← Lietuva

Ataskaita

Ataskaita LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui DĖL IŠVADOS TEIKIMO 2004-11-02 Nr. S-(8000-1.9)-1619 Į Nr. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 173 straipsnio l dalimi teikiu Jums išvadą dėl 2005 metų valstybės biudžeto projekto. Be to, atkreipiu dėmesį į išvados 8 skyrių „Dėl kooperavimo tarp Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės valstybinio audito metu rengiant išvadą dėl biudžeto projekto", kuriame pasiūlėme nustatyti, kad Biudžeto projektas būtų teikiamas Seimui kartu su Valstybės kontrolės išvada dėl jo. Siūloma sistema pagerintų Seimui teikiamų ataskaitų kokybę, sumažintų nesusipratimų skaičių ir leistų Valstybės kontrolei pasitelkti išorės specialistų Biudžeto projekto prielaidų vertinimui (statistikų ir pan.). PRIDEDAMA. Išvada dėl 2005 metų valstybės biudžeto projekto, 14 lapų. Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius A. Juozulynas, 266 67 09 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO 2004 m. lapkričio 2 d. Vilnius Ši išvada parengta vykdant Seimo statuto 173 straipsnio 1 dalies reikalavimą – pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto projekto. Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto projektą (toliau – Biudžeto projektas) sudarė Vyriausybė, o parengė Finansų ministerija. Išvadoje dėl Biudžeto projekto pateikiame Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nepriklausomą informaciją: – ar Biudžeto projekte pateikti Biudžeto sandaros įstatymo 18 str. nustatyti rodikliai ir ar kartu su Biudžeto projektu Seimui pateikiami dokumentai, numatyti Biudžeto sandaros įstatymo 19 str.; – ar priimtinos ir pakankamai atsargios yra prielaidos, kuriomis remiantis prognozuojamos pajamos ir asignavimai; – ar valstybės išlaidos, susijusios su valstybės skola ar finansuojamos valstybės skolinimosi šaltiniu, pateiktos Biudžeto projekte; Taip pat teikiame siūlymus dėl biudžeto proceso tobulinimo. Ši Išvada parengta įvertinus Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2004-10-06 raštu Nr. 410-s-73 perduotą 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, turimų dokumentų įrodymus, informaciją, gautą pokalbių metu, rašytinę informaciją iš Finansų ministerijos, kitų ministerijų (Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Užsienio reikalų), Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos banko, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos ir Valstybės kontrolės auditorių, atliekančių valstybinius auditus, pateiktas pastabas apie jų audituojamų subjektų parengtus asignavimų poreikio skaičiavimus. Apribojimai: – Pagal Seimo statutą Valstybės kontrolė išvadą dėl Biudžeto projekto turi pateikti iki lapkričio 15 dienos. Vyriausybė, sudariusi Biudžeto projektą, pateikia Seimui ne vėliau kaip iki spalio 17 dienos (paprastai šiuo metu Valstybės kontrolė gauna šiuos dokumentus ir duomenis) su duomenimis, kuriais pagrįstas šis projektas. Laiko tarpas tarp Biudžeto projekto gavimo Valstybės kontrolėje ir išvados dėl Biudžeto projekto pateikimo yra per trumpas. Atsižvelgiant į šioje išvadoje pateikiame pastabas tik dėl reikšmingiausių Biudžeto projekto informacijos aspektų, kiek tai galima atlikti atsižvelgiant į ribotą audito laiką, ir į valstybinių auditorių pastabas apie asignavimų valdytojų poreikių apskaičiavimą: – Valstybės kontrolė išvadoje pateikia vertinimą prielaidų, kurių pagrindu sudaromas Biudžeto projektas. Valstybės kontrolė nevertina tų Biudžeto projekto aspektų, kurie priklauso politinio apsisprendimo sričiai. Asignavimų valdytojų valstybinio audito rezultatai apie paskirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą 2003 m. programose nustatytiems tikslams, jų naudojimą galimu efektyviausiu būdu ir apie tai, ar pasiekti programose nustatyti tikslai, nurodyti šios išvados priede. Ši informacija yra taip pat pateikta Valstybės kontrolės išvadoje dėl 2003 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos.

  1. ASIGNAVIMAI VALSTYBĖS SKOLOS VALDYMO IŠLAIDOMS 1.
  2. Dėl valstybės lėšų, skiriamų investicijoms valstybės institucijoms Pakeistas valstybės lėšų, skirtų padengti valstybės skolos dalį, kuri buvo skirta ar numatoma skirti per valstybės investicijų programą valstybės institucijoms, numatymo Biudžeto projekte būdas: 2005 m. Biudžeto projekte: Valstybės investicijų 2005 m. programoje planuojama iš valstybės vardu gaunamų paskolų (t.y. ne per valstybės biudžetą) 108 mln. Lt panaudoti asignavimų valdytojų ir kitų ūkio subjektų investiciniams projektams finansuoti. Anksčiau valstybės investicijų programoje numatytiems subjektams (valstybės institucijoms) skirtų skolintų lėšų grąžinimas valstybės biudžete nenumatytas. Jos bus dengiamos iš skolintų lėšų (t.y. ne per valstybės biudžetą). Ankstesniais metais: Pagal valstybės investicijų programą skirti asignavimai valstybės institucijoms iš skolintų lėšų buvo numatomi grąžinti skiriant lėšas iš valstybės biudžeto, pavyzdžiui, 2003 m. valstybės biudžete asignavimų valdytojams buvo numatyta paskoloms dengti 334 mln. Lt. 1.
  3. Dėl valstybės lėšų, skirtų padengti finansinių sunkumų turinčių ūkio subjektų skolas Pakeistas valstybės lėšų, skirtų padengti finansinių sunkumų turinčių ūkio subjektų (už kuriuos garantavo valstybė ar kuriem valstybė perskolino paskolas) skolas, numatymo Biudžeto projekte būdas: 2005 m. Biudžeto projekte: Valstybės mokėjimai kreditoriams už finansinių sunkumų turinčių ūkio subjektų paskolas su valstybės garantija ar už perskolintas jiems paskolas planuojami iš skolintų lėšų, nenumatant skolos valdymo išlaidose. Iš viso numatoma per 38 mln. Lt. Dalis lėšų bus išieškota iš skolininkų ar jų sumokėta geruoju. Iš skolintų lėšų numatomos dengti ir tos paskolos, kurioms Vyriausybė, savo nutarimais suteikdama valstybės garantijas, numatė šių paskolų grąžinimą iš valstybės biudžeto lėšų. Iš valstybės biudžeto lėšų bus grąžinama tik viena paskola, kurią grąžinti Vyriausybės nutarimu buvo numatyta iš valstybės biudžeto lėšų (Vyriausybės 2002-02-15 nutarimu Nr. 232 suteikta valstybės garantija Neringos miesto savivaldybei, paskolą numatyta padengti iš programai Valstybės skolos valdymas numatomų biudžeto lėšų (dotacijos) – 1,8 mln. Lt). Ankstesniais metais: Valstybės mokėjimai kreditoriams už finansinių sunkumų turinčių ūkio subjektų paskolas su valstybės garantija ar už perskolintas jiems paskolas buvo planuojami ir valstybės biudžete. 1.
  4. Asignavimai palūkanoms mokėti ir valstybės skolos aptarnavimui 2005 m. Biudžeto projekte numatyta 752 mln. Lt asignavimų, skirtų programai „Valstybės skolos valdymas“, iš jų 718 mln. Lt palūkanų už paskolas valstybės vardu, VVP, biudžetinių įstaigų gautas paskolas su valstybės garantija ir bankrutuojančių, bankrutavusių, likviduotų ar likviduojamų skolininkų paskolas su valstybės garantija ir dotacijai (Neringos savivaldybė) apmokėti, valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms – 34 mln. Lt. Planuojant asignavimus palūkanoms mokėti, Finansų ministerijoje taikomos dvi pagrindinės prielaidos: prognozuojama palūkanų norma ir prognozuojami valiutų kursai. Asignavimams, susijusiems su valstybės skolos valdymu, apskaičiuoti reikalingos valiutų kursų ir palūkanų normų prognozės nustatomos finansų ministro įsakymu patvirtintoje Planuojamų valstybės biudžeto pajamų ir valstybės biudžeto išlaidų, susijusių su valstybės skola, apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka. Kaip buvome pažymėję Išvadoje dėl 2003 m. valstybės skolos ataskaitos, valstybės skolos valdymo išlaidoms asignavimai planuojami „konservatyviai“ (prie prognozuojamų palūkanos normų ir prognozuojamų valiutų kursų pridedant papildomus procentus), nes pasikeitus situacijai skolinimosi rinkose, pasikeitus palūkanų normoms pasirašytų paskolų pagal kintamas palūkanų normas, esant kitoms priežastims ir turint patvirtintus mažesnius asignavimus, būtų rizika ne laiku atsiskaityti su užsienio ir vidaus kreditoriais. Šalis atsidurtų nepatikimų partnerių gretose ir kristų valstybės skolinimosi reitingai. 1.
  5. Dėl skolinių įsipareigojimų prisiėmimo Kaip pasisakėme Išvadoje dėl 2003 m. valstybės skolos ataskaitos, rekomenduojame: tvirtinant metų valstybės biudžetą išsamiai, aiškiai ir vienoje vietoje (įstatyme) nurodyti konkrečias skolintų sumų panaudojimo sumas (limitus) kiekvienam tikslui. Šiuo metu tai nurodoma paaiškinamajame rašte. Pagrindas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje numatyta, kad „sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“. 1996-09-13 įsigaliojo specialus valstybės skolinius įsipareigojimus reglamentuojantis Valstybės skolos įstatymas. Valstybės skolos įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su valstybės skola ir valstybės reikalavimo teise į skolininkus ir skolininkus, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, pagal paskolos sutartis ir sutartis su valstybės garantija arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (redakcija iki 2004-01-07) numatyta „vidaus ir užsienio paskolas Lietuvos Respublikos vardu ima bei valstybės garantijas vidaus ir užsienio paskoloms teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų limitų, šio įstatymo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka.“ „Vidaus ir užsienio paskolas valstybės vardu ima bei valstybės garantijas paskoloms teikia Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų, šio Įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka.“ (redakcija nuo 2004-01-07). Esama valstybės paskolų ir valstybės garantijų teikimo sistema numato, kad Seimas patvirtina skolinimosi limitus ir deleguoja Vyriausybei teisę imti ir teikti valstybės paskolas, garantijas iki 40 mln. Lt savarankiškai, o per 40 mln. Lt be atskiro Seimo sprendimo, imti paskolą valstybės biudžeto deficitui finansuoti, Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti ir kitiems tikslams, numatytiems atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme, neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų. Dėl kitų valstybės paskolų ir valstybės garantijų, viršijančių 40 mln. Lt sumą, sprendimus priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Seimas, tvirtindamas metų valstybės biudžetą, nustatydamas skolinimosi limitus, priima sprendimą (išreiškia valią) dėl skolinimosi, tačiau išlieka abejonės, ar tokio sprendimo turinys visiškai atitinka Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalyje numatyto Seimo sprendimo teisinį turinį ir ar nėra deleguojamos išimtinei kompetencijai priskirtos funkcijos[1]: tvirtinant metų valstybės biudžetą nėra išsamiai, aiškiai ir vienoje vietoje (įstatyme) nurodoma, kokio dydžio skolintos lėšos kam bus naudojamos.
