo ir valdymo priemones. 8. Į straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones gali įeiti:
  49. a)sugaunamų žuvų rūšių kiekis;
  50. b)rajonai ir laikotarpiai, kada gali būti vykdoma žvejyba;
  51. c)sugaunamų žuvų rūšių dydis ir lytis;
  52. d)naudojamos žūklės priemonės ir technologija;
  53. e)žvejybinės pastangos dydis, įskaitant galimų naudoti laivų skaičių, rūšį ir talpą;
  54. f)regionų ir parajonių nurodymas;
  55. g)kitos priemonės, reglamentuojančios žuvininkystę ir turinčios tikslą apsaugoti kurias nors žuvų rūšis, ir
  56. h)kitos priemonės, kurias Komisija mano esant reikalingomis šios Konvencijos tikslo įgyvendinimui. 9. Išsaugojimo ir valdymo bei kontrolės priemonės, kurias remdamasi šia Konvencija patvirtina Komisija, įsigalioja kaip nustatyta 23 straipsnyje. 10. Atsižvelgdama į 1982 m. Konvencijos 116–119 straipsnius, Komisija gali atkreipti kurios nors valstybės arba žvejybos subjekto, nesančio šios Konvencijos šalimi, dėmesį į veiklą, kuri Komisijos nuomone turi įtakos šios Konvencijos tikslo įgyvendinimui. 11. Komisija atkreipia visų Susitariančiųjų Šalių dėmesį į veiklą, kuri Komisijos nuomone trukdo:
  57. a)Susitariančiajai Šaliai įgyvendinti šios Konvencijos tikslą arba tai Susitariančiai Šaliai vykdyti šioje Konvencijoje nustatytus jos įsipareigojimus, arba
  58. b)Susitariančiai Šaliai vykdyti šioje Konvencijoje nustatytus jos įsipareigojimus. 12. Komisija atsižvelgia į kitų organizacijų nustatytas priemones, veikiančias gyvuosius jūrų išteklius Konvencijos taikymo regione, ir nepažeisdama šios Konvencijos tikslo, siekia užtikrinti darną su tokiomis priemonėmis. 13. Jei Komisija nustato, kad Susitariančioji Šalis nebedalyvauja Organizacijos darbe, ji konsultuojasi su minėtąja Susitariančiąja Šalimi ir šiuo klausimu gali priimti jos manymu tinkamą sprendimą. 7 straipsnis Atsargumo priemonių taikymas 1. Komisija plačiai taiko atsargumo priemones žuvininkystės išteklių išsaugojimui ir valdymui bei naudojimui, siekdama apsaugoti šiuos išteklius ir išsaugoti jūros aplinką. 2. Komisija bus atsargesnė, jei informacija abejotina, nepatikima arba nepakankama. Pakankamos mokslinės informacijos trūkumas nėra priežastis atidėti išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymą arba iš viso jų netaikyti. 3. Įgyvendindama šį straipsnį Komisija susipažįsta su geriausia tarptautine praktika, susijusia su atsargumo priemonių taikymu, taip pat su 1995 m. Susitarimo II priedu ir 1995 m. FAO elgesio kodeksu dėl atsakingos žuvininkystės, ir šią praktiką naudoja. 8 straipsnis Komisijos susirinkimai 1. Komisija šaukia metinį susirinkimą ir kitus susirinkimus, jei mano, kad tai yra reikalinga. 2. Pirmasis Komisijos susirinkimas turi būti sušaukiamas per tris mėnesius nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, jei ne mažiau kaip dvi Susitariančiosios Šalys vykdo žvejybos veiklą Konvencijos taikymo regione. Bet kuriuo atveju, pirmasis susirinkimas turi įvykti per šešis mėnesius nuo Konvencijos įsigaliojimo datos. Namibijos vyriausybė dėl pirmojo Komisijos susirinkimo konsultuojasi su Susitariančiosiomis Šalimis. Išankstinė darbotvarkė turi būti pranešama kiekvienai pasirašiusiai Susitariančiajai Šaliai iki susirinkimo dienos likus ne mažiau nei vienam mėnesiui. 3. Pirmasis Komisijos susirinkimas prioritetą teikia inter alia sąnaudų, susijusių su sekretoriato vykdomu priedo įgyvendinimu, ir priemonių, susijusių su 6 straipsnio 3 dalies k ir l punktuose nustatytų Komisijos funkcijų vykdymu, aptarimui. 4. Pirmasis Komisijos susirinkimas vyksta Organizacijos buveinėje. Paskesni Komisijos susirinkimai vyksta buveinėje, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip. 5. Komisija iš Susitariančiųjų Šalių atstovų išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, kurie šias pareigas atlieka dvejus metus; po to jie gali būti perrenkami dar vienam dviejų metų laikotarpiui. Pirmasis pirmininkas išrenkamas pirmajame Komisijos susirinkime pirminiam trijų metų laikotarpiui. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas negali būti tos pačios Susitariančiosios Šalies atstovais. 6. Komisija patvirtina darbo tvarkos taisykles, kuriomis remiantis šią Konvenciją nepasirašiusiųjų šalių atstovai gali dalyvauti kaip stebėtojai. 7. Komisija patvirtina darbo tvarkos taisykles, kuriomis remiantis tarpvyriausybinių organizacijų atstovai gali dalyvauti kaip stebėtojai. 8. Nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų Konvencijos taikymo regione esančiais žuvų ištekliais, atstovams suteikiama galimybė kaip stebėtojams dalyvauti Organizacijos susirinkimuose, laikantis Komisijos patvirtintų taisyklių. 9. Komisija patvirtina taisykles, taikomas tokiam dalyvavimui ir numatančias Organizacijos veiklos skaidrumą. Taisyklės neturi būti pernelyg ribojančios ir turi numatyti galimybę laiku gauti Organizacijos protokolus ir ataskaitas, laikantis minėtųjų dokumentų gavimo tvarkos taisyklių. Komisija kaip galima greičiau patvirtina šias darbo tvarkos taisykles. 10. Susitariančiosios Šalys konsensuso būdu gali nuspręsti pakviesti šios Konvencijos nepasirašiusiųjų šalių atstovus ir tarpvyriausybinių organizacijų atstovus dalyvauti stebėtojų teisėmis tol, kol Komisija nepatvirtins tokio dalyvavimo taisyklių. 9 straipsnis Atitikties komitetas 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę į Atitikties komitetą skirti vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai ir patarėjai. 2. Išskyrus tuos atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip, Atitikties komiteto funkcijos yra teikti Komisijai informaciją, patarimus ir rekomendacijas dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimo ir atitikties. 3. Vykdydamas savo funkcijas, Atitikties komitetas atlieka Komisijos nurodytus veiksmus ir:
  59. a)koordinuoja Organizacijos arba Organizacijos vardu vykdomą atitikties veiklą;
  60. b)su Mokslo komitetu derina bendro intereso reikalus;
  61. c)vykdo visas kitas Komisijos nurodytas užduotis. 4. Atitikties komitetas posėdžiauja tada, kada nusprendžia Komisija. 5. Atitikties komitetas tvirtina ir, jei būtina, pakeičia posėdžių ir savo funkcijų atlikimo darbo tvarkos taisykles. Taisykles ir visus jų pakeitimus tvirtina Komisija. Taisyklės numato mažumos pareiškimų darymo tvarką. 6. Atitikties komitetas, Komisijai sutikus, gali steigti dukterines institucijas, kurių reikia jo funkcijų vykdymui. 10 straipsnis Mokslo komitetas 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę į Mokslo komitetą skirti vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai ir patarėjai. 2. Jei reikia, Mokslo komitetas gali pasitarti su ekspertais ad hoc. 3. Mokslo komiteto funkcijos yra teikti Komisijai mokslines konsultacijas ir rekomendacijas dėl šioje Konvencijoje numatytų žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių parengimo, taip pat skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, siekiant pagerinti žinias apie gyvuosius jūrų išteklius Konvencijos taikymo regione. 4. Vykdydamas savo funkcijas, Mokslo komitetas atlieka Komisijos nurodytus veiksmus ir:
