LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GRŪDŲ, NAUDOJAMŲ ETILO ALKOHOLIO GAMYBAI, APSKAITOS IR SANDĖLIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. 3D-601 Vilnius Siekdamas užtikrinti grūdų, naudojamų etilo alkoholio gamybai, apskaitą: 1. Tvirtinu Grūdų, naudojamų etilo alkoholio gamybai, apskaitos ir sandėliavimo taisykles (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios Žemės ūkio ministerijos 1998 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 8 „Dėl grūdų, naudojamų etilo alkoholio gamybai, apskaitos ir sandėliavimo tvarkos“. 2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. gruodžio 1 d. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 3D-601 GRŪDŲ, NAUDOJAMŲ ETILO ALKOHOLIO GAMYBAI, APSKAITOS IR SANDĖLIAVIMO TAISYKLĖS I. TAIKYMO SRITIS 1. Šios taisyklės nustato grūdų, naudojamų etilo alkoholio gamybai, apskaitos ir sandėliavimo tvarką. Jų nuostatos privalomos visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, gaminančioms etilo alkoholį iš grūdų. II. TEISINĖ BAZĖ 2. Įmonės, gaminančios etilo alkoholį iš grūdų, grūdus apskaito bei sandėliuoja vadovaudamosi šiais teisės aktais ir LST: 2.1. LST ISO 13690 „Grūdai, ankštiniai ir jų malti produktai. Ėminių ėmimas iš talpyklų (tapatus ISO 13690)“; 2.2. LST 1570 „Grūdų bandinių ėmimas“; 2.3. LST 1545 „Kviečių priemaišų nustatymas“; 2.4. LST 1578 „Rugių priemaišų nustatymas“; 2.5. LST 1592 „Grūdai. Kvapo ir spalvos nustatymo metodai“; 2.6. LST ISO 712 „Grūdai ir jų produktai. Drėgmės kiekio nustatymas. Įprastinis pamatinis metodas (tapatus ISO 712:1998[E]); 2.7. LST 1948 „Kvietrugiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“; 2.8. LST 1524 „Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“; 2.9. LST 1580 „Rugiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“; 2.10. Grūdų bandinių ėmimo iš autotransporto priemonių, maišų ir sampilų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 239 (Žin., 1999, Nr. 57-1877); 2.11. Grūdų sąlyginio krakmolingumo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-145 (Žin., 2003, Nr. 35-1519); 2.12. Grūdų priemaišų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3D-471 (Žin., 2004, Nr. 126-4542). III. GRŪDŲ PRIĖMIMAS IŠ TIEKĖJO 3. Kiekvieną grūdų siuntą į įmonės sandėlį priima materialiai atsakingas asmuo (grūdų sandėlininkas), pasverdamas tvarkingomis kleimuotomis svarstyklėmis, dalyvaujant grūdus pristačiusiam asmeniui. Grūdai apskaitomi masės vienetais vieno kilogramo tikslumu. 4. Įmonės laboratorija, vadovaudamasi LST 1570 „Grūdų bandinių ėmimas“, LST ISO 13690 „Grūdai, ankštiniai ir jų malti produktai. Ėminių ėmimas iš talpyklų (tapatus ISO 13690)“ ir Grūdų bandinių ėmimo iš autotransporto priemonių, maišų ir sampilų taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 239, paima bandinį grūdų kokybės rodikliams nustatyti. Grūdų kokybės rodikliai nustatomi iš vieno bandinio, kai ūkio subjektas atveža tik vieną grūdų siuntą per dieną, ir iš vidutinio paros bandinio, sudaryto iš kiekvienos grūdų siuntos bandinių, kai atvežamos kelios siuntos per dieną. 