  6. PAJAMŲ PROGNOZAVIMAS Finansų ministerijoje vykdomas PHARE Dvynių projektas „Fiskalinės politikos formavimas ir struktūrinės reformos planavimas“. Vienas iš projekto tikslų − Pajamų prognozavimo tobulinimas. Vykdomas taikomų prognozavimo metodų tobulinimas. Atskiros priemonės taikytos jau rengiant 2005 m. Biudžeto projektą. Tikimės, kad įgyvendinus šį projektą ir jį išbandžius praktikoje, bus užtikrinta, kad prognozuojant biudžeto pajamas būtų taikomi tinkami metodai ir prielaidos būtų vertinamos atsargiai. Įvertinus trijų pagrindinių mokesčių (akcizo, gyventojų pajamų ir pelno mokesčio) pajamų prognozavime taikytas prielaidas, manome, kad naudotos tikėtinos prielaidos. Toliau pateikiame mokesčių pajamas, kurių prognozavimui, mūsų nuomone, prielaidos taikytos neatsargiai. 2.
  7. Pridėtinės vertės mokesčio pajamų prognozavimas 2005 m. Biudžeto projekte planuojamos PVM pajamos − 5 119 mln. Lt (Biudžeto projekte nurodoma, kad iš jų 340 mln. Lt bus gauta sėkmingai įsisavinus Europos Sąjungos lėšas), t. y. 490 mln. Lt daugiau negu planuota 2004 m. Manome, kad PVM pajamų padidėjimas prognozuojamas nepakankamai atsargiai. PHARE Dvynių projekto „Fiskalinės politikos formavimas ir struktūrinės reformos planavimas“ metu reiktų atkreipti papildomą dėmesį į PVM pajamų prognozavimą, nes jos nepasitvirtina kelinti metai iš eilės. Pabrėžiame tai, kad Valstybės kontrolės Išvadose dėl 2003 m. ir 2004 m. Biudžeto projektų pareikštos abejonės dėl PVM pajamų prognozavimo pasitvirtino: Pasitvirtino Valstybės kontrolės nuomonė, kad 2003 m. PVM pajamų planas per daug optimistinis: faktiškas 2003 m. įvykdymas − 3 823 mln. Lt arba patikslintas planas neįvykdytas 361 mln. Lt. Pasitvirtina Valstybės kontrolės nuomonė, kad 2004 m. PVM pajamos planuotos per daug neatsargiai: faktiškas 2004 m. 9 mėn. įvykdymas − 2 932 mln. Lt arba patikslintas planas neįvykdytas 167 mln. Lt. 2.
  8. Konsulinio mokesčio pajamų prognozavimas Biudžeto projekte nurodytos planuojamos 2005 m. konsulinio mokesčio pajamos − 50 mln. Lt. Palyginti, 2004 m. planas − 19,5 mln. Lt. Faktiškai per devynis 2004 m. mėnesius surinkta 17,2 mln. Lt. Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento paaiškinimu prognozuojamą mokesčio didėjimą (25 mln. Lt) lems Europos Sąjungos skirta suma Lietuvos Respublikai už negautas pajamas už vizas. Tai yra susiję su Specialiosios Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimu. Manome, kol nėra galutinai apsispręsta ir nepasirašytas Finansinis memorandumas tarp Europos komisijos ir Lietuvos Respublikos, atsargiau būtų šių pajamų dalies (25 mln. Lt) neplanuoti Biudžeto projekte. 2.
  9. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio pajamų prognozavimas Valstybės kontrolės išvadoje dėl 2003 m. Biudžeto projekto nurodėme, kad „Įvertinus prognozuojamą situaciją, nėra pagrindo planuoti, kad bus surinkta 15 mln. Lt pajamų iš azartinių lošimų mokesčio“. Pasitvirtino Valstybės kontrolės nuomonė, kad azartinių lošimų mokesčio pajamų planas per daug optimistinis: faktiškas 2003 m. įvykdymas − 8 mln. Lt arba patikslintas planas neįvykdytas 7 mln. Lt. 2005 m. Biudžeto projekte planuojamos loterijų ir azartinių lošimų pajamos − 20 mln. Lt. Abejojame ir šiais metais, ar pakankamai atsargiai yra įvertinta loterijų ir azartinių lošimų pajamų prognozė, nes 2004 metams patvirtinta 10 mln. Lt, o faktiškas 2004 m. I pusmečio įvykdymas − 6,5 mln. Lt arba patikslintas planas įvykdytas 2,4 mln. Lt daugiau. Per devynis mėnesius gauta į valstybės biudžetą 9,9 mln. Lt. Valstybinė lošimų priežiūros komisija pranešė, kad preliminariais duomenimis (skaičiavimai atlikti remiantis esamu lošimų įrenginių kiekiu ir praeitų laikotarpių lažybų, loterijų veikla ir įvertinus rinkos plėtrą) 2005 metais mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą prognozuojamos 18 mln. Lt. arba 2 mln. Lt mažesnės. 2.
  10. Pajamų iš Lietuvos Banko likutinio pelno prognozavimas Biudžeto projekte nurodytos planuojamos 2005 m. pajamos iš Lietuvos banko likutinio pelno − 55 mln. Lt. Pagal Lietuvos banko pateiktą informaciją, numatoma, kad į valstybės biudžetą 2005 m. bus įmokėta apie 50 mln. Lt. 2.
  11. Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas pagal 15 str. Mūsų nuomone, Biudžeto projekto 15 str. nuostatos (žr. toliau) įgyvendinimui trūksta įgyvendinimo mechanizmo. Neaiški tvarka, kaip bus įgyvendintas pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas, kas turi tai kontroliuoti, kada turi grąžinti, kokia atsakomybė už negrąžinimą, kokia priverstinio išieškojimo tvarką ir pan. Taip pat susiduriame su skirtingu 15 str. interpretavimu. Bandoma aiškinti, kad straipsnis galioja tik pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams − asignavimų valdytojams, bet ne paramos gavėjams − privatiems asmenims ir kitiems ne asignavimų valdytojams. Taip pat abejojame dėl kalbinio straipsnio aiškinimo, ar gali būti grąžintos pridėtinės vertės mokesčio sumos. Mūsų nuomone, reiktų grąžinti paramos dalį, lygią į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą įtrauktai sumai, apmokėtai iš valstybės biudžeto (išskyrus pajamas už teikiamas paslaugas) ir Privatizavimo fondo, nes mokesčio grąžinimą reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir ES direktyvos. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau minėta, siūlome neskirti valstybės biudžeto (išskyrus pajamas už teikiamas paslaugas) arba Privatizavimo fondo lėšų PVM mokėtojams, turintiems teisę į atskaitą ar kitokį PVM susigrąžinimą. Siūlome tokią redakciją: „15 straipsnis. Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas Visi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą įtraukę iš valstybės biudžeto (išskyrus pajamas už teikiamas paslaugas) ir Privatizavimo fondo apmokamas pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokesčio sumas, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nurodytas sąskaitas privalo grąžinti paramos dalį, lygią į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą įtrauktai sumai, apmokėtai iš valstybės biudžeto (išskyrus pajamas už teikiamas paslaugas) ir Privatizavimo fondo. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato, kokia tvarka pridėtinės vertės mokesčio sumos privalo būti grąžinamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nurodytas sąskaitas.“
  12. ASIGNAVIMŲ PLANAVIMAS 3.
  13. Galimos išlaidos perkeltiems asignavimams Atkreipiame dėmesį į tai, kad teisės aktais leidžiama dalį biudžetiniais metais nepanaudotų lėšų (biudžetinių įstaigų gautas pajamas už suteiktas paslaugas, vadinamąsias „specialiąsias lėšas“), naudoti kitais metais, viršijant Seimo patvirtintus asignavimus. Kaip minėta Išvadose dėl 2002 m. ir 2003 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų, šios lėšos pervestos Valstybės iždui yra naudojamos valstybės tikslams, taip sumažinant valstybės skolinimąsi. 2003 m. Valstybės iždo sąskaitoje liko nepanaudota 255,2 mln. Lt pajamų, gautų už teikiamas paslaugas. Šie perkelti asignavimai gali įtakoti reikalingų valstybės piniginių išteklių poreikį 2005 m. 3.
  14. Planuojami asignavimai atskiroms institucijoms 3.2.
  15. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM Vykdant Vidaus tarnybos statuto (2003-11-27 įstatymas Nr. IX-1859) įgyvendinimo įstatymą nuo 2005 m. sausio 1 d. pradedamos taikyti socialinės garantijos maistpinigių ir važiavimo išlaidoms kompensuoti. Vidaus tarnybos statuto 48 str. ir 52 str. 4 dalimi nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi nustatyti maitinimo ir transporto išlaidų piniginės kompensacijos dydžius ir mokėjimo tvarką. Iki šiol tokia tvarka nenustatyta. Biudžeto projekte numatyta 5,6 mln. Lt maitinimo ir transporto išlaidų piniginės kompensacijos. Jos apskaičiuotos nesant nustatytų normų, todėl negalime teikti išvados dėl šiems straipsniams apskaičiuotų asignavimų pagrįstumo. 3.2.