  62. a)konsultuoja, bendradarbiauja ir skatina informacijos, susijusios su gyvaisiais jūrų ištekliais Konvencijos taikymo regione, rinkimą, nagrinėjimą ir keitimąsi;
  63. b)nustato kriterijus ir metodus, naudojamus išsaugojimo ir valdymo priemonių nustatymui;
  64. c)įvertina gyvųjų jūrų išteklių atitinkamų populiacijų padėtį ir tendencijas;
  65. d)nagrinėja duomenis apie tiesioginį ir netiesioginį žvejybos ir kitos žmonių atliekamos veiklos poveikį žuvininkystės išteklių populiacijoms;
  66. e)įvertina siūlomų žvejybos metodų arba lygių pakeitimų arba siūlomų išsaugojimo ir valdymo priemonių galimą poveikį;
  67. f)Komisijai paprašius arba savo iniciatyva teikia Komisijai ataskaitas ir rekomendacijas dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių ir mokslinių tyrimų. 5. Vykdydamas savo funkcijas, Mokslo komitetas stengiasi atsižvelgti į kitų žuvininkystės valdymo organizacijų ir kitų technikos ir mokslo institucijų darbą. 6. Pirmasis Mokslo komiteto susirinkimas turi įvykti per tris mėnesius nuo pirmojo Komisijos susirinkimo. 7. Mokslo komitetas tvirtina ir, jei būtina, pakeičia posėdžių ir savo funkcijų atlikimo darbo tvarkos taisykles. Taisykles ir visus jų pakeitimus tvirtina Komisija. Taisyklės numato mažumos pareiškimų darymo tvarką. 8. Mokslo komitetas, Komisijai sutikus, gali steigti dukterines institucijas, kurių reikia jo funkcijų vykdymui. 11 straipsnis Sekretoriatas 1. Komisija skiria Vykdantįjį sekretorių, remdamasi Komisijos nustatyta tvarka ir Komisijos nustatytomis sąlygomis. 2. Vykdantysis sekretorius skiriamas ketverių metų kadencijai; jai pasibaigus jis gali būti paskiriamas kitai ne ilgesnei nei ketverių metų kadencijai. 3. Komisija darbui sekretoriate įgalioja tokį personalą, kokio gali prireikti; Vykdantysis sekretorius skiria, nurodo ir prižiūri tokį personalą, remdamasis Komisijos patvirtintais tarnybos nuostatais. 4. Vykdantysis sekretorius ir sekretoriatas vykdo Komisijos jiems pavestas funkcijas. 12 straipsnis Finansai ir biudžetas 1. Kiekviename metiniame susirinkime Komisija patvirtina Organizacijos biudžetą. Nustatydama biudžeto dydį, Komisija reikiamai atsižvelgia į ekonominio efektyvumo principą. 2. Kitų finansinių metų Organizacijos biudžeto projektą ruošia Vykdantysis sekretorius ir teikia Susitariančiosioms Šalims iki Komisijos metinio susirinkimo likus ne mažiau nei 60 dienų. 3. Kiekviena Susitariančioji Šalis įneša savo įnašą į biudžetą. Kiekvienos Susitariančiosios Šalies įnašas susideda iš vienodo bazinio mokesčio ir mokesčio, nustatomo remiantis bendru Konvencijoje numatomų žuvų rūšių sugavimu Konvencijos taikymo regione. Komisija tvirtina ir keičia šių įnašų proporcijas, atsižvelgdama į kiekvienos Susitariančiosios Šalies ekonominę padėtį. Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorija ribojasi su Konvencijos taikymo regionu, tai bus ekonominė padėtis toje teritorijoje. 4. Pirmuosius trejus metus po Konvencijos įsigaliojimo arba trumpesniu laikotarpiu, jei taip nuspręs Komisija, visų Susitariančiųjų Šalių įnašai yra vienodi. 5. Komisija gali paprašyti ir priimti finansinius įnašus ir kitokios formos paramą iš organizacijų, asmenų ir kitų šaltinių, jei tai susiję su Komisijos funkcijų vykdymu. 6. Organizacijos finansinė veikla, įskaitant straipsnio 3 dalyje nurodytas įnašų proporcijas, vykdoma remiantis Komisijos patvirtintais finansiniais nuostatais, ir ją kiekvienais metais tikrina Komisijos paskirti nepriklausomi auditoriai. 7. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu Organizacijos institucijų susirinkimuose. 8. Išskyrus tuos atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip, Susitariančioji Šalis, kuri jau daugiau kaip dvejus metus yra skolinga Organizacijai kokią nors pinigų sumą:
  68. a)nedalyvauja Komisijai priimant sprendimus ir
  69. b)negali pranešti apie savo nepritarimą kuriai nors Komisijos patvirtintai priemonei tol, kol nesumokės visos pinigų sumos, kurią ji yra skolinga Organizacijai. 13 straipsnis Susitariančiosios Šalies įsipareigojimai 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo veiklos Konvencijos taikymo regione atžvilgiu:
  70. a)renka ir keičiasi moksliniais, techniniais ir statistiniais duomenimis, susijusiais su šioje Konvencijoje numatytais žuvininkystės ištekliais;
  71. b)užtikrina, kad būtų surenkami pakankamai išsamūs duomenys, galintys padėti veiksmingai įvertinti gyvuosius išteklius, ir kad minėtieji duomenys būtų pateikiami laiku, įgyvendinant Komisijos reikalavimus;
  72. c)imasi atitinkamų priemonių šių duomenų tikslumui patikrinti;
  73. d)kiekvienais metais Organizacijai teikia tokius statistinius, biologinius ir kitus duomenis ir informaciją, kokios gali paprašyti Komisija;
  74. e)Komisijos nustatyta tvarka ir intervalais teikia Organizacijai informaciją, susijusią su savo žvejybos veikla, įskaitant žūklės rajonus ir žvejybos laivus, siekiant palengvinti patikimos žuvų sugavimo ir žvejybinių pastangų statistikos sudarymą, ir
  75. f)Komisijos nustatytais intervalais teikti Komisijai informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant Komisijos patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones. 2. Kiekviena pakrantės valstybė veiklos, vykdomos nacionalinės jurisdikcijos teritorijoje ir susijusios su žuvininkystės ištekliais, migruojančiais tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros, atžvilgiu teikia Organizacijai straipsnio 1 dalyje nustatytus duomenis. 3. Kiekviena Susitariančioji Šalis nedelsdama įgyvendina šią Konvenciją ir visas išsaugojimo, valdymo ir kitas priemones arba klausimus, kuriems gali pritarti Komisija. 4. Kiekviena Susitariančioji Šalis, remdamasi Komisijos patvirtintomis priemonėmis ir tarptautine teise, imasi atitinkamų priemonių, siekdama užtikrinti Komisijos patvirtintų priemonių veiksmingumą. 5. Kiekviena Susitariančioji Šalis teikia Komisijai metinę įgyvendinimo ir atitikties priemonių ataskaitą, įskaitant remiantis šiuo straipsniu jai įvestas sankcijas už pažeidimus. 6.
  76. a)Nepažeisdama laivo vėliavos valstybės atsakomybės viršenybės, kiekviena Susitariančioji Šalis kiek įmanoma imasi užtikrinimo priemonių arba bendradarbiauja užtikrinant, kad jos piliečiai, žvejojantys Konvencijos taikymo regione, ir jos pramonės šakos įgyvendintų šios Konvencijos nuostatas. Kiekviena Susitariančioji Šalis nuolat informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi.