5. Laboratorinis bandinys analizei iš paimto bendrojo bandinio sudaromas pagal LST 1570 „Grūdų bandinių ėmimas“. 6. Laboratoriniame bandinyje nustatoma: 6.1. grūdų drėgmė – pagal LST ISO 712 „Grūdai ir jų produktai. Drėgmės kiekio nustatymas. Įprastinis pamatinis metodas (tapatus ISO 712:1998[E])“ nuostatas; 6.2. šiukšlinės priemaišos – pagal Grūdų priemaišų nustatymo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3D-471, bei Grūdų sąlyginio krakmolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-145, 16 punkto nuostatas; 6.3. sąlyginis krakmolingumas ir absoliučiai sausos medžiagos – pagal Grūdų sąlyginio krakmolingumo nustatymo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-145. 7. Laboratorija, atlikusi bandinių analizę: 7.1. tyrimo rezultatus surašo į žurnalą, išrašo ir atiduoda buhalterijai kokybės pažymėjimą (6 priedas); 7.2. laboratorinį bandinį supila į du 0,5 litro talpos indus, užklijuoja etiketę, kurioje užrašo datą, tiekėją, grūdų rūšies pavadinimą, kiekį ir kokybės rodiklius, nustatytus pagal šių taisyklių 6 punkto reikalavimus. Ant etiketės pasirašo bandinį paėmęs ir tyrimą atlikęs darbuotojas. 7.3. saugo bandinį ne trumpiau kaip 24 val., laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0.00 val. Ginčo atveju laboratoriniai bandiniai turi būti išsiųsti tyrimams ne vėliau kaip per 48 val. nuo jų paėmimo (neįskaitant nedarbo dienų). Grūdus pristatančiam asmeniui pageidaujant, jam atiduodamas užplombuotas bandinys. 8. Kiekviena priimta grūdų partija įregistruojama žaliavų apskaitos žurnale (1 priedas). 9. Sandėlininkas užpildo žaliavų pajamų orderį (2 priedas), kuris su visais jame išvardytais dokumentais pasirašytinai perduodamas įmonės buhalterijai. Kiekvieno sandėlio vedamas atskiras žaliavų apskaitos žurnalas, o jame kiekvienai grūdų rūšiai skiriami atskiri puslapiai. . IV. GRŪDŲ PAVYZDŽIŲ SUDARYMAS IR KOKYBĖS NUSTATYMAS 10. Laboratorija: 10.1. iš paimtų per parą kiekvienos grūdų partijos bandinių sudaro vieną bendrą paros laboratorinį bandinį pagal atskiras grūdų rūšis ir talpyklas, jeigu pilama į skirtingas talpyklas (saugojimo vietas). Imama proporcingai nuo grūdų kiekio taip, kad bendras bandinys būtų ne mažesnis kaip 2 kg. 10.2. laboratoriniame paros bandinyje nustato grūdų kokybės rodiklius, nurodytus šių taisyklių 6 punkte; 10.3. atlieka šių taisyklių 7.1 punkte nurodytas procedūras; 10.4. kiekvienos paros laboratorinius bandinius pila į sausą sandarų indą ir kaupia kiekvienos grūdų rūšies ir talpyklos bandinį (apie 10 g nuo kiekvienos tonos); 10.5. pasibaigus mėnesiui arba užpildžius talpyklą (jeigu ji didelė), vidutiniame mėnesio ar talpyklos bandinyje nustato 6 punkte nurodytus rodiklius ir atlieka 7.1 ir 7.2 punktuose įvardytas procedūras, bandinius užplombuoja; 10.6. bandinius palieka saugoti du mėnesius. V. GRŪDŲ APSKAITA 11. Grūdų išsaugojimui kontroliuoti ir natūraliai saugojimo netekčiai nustatyti vedama kiekinė ir kokybinė apskaita pagal grūdų rūšis ir saugojimo vietas. Grūdų apskaitos žurnale (3 priedas) nurodoma grūdų masė, drėgmė, šiukšlinės priemaišos ir sąlyginis krakmolingumas. Kiekvienai grūdų rūšiai ir kiekvienai saugojimo vietai žurnale skiriami atskiri puslapiai. 