  16. Vilniaus apskrities viršininko administracija Vilniaus apskrities viršininko administracijai patvirtinta programa „Socialinių paslaugų plėtra globos įstaigose“, kurią vykdo 4 įstaigos: Jasiuliškių pensionatas, Prūdiškių pensionatas, Strūnos pensionatas ir Tremtinių namai. Šią programą taip pat vykdo ir viešoji įstaiga Antavilių pensionatas. Viešoji įstaiga Antavilių pensionatas nuo 2002 metų liepos 1 dienos eksperimentu reorganizuota iš biudžetinės įstaigos. Vienas iš reorganizavimo tikslų buvo mažinti finansavimą iš valstybės biudžeto, ieškoti daugiau dalininkų ir pritraukti jų pinigines ar turtines lėšas, įstaigai pačiai užsidirbti teikiant paslaugas. 2004 m. Viešajai įstaigai Antavilių pensionatas paprastosioms išlaidoms buvo numatyta skirti 2898 tūkst. Lt, 2004-10-01 patikslinta suma – 3017,3 tūkst. Lt, o 2005 m. numatoma skirti 3053 tūkst. Lt. Be to, 2004 m. – 500 tūkst. Lt, o 2005 m. – 200 tūkst. Lt numatoma skirti salės rekonstravimui. Lėšos investiciniams projektams viešajai įstaigai Antavilių pensionatas skiriamos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, tačiau kitas lėšas programai vykdyti skiria steigėjas. Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 10 d. sutartį su viešąja įstaiga Antavilių pensionatas skirtos lėšos programai vykdyti. Vyriausybės nutarimu patvirtintame valstybės biudžeto asignavimų paskirstyme pagal programas viešoji įstaiga Antavilių pensionatas nenumatyta, todėl biudžeto lėšos už teikiamas paslaugas jai turėtų būti skiriamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Siūlytume spręsti dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 3.2.
  17. Lietuvos Aukščiausiasis teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (18 straipsnis) nustatyta, kad valstybinė teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Šio įstatymo 22 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija kasmet Biudžeto projekte numato lėšas valstybinei teisinei pagalbai finansuoti. Vyriausybė nustatė, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir jai Biudžeto projekte numatomi asignavimai programai „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas“ vykdyti. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas planuoja valstybės biudžeto asignavimus už advokatų, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, paslaugas ir apmoka iš institucijai tvirtinamų lėšų, kai kiti teismai šiam tikslui naudoja Teisingumo ministerijos programoje „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas“ numatytus asignavimus. 3.
  18. Asignavimų valdytojų skaičius − per didelis Valstybės kontrolė, teikdama išvadas dėl Biudžeto projekto, kiekvienais metais pasisako dėl per didelio asignavimų valdytojų skaičiaus, kuriems valstybės biudžeto įstatymais tvirtinami asignavimai programoms vykdyti. 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinti asignavimai 257 institucijoms, iš jų 237 asignavimų valdytojams, o 2005 metų Biudžeto projekte numatoma tvirtinti asignavimus 256 valstybinėms institucijoms ir įstaigoms. Tokia plati ir sudėtinga sistema su daugeliu asignavimų valdytojų nenumato aiškios atskaitomybės, atsiranda sunkumų kontroliuojant valstybės biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą, didėja administravimo išlaidos, didėja Seimo ir Finansų ministerijos darbo krūvis rengiant, vykdant ir kontroliuojant valstybės biudžeto projektus. Siekdama sumažinti savarankiškų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų skaičių ir padidinti ministerijų vaidmenį ir atsakomybę tvarkant paskirtas valdymo srities biudžeto lėšas, Finansų ministerija, teikdama valstybės biudžeto asignavimų valdytojams 2005 m. Biudžeto projekto skaičiavimus, pavedė ministerijoms, teikiant 2005 m. strateginius veiklos planus ir programas, maksimaliai įtraukti į jas ir atitinkamos valdymo srities asignavimų valdytojų veiklą, o prireikus pateikti Vyriausybei atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus. Tokių pasiūlymų asignavimų valdytojai nepateikė. 3.
  19. Asignavimų tvirtinimas viešosioms ir kitoms nevalstybinėms įstaigoms Valstybės kontrolė, teikdama Seimui Išvadas dėl 2002–2004 m. Biudžeto projekto, nepritarė valstybės biudžeto asignavimų skyrimui viešosioms įstaigoms ir kitoms nevalstybinėms įstaigoms. Viešosioms įstaigoms, naudojančioms valstybės biudžeto asignavimus, netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka ir kt. Be to, skiriant asignavimus turtui įsigyti, neužtikrinama kontrolė dėl įsigyto turto priskyrimo valstybės turtui. 2005 metų Biudžeto projekte vėlgi siūloma skirti asignavimus viešosioms įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms ir kt. Valstybės kontrolė dabar atlieka Viešųjų įstaigų valdymo vertinimo auditą penkiose ministerijose. Asignavimų valdytojai viešosioms įstaigoms perveda dideles valstybės biudžeto lėšų sumas. Pavyzdžiui, viešosioms įstaigoms viena ministerija, kuri yra jų steigėja arba dalininkė, 2003 m. pervedė 25 mln. Lt. Sudarydami sutartis su viešosiomis įstaigomis, asignavimų valdytojai dažnai netaiko viešojo konkurso procedūrų, todėl yra rizika, kad paslaugos ar darbai įsigyjami ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Asignavimų valdytojai dažnai paveda viešosioms įstaigoms vykdyti darbus, kurie, mūsų nuomone, susiję su jų vykdomomis funkcijomis, be to, asignavimų valdytojai nepakankamai informuojami apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą viešosiose įstaigose. Valstybės kontrolė rekomenduoja asignavimų minėtoms įstaigoms neskirti, tokios institucijos galėtų teikti paslaugas arba atlikti darbus biudžetinėms įstaigoms patvirtintoms programoms vykdyti.
  20. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS, SKIRIAMOS SAVIVALDYBĖMS 4.
  21. Valstybės specialių tikslinių dotacijų tvirtinimas ir nepanaudotų valstybės specialių tikslinių dotacijų valstybinėms funkcijoms grąžinimas valstybei ■ Biudžeto projekte numatoma daugiau negu 10 proc. valstybės biudžeto asignavimų skirti specialioms tikslinėms dotacijoms savivaldybių biudžetams. ■ Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 3 d. nustatyta, kad metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos (specialios tikslinės dotacijos), nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų metų biudžetą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu atitinkamų metų Valstybės biudžeto įstatymu nenustatyta kitaip. Kiekvienais metais teikdami Išvadas dėl Biudžeto projekto, abejojome, ar tikslinga suteikti teisę savivaldybėms naudoti specialias tikslines dotacijas bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms. Įstatymo projekto 3 str. 2005 m. taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdydamos biudžetą nepanaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti sumas gali naudoti bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms finansuoti, pirmiausia – įsiskolinimams dengti. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos, remdamosi finansų ministro patvirtintoje valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikoje nurodytais ir iš savivaldybių gautais atitinkamais rodikliais turi nustatyti realų lėšų poreikį funkcijoms vykdyti. Savivaldybės pateikia ne tik būtinus duomenis, bet ir savo skaičiavimus lėšų poreikiui, didesnėms sumoms negu faktiškai panaudoja. Valstybės institucijos, nepakankamai įsigilinusios ir išanalizavusios dotacijų faktinį panaudojimą, pateikia lėšų poreikio skaičiavimus Finansų ministerijai, kuri neturėdama galimybės patikrinti skaičiavimų pagrįstumo, įtraukia į Biudžeto projektą. Taigi kasmet kai kurioms valstybinėms funkcijoms vykdyti lieka nepanaudotos skiriamos dotacijos, kurios naudojamos kitoms savivaldybių reikmėms. ■ Atlikdami valstybinius auditus savivaldybėse, kaip naudojamos valstybės biudžeto lėšos skiriamos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti, atkreipėme dėmesį į tai kaip 2005 m. buvo skaičiuojamos reikalingos lėšos valstybinėms funkcijoms vykdyti, ar buvo vadovaujamasi finansų ministro patvirtinta lėšų apskaičiavimo metodika, kaip 2004 m. naudojamos skirtos lėšos atskiroms funkcijoms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatymu tvirtinama bendra valstybinėms funkcijoms vykdyti specialios tikslinės dotacijos suma, savivaldybės, tvirtindamos biudžetus ir sudarydamos išlaidų sąmatas, koreguoja nustatytus atskiroms funkcijoms asignavimų dydžius. Pirmiau minėti netikslumai nustatyti Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto, Kaišiadorių, Šalčininkų, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Be to, pagal preliminarius kai kurių savivaldybių 2004 m. trijų ketvirčių duomenis, liks nepanaudota dalis dotacijos skirtos funkcijai atrenkant šauktinius į karo tarnybą, arba apskaičiuota didesnė dotacijų suma (Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė), socialinei sričiai skirtos dotacijos (Klaipėdos miesto savivaldybė). Valstybinio audito metu nustatyta, kad speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti kai kurioms savivaldybėms numatoma didesnė negu priklausytų, skaičiuojant pagal patikslintą moksleivių skaičių (Šalčininkų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė). ■ Pažymėtina, kad pagal atskiras valstybines funkcijas apskaičiuotas dotacijų sumas Finansų ministerija pateikia savivaldybėms kaip papildomą dokumentą. Biudžeto projekto 4 priede savivaldybėms nurodytos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti nurodomos viena eilute, neišskiriant prognozuojamų asignavimų pagal atskiras valstybines funkcijas, todėl savivaldybės sudarydamos savo biudžetus juos gali skirstyti savo nuožiūra ir kitoms reikmėms. Siūlytume Biudžeto projekte nesuteikti teisės savivaldybėms likusius nepanaudotus asignavimus naudoti kitoms savivaldybių reikmėms, o atskirame Projekto priede specialiųjų dotacijų paskirstymą kiekvienai savivaldybei patvirtinti pagal atskiras valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Jei būtų nepritarta minėtam siūlymui, rekomenduojame Biudžeto projekte nustatyti, kad savivaldybėms būtų patvirtintos specialios tikslinės dotacijos pagal atskiras valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas ir suteikti teisę nepanaudotos specialios tikslinės dotacijos sumas naudoti tik įsiskolinimams pagal patvirtintą valstybinę funkciją (alternatyva: patvirtintas valstybės funkcijas) dengti. 4.
  22. Savivaldybių atsiskaitymas už valstybės (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymą
  23. Primename, kad Išvadoje dėl 2004 m. Biudžeto projekto siūlėme pavesti Vyriausybei su atitinkamomis ministerijomis nustatyti tvarką, kuri reglamentuotų ataskaitos apie savivaldybių vykdomų valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų: 1.
  24. įvykdymo rezultatyvumą ir efektyvumą pateikimą Seimui kartu su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita (pradedant 2004 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita); 1.
  25. uždavinių vertinimo kriterijų pateikimą Seimui kartu su Biudžeto projektu (pradedant 2005 metų Biudžeto projektu). Analogija galėtų būti Seimui teikiami asignavimų valdytojų programų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai.