  77. b)Žvejybos galimybėmis, kurias Susitariančiosioms Šalims suteikia Komisija, naudojasi tik laivai, plaukiojantys su Susitariančiosios Šalies vėliava. 7. Kiekviena pakrantės valstybė nuolat informuoja Organizaciją apie priemones, kurias ji patvirtino žuvininkystės ištekliams, esantiems jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančios teritorijos vandenyse, kurie ribojasi su Konvencijos taikymo regionu. 8. Kiekviena Susitariančioji Šalis sąžiningai vykdo šia Konvencija prisiimtus savo įsipareigojimus ir naudojasi šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis tokiu būdu, kuris nereikštų teisių pažeidimo. 14 straipsnis Laivo vėliavos valstybės pareigos 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi visų reikalingų priemonių, užtikrinančių, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai įgyvendintų Komisijos patvirtintas išsaugojimo, valdymo ir kontrolės priemones, ir kad minėtieji laivai nevykdytų veiklos, galinčios pakenkti tokių priemonių veiksmingumui. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis leidžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti Konvencijos taikymo regione tik tuomet, jei ji gali veiksmingai vykdyti šioje Konvencijoje nustatytus savo įsipareigojimus tokiems laivams. 3. Kiekviena Susitariančioji Šalis su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu imasi reikiamų priemonių, atitinkančių Komisijos patvirtintas priemones ir jas įgyvendinančių bei atsižvelgiančių į esančią tarptautinę praktiką. Šios priemonės apima inter alia:
  78. a)priemones, užtikrinančias, kad laivo vėliavos valstybė nedelsdama išnagrinėtų įtariamą Komisijos patvirtintų priemonių pažeidimą, kurį padarė su jos vėliava plaukiojantis laivas, ir pateiktų išsamią ataskaitą apie atsakomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi;
  79. b)tokių laivų kontrolę Konvencijos taikymo regione, išduodant leidimą užsiimti žvejybos veikla;
  80. c)žvejybos laivų, turinčių leidimą žvejoti Konvencijos taikymo regione, nacionalinės apskaitos įvedimą ir nuostatą, kad ši informacija bus nuolat teikiama Komisijai;
  81. d)žvejybos laivų ir žūklės priemonių žymėjimo, skirto identifikavimui, reikalavimus;
  82. e)reikalavimus registruoti ir laiku pranešti laivo buvimo vietą, tikslinių ir netikslinių žuvų rūšių laimikį, iškrautą laimikį, perkrautą laimikį, žvejybinę pastangą ir kitus svarbius duomenis, susijusius su žuvininkyste;
  83. f)nuostatą dėl perkrovimo, siekiant užtikrinti, kad nebus pakenkta išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui;
  84. g)priemones, užtikrinančias stebėtojų iš kitų Susitariančiųjų Šalių prieigą, kad jie galėtų vykdyti funkcijas, kurioms pritarė Komisija, ir
  85. h)priemones, reikalaujančias naudoti laivų monitoringo sistemą, kuriai pritarė Komisija. 4. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai teritorijose, kurios ribojasi su Konvencijos taikymo regionu, be leidimo negaudytų gyvųjų išteklių, esančių ir Konvencijos taikymo regione, ir kaimyninėse teritorijose, tuo pakenkdami Komisijos pritartoms priemonėms. 15 straipsnis Uosto valstybės pareigos ir priemonės, kurių imasi uosto valstybė 1. Priemonės, kurių remdamasi šia Konvencija imasi uosto valstybė, atsižvelgia į uosto valstybės teisę ir pareigą remiantis tarptautine teise imtis priemonių, skatinančių parajoninių, regioninių ir visuotinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, atsižvelgdama į priemones, kurioms pritarė Komisija, inter alia tikrina dokumentus, žūklės priemones ir sugavimą, esantį žvejybos laivuose, kuomet šie laivai sava valia atplaukia į jos uostus arba atviroje jūroje esančius terminalus. 3. Kiekviena Susitariančioji Šalis, atsižvelgdama į priemones, kurioms pritarė Komisija, ir remdamasi tarptautine teise, patvirtina reglamentus, draudžiančius laivams, plaukiojantiems su šios Konvencijos nepasirašiusių valstybių vėliavomis, iškrauti į krantą krovinį arba atlikti perkrovimą, jei nustatoma, kad šioje Konvencijoje numatyti žuvų ištekliai buvo sugauti kenkiant Komisijos patvirtintų išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui. 4. Jei uosto valstybė mano, kad Susitariančiosios Šalies laivas pažeidė kurią nors Komisijos patvirtintą išsaugojimo ir valdymo arba kontrolės priemonę, uosto valstybė į tai atkreipia suinteresuotos laivo vėliavos valstybės ir, atitinkamai, Komisijos dėmesį. Uosto valstybė pateikia laivo vėliavos valstybei ir Komisijai visus su minėtuoju dalyku susijusius dokumentus, įskaitant patikrinimo protokolą. Tokiu atveju laivo vėliavos valstybė Komisijai pateikia išsamią ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi minėtojo įvykio atžvilgiu. 5. Nė viena šio straipsnio nuostata nedaro jokio poveikio valstybių teisei pasinaudoti savo suverenitetu savo teritorijoje esantiems uostams, remiantis tarptautine teise. 6. Visų priemonių, numatytų šiame straipsnyje, imamasi remiantis tarptautine teise. 16 straipsnis Stebėjimas, tikrinimas, atitiktis ir vykdymas 1.Komisijai padedant, Susitariančiosios Šalys nustato stebėjimo, tikrinimo, atitikties ir vykdymo sistemą (toliau – sistema), siekdamos sustiprinti veiksmingą Susitariančiųjų Šalių kaip laivo įregistravimo valstybės įsipareigojimų su jos vėliava ir Konvencijos taikymo regione plaukiojantiems žvejybos laivams ir žvejybos mokslinių tyrimų laivams vykdymą. Svarbiausias šios sistemos tikslas – užtikrinti, kad Susitariančiosios Šalys veiksmingai vykdytų šioje Konvencijoje ir, kai taikoma, 1995 m. Susitarime numatytus įsipareigojimus, siekiant užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurioms pritarė Komisija, įgyvendinimą. 2. Nustatydama sistemą, Komisija vadovaujasi inter alia šiais principais:
  86. a)bendradarbiavimo tarp Susitariančiųjų Šalių skatinimas, siekiant užtikrinti veiksmingą sistemos įgyvendinimą;
  87. b)sistema yra nešališka ir nediskriminuojanti;
  88. c)atitikties išsaugojimo ir valdymo priemonėms, kurioms pritarė Komisija, patikrinimas, ir
  89. d)greiti veiksmai, gavus pranešimą apie priemonių, kurioms pritarė Komisija, pažeidimus. 3. Taikant šiuos principus, sistemą inter alia sudaro šios dalys:
  90. a)kontrolės priemonės, įskaitant leidimą laivams žvejoti, laivų ir žūklės priemonių žymėjimą, žvejybos veiklos registravimą, taip pat beveik tikralaikius pranešimus apie laivo judėjimą ir vykdomą veiklą, perduodamus naudojant, pvz., palydovinę priežiūros sistemą;
  91. b)tikrinimo jūroje ir uoste programa (tarpusavio pagrindu), įskaitant įlipimo į laivą ir jo tikrinimo tvarką;
  92. c)stebėjimo programa, kurios pagrindą sudaro bendrieji stebėjimo standartai, įskaitant inter alia susitarimus dėl Susitariančiosios Šalies stebėtojų patalpinimo į laivą, plaukiojantį su kitos Susitariančiosios Šalies vėliava, gavus tos šalies sutikimą, taip pat įskaitant atitinkamą stebėjimo zoną, apimančią įvairios talpos ir tipų žvejybos laivus ir žvejybos mokslinių tyrimų laivus, ir priemones, kuriomis stebėtojai galėtų pateikti informaciją apie akivaizdžius išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimus, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti stebėtojų saugumą, ir