12. Žaliavų apskaitą vedantis buhalteris, grūdų gavimo dokumentų pagrindu, užpildo žurnalo dalį „Gauta“. 13. Žurnale grūdų kokybė apskaitoma: 13.1. pagal įmonės laboratorijos analizių duomenis, jei šie duomenys, lyginant su siuntėjo, neviršija leistinų nuokrypių normų; 13.2. pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba) analizės duomenis, jei įmonės laboratorijos analizių duomenys viršija leistinų nuokrypių normas. 14. Žurnalo dalyje „Išduota“ apskaitomi išduoti grūdai. 15. Grūdų apskaitos žurnalą veda buhalteris, kuriam pavesta žaliavų apskaita. Jis yra tiesiogiai pavaldus įmonės vyriausiajam finansininkui. Be teisingos grūdų kiekinės ir kokybinės apskaitos, šis darbuotojas privalo: 15.1. periodiškai suderinti grūdų apskaitos žurnalo (3 priedas) duomenis su žaliavų apskaitos žurnalo (1 priedas) duomenimis ir grūdų judėjimo žiniaraščiu (4 priedas). 15.2. laiku informuoti vyriausiąjį finansininką apie grūdų atsargų pasibaigimą sandėlyje arba nežymų grūdų likutį (šiuo atveju būtina sandėlį išvalyti arba grūdų likutį inventorizuoti); 15.3. paruošti visą reikiamą medžiagą grūdų inventorizacijos (arba sandėlio išvalymo) aktui (8 priedas) surašyti. VI. GRŪDŲ IŠDAVIMAS IŠ SANDĖLIO ETILO ALKOHOLIO GAMYBAI 16. Grūdai etilo alkoholio gamybai iš sandėlio išduodami pagal grūdų išdavimo aktą (5 priedas), kurį surašo įmonės vadovo įsakymu paskirtas asmuo, atsakingas už gamybos organizavimą, ir vyriausiasis finansininkas. 17. Iš sandėlių, esančių ne įmonės teritorijoje, grūdai atvežami į įmonę su krovinio važtaraščiu. Jei jie sveriami elektroninėmis automobilinėmis svarstyklėmis su spausdintuvu, šių svarstyklių spausdintuvo rodmenys įrašomi į žaliavų apskaitos žurnalą (1priedas), taip pat į krovinio važtaraštį (rekvizitai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1K-266 „Dėl važtaraščio rekvizitų nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 106-4758)). Elektroninio spausdintuvo kortelės pridedamos prie krovinio važtaraščių kaip svėrimo faktą įrodantys dokumentai. Kiekvienos automašinos atvežtų ir priimtų į gamybą grūdų kiekį parašu patvirtina įmonės vadovo paskirtas darbuotojas. 18. Pagal aktą išduotų etilo alkoholio gamybai grūdų kokybei nustatyti sudaromas vidutinis paros bandinys. Jam sudaryti imami ne mažesni kaip 100 g nuo kiekvienų 3 tonų perduodamų grūdų taškiniai bandiniai iš grūdų padavimo linijos (ar iš kiekvienos pasvertos grūdų rūšies partijos). Iš bandinių sudaromas ne mažesnis kaip 2 kg grūdų bandinys atskirai kiekvienai grūdų rūšiai ar talpyklai. 19. Laboratorija, sudariusi vidutinį paros bandinį: 19.1. nustato 6 punkte nurodytus bandinio kokybės rodiklius; 19.2. atlieka 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytas procedūras; 20. Pasibaigus mėnesiui iš vidutinių paros bandinių sudaromas vidutinis mėnesio bandinys, imant iš paros bandinių apie 10 g nuo kiekvienos tonos (proporcingai perdirbtų per parą grūdų kiekiui). Analogiškai gali būti sudaromi vidutiniai dekadiniai bandiniai, o iš jų vidutinis mėnesio bandinys. 