  26. Taip pat siūlėme įvertinti tikslingumą ir galimybę pateikti Seimui ataskaitą apie savivaldybių vykdomų valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų įvykdymo rezultatyvumą ir efektyvumą. Mūsų nuomone, savivaldybės, teikdamos biudžeto įvykdymo finansines ataskaitas, turėtų pateikti veiklos ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, ar buvo pasiekti tikslai, vykdant valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. 4.
  27. Dotacijos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (toliau − Ministerija) išanalizavome lėšų poreikio socialinėms išmokoms ir kompensacijoms (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui) skaičiavimo pagrįstumą. Ministerijos apskaičiuotas savivaldybių lėšų poreikis 2005 metams šioms funkcijoms vykdyti yra 638,7 mln. Lt o Savivaldybių − 669,0 mln. Lt, t.y. 30,3 mln. Lt didesnis. Ministerija siūlė Finansų ministerijai išskirti atskirai tikslinę dotaciją socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti, nes ženkliausia dalis specialių tikslinių dotacijų savivaldybėms ir yra socialinės išmokos ir kompensacijos. Tai užtikrintų racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, leistų atsižvelgti į tikruosius savivaldybių poreikius. Ministerijos pateiktais duomenimis savivaldybių lėšų poreikis šioms funkcijoms 2002 ir 2003 m. buvo tvirtinamas pagal savivaldybių pateiktus skaičiavimus. Vertindama savivaldybių lėšų poreikį 2004 ir 2005 m., Ministerija patikslino savivaldybių pateiktą lėšų poreikį, t. y. atsižvelgė į socialinių išmokų dydį, vaikų skaičių, ankstesniais metais panaudotus asignavimus ir kitus rodiklius. Ministerijos duomenimis, kiekvienais metais susidaro skirtumai tarp savivaldybėms patvirtintų asignavimų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms ir panaudotų asignavimų: skirtumas tarp skirtų ir panaudotų valstybės biudžeto asignavimų šioms išmokoms 2002 metais – 25 000 tūkst. Lt, 2003 metais – 81 000 tūkst. Lt. Atitinkamų metų Biudžeto įstatymo nuostatos leidžiančios nepanaudotas specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti sumas naudoti bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms finansuoti, pirmiausia – įsiskolinimams dengti, mūsų nuomone, sudaro prielaidas nepagrįstam valstybės biudžeto asignavimų poreikio planavimui. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Ministerija neteikia Finansų ministerijai duomenų apie valstybės biudžeto asignavimų poreikį valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai – mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose – vykdyti. Lėšos moksleivių nemokamam maitinimui skiriamos iš valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Ministerijai atitinkamai programai vykdyti.
  28. VALSTYBĖS LĖŠOMIS DRAUDŽIAMŲ ASMENŲ SKAIČIAUS PROGNOZAVIMAS Biudžeto projekte asignavimai Valstybinei ligonių kasai numatomi skirti darant prielaidą, kad asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, bus 2 157 825 (iš viso asignavimų 570 081 tūkst. Lt, vienam draudžiamajam asmeniui skaičiuojant po 264,2 lito per metus arba 42,8 lito daugiau negu patvirtinta 2004 metams). Kaip ir 2004 metams, prognozuojant asignavimus Valstybinei ligonių kasai, neatliekama asmenų, draudžiamų privalomu sveikatos draudimu iš valstybės lėšų, skaičiaus prognozė 2005 metams. Naudoti 2004-01-01 duomenys. Mūsų manymu, dėl to, kad neprognozuoti 2005 metų duomenys, o naudota 2004-01-01 informacija, pagrįstai tikėtini reikšmingi asmenų skaičiaus iškraipymai. Pagal įstatymą 15 grupių asmenys draudžiami valstybės lėšomis. Įstatyme nustatyta, kad asmuo, atitinkantis vienos iš 15 grupių reikalavimus, yra nedraudžiamas valstybės lėšomis, jei jis privalo mokėti arba už jį mokamos įmokos (numatytos 5 grupės: dirbantys, pareigūnai, ūkinių bendrijų ir individualių įmonių savininkai, fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia veikla, ūkininkai ir asmeninio ūkio naudotojai ir jų ūkyje dirbantys pilnamečiai šeimos nariai). Numatant skirti asignavimų Valstybinei ligonių kasai pagal atitinkamas grupes ne visais atvejais atsižvelgiama, kad asmenys yra dirbantys ar yra pareigūnai ir už jų privalomą sveikatos draudimą neskirta valstybės lėšų arba jie draudžiami pagal kitą grupę. Mūsų manymu, dėl išvardytų aplinkybių pagrįstai tikėtini reikšmingi asmenų skaičiaus padidinimai. Kaip ir Išvadoje dėl 2004 m. Biudžeto projekto siūlome pavesti Vyriausybei kartu su Valstybine ligoniu kasa patikslinti prognozuojamą asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, skaičių. Nesant tikslių sąrašų, naudoti atrankos būdu gautus duomenis.
  29. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių įstaigų, kurių steigėjas Vidaus reikalų ministerija, preliminarūs veiklos audito rezultatai Atliekamo veiklos audito biudžetinėse gydymo įstaigose prie VRM metu nustatyta, kad Vidaus tarnybos pareigūnams asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF), – kaip ir kitiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kai šios paslaugos pareigūnams teikiamos asmens sveikatos priežiūros biudžetinėse įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir kai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos yra skirtos pareigūnų asmens sveikatos priežiūrai papildomai remti. Valstybės biudžeto lėšos 2003 m. buvo skirtos ir skiriamos įgyvendinti šiais metais Vidaus reikalų ministerijos vykdomą programos „Vidaus reikalų sistemos pareigūnų socialinės garantijos“ priemonę – teikti Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigų pareigūnams ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nekompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams turėtų būti apmokamos iš PSDF lėšų, kaip ir visiems apdraustiesiems. Pasirašius sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis sumažėjo asmenų, kuriems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skaičius, tačiau programos Vidaus reikalų sistemos pareigūnų socialinės garantijos sąmata nebuvo patikslinta. Vidaus reikalų ministerijos Respublikinė ligoninė sutarties su teritorinėmis ligonių kasomis nėra sudariusi, todėl visų pacientų, tarp jų ir nestatutinių, gydymas finansuojamas iš programos „Vidaus reikalų sistemos pareigūnų socialinės garantijos“. Tikslinant poliklinikos sąmatą atsižvelgti į nepanaudotų iš Teritorinėmis ligonių kasų gautų lėšų likutį. Siūlome atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadas ir tikslinti Biudžeto projekte numatomus skirti asignavimus. Pažymėtina, kad Vidaus reikalų ministerija pateikė siūlymą patikslinti Vyriausybės tvirtinamų programų projekte asignavimus tarp atskirų ministerijos numatomų vykdyti programų.
  30. BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMU NUSTATYTŲ RODIKLIŲ PATEIKIMAS BIUDŽETO PROJEKTE IR NUSTATYTŲ DOKUMENTŲ PAKEITIMAS KARTU SU BIUDŽETO PROJEKTU Biudžeto projekte pateikti Biudžeto sandaros įstatymo 18 str. nustatyti rodikliai ir kartu su Biudžeto projektu Seimui pateikiami dokumentai, numatyti Biudžeto sandaros įstatymo 19 str. Atkreipiame dėmesį, kad Biudžeto sandaros įstatymo 18 str. ir 19 str. nustatyti reikalavimai poįstatyminiuose teisės aktuose nėra detalizuoti.
  31. DĖL KOOPERAVIMO TARP FINANSŲ MINISTERIJOS IR VALSTYBĖS KONTROLĖS VALSTYBINIO AUDITO METU RENGIANT IŠVADĄ DĖL BIUDŽETO PROJEKTO Kaip minėta šios Išvados apribojimuose, Valstybės kontrolės išvada dėl Biudžeto projekto pateikiama Seimui po to, kai Vyriausybė yra pateikusi Seimui Biudžeto projektą. Tai nustatytą Seimo statuto 7 skirsnyje. Finansų ministerija pateikia didžiąją dalį su Biudžeto projektu susijusios dokumentacijos valstybiniam auditui tuo metu, kai Biudžeto projektas yra pateikiamas Vyriausybei arba kai Biudžeto projektą Vyriausybė teikia Seimui. Siūlome nustatyti, kad Biudžeto projektas būtų teikiamas Seimui kartu su Valstybės kontrolės išvada dėl jo. Atitinkamai Finansų ministerija turėtų pateikti dokumentaciją, susijusią su Biudžeto projektu, valstybiniam auditui prieš Biudžeto projektą pateikiant Vyriausybei. Tokia praktika yra Jungtinėje Karalystėje, kurioje Nacionalinė audito įstaiga taip pat teikia ataskaitą dėl Biudžeto projekto (Biudžeto projekto prielaidų). Siūloma sistema pagerintų Seimui teikiamų ataskaitų kokybę, sumažintų nesusipratimų skaičių ir leistų Valstybės kontrolei pasitelkti išorės specialistų Biudžeto projekto prielaidų vertinimui (statistikų ir pan.). Kad tai būtų įgyvendinta, reikia pakeisti Seimo Statutą. Pakeitus sistemą, Seimo darbo laikas nepasikeistų: Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Valstybės kontrolės išvadą gautų iki lapkričio 15 d. Keičiant Seimo Statutą, reiktų suderinti, kada Biudžeto projekto dokumentai pateikiami Valstybės kontrolei. Būtina sąlyga − Finansų ministerija pateiktų Valstybės kontrolei visą turimą dokumentaciją (duomenis, prielaidas, tvarkas, metodikas ir pan.) prieš mėnesį iki Biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei, o per mėnesį atsiradusius naujus duomenis pateiktų nedelsiant. Esama sistema: rugsėjis–spalis iki spalio 17 po spalio 15 d. iki lapkričio 15 d. iki gruodžio 17 d. Valstybės kontrolės siūloma alternatyva: rugsėjis-spalis iki spalio 17 iki lapkričio 15 d. iki gruodžio 17 d. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas Valstybės ataskaitų ir pajamų audito departamento direktorius Arūnas Juozulynas PRIEDAS Išvados dėl 2003 metų Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos priede pateikėme audituotų biudžeto programų ir veiklos auditų, susijusių su biudžeto programomis, apžvalgas ir nurodėme, kokią pažangą asignavimų valdytojai padarė, šalindami ankščiau nurodytus trūkumus ir įgyvendindami Valstybės kontrolės rekomendacijas. Ši informacija, manome, yra naudinga ir nagrinėjant 2005 m. Biudžeto projektą. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS
  32. Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių programos vertinimas (toliau – Programa) Aplinkos apsaugos ministerijoje valstybinio audito tikslas − įvertinti Programos lėšų administravimą ir nustatyti 2003 m. tikslų pasiekimo lygį. Aplinkos ministerija, kaip Programos asignavimų valdytoja, privalo užtikrinti programos vykdymą ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Programai vykdyti 2003 m. patikslinti asignavimai sudarė 14,8 mln. Lt, panaudota 12,5 mln. Lt. Valstybinių auditorių pagrindinės išvados: – Aplinkos ministerija neturi patvirtintos Programos lėšų paskirstymo tvarkos, kurioje būtų reglamentuotos paraiškų pateikimo ir svarstymo procedūros, prioritetinių priemonių atranka, priemonių vykdymo kontrolė, atskaitomybė ir kt. Ministerijoje iki biudžetinių metų pradžios ministro įsakymu nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, kuris kontroliuotų Programos vykdymą ir atsiskaitytų nustatytais terminais. Todėl buvo sudarytos prielaidos lėšų skirstymo procese atsirasti subjektyvumo veiksniui ir rizikai, kad Programos lėšos atskirais atvejais galėjo būti skirtos su programos tikslais tiesiogiai nesusijusioms priemonėms. – Iš Programos lėšų, sudarant pavedimo sutartis, iš tikrųjų buvo kompensuojamos Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų išlaikymui trūkstamos lėšos, kurios turėjo būti skirtos iš Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo, įskaitant pasirengimą narystei Europos Sąjungoje ir Saugomų teritorijų tvarkymo programų sąmatose numatytų lėšų. Aplinkos ministerijos veiklos ataskaitoje nepateikiama atskirų Programos priemonių neįgyvendinimo priežasčių. Programos vertinimo kriterijai apima beveik visas Programos uždavinio sudedamąsias dalis, išskyrus Lietuvos miškų apsaugos užtikrinimą. Nors 2003 m. Programos vykdymo rezultatai visuomenei skelbiami Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje, tačiau metiniai programos rezultatai neatspindi visos tęstinės programos rezultatų. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Aplinkos ministerija turi pateikti informaciją iki 2004-10-
  33. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS
  34. Kultūros paminklų ir vertybių apskaitos bei informacijos kaupimo ir propagavimo programa (Kultūros vertybių apsaugos programos dalys) ir Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo organizavimo bei administravimo programa Kultūros vertybių apsaugos departamente (toliau − Departamentas) Valstybės kontrolė atlikusi auditą įvertino, kaip 2003 m. buvo rengiamos, vykdomos dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios iš valstybės biudžeto finansuojamos programos – Kultūros vertybių apsaugos ir Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo ir administravimo (toliau – Programos), lėšų naudojimo efektyvumą ir vykdymo kontrolę. Programoms buvo skirta ir panaudota beveik 16,5 mln. Lt. Išanalizavę Departamento veiklos planavimą auditoriai konstatavo, kad nebuvo laikomasi Kultūros vertybių apsaugos programų rengimo tvarkos. Todėl buvo sudarytos prielaidos neefektyviai naudoti valstybės lėšas. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 str. nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo darbai paprastai atliekami savininkų ar valdytojų lėšomis, tačiau nustatyta atvejų, kai savininkai savo lėšomis prie kultūros vertybių tvarkymo neprisidėjo. Departamento programų rengimo grupė į 2003 metų Tvarkymo darbų programą įtraukdama ir skirdama lėšas kultūros vertybių tvarkymui, nepakankamai atsižvelgė į nustatytus vertinimo prioritetus ir kriterijus. Vertindami lėšų panaudojimą programose numatytiems darbams vykdyti valstybiniai auditoriai nustatė, kad dalis jų buvo išleistos neefektyviai ir nerezultatyviai. Kultūros paminklų ir vertybių tvarkymo darbų programos užsakovo valdymo funkcijas Departamentas pavedė vykdyti SP UAB „Lietuvos paminklai“ ir už tai sumokėjo 0,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Programai skirtos lėšos 2003 metais buvo pervestos pagal pateiktas ataskaitas, be darbų atlikimo aktų ir patvirtinimo, kad nurodytos apimties ir reikiamos kokybės darbai atlikti. Konstatuota, kad buvo sudarytos prielaidos netaupiai ir neefektyviai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius kultūros paminklų ir vertybių tyrimams ir apskaitai. Šiuos darbus atlieka Departamento įsteigta biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo centras. Valstybinai auditoriai nustatė, kad 2003 m. šis centras sudarė 79 autorines sutartis už 298 tūkst. Lt. Didelė dalis sutarčių buvo sudaryta su to pačio Centro darbuotojais, kurių pareigybiniuose aprašymuose nurodytas sutartyse numatytų darbų atlikimas. Departamentas turi siekti, kad kultūros vertybės būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Iki šiol į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta 2 245 kultūros paveldo objektai, o tai sudaro tik 26 proc. Kultūros vertybių registre įregistruotų objektų. Valstybinė paminklosaugos komisija pareiškė nuomonę, kad Kultūros paveldo centro „vykdoma kultūros paveldo vertybių apskaita yra nepateisinamai neracionali“. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Valstybinio audito ataskaita apsvarstyta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Pritarta Valstybės kontrolės rekomendacijoms. Departamento direktorės paprašyta pranešti Komitetui apie priemones, kurių ėmėsi pažeidimams ir trūkumams pašalinti. Departamentas informavo, kad rengiant 2005 m. veiklos planą atsižvelgta į valstybinio audito metu pateiktas rekomendacijas. Kultūros paveldo centro direktoriui skirta drausminė nuobauda. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS
  35. Visuomenės informacinio aprūpinimo programa (toliau – Programa) Kultūros ministerijoje, atlikdami auditą, valstybiniai auditoriai vertino, ar paskirti asignavimai naudoti Programos tikslams pasiekti, ekonomiškai ir efektyviai, ar pasiekti nustatyti tikslai. Programai vykdyti 2003 m. buvo skirta 40,6 mln. Lt, o panaudota 40,5 mln. Lt asignavimų Valstybiniai auditoriai pateikė tokias pagrindines išvadas: Nenustatyti programos uždavinių įgyvendinimo kokybiniai ir išlaidų efektyvumo vertinimo kriterijai. Vykdant investicinį projektą „Bibliotekų kompiuterizavimas“, 2003 m. įsigyta kompiuterinės technikos už 25,8 tūkst. Lt, ji nebuvo perduota viešosioms bibliotekoms ir 2004 m. naudojama ne pagal investiciniame projekte numatytą paskirtį. Ministerijos darbuotojai nepakankamai kontroliavo leidinių leidybos rėmimo konkurso organizavimą ir leidėjų įsipareigojimų, numatytų sutartyse su Kultūros ministerija, vykdymą. Programos tikslo, remti Lietuvos kultūrai svarbių knygų leidybą, įgyvendinimui skirtų 11 tūkst. Lt (0,6 proc. skirtų lėšų) buvo panaudota ne programos tikslui įgyvendinti. Kultūros ministerija nepakankamai kontroliavo Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos priestato statybai skirtų lėšų panaudojimą ir neužtikrino minėtų lėšų efektyvaus panaudojimo. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Du darbuotojai, atsakingi už Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos priestato statybą, patraukti drausminėn atsakomybėn. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS
  36. Saugaus eismo automobilių keliais programa (toliau – Programa) Susisiekimo ministerijoje Valstybės kontrolė įvertino, kaip 2002–2003 m. buvo vykdoma Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais programa. Jos įgyvendinimą koordinuoja Saugaus eismo komisija, kurią aptarnauja Susisiekimo ministerija. Šia Programa siekiama sumažinti autoavarijose žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių. Programai vykdyti 2002 m. panaudota 220,1 mln. Lt, 2003 m. – 248,3 mln. Lt. Susisiekimo ministerijos programų, tikslų, uždavinių ir priemonių klasifikatoriuje Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2002−2004 m. Programos nei kaip institucinės, nei kaip tarpinstitucinės nėra, ir jai nėra patvirtintos išlaidų sąmatos. Šios Programos statusas neapibrėžtas, nors iš tikrųjų ji atitinka tarpinstitucinės programos reikalavimus. Nėra aiškiai apibrėžta, kokie darbai ir paslaugos priskiriami saugiam eismui užtikrinti, o kokie priklauso kelio sudėties sąvokai. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, kurios asignavimų valdytoju paskirta Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, 2002–2003 m. buvo skirta daugiau kaip 99 proc. Programos priemonių vykdymui numatytų lėšų (t. y. – Programa programoje). Ne visus Programoje numatytus uždavinius pavyko įgyvendinti. Avaringumo tendencijų analizė rodo, kad didėjant registruotų savaeigių priemonių skaičiui ir eismo intensyvumui, eismo įvykių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais beveik nesikeitė. Palygindami galime pasakyti, kad Lietuvoje autoavarijose santykinai žūsta apie du kartus daugiau žmonių negu Europos Sąjungos šalyse. Taigi programoje numatytų tikslų pasiekti nepavyko. Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad didžiausia dalis programos lėšų (96,7 proc.) skiriama kelių ir gatvių statybai ir priežiūrai, o eismo dalyvių švietėjiškai veiklai – vos 0,8 proc. Daugiausiai žmonių šalies keliuose žūva ne dėl kelių techninės būklės, o dėl žmonių kaltės. Tai rodo, jog daugiau dėmesio turi būti skiriama eismo dalyvių švietimui, auklėjimui ir jų kontrolei. Valstybinių auditorių nuomone, viena iš nesėkmingo Programos įgyvendinimo priežasčių – griežtos, valingos ir šiuolaikiškos vadybos stoka. Akivaizdu, kad stinga Programą įgyvendinančių Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Valstybinės kelių inspekcijos institucijų veiklos koordinavimo. Valstybiniai auditoriai pasiūlė nustatyti konkrečią atskaitomybę ir atsakomybę visuose institucijų lygiuose. Reguliarus atsiskaitymas už atliktą darbą įpareigotų atsakingas institucijas derinti veiksmus ir prisiimti atsakomybę už priemonių vykdymą ir jų rezultatus. Atkreiptas dėmesys, kad Saugaus eismo komisijos siūlomos saugaus eismo užtikrinimo prioritetinės kryptys yra deklaratyvios, nes jų įgyvendinimui nėra nurodyta finansavimo. Be to, kai kurios Programos priemonės kartoja kitų programų priemones. Valstybiniai auditoriai nurodė, kad toks dubliavimas atsiranda todėl, kad nėra nustatyta, kokie darbai ir paslaugos priskiriami saugiam eismui užtikrinti, o kokie yra kelių tiesimo ir rekonstravimo sudėtinė dalis. Programos tikslams įgyvendinti nėra suformuluotų uždavinių ir jų vertinimo kriterijų, todėl negalima gauti ir įvertinti informacijos apie Programos įgyvendinimo rezultatus. Saugaus eismo priemonių finansavimas atskira eilute nenumatytas Programoje dalyvaujančių institucijų biudžeto išlaidų sąmatose. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja, kokia dalis institucijų lėšų turi būti skiriama Saugaus eismo Programai finansuoti. Tai galėjo turėti įtakos saugaus eismo Programos priemonių neįvykdymui. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Valstybinio audito ataskaita perduota svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitečiui. Ataskaita dar nesvarstyta. Susisiekimo ministras įsakymu patvirtino darbo grupę, kuri įpareigota parengti Saugaus eismo programos projektą. Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą Valstybės kontrolei turi būti pateikta iki 2004-11-