  93. d)paskesnio pažeidimų, nustatytų naudojantis šia sistema, tyrimo tvarka, įskaitant tyrimo standartus, duomenų teikimo tvarką, pranešimą apie procesinius veiksmus ir sankcijas bei kitus vykdymo veiksmus. 4. Sistema yra daugiašalė ir integruota. 5. Siekiant sustiprinti veiksmingą Susitariančiųjų Šalių kaip laivo įregistravimo valstybės įsipareigojimų su jos vėliava ir Konvencijos taikymo regione plaukiojantiems žvejybos laivams ir žvejybos mokslinių tyrimų laivams vykdymą, nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos taikomi laikinieji susitarimai, nustatyti priede, sudarančiame neatsiejamą šios Konvencijos dalį; minėtieji susitarimai galioja tol, kol bus nustatyta sistema, arba tol, kol Komisija nuspręs kitaip. 6. Jei per dvejus metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Komisija nenustato sistemos, bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu Komisija nedelsdama apsvarsto galimybę patvirtinti įlipimo į laivą ir jo tikrinimo tvarką, siekiant sustiprinti veiksmingą Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimų, numatytų šioje Konvencijoje ir, kai taikoma, 1995 m. Susitarime, atlikimą. Tuo tikslu gali būti sušaukiamas specialus Komisijos susirinkimas. 17 straipsnis Sprendimų priėmimas 1. Komisijos sprendimai esminiais klausimais priimami dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių bendro susitarimo pagrindu. Klausimas ar dalykas yra esminis laikomas esminiu klausimu. 2. Sprendimai visais kitais klausimais, išskyrus nurodytuosius straipsnio 1 dalyje, priimami paprasta dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma. 3. Priimant su šia Konvencija susijusį sprendimą regioninės ekonominės integracijos organizacija turi tik vieną balsą. 18 straipsnis Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis 1. Organizacija bendro intereso reikalais atitinkamai bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija ir su kitomis specializuotomis agentūromis ir organizacijomis. 2. Organizacija siekia plėtoti darbo santykius su kitomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis, galinčiomis prisidėti prie veiklos ir suinteresuotomis ilgalaikio visų gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo ir subalansuoto jų naudojimo Konvencijos taikymo regione užtikrinimu. 3. Komisija gali sudaryti susitarimus su šiame straipsnyje nurodytomis organizacijomis, taip pat, jei tikslinga, su kitomis organizacijomis. Komisija gali pasiūlyti šioms organizacijoms į Komisijos susirinkimus arba į Organizacijos bet kurios dukterinės institucijos susirinkimus siųsti stebėtojus. 4. Taikydama šios Konvencijos 2 ir 3 straipsnius žuvininkystės ištekliams, Organizacija bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir atsižvelgia į regione šių organizacijų taikomas išsaugojimo ir valdymo priemones. 19 straipsnis Išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumas 1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad reikia užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių, taikomų migruojančioms tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros žuvims atviroje jūroje ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, suderinamumą. Tuo tikslu Susitariančiosios Šalys turi bendradarbiauti, kad būtų suderinamos priemonės, susijusios su tokiais žuvininkystės ištekliais, esančiais Konvencijos taikymo regione ir bet kurios Susitariančiosios Šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose teritorijose. Atitinkama Susitariančioji Šalis skatina šių priemonių suderinamumą. Toks suderinamumas užtikrinamas taip, kad nebūtų kenkiama priemonėms, nustatytoms remiantis 1982 m. Konvencijos 61 ir 119 straipsniais. 2. Siekdamos straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo, pakrantės valstybės ir Komisija sukuria ir suderina standartus dėl duomenų apie atitinkamus žuvų išteklius bei statistinių duomenų apie žuvų išteklių būklę teikimo ir mainų. 3. Kiekviena Susitariančioji Šalis informuoja Komisiją apie priemones ir sprendimus, priimtus remiantis šiuo straipsniu. 20 straipsnis Žvejybos galimybės 1. Nustatydama turinčiųjų žvejybos galimybes teisių pobūdį ir apimtį, Komisija atsižvelgia inter alia į:
  94. a)žuvininkystės išteklių būklę, įskaitant kitus gyvuosius jūrų išteklius ir esamus žvejybinės pastangos lygius, atsižvelgiant į Mokslo komiteto patarimus ir rekomendacijas;
  95. b)atitinkamus interesus, buvusį ir esamą žvejybos pobūdį, įskaitant žuvų sugavimą, ir veiklą Konvencijos taikymo regione;
  96. c)žvejybos išsivystymo stadiją;
  97. d)besivystančių valstybių, kurių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose teritorijose taip pat randami minėtųjų žuvų ištekliai, interesus;
  98. e)indėlį į žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir valdymą Konvencijos taikymo regione, įskaitant informacijos teikimą, mokslinių tyrimų atlikimą ir priemones, kurių buvo imtasi steigiant bendradarbiavimo mechanizmus, kad būtų veiksmingai vykdomas monitoringas, kontrolė, priežiūra ir vykdymas;
  99. f)indėlį į naujas arba žvalgomąsias žvejybos rūšis, atsižvelgiant į 1995 m. Susitarimo 6.6 straipsnyje nustatytus principus;
  100. g)pakrantės žvejybos bendruomenių, kurios iš esmės priklauso nuo žuvų išteklių gaudymo Pietryčių Atlante, poreikius, ir
  101. h)pakrantės valstybių, kurių ekonomika daugiausia priklauso nuo žuvininkystės išteklių naudojimo, poreikius. 2. Taikydama straipsnio 1 dalies nuostatas, Komisija gali inter alia:
  102. a)Susitariančiosioms Šalims nustatyti metines kvotas arba apriboti jų žvejybos pastangas;
  103. b)paskirstyti sugavimo kiekius žvalgybos ir mokslinių tyrimų tikslais, ir
  104. c)atidėti žvejybos galimybes šios Konvencijos nepasirašiusioms šalims, jeigu reikia. 3. Remdamasi patvirtintomis taisyklėmis, Komisija patikslina Susitariančiosioms Šalims paskirstytas kvotas, jų žvejybos pastangų apribojimą ir naudojimąsi žvejybos galimybėmis, atsižvelgdama į informaciją, patarimus ir rekomendacijas, susijusias su Susitariančiųjų Šalių atliekamu išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimu ir laikymųsi. 21 straipsnis Besivystančių regiono valstybių specialių reikalavimų pripažinimas 1. Susitariančiosios Šalys visokeriopai pripažįsta specialius besivystančių regiono valstybių reikalavimus, susijusius su žuvininkystės išteklių išsaugojimu ir valdymu bei šių išteklių vystymu. 2. Įgyvendindamos įsipareigojimą bendradarbiauti nustatant šioje Konvencijoje numatytų žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į specialius tokių besivystančių valstybių reikalavimus, ypač į:
  105. a)besivystančių regiono valstybių, kurios priklauso nuo gyvųjų jūrų išteklių naudojimo, pažeidžiamumą, įskaitant gyventojų arba jų dalies mitybos reikalavimų tenkinimą;