21. Laboratorija, sudariusi vidutinį mėnesio bandinį: 21.1. nustato 6 punkte nurodytus bandinio kokybės rodiklius; 21.2. atlieka 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytas procedūras ir užplombuoja bandinį; 21.3. bandinį palieka saugoti du mėnesius. 22. Grūdai gamybai perduodami pagal masę su kiekvienos partijos kokybės dokumentais. 23. Išduodamus pagal grūdų išdavimo aktą (5 priedas) grūdus sandėlininkas registruoja žaliavų apskaitos žurnale (1 priedas). Po to aktas su kokybės pažymėjimu (6 priedas) perduodami įmonės buhalterijai. Pagal juos žaliavų apskaitą vedantis buhalteris išduotą grūdų partiją įrašo į grūdų apskaitos žurnalą (3 priedas). Jei grūdai prieš perduodant juos į malimo įrenginius valomi ir po to sveriami automatinėmis bunkerinėmis svarstyklėmis, tai: 23.1. grūdų apskaitos žurnale (3 priedas) skiriama tam tikras lapų skaičius pozicijai „Grūdai gamyboje“ pagal atskiras jų rūšis. Šios pozicijos skyriaus „Gauta“ 1-15 skiltyse įrašomi duomenys iš grūdų išdavimo akto (5 priedas) ir kokybės pažymėjimo (6 priedas); 23.2. automobilinėmis elektroninėmis svarstyklėmis pasverti grūdai supilami į alkoholio gamybai skirtų grūdų bunkerius. Prieš perduodant juos į malimo įrenginius jie išvalomi ir pasveriami automatinėmis bunkerinėmis svarstyklėmis. Išvalos (grūdinės ir šiukšlinės priemaišos) surenkamos, pasveriamos ir minusuojamos iš grūdų kiekio, priimto į gamybą, bei nurašomos grūdų valymo gamyboje aktu (9 priedas). Grūdų valymo gamyboje akto (9 priedas) ir išvalų kokybės pažymėjimo duomenys įrašomi į grūdų apskaitos žurnalo (3 priedas) pozicijos „Grūdai gamyboje“ 26-33 skiltis. Surinktos išvalos priklausomai nuo grūdų šiukšlingumo periodiškai nurašomos, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dekadą, ir būtinai nurašomos darant žaliavų nebaigtoje gamyboje inventorizaciją; 23.3. prieš grūdams patenkant į malimo įrenginius jų kokybės analizei nustatyta tvarka paimamas jungtinis bandinys. Iš jungtinio grūdų bandinio suformuojamas vidutinis paros bandinys, kuris pateikiamas į laboratoriją. Analizės rezultatai įforminami kokybės pažymėjimu (6 priedas). Šis dokumentas yra būtinas priedas prie automatinių bunkerinių svarstyklių savirašio kortelės (juostos), parodančios sumaltų grūdų, patekusių į virimo sistemą, kiekį; 23.4. pagal automatinių bunkerinių svarstyklių savirašio kortelės rodmenis bei kokybės pažymėjimą (6 priedas) daromi įrašai grūdų apskaitos žurnalo (3 priedas) pozicijos „Grūdai gamyboje“ 34–40 skiltyse „išvalyti grūdai, patekę į gamybą“; 23.5. iš kiekvieno pasvertų išvalų kiekio pagal šių taisyklių 4 punkte nurodyto teisės akto ir LST reikalavimus atrenkamas bandinys jų kokybei nustatyti: 23.5.1. nustatomas sveikų grūdų kiekis ir sąlyginis krakmolingumas Everso metodu su koeficientu 1,97; 23.5.2. jeigu sveikų grūdų kiekis išvalose neviršija 2 proc., sąlyginio krakmolingumo rodiklis ne didesnis kaip 7 proc., tokios išvalos laikomos nenaudingomis, jos nurašomos ir sunaikinamos; 23.5.3. pagal išvalų kokybės analizės duomenis apskaičiuojamas krakmolo kiekis jose, padauginus išvalų masę iš jų sąlyginio krakmolingumo rodiklio. Į