  37. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS
  38. Pavojingų atliekų tvarkymo programa Valstybinio audito tikslas – įvertinti, ar pasiektas pagrindinis Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos tikslas – sukurti ir įdiegti valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, ar įvykdytos priemonės šiam tikslui pasiekti, ar sukurta valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo sistema (jos dalys) veikia tikslingai ir efektyviai. Valstybės kontrolė Ūkio ir Aplinkos ministerijose ir trijose regioninėse pavojingų atliekų tvarkymo įmonėse atliko valstybinį auditą ir ištyrė, kaip 2000−2003 m. buvo vykdoma Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa). Programai vykdyti panaudota 28,3 mln. Lt., iš jų valstybės biudžeto asignavimų − 13,9 mln. Lt, tarptautinių institucijų – 11,9 mln. Lt, savivaldybių ir ūkio subjektų − 1,6 mln. Lt, Privatizavimo fondo – 0,9 mln. Lt. Įvertinę Programoje numatytus ir pasiektus tikslus, valstybiniai auditoriai nustatė esminių trūkumų. Pagrindinis programos tikslas − sukurti ir įdiegti Valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą – įgyvendintas tik iš dalies. Sukurti reikalingi pajėgumai pavojingų atliekų surinkimui ir saugojimui, tačiau neišspręstos šių atliekų utilizavimo ir ilgalaikio saugojimo problemos. 2000–2003 m. sukurti pavojingų atliekų surinkimo ir saugojimo pajėgumai panaudojami iš dalies, jų eksploatacija Alytuje, Klaipėdoje ir Vilniuje pradėta vėliau negu buvo numatyta programoje. Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai 2003 m. pabaigoje buvo užsiregistravę daugiau negu tūkstantį įmonių, tvarkančių atliekas. Tačiau nė viena iš jų nebuvo atestuota kaip pavojingų atliekų tvarkytoja, nes Aplinkos ministerija laiku neparengė tokių įmonių licencijavimo ir jų darbuotojų atestavimo tvarkos. Tai kelia riziką, kad pavojingas atliekos tvarkomos netinkamai. Dėl netobulos pavojingų atliekų apskaitos tvarkos, neužtikrinamas apskaitos tikslumas, jas perduodant iš įmonės į įmonę arba iš regiono į regioną. Alytaus, Utenos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskritys neparengė ir nepatvirtino, o Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritys parengė bet nepatvirtino regioninių atliekų tvarkymo planų. Programoje buvo numatyta įrengti Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio pavojingų atliekų tvarkymo aikšteles. Kauno ir Panevėžio regionų pavojingų atliekų aikštelių įrengimo darbai 2000−2003 m. nebuvo pradėti, paaiškėjus, kad šiuose regionuose užtenka esamų pavojingų atliekų tvarkymo pajėgumų. Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, blogo darbo koordinavimo nepasinaudota galimybe įsigyti įrangą Klaipėdos pavojingų atliekų tvarkymo aikštelei už 868 tūkst. eurų iš PHARE fondo lėšų. Vėliau šiam tikslui iš valstybės biudžeto teko skirti daugiau negu 827 tūkst. Lt. Vertindami pirmosios, už programos lėšas pastatytos, pavojingų atliekų tvarkymo įmonės veiklos efektyvumą valstybiniai auditoriai nustatė, kad pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė Šiaulių rajono Auštrakių kaime pradėta eksploatuoti neatlikus ekonominių apskaičiavimų, ir neįsitikinus, kad numatomos atliekų tvarkymo sąnaudos neviršys pajamų, gautų priimant atliekas. Padidėjus darbų apimčiai, bendrovės nuostoliai per metus išaugo beveik 4 kartus ir viršijo 1,1 mln. Lt. Neturint galutinio pavojingų atliekų sutvarkymo įrenginių ir nežinant galutinio atliekų sutvarkymo kaštų yra tikimybė, kad pavojingas atliekas tvarkančiose įmonėse sukauptos atliekos turės būti sutvarkytos už Valstybės lėšas. Vertindami kitos atliekas tvarkančios įmonės veiklos efektyvumą, valstybiniai auditoriai nustatė, kad dėl užsitęsusios reorganizacijos įmonė Alytaus regione nevykdė savo pagrindinės veiklos. Todėl aikštelė, į kurios statybą buvo investuota beveik 6 mln. Lt, nebuvo naudojama. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Valstybinio audito ataskaita apsvarstyta bendrame Biudžeto ir finansų komiteto, Ekonomikos komiteto ir Aplinkos apsaugos komitetų posėdyje. Priimtas atitinkamas sprendimas ir pateikti siūlymai Vyriausybei. Vyriausybė nurodė Aplinkos, Ūkio ministerijoms ir apskričių viršininkams išnagrinėti ir įvykdyti Valstybės kontrolės rekomendacijas. Apie Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą Aplinkos ir Ūkio ministerijos turi pateikti informaciją iki 2004-10-
  39. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS
  40. Kaimo rėmimo programos vertinimas (toliau – Programa) Žemės ūkio ministerijoje Valstybės kontrolė įvertino 2003 metais vykdytų Programos priemonių įgyvendinimo kontrolę ir vertinimo kriterijus, taip pat Programos priemonių – Parama modernizuotiems žieminiams šiltnamiams ir Parama žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas įgyvendinimą. Programai vykdyti buvo patvirtinta (patikslinta) 264,2 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų, panaudota 262,8 mln. Lt. Programos priemonei Parama modernizuotiems žieminiams šiltnamiams skirta ir panaudota 2 mln. Lt ir priemonei Parama žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas skirta 8,4 mln. Lt, panaudota 8,3 mln. Lt asignavimų. Valstybinio audito metu nustatyta, kad Programos dalies priemonių vykdymui nenustatyta vertinimo kriterijų, todėl jų vykdymas nepakankamai kontroliuojamas. Pasirinkti priemonių vykdymo rezultatyvumo kriterijai nėra pakankamai pagrįsti, todėl negalima įvertinti, ar vykdant priemonę pasiekti rezultatai atitinka numatytus Žemės ūkio ministerijos Strateginiame plane. Nenustatyti priemonių vykdymo taupumo ir efektyvumo vertinimo kriterijai, todėl nevertinta priemonių vykdymo kokybė, naudingumas ir ekonomiškumas. Atsakingų už priemones asmenų atsakomybės sritys nereglamentuotos, todėl nebuvo užtikrinta pakankama Kaimo rėmimo programos priemonių vykdymo kontrolė. Valstybiniai auditoriai, atlikę tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamų kultūrų pasėlius vertinimą, nustatė, kad dalis Programos priemonei numatytų asignavimų 2003 m. skirti neveiksmingai. Pavyzdžiui, skyrus finansinę paramą neatsižvelgiant į finansinę būklę, akcinė bendrovė, užsiimanti šiltnamių veikla, nepasiekė nustatytų rezultatų. Šiai akcinei bendrovei nustatytu laiku nepateikus dokumentų apie nustatytų įsipareigojimų įvykdymą, Ministerija neužtikrino reikiamos kontrolės, kad skirta 322 tūkst. Lt finansinė parama būtų grąžinta. Įgyvendinant priemonę, Ministerija neužtikrino tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose 2003 m. derliui auginamų kultūrų pasėlius skyrimo ir išmokėjimo taisyklėse ir Žemės ūkio ministro įsakyme nurodytų reikalavimų vykdymo kontrolės. Kitai šiltnamių veikla užsiimančiai akcinei bendrovei parama skirta atskiru Ministro įsakymu: 4,4 tūkst. Lt skirtumas tarp akcinei bendrovei „Pagirių šiltnamiai“ avansu išmokėtos ir Ministerijos komisijos apskaičiuoto faktinio paramos dydžio buvo sugrąžinti valstybinio audito metu. Valstybiniai auditoriai, įvertinę Programos priemonės Parama žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas vykdymą, nustatė, kad Ministerija neužtikrino tinkamos priemonės vykdymo kontrolės, nevertino priemonės taupumo ir efektyvumo požiūriu. Ministerijos nustatyti reikalavimai subsidijai gauti suteikia galimybę atrankoje dalyvauti ir laimėti tik dviems pastoviems konsultacinių paslaugų teikėjams. Didžiausia subsidijos dalis skirta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai ir Žemės ūkio rūmams. Auditorių nuomone, 197 tūkst. Lt – dalis 2003 metais žemės ūkio veiklos subjektų konsultavimo programos lėšų, skirtų kursų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidoms, panaudota neefektyviai ir netaupiai. Nesilaikant Ministro patvirtintų Žemės ūkio veiklos konsultavimo subsidijavimo taisyklių, 2003 m. panaudota 279 tūkst. Lt iš jų: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai skirti 261 tūkst. Lt ir Tarnybos iš kitų išlaidų sąmatos straipsnių perkelta 18 tūkst. Lt. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS
  41. Grąžintų ir grąžintinų savininkams namų nuomininkų aprūpinimo būstais programos vykdymo vertinimo Valstybiniai auditoriai Kauno miesto savivaldybėje atliko auditą ir įvertino, kaip vykdoma Grąžintų ir grąžintinų savininkams namų nuomininkų aprūpinimo būstais programa. Kauno mieste 2003 m. buvo 817 nuomininkų, kurie gyveno savininkams grąžintuose namuose ir turėjo teisę gauti valstybės kompensacijas. Įstatymu numatyta, kad visos valstybės garantijos nuomininkams turi būti įvykdytos iki 2009 m. sausio 1 dienos. Auditoriai atkreipė dėmesį, jog Kauno miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, tikrindama turto įvertinimus, ne kartą nustatė, kad savininkams grąžinto turto vertė dažnai nepagrįstai padidinama. Todėl rekomenduota patikrinti visas jau parengtas turto vertinimo ataskaitas. Pripažinta, kad nuomininkų perkeldinimas iš savininkams grąžintų namų vyksta pernelyg lėtai, nes Vyriausybė tam tikslui neskiria pakankamai lėšų. 2003 m. buvo perkeldinti tik 35 nuomininkai, o per likusius įstatymu numatytus penkerius metus reikės perkeldinti dar apie 770 nuomininkų. Auditoriai rekomendavo kasmet teikti duomenis Finansų ministerijai apie lėšų poreikį. Be to, jų nuomone, nuomininkų nuomojamų butų vertė turi būti indeksuojama, atsižvelgiant į rinkos kainų pokyčius. Audito metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė nekontroliavo ir nevedė nuomininkų, kuriems buvo suteikti didesnės vertės butai, įmokų apskaitos bei kontrolės. Dėl šios priežasties savivaldybė nepervedė į valstybės biudžetą 320 tūkst. Lt. Kauno savivaldybė 2003 m. valstybės biudžeto lėšomis savininkams grąžintuose namuose atliko remonto darbų už 1,9 mln. Lt. Buvo remontuojami avariniai namai. Tačiau, pavyzdžiui, atlikus Druskininkų g. Nr. 7 namo remontą, penkiems jo nuomininkams po kelių mėnesių buvo kompensuotos kitų patalpų įsigijimo išlaidos. Auditorių nuomone, neleistina už valstybės lėšas remontuoti savininkams grąžintus namus. Todėl jie pasiūlė remontui naudoti lėšas, kurias savininkai gauna už jiems priklausančių pastatų nuomą. Kauno savivaldybė valstybės funkcijoms vykdyti planuodavo didesnį lėšų poreikį, nei galėdavo įsisavinti. Šioms funkcijoms vykdyti 2003 m. buvo planuota gauti 5,3 mln. Lt, tačiau panaudota tik kiek daugiau nei pusė. Likusią sumą savivaldybė panaudojo kitoms reikmėms finansuoti, nes metų valstybės biudžeto įstatymu savivaldybėms tokia teisė suteikta. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Finansų ministro įsakymu pakeistas valstybės biudžeto lėšų valstybinėms funkcijoms vykdyti skaičiavimo laikinosios rekomendacijos, pagal kurias savivaldybės negalės tikslinės dotacijos lėšų naudoti butų, kuriuose gyvena nuomininkai, avarinio remonto darbams apmokėti. Su nuomininkais sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys. Nuomininkų įmokų apskaita ir kontrolė užtikrinta. 320 tūkst. Lt pervesta į valstybės biudžetą. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. VEIKLOS VERTINIMAS
  42. Viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės vertinimas Valstybės kontrolės valstybiniai auditoriai, Muitinės departamente prie FM, atlikę viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo vertinimą, nustatė, kad audituojamu laikotarpiu buvo organizuoti 49 prekių, paslaugų ir darbų pirkimai. Organizuojant viešuosius pirkimus nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai: departamente organizuojant Muitinės informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą iš vienintelio šaltinio pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. Taip pat vykdant viešuosius pirkimus pastebėtas trūkumas − vėluota pateikti konkurso dokumentus tiekėjui. Vykdant muitinės pareigūnų uniformų siuvimo viešąjį konkursą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas − perkančioji organizacija vėlavo pateikti konkurso dokumentus tiekėjui. Muitinės departamento prie FM su privačia įmone sudarytoje sutartyje dėl integruotos Muitinės informacinės sistemos nustatyta trūkumų: sutartis sudaryta ne visiškai užtikrinant sutarties šalių lygybę ir rangovui neprisiimant atsakomybės dėl esminio rezultato – sistemos integravimo (sąveikos) su Europos Sąjungos duomenų bazėmis – pasiekimo, sutarties tinkamo prievolės įvykdymo principo reikalavimai (kiekybės, vietos, būdo, terminų) suformuluoti neapibrėžtai, ribojant užsakovo teises ir teisėtus interesus, ir iš esmės priklauso tik nuo geros rangovo valios. Viešųjų pirkimų kontrolę Muitinės departamente prie FM vykdo departamento administracija pagal priskirtas kuruojamas sritis. Nepaisant to, kad buvo organizuota viešųjų pirkimų vykdymo kontrolė, Muitinės departamente prie FM neišvengta viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų: departamente iki 2003-04-10 nebuvo vieningos viešųjų pirkimų kontrolės tvarkos. Informacinių technologijų pirkimai viešųjų pirkimų įstatyme detaliai nereglamentuoti, ir tai gali sudaryti problemų organizuojant ir vykdant informacinių technologijų pirkimus. Atlikę valstybinį auditą, valstybiniai auditoriai pateikė siūlymus bei rekomendavo Muitinės departamentui: užtikrinti, kad viešuosius pirkimus vykdytų tik viešojo pirkimo komisijos, užtikrinti teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką, reikalavimų laikymąsi, siekti, kad sutartis dėl Muitinės informacinės sistemos kūrimo, diegimo ir integravimo su Europos Sąjungos duomenų bazėmis būtų atlikta tinkamai (laiku, kokybiškai, mažiausiomis sąnaudomis). Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Vyriausybės kanclerio pavedimu, Finansų ministerija, Ūkio ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės įpareigotos išnagrinėti valstybinių auditorių nustatytas problemas. Minėtos institucijos ėmėsi galimų priemonių tam, kad užtikrintų, jog viešuosius pirkimus vykdytų tik viešojo pirkimo komisijos, užtikrintų teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Muitinės departamentas prie FM informavo, kad bus siekiama, kad sutartis dėl Muitinės informacinės sistemos kūrimo, diegimo ir integravimo su Europos Sąjungos duomenų bazėmis būtų įvykdyta tinkamai, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. VEIKLOS VERTINIMAS
  43. Valdymo reformos integruojantis į Europos Sąjungą efektyvumo vertinimas Valstybiniai auditoriai įvertino Kalėjimų departamento prie TM valdymo reformos efektyvumą ir bausmių vykdymo sistemai skiriamų lėšų efektyvumą ir teisėtumą. Kalėjimų departamentui Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimo programai finansuoti patvirtinta 106,9 mln. Lt asignavimų, panaudota – 106,8 mln. Lt. Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad reformos vykdytojai nesuformulavo jos ilgalaikių tikslų ir prioritetinių krypčių ir nenustatė reformos įgyvendinimo būdų. Auditoriai pažymėjo, kad reforma buvo vykdoma nukrypstant nuo Teisinės sistemos reformos metmenų. Pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas netapo civiline įstaiga, o darbuotojų veikla, kaip ir iki reformos, reglamentuojama statutu. Dėl šios priežasties Kalėjimų departamento statutinių pareigūnų išlaikymui per beveik trejus metus papildomai buvo skirta 1,2 mln. Lt. Neplaningai vyko personalo plėtra. Nors Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose per trejus metus etatų skaičius išaugo 17,5 proc., tačiau per tą patį laikotarpį laisvų etatų padaugėjo 47,4 proc. Valstybiniai auditoriai pateikė išvadą, kad Kalėjimų departamentas nepakankamai kontroliuoja jam pavaldžias įstaigas. Veiklos kontrolė yra inspekcinio pobūdžio, ji neskatina pavaldžių įstaigų tobulėjimo ir reformų vykdymo. Valstybinio audito metu nustatyta, kad iki 2003 metų vidurio Kalėjimų departamentas neorganizavo centralizuotų pirkimų ir nesiekė ekonomiškesnio valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Be to, Kalėjimų departamentas neturėdamas tam tikslui skirtų asignavimų, įsigijo lengvąjį automobilį už beveik 60 tūkst. Lt. Ne pagal paskirtį buvo naudojamas prie pataisos namų įsteigtų valstybės įmonių, kuriose dirba įkalintieji, likutinis pelnas bei Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšos. Nustatyta, kad Kalėjimų departamentas neteisėtai centralizavo dalį šių įmonių likutinio pelno. 1998–2003 m. pagal paskirtį buvo panaudota tik 1 179 Lt iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kuriame audito metu buvo beveik 86 tūkst. Lt. Labai dažnai Kalėjimų departamentas skolindavosi šio fondo lėšas savo reikmėms. Nustatyta pažeidimų personalo vadybos srityje. Skiriant atskirus darbuotojus į pareigas buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymas ir Statutas. Nuo reformos pradžios pareigūnai nebuvo atestuojami. Keturi Vilniaus 2-ųjų pataisos namų prižiūrėtojai metams laiko neteisėtai buvo pervesti dirbti vairuotojais į Kalėjimų departamentą. Darbo užmokestis jiems buvo mokamas iš šiai pavaldžiai įstaigai skirtų lėšų. Beveik 16 kartų mažiau lėšų, nei numatyta teisės aktuose, buvo skiriama darbuotojų mokymui. Analizuodami pataisos inspekcijų veiklą auditoriai padarė išvadą, kad baudžiamųjų įstatymų nuostatos dėl lygtinai paleistų nuteistųjų integracijos į visuomenę neatitinka realios pataisos inspekcijų struktūros, materialinių bei techninių galimybių. Iki šiol nesukurtas Probacijos sistemos modelis ir jo įgyvendinimo priemonės. Buvo atkreiptas dėmesys, kad bausmių vykdymo reformai įgyvendinti yra sukurtos visos prielaidos, tačiau jos eigai bei pasiektų rezultatų analizei neskyrė reikiamo dėmesio nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija. Todėl reforma vyko ir buvo vykdoma nenuosekliai ir ėmė strigti. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Departamento direktorius įsakymu patvirtino rekomendacijų įgyvendinimo planą. Patvirtinta pavaldžių įstaigų plėtros strategija. Patobulinta pareigūnų atestavimo tvarka, parengta personalo mokymo strategija. Valstybinio audito metu pateiktos rekomendacijos baigiamos vykdyti. Apie įvykdytas rekomendacijas kas ketvirtį informuojama Valstybės kontrolė. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui VEIKLOS VERTINIMAS