  106. b)būtinybę išvengti neigiamo poveikio natūrinei žvejybai, smulkiems žvejams ir žuvininkyste užsiimančioms moterims bei užtikrinti jiems galimybę užsiimti žvejybos veikla, ir
  107. c)būtinybę užtikrinti, kad tokios priemonės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neužkraus besivystančioms regiono valstybėms neproporcingai didelės žuvininkystės išteklių išsaugojimo įgyvendinimo naštos. 3. Komisijai ir kitoms žuvininkystės išteklių valdyme dalyvaujančioms parajoninėms arba regioninėms organizacijoms padedant Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, siekdamos:
  108. a)padidinti besivystančių regiono valstybių gebėjimą saugoti ir valdyti žuvininkystės išteklius bei vystyti tokių išteklių žūklę, ir
  109. b)padėti besivystančioms regiono valstybėms, galinčioms gaudyti žuvininkystės išteklius, kad jos galėtų dalyvauti tokių išteklių žūklėje, taip pat pagerinti prieigą, kaip numatyta šioje Konvencijoje. 4. Į bendradarbiavimą su besivystančiomis regiono valstybėmis šiame straipsnyje numatytais tikslais įeina finansinės pagalbos, su žmogiškųjų resursų plėtra susijusios pagalbos, techninės pagalbos teikimas, technologijos perdavimas ir veikla, konkrečiai susijusi su:
  110. a)geresniu šioje Konvencijoje numatytų žuvininkystės išteklių išsaugojimu ir valdymu surenkant, pranešant, patikrinant, keičiantis ir analizuojant žuvininkystės duomenis ir su tuo susijusią informaciją;
  111. b)žuvų išteklių įvertinimu ir moksliniais tyrimais, ir
  112. c)monitoringu, kontrole, priežiūra, atitiktimi ir vykdymu, įskaitant mokymą ir pajėgumų didinimą vietiniame lygmenyje, nacionalinių ir regioninių stebėtojų programų vystymą ir finansavimą, taip pat galimybę naudotis technologija ir įrengimais. 22 straipsnis Šios Konvencijos nepasirašiusios šalys 1. Susitariančiosios Šalys tiesiogiai arba per Komisiją paprašo šios Konvencijos nepasirašiusiųjų šalių, kurių laivai žvejoja Konvencijos taikymo regione, visokeriopai bendradarbiauti su Organizacija, tampant šios Konvencijos šalimi arba sutinkant taikyti Komisijos patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones, siekiant užtikrinti, kad tokios priemonės būtų taikomos visai žvejybos veiklai Konvencijos taikymo regione. Tokioms šios Konvencijos nepasirašiusioms šalims bus naudingas dalyvavimas šioje vienodoje žuvininkystėje, įsipareigojus įgyvendinti atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. 2. Susitariančiosios Šalys tarpusavyje arba padedant Komisijai keičiasi informacija ir Komisijai praneša apie žvejybos laivų, plaukiojančių su šios Konvencijos nepasirašiusių valstybių vėliavomis ir užsiimančių žvejybos veikla Konvencijos taikymo regione, veiklą ir visus atsakomuosius veiksmus, susijusius su šios Konvencijos nepasirašiusių šalių vykdoma žvejyba. Šią informaciją Komisija praneša ir kitoms atitinkamoms regioninėms arba parajoninėms organizacijoms ir grupėms. 3. Susitariančiosios Šalys tiesiogiai arba Komisijai padedant gali imtis tarptautinę teisę atitinkančių ir jų manymu būtinų ir tinkamų priemonių, siekdamos neleisti šios Konvencijos nepasirašiusių šalių, kenkiančių Komisijos patvirtintų išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui, žvejybos laivams užsiimti žvejybos veikla. 4. Susitariančiosios Šalys atskirai arba kartu prašo žvejybos subjektų, kurių žvejybos laivai žvejoja Konvencijos taikymo regione, visokeriopai bendradarbiauti su organizacija įgyvendinant išsaugojimo ir valdymo priemones, siekiant šias priemones taikyti de facto kaip galima plačiau žvejybos veiklai, atliekamai Konvencijos taikymo regione. Tokiems žvejybos subjektams bus naudingas dalyvavimas šioje vienodoje žuvininkystėje, įsipareigojus įgyvendinti atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Komisija gali pasiūlyti šios Konvencijos nepasirašiusioms šalims į Komisijos susirinkimus arba į Organizacijos bet kurios dukterinės institucijos susirinkimus siųsti savo stebėtojus. 23 straipsnis Įgyvendinimas 1. Komisijos patvirtintos išsaugojimo ir valdymo bei kontrolės priemonės tampa privalomos Susitariančiosioms Šalims tokiu būdu:
  113. a)Komisijai patvirtinus tokią priemonę, Vykdantysis sekretorius nedelsdamas raštu apie tai praneša visoms Susitariančiosioms Šalims;
  114. b)priemonė tampa privaloma visoms Susitariančiosioms Šalims praėjus 60 dienų po to, kai Sekretoriatas a papunktyje nustatyta tvarka praneša apie Komisijos patvirtintą priemonę, išskyrus tuos atvejus, kai priemonėje numatyta kitaip;
  115. c)jei Susitariančioji Šalis per 60 dienų nuo a papunktyje nustatyto pranešimo pateikimo dienos praneša Komisijai, kad negali pritarti priemonei, ta priemonė Susitariančiajai Šaliai nėra privaloma nurodytu mastu; tačiau minėtoji priemonė išlieka privaloma visoms kitoms Susitariančiosioms Šalis, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip;
  116. d)bet kuri Susitariančioji Šalis, pateikusi c papunktyje nurodytą pranešimą, tuo pat metu raštu paaiškina tokio pranešimo pateikimo priežastis ir tam tikrais atvejais pasiūlo alternatyvias priemones, kurias Susitariančioji Šalis ketina įgyvendinti. Paaiškinime inter alia nurodoma, ar tokio pranešimo priežastis yra tai, kad:
  117. i)Susitariančioji Šalis mano, kad priemonė prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms;
  118. ii)Susitariančioji Šalis negali realiai įgyvendinti šios priemonės; iii) priemonė savo forma arba esme nepateisinamai diskriminuoja Susitariančiąją Šalį, arba
  119. iv)taikomos kitos ypatingos aplinkybės;
  120. e)Vykdantysis sekretorius nedelsdamas išplatina visoms Susitariančiosioms Šalims išsamią informaciją apie visus pranešimus ir paaiškinimus, gautus remiantis c ir d papunkčiais;
  121. f)jei kuri nors Susitariančioji Šalis pritaiko c ir d papunkčiuose nustatytą tvarką, Komisija bet kurios kitos Susitariančiosios Šalies pageidavimu susirenka į posėdį ir išnagrinėja šią priemonę. Šio posėdžio metu ir per 30 dienų nuo šio posėdžio bet kuri Susitariančioji Šalis turi teisę pranešti Komisijai, kad ji daugiau nebegali pritarti priemonei; tokiu atveju ši priemonė tampa nebeprivaloma Susitariančiajai Šaliai; ir
  122. g)belaukdama posėdžio, sušaukto remiantis f papunkčiu, rezultatų, bet kuri Susitariančioji Šalis gali paprašyti, kad ad hoc ekspertų komisija, įsteigta pagal 24 straipsnį, pateiktų rekomendacijas dėl laikinųjų priemonių (jei pritaikoma c ir d papunkčiuose nustatyta tvarka), kurių gali reikėti nagrinėjant minėtąją priemonę. Priklausomai nuo straipsnio 3 dalies, tokios laikinosios priemonės taikomos visoms Susitariančiosioms Šalims, jei visos Susitariančiosios Šalys (išskyrus tas, kurios c ir d papunkčiuose nustatyta tvarka pranešė, kad negali pritarti priemonei) sutinka, kad tokių priemonių nebuvimas pakenktų ilgalaikiam subalansuotam šioje Konvencijoje numatytų žuvų išteklių naudojimui. 2. Bet kuri Susitariančioji Šalis, pritaikiusi straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo pranešimą dėl nepritarimo; tokiu atveju ši priemonė iš karto tampa privaloma minėtajai Susitariančiajai Šaliai, jei tuo metu ši priemonė jau galioja, arba ji tampa privaloma tada, kada ji įsigalioja remiantis šiuo straipsniu. 3. Šis straipsnis nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies teisės pritaikyti 24 straipsnyje išdėstytą ginčų sprendimo tvarką, jei kyla ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo ir jei buvo išnaudoti visi kiti ginčų sprendimo būdai, įskaitant šiame straipsnyje išdėstytą tvarką. 24 straipsnis Ginčų sprendimas 1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus, siekdamos išvengti ginčų. 2. Jei tarp dviejų arba daugiau Susitariančiųjų Šalių kyla ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, šios Susitariančiosios Šalys tarpusavyje konsultuojasi dėl ginčo sprendimo arba siekdamos ginčą išspręsti derybomis, apklausa, tarpininkavimu, taikinimu, arbitražu, sprendimu teismo tvarka arba bet kuriomis kitomis jų pasirinktomis taikiomis priemonėmis. 3. Jei tarp dviejų arba daugiau Susitariančiųjų Šalių kyla techninio pobūdžio ginčas ir Susitariančiosios Šalys negali tarpusavyje šio ginčo išspręsti, jos gali ginčą perduoti ad hoc ekspertų komisijai, įsteigiamai remiantis tvarka, kurią Komisija patvirtina pirmajame savo susirinkime. Ekspertų komisija tariasi su suinteresuotomis Susitariančiosiomis Šalimis ir siekia ginčą išspręsti greitai, nesinaudojant privaloma ginčų sprendimo tvarka. 4. Jei ginčas per atitinkamą konsultacijų, kurios minimos straipsnio 2 dalyje, laikotarpį neperduodamas spręsti arba jei ginčas per atitinkamą laikotarpį neišsprendžiamas naudojantis kitomis šiame straipsnyje nurodytomis priemonėmis, toks ginčas, bet kurios ginčo šalies prašymu, pateikiamas privalomam sprendimui, remiantis 1982 m. Konvencijos XV dalyje numatyta ginčų sprendimo tvarka arba, jei ginčas susijęs su viena arba keliomis žuvų, migruojančios tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros, rūšimis, remiantis 1995 m. Susitarimo VIII dalyje nustatytomis nuostatomis. Taikoma atitinkama 1982 m. Konvencijos ir 1995 m. Susitarimo dalis, ir tai nepriklauso nuo to ar ginčo šalys yra šiuos dokumentus pasirašiusios šalys ar ne. 5. Teismas, specializuotas teismas arba ekspertų komisija, kuriai remiantis šiuo straipsniu buvo pateiktas ginčas, taiko atitinkamas šios Konvencijos, 1982 m. Konvencijos ir 1995 m. Susitarimo nuostatas bei visuotinai priimtinus gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo ir valdymo standartus, taip pat kitas 1982 m. Konvenciją ir 1995 m. Susitarimą atitinkančias tarptautinės teisės taisykles, siekdama užtikrinti atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimą. 25 straipsnis Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas ir patvirtinimas 1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti 2001 m. balandžio 20 d. Windhoek, Namibijoje, o paskiau vienerius metus nuo 2001 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos buveinėje, visoms valstybėms ir regioninės ekonominės integracijos organizacijoms, dalyvavusioms 2001 m. balandžio 20 d. vykusioje Pietryčių Atlanto žvejybos organizacijos konferencijoje, taip pat visoms valstybėms ir regioninės ekonominės integracijos organizacijoms, kurių laivai Konvencijos taikymo regione gaudo arba ketverius metus iki šios Konvencijos priėmimo gaudė šioje Konvencijoje numatytus žuvininkystės išteklius. 2. Šią Konvenciją ratifikuoja, priima arba patvirtina straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami pas Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Generalinį direktorių (toliau – depozitaras). 26 straipsnis Prisijungimas 1. Prie šios Konvencijos gali prisijungti pakrantės valstybės, taip pat visos kitos valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurių laivai Konvencijos taikymo regione gaudo šioje Konvencijoje numatytus žuvininkystės išteklius. 2. Prie šios Konvencijos gali prisijungti regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios nėra regioninės ekonominės integracijos organizacijos, pagal 25 straipsnį galinčios vadintis Susitariančiąja Šalimi, taip pat kurių valstybių narių tarpe yra viena arba kelios valstybės, perdavusios visą arba dalį teisės tvarkyti šioje Konvencijoje numatytus reikalus. Komisija tarpusavyje konsultuojasi dėl tokių regioninės ekonominės integracijos organizacijų prisijungimo, aptardama dalyvavimo Komisijos darbe sąlygas. 3. Prisijungimo dokumentai deponuojami pas depozitarą. Jei depozitaras šiuos dokumentus gauna dar neįsigaliojus šiai Konvencijai, tokie prisijungimo dokumentai įsigalioja nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos praėjus 30 dienų. 27 straipsnis Įsigaliojimas Ši Konvencija įsigalioja praėjus 60 dienų nuo ratifikavimo, prisijungimo, priėmimo arba patvirtinimo trečiojo dokumento deponavimo pas depozitarą, jei bent vieną iš šių dokumentų deponavo pakrantės valstybė. Visoms valstybėms ir regioninės ekonominės integracijos organizacijoms, kurios ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą deponuoja jau įsigaliojus šiai Konvencijai, ši Konvencija įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tokio deponavimo. 28 straipsnis Išlygos ir išimtys Šiai Konvencijai netaikomos jokios išlygos arba išimtys. 29 straipsnis Pareiškimai ir pranešimai 28 straipsnis nekliudo valstybei arba regioninės ekonominės integracijos organizacijai pasirašant, ratifikuojant arba prisijungiant prie šios Konvencijos daryti pareiškimus arba pranešimus (nesvarbu kaip išdėstytus žodžiais arba pavadintus), siekiant inter alia suderinti įstatymus ir kitus teisės aktus su šio susitarimo nuostatomis, su sąlyga, kad tokių pareiškimų arba pranešimų tikslas nėra tai valstybei arba regioninės ekonominės integracijos organizacijai taikomų šios Konvencijos nuostatų teisinio poveikio atsisakymas arba pakeitimas. 30 straipsnis Ryšys su kitais susitarimais Ši Konvencija nekeičia Susitariančiųjų Šalių teisių ir įsipareigojimų, kurie kyla iš 1982 m. Konvencijos bei kitų 1982 m. Konvencijai neprieštaraujančių susitarimų ir kurie neturi jokio poveikio kitų Susitariančiųjų Šalių naudojimuisi šioje Konvencijoje numatytomis teisėmis arba įsipareigojimų vykdymui. 31 straipsnis Jūrinės pretenzijos Nė viena šios Konvencijos nuostata nereiškia nė vienos Susitariančiosios Šalies pretenzijų arba pozicijos, susijusios su tokios Susitariančiosios Šalies pretenduojamu juridiniu statusu arba vandenų ir zonų dydžiu, pripažinimo. 32 straipsnis Pakeitimai 1. Bet kuri Susitariančioji Šalis turi teisę bet kada pasiūlyti šios Konvencijos pakeitimus. 2. Visi siūlomi pakeitimai teikiami Vykdančiajam sekretoriui raštu, iki susirinkimo, kurio metu siūloma svarstyti siūlomus pakeitimus, dienos likus ne mažiau nei 90 dienų; Vykdantysis sekretorius nedelsdamas persiunčia pasiūlymus visoms Susitariančiosioms Šalims. Siūlomi Konvencijos pakeitimai svarstomi metiniame Komisijos susirinkime, išskyrus tuos atvejus, kai dauguma Susitariančiųjų Šalių pareikalauja sušaukti nepaprastąjį susirinkimą, kurio metu būtų apsvarstytas siūlomas pakeitimas. Nepaprastasis susirinkimas gali būti sušaukiamas apie tai pranešus ne vėliau kaip prieš 90 dienų. 3. Vykdantysis sekretorius nedelsdamas persiunčia Komisijos patvirtinto pakeitimo tekstą visoms Susitariančiosioms Šalims. 4. Pakeitimas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo visų Susitariančiųjų Šalių ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentų deponavimo. 33 straipsnis Pasitraukimas 1. Depozitarui apie tai pranešusi raštu, Susitariančioji Šalis gali pasitraukti iš šios Konvencijos ir gali pranešti tokio pasitraukimo priežastis. Priežasčių nenurodymas neturi jokios įtakos pasitraukimo galiojimui. Pasitraukimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kada depozitaras gavo minėtąjį pranešimą, išskyrus tuos atvejus, kai pranešime nurodoma vėlesnė data. 2. Susitariančiosios Šalies pasitraukimas iš Konvencijos neturi jokio poveikio jos finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su šia Konvencija ir prisiimtiems prieš pasitraukimo įsigaliojimą. 34 straipsnis Registracija 1. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Generalinis direktorius yra šios Konvencijos ir visų jos pakeitimų ir patikslinimų depozitaras. Depozitaras:
  123. a)patvirtintas šios Konvencijos kopijas nusiunčia visoms šią Konvenciją pasirašiusioms šalims ir visoms Susitariančiosioms Šalims;
  124. b)pasirūpina, kad šią Konvenciją, jai įsigaliojus, įregistruotų Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnyje;
  125. c)visoms šią Konvenciją pasirašiusioms šalims ir visoms Susitariančiosioms Šalims praneša:
  126. i)apie ratifikavimo, prisijungimo, priėmimo ir patvirtinimo dokumentus, deponuotus remiantis atitinkamai 25 ir 26 straipsniais;
  127. ii)Konvencijos įsigaliojimo datą pagal 27 straipsnį; iii) šios Konvencijos pakeitimų įsigaliojimo datą pagal 32 straipsnį;
  128. iv)apie pasitraukimą iš šios Konvencijos pagal 33 straipsnį. 2. Depozitarui vykdant savo funkcijas bendravimo kalba yra anglų. 35 straipsnis Autentiški tekstai Šios Konvencijos tekstai anglų ir portugalų kalbomis yra autentiški. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją anglų ir portugalų kalbomis. Priimta 2001 m. balandžio 20 d. Windhoek, Namibijoje, vienu originaliu egzemplioriumi, anglų ir portugalų kalbomis. priedas laikinieji susitarimai Šis priedas taikomas remiantis 16 straipsnio 5 dalimi; Komisijos sprendimu jis gali būti bet kada keičiamas. Šiame priede nustatytais tikslais ir tol, kol 11 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas Vykdantysis sekretorius pradės eiti savo pareigas, sekretoriato funkcijas atlieka Namibijos Vyriausybė. pirmas skirsnis: leidimas ir pranešimas Pereinamuoju laikotarpiu kiekviena Susitariančioji Šalis:
  129. a)išduoda leidimą laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, žvejoti Konvencijos taikymo regione, kaip numatyta 14 straipsnyje, ir žvejybos mokslinių tyrimų laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, Konvencijos taikymo regione užsiimti žuvininkystės mokslinio tyrimo veikla, ir
  130. b)kaip galima greičiau ir po to kiekvienais metais, remdamasi 1993 m. FAO susitarimo dėl atviroje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones VI straipsniu, arba jos laivui išplaukus iš prirašymo uosto, tačiau prieš jam įplaukiant į Konvencijos taikymo regioną, laiku praneša sekretoriatui apie visus žvejybos laivus ir žvejybos mokslinių tyrimų laivus, turinčius leidimą žvejoti Konvencijos taikymo regione, kaip numatyta šio skirsnio a papunktyje. Tokiame pranešime turi būti nurodomi šie kiekvieno laivo duomenys:
  131. i)laivo pavadinimas, registracijos numeris, ankstesni pavadinimai (jei žinomi) ir įregistravimo uostas;
  132. ii)ankstesnė vėliava (jei buvo); iii) tarptautiniai ženklai radijo siųstuvui nustatyti (jei yra);
  133. iv)savininko arba savininkų pavadinimas ir adresas;
  134. v)kur ir kada pastatytas;
  135. vi)laivo rūšis; vii) ilgis; viii) operatoriaus (viršininko) arba operatorių (viršininkų) (jei yra) pavadinimas ir adresas;
  136. ix)žvejybos metodo arba metodų tipas;
  137. x)teorinis borto aukštis;
  138. xi)bimsas; xii) bendroji registruota talpa ir xiii) pagrindinio variklio arba variklių galia. Kiekviena Susitariančioji Šalis nedelsdama praneša sekretoriatui apie visus šios informacijos pakeitimus, įskaitant sustabdymus, atšaukimus ir apribojimus. antras skirsnis: reikalavimai laivams 1. Dokumentai Kiekviena Susitariančioji Šalis:
  139. a)užtikrina, kad kiekviename jos žvejybos laive ir žvejybos mokslinių tyrimų laive būtų tos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos išduoti ir patvirtinti dokumentai, įskaitant:
  140. i)registracijos dokumentą;
  141. ii)licenciją arba leidimą žvejoti arba užsiimti žuvininkystės mokslinio tyrimo veikla, taip pat prie licencijos arba leidimo pridėtas sąlygas; iii) laivo pavadinimą;
  142. iv)uostą, kuriame šis laivas yra įregistruotas, ir registracijos numerį(-ius);
  143. v)tarptautinius ženklus radijo siųstuvui nustatyti (jei yra);
  144. vi)savininko (-ų) ir, kai tinka, frachtuotojo pavadinimą ir adresą; vii) bendrą ilgį; viii) pagrindinio variklio arba variklių galią kW / arklio galia ir
  145. ix)visų žuvies triumų patvirtintus brėžinius arba aprašymą, įskaitant sandėlio talpą kubinėmis pėdomis arba metrais;
  146. b)reguliariai tikrina pirmiau minėtuosius dokumentus ir
  147. c)užtikrina, kad visi šio punkto a papunktyje nurodytų dokumentų ir informacijos pakeitimai būtų patvirtinami tos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos. 2. Žvejybos laivų žymėjimas Visos Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad jų žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, turintys leidimą žvejoti Konvencijos taikymo regione, būtų sužymėti taip, kad lengvai galima būtų nustatyti jų tapatybę, laikantis tokių visuotinai pripažintų standartų, kaip FAO standartiniai reikalavimai žvejybos laivų žymėjimui ir identifikacijai. 3. Žūklės priemonių žymėjimas Visos Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad žūklės priemonės, kurias naudoja jų žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, turintys leidimą žvejoti Konvencijos taikymo regione, būtų sužymėti taip: jūroje išstatytų tinklų, lynų ir žūklės priemonių galuose dieną turi būti vėliavėlės arba bujos su radariniais reflektoriais, o naktį – šviečiančios bujos, pakankamos vietai ir dydžiui nurodyti. Esant geram matomumui, tokios šviesos turi būti matomos ne mažesniu nei dviejų jūrmylių atstumu. Nurodomosios bujos ir panašūs paviršiuje plaukiojantys bei stacionarinių žūklės priemonių vietą nurodantys daiktai turi būti nuolat ryškiai pažymėti, ant jų nurodant laivo, kuriam jie priklauso, raidę(-
  148. es)ir/arba skaičių(-ius). 4. Informacija apie žvejybos veiklą Visos Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad visi žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, plaukiojantys su jų vėliavomis ir turintys leidimą žvejoti Konvencijos taikymo regione, vestų įrištą žvejybos žurnalą, kurio puslapiai būtų sunumeruoti, ir, tam tikrais atvejais, gamybos žurnalą, sandėliavimo patalpų išdėstymo planą arba mokslinį planą. Žvejybos žurnaluose nurodoma tokia informacija:
  149. a)kiekvienas įplaukimas į ir išplaukimas iš Konvencijos taikymo regiono;
  150. b)bendras sugavimas pagal rūšį (FAO 3 alfa kodas, kaip nurodyta šio skirsnio 5 punkte), pagal gyvąjį svorį (kg), laive pasilikto sugavimo pagal gyvąjį svorį (
  151. kg)dalis ir
  152. c)kiekvienos valkšnos atveju:
  153. i)sugavimas pagal rūšį, nurodomas gyvuoju svoriu (kg), laive pasiliktas sugavimas, nurodomas pagal gyvąjį svorį (kg), taip pat išmestas gyvųjų jūrų išteklių kiekis (
  154. kg)pagal rūšį;
  155. ii)žūklės priemonių rūšis (kabliukų skaičius, žiauninių tinklų ilgis ir pan.); iii) užmetimo ir vilkimo geografinę ilgumą ir platumą, ir
  156. iv)užmetimo ir vilkimo datą ir laiką (suderintąjį pasaulinį laiką). Po kiekvienos ryšio ataskaitos([1]) į žurnalą nedelsiant turi būti įrašomi šie duomenys:
  157. a)ataskaitos perdavimo data ir laikas (suderintasis pasaulinis laikas) ir
  158. b)radijo perdavimo atveju: radijo stoties, per kurią buvo perduota ataskaita, pavadinimas. Žvejybos laivai ir, prireikus, žvejybos mokslinių tyrimų laivai, užsiimantys žvejybos veikla, kurios metu sugavimas yra apdorojamas ir/arba sušaldomas:
  159. a)gamybos žurnale registruoja bendrą produkciją pagal rūšį (FAO 3 alfa kodas), gyvąjį svorį (
  160. kg)ir produkto formą arba
  161. b)triume taip sukrauna visą apdorotą sugavimą, kad kiekvienos rūšies buvimo vieta galėtų būti identifikuojama krovinių išdėstymo schemoje, kurią prižiūri žvejybos laivo kapitonas. Remiantis straipsnio 2 dalimi įregistruotas kiekis turi tiksliai atitikti laive esantį kiekį. Žvejybos žurnale esantys autentiški įrašai saugojami žvejybos laivuose ir, prireikus, žvejybos mokslinių tyrimų laivuose ne trumpiau nei 12 mėnesių. 5. FAO 3 alfa kodas (pritaikytas) FAO 3 raidžių kodas Rūšis Lotyniškas pavadinimas alf Beriksai Berycidae šeima hom Stauridės Trachurus spp. mac Skumbrės Scomber spp. ory Pūgžliai Hoplostethus spp. ska Rajos Rajidae šeima skh Rykliai Selachomorpha būrys Šernažuvės Pseudopentaceros spp. Apogonai Epigonus spp. Gelminiai penkiadančiai krabai Chaceon maritae Aštuonkojai ir kalmarai Octopodidae ir Loliginidae šeimos Antarktiniai ilčiadančiai Dissostichus eleginoides Merlūzos Merluccius spp. wrf Paprastieji poliprionai Polyprion americanus Gumburiuotosios saulenės Oreosomatidae šeima 6. Pranešimas apie sugavimą ir žvejybinė pastanga Visos Susitariančiosios Šalys kiekvieną mėnesį praneša sekretoriatui apie Konvencijos taikymo regione sugautą laimikį (metrinėmis tonomis, pagal žuvies rūšį). Šiose ataskaitose turi būti nurodomas mėnuo, už kurį pateikiama ataskaita; ataskaitos turi būti pateikiamos per 30 dienų nuo mėnesio, kurio metu buvo vykdoma žvejyba, pabaigos. Sekretoriatas per 15 dienų nuo termino, iki kurio turi būti gaunama išankstinė statistika apie sugavimą, sulygina gautą informaciją ir išsiunčia Susitariančiosioms Šalims. 7. Pranešimas apie laivo judėjimą ir sugavimus Visos Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad jų žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, turintys leidimą žvejoti Konvencijos taikymo regione ir užsiimantys žvejybos veikla, apie laivo judėjimą ir sugavimą praneštų kompetentingoms institucijoms ir Sekretoriatui, jei to pageidauja Susitariančiosios Šalys. Šių pranešimų pateikimo laikas ir turinys yra toks:
  162. a)pranešimas apie įplaukimą: šis pranešimas pateikiamas iki kiekvieno įplaukimo į Konvencijos taikymo regioną likus ne daugiau nei 12 valandų, tačiau ne mažiau nei šešioms valandoms; šiame pranešime nurodoma įplaukimo data, laikas, geografinė laivo padėtis ir laive esančių žuvų kiekis pagal rūšį (FAO 3 alfa kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg);
  163. b)pranešimas apie sugavimą: šiame pranešime sugavimas nurodomas pagal rūšį (FAO 3 alfa kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg); jis pateikiamas pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui arba dažniau, jei to pageidauja Susitariančioji Šalis;
  164. c)pranešimas apie išplaukimą: šis pranešimas pateikiamas iki kiekvieno išplaukimo iš Konvencijos taikymo regiono likus ne daugiau nei 12 valandų, tačiau ne mažiau nei šešioms valandoms; šiame pranešime nurodoma išplaukimo data, laikas, geografinė laivo padėtis, žvejybos dienų skaičius ir nuo žūklės Konvencijos taikymo regione pradžios arba nuo ankstesnio pranešimo apie sugavimą Konvencijos taikymo regione sugautas laimikis pagal rūšį (FAO 3 alfa kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg), ir
  165. d)pranešimas apie perkrovimą: šis pranešimas pateikiamas po kiekvieno perkrovimo praėjus ne daugiau nei 12 valandų; jame nurodoma data, laikas, perkrautos rūšys (FAO 3 alfa kodas) ir gyvasis svoris (kg). Šiame pranešime turi būti nurodomas kiekvieno perkrovimo, atliekamo laivui būnant Konvencijos taikymo regione, metu pakrautas ir iškrautas kiekis pagal žuvų rūšį. antras skirsnis: mokslinis stebėjimas ir informacijos rinkimas, padedantis įvertinti žuvų išteklius Visos Susitariančiosios Šalys iš kiekvieno su jų vėliava plaukiojančio ir turinčio leidimą žvejoti Konvencijos taikymo regione žvejybos laivo ir žvejybos mokslinių tyrimų laivo kiek įmanoma renka tokią informaciją, padedančią įvertinti žuvų išteklius:
  166. a)sugavimo sudėtis pagal ilgį, svorį (
  167. kg)ir lytį, įskaitant veiksnių, naudojamų gamybiniam svoriui paversti gyvuoju laimikio svoriu, nustatymą;
  168. b)kita biologinė informacija, padedanti įvertinti žuvų išteklius, pvz., informacija apie amžių, augimą, papildymą ir žuvų išteklių tapatumą, ir
  169. c)kita atitinkama informacija, įskaitant gausos tyrimus, biomasės tyrimus, hidroakustinius tyrimus, žuvų išteklių gausai įtakos turinčių aplinkosauginių veiksnių mokslinius tyrimus, okeanografinius ir ekologinius tyrinėjimus. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad kiekvienas su jų vėliava plaukiojantis laivas pateiktų šią informaciją per 30 dienų nuo išplaukimo iš Konvencijos taikymo regiono. Susitariančioji Šalis kaip galima greičiau pateikia šią informaciją sekretoriatui, atsižvelgdama į būtinybę išsaugoti nesuvestinės informacijos konfidencialumą. Nuo šių laikinųjų priemonių įsigaliojimo praėjus ne daugiau nei šešiems mėnesiams, tinkamai paskirti stebėtojai iš laivo vėliavos valstybės kiek įmanoma surenka ir patikrina šiame skirsnyje nurodytą informaciją. ([1]) Ryšio ataskaita: ryšio ataskaitoje mažų mažiausiai turi būti pateikiama šio skirsnio 6 dalyje nurodyta informacija, susijusi su tokių ataskaitų pateikimo laiku ir turiniu.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.