  44. Valdymo reformos efektyvumo vertinimas Atlikę Policijos departamento prie VRM (toliau − Departamentas) valdymo reformos efektyvumo auditą, valstybiniai auditoriai nustatė, kad 1997–2000 m. vykusių policijos reorganizacijų planavimas buvo nepakankamas, nes nebuvo parengta policijos reformų metmenų įgyvendinimo programa. Policijos reformos metmenyse nustatytas tikslas – policijos demilitarizavimas – yra pasiektas. Sukurta ir Policijos veiklos įstatyme įtvirtinta autonomiška policijos sistema, turinti savarankišką finansavimą. Naujas policijos valdymo modelis diegiamas neatlikus išsamios valdymo sistemos analizės ir neįvertinus jo poveikio policijos sistemos veiklai ateityje. Patvirtintame Policijos departamento ir Tardymo departamento reorganizavimo projekte planuoto tikslo − po reorganizacijos sumažinti pareigybių skaičių 30 proc. ir taip sutaupyti lėšų – nebuvo laikomasi. Pareigybių skaičius po reorganizacijos padidėjo 42 proc., o patvirtinta asignavimų suma padidėjo 1 711,5 tūkst. Lt arba 17,5 proc. Po reorganizacijos Departamento centrinėje įstaigoje vadovaujančių pareigūnų skaičius padidėjo nuo 24 iki 31, papildomai įsteigtos 58 policijos pareigūnų pareigybės. Departamento ryšiai su mokymo įstaiga nepakankami − daugiau negu pusė asmenų, įgijusių policininko išsilavinimą Teisės universiteto Policijos fakultete, nėra įdarbinami policijos sistemoje. Dešimtadalis policijos komisarų neturi privalomo aukštojo išsilavinimo. Departamente nebuvo vedama su reforma susijusių papildomų išlaidų apskaita, neatlikta įvykusių pokyčių ekonominė analizė. Nuosekliai mažėjant bendram policijos pareigūnų skaičiui, policijos komisarų skaičius nuo 2000 m. auga. Mažėjant bendram patvirtintam etatų skaičiui, etatų mažinimas labiausiai yra susijęs su žemiausia ir viduriniąją pareigūnų grandis. Inspektorių ir policininkų laisvų etatų skaičius nuo 2000 metų didėja. Policijos vadovybės veiksmai mažinant korupcijos lygį policijoje yra nepakankami. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas numatytas Departamento 2004 m. veiklos pagrindinių priemonių plane, patvirtintame policijos generalinio komisaro įsakymu. Departamentas įgyvendina pateiktas rekomendacijas. VEIKLOS VERTINIMAS
  45. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau − Žemės ūkio rūmai) Valstybinio audito metu buvo vertinamas šių valstybės lėšų panaudojimas: − valstybės biudžeto asignavimų, − Specialiosios kaimo rėmimo programos priemonių (Žemdirbių konsultavimo alternatyvios žemės ūkio veiklos klausimais, Žemdirbių ir kaimo vietovių gyventojų informacijos ES klausimais sklaidos ir kooperacijos plėtros programos). Pastaraisiais metais kasmet Žemės ūkio rūmai gaudavo nuo 3,227 iki 3,993 mln. Lt pajamų. Valstybės lėšos sudarydavo 90−91 proc. Atlikę auditą, valstybiniai auditoriai nustatė išimtinę šios asociacijos padėtį, nes kitos asociacijos savo veiklai finansuoti iš valstybės biudžeto asignavimų negauna. Didžiąją dalį valstybės biudžeto asignavimų (80 proc.) rūmų administracija panaudodavo darbo užmokesčiui ir Sodros įmokoms. Šias lėšas Seimas skyrė žemdirbių savivaldos institucijos funkcionavimui, o ne darbo užmokesčiui. Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad jos panaudotos ne pagal paskirtį. Taip pat valstybiniai auditoriai nustatė, kad dalis darbuotojų už papildomus darbus gaudavo priedus prie atlyginimų, kurie būdavo lygūs arba net didesni už pagrindinį atlyginimą. Palyginus teikiamų konsultacijų kainas nustatyta, kad biudžetinėse įstaigose vienos konsultacijos darbo užmokesčio kaštai du - tris kartus mažesni negu Žemės ūkio rūmuose. Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai pasirašė sutartis dėl žemdirbių konsultavimo alternatyvios žemės ūkio veiklos klausimais. Pagal šias sutartis skirta ir faktiškai panaudota 1 468 tūkst. Lt Kaimo rėmimo programos lėšų. Minėtose sutartyse numatyta, kad Žemės ūkio rūmai atsiskaitymui privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius faktiškai padarytas išlaidas, tačiau neturint padarytų išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų – grupinių konsultacijų ataskaitų originalų − 2001–2002 m. buvo išmokėta 457 tūkst. Lt. Valstybinių auditorių nuomone, netaupiai buvo panaudota ir dalis lėšų, skirtų mobiliųjų telefonų apmokėjimui. Analizuodami paramos skyrimą, auditoriai nustatė, kad Žemės ūkio rūmai vienai žemės ūkio kooperatinei bendrovei nepagrįstai išmokėjo beveik 699 tūkst. Lt paramos, o kitam kooperatyvui daugiau negu 40 tūkst. Lt. Daug pažeidimų rasta išanalizavus paramos skyrimą. Apie valstybinio audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybės kontrolė informavo Vyriausybę, Seimo Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetus, Žemės ūkio ir Finansų ministerijas, Generalinę prokuratūrą. Kauno apygardos prokuratūra informavo, kad gavus Valstybės kontrolieriaus 2004-04-09 sprendimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 184 str. 2d. (patikėto ar žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto švaistymas). Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Valstybinio audito ataskaita svarstyta Seimo Kaimo reikalų, Biudžeto ir finansų komitetuose. Priimtas atitinkamas sprendimas bei pritarta Valstybės kontrolės rekomendacijoms. Kaimo reikalų komitetas pateikė siūlymus ir rekomendacijas Žemės ūkio ministerijai ir Žemės ūkio rūmams. Valstybės kontrolierius 2004-04-09 priėmė sprendimą „Dėl teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų veikloje, naudojant valstybės lėšas“. Žemės ūkio rūmai 2004-04-27 apskundė valstybės kontrolieriaus sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo posėdis įvyko 2004 m. rugsėjo 7 d., sprendimas paskelbtas rugsėjo 17 d. Teismas Žemės ūkio rūmų skundą atmetė ir Valstybės kontrolės sprendimą „Dėl teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų veikloje, naudojant valstybės lėšas“ paliko nepakeistą. Visos rekomendacijos, skirtos Žemės ūkio rūmams, dar neįgyvendintos. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. VEIKLOS VERTINIMAS
  46. Elektroninio parašo diegimo vertinimas Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Vyriausybės (toliau – IVPK) valstybinio audito tikslas – įvertinti elektroninio (toliau tekste – el.) parašo diegimą ir diegimo problemas. El. parašo diegimas Lietuvoje pradėtas 1996 m. Ryšių ir informatikos ministerijos iniciatyva. Ryšių ir informatikos ministerija buvo panaikinta 1998 metais, todėl funkcijas, susijusias su el. parašu, perėmė Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija. Panaikinus Valdymo reformų ir savivaldybių ministeriją funkcijas, susijusias su informacinės visuomenės plėtra, 2001 m. perėmė Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau tekste – IVPK) ir Vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamentas. Vyriausybė 2002-04-23 nutarimu Nr. 568 „Dėl elektroninio parašo priežiūros institucijos“ įgaliojo IVPK vykdyti el. parašo priežiūros institucijos funkcijas. IVPK Informacinės visuomenės plėtros programai vykdyti 2003 metams buvo skirta 5,3 mln. Lt asignavimų, panaudota – 4,1 mln. Lt. Valstybės kontrolė nustatė, kad institucijos, kurias Vyriausybė įpareigojo įdiegti elektroninį parašą, kai kurių numatytų darbų iki šiol neatliko. Vyriausybės 2000 metais patvirtintoje koncepcijoje numatyta sudaryti sąlygas vartoti elektroninį parašą ir užtikrinti elektroninio atsiskaitymo sistemų funkcionavimą. Informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane nurodoma, jog iki 2002 metų turėjo būti įsteigta elektroninio parašo sertifikavimo priežiūros tarnyba, sertifikavimo centrai, o valstybės tarnautojai – aprūpinti pažymėjimais su elektroniniu parašu, valstybinėse institucijose – naudojami elektroniniai parašai bei sukurta elektroninių dokumentų saugojimo sistema. Už šių darbų atlikimą yra atsakingi Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Teisingumo, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijos. Darbams apmokėti buvo prognozuota išleisti 5 mln. Lt. Valstybiniai auditoriai padarė išvadą, kad nevykdomos Informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane numatytos priemonės. Valstybės įmonė „Infrastruktūra“ valstybinio sertifikavimo centro steigimui atliko darbų už 0,5 mln. Lt. Auditoriai konstatavo, kad jie buvo panaudoti nerezultatyviai, nes Informacinės visuomenės plėtros komisijos siūlymu centro steigimas buvo sustabdytas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto parengta teisinė bazė nesudaro kliūčių pradėti diegti elektroninį parašą. Dalis valstybinių institucijų ir valstybės įmonių elektroninį parašą diegė uždarose sistemose. Tačiau Informacinės visuomenės plėtros komitetas nerenka duomenų apie tam tikslui išleistas lėšas. Tai didina riziką, kad panaudotų lėšų efektyvumas bus mažas. Valstybės kontrolė rekomendavo patikslinti Informacinės visuomenės plėtros strateginį ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planus, patobulinti „Elektroninio parašo įdiegimo valstybinėse institucijose pilotinio projekto“ valdymą, pagerinti informacijos apie elektroninio parašo galimybes sklaidą, apsispręsti dėl valstybinio sertifikavimo centro reikalingumo, įvertinti galimas elektroninio parašo alternatyvas, pvz., galimybes pasinaudoti užsienio šalių sertifikavimo centrų paslaugomis, galimybes atskirose srityse pasinaudoti nesaugiu elektroniniu parašu ir (arba) sertifikavimo centro steigimą privačiomis lėšomis. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Valstybinio audito ataskaita apsvarstyta Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto 2004-01-28 posėdyje. Posėdžio metu nuspręsta prašyti Ministro Pirmininko vadovaujamos informacinės visuomenės plėtros komisijos peržiūrėti, kaip yra vykdomas Lietuvos informacinės visuomenės plėtros planas. IVPK informavo, kad įgyvendino dalį valstybinio audito ataskaitoje pateiktų siūlymų. Minėtame rašte teigiama, kad IVPK patobulino „Elektroninio parašo įdiegimo valstybinėse institucijose pilotinio projekto“ valdymą ir daugiau dėmesio skyrė visuomenės informavimui. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui [1] Konstitucinis teismas 2000-10-18 nutarimu konstatavo, kad „Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės paskolos ir kitų esminių valstybės įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Tai reiškia, kad sprendimus dėl valstybės esminių įsipareigojimų pagal Konstituciją gali priimti tik Seimas ir tik tuomet, kai yra Vyriausybės siūlymas. Konstitucinis Teismas 1999-06-03 d. ir 1999-12-21 d. nutarimuose yra konstatavęs: „Jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos šių įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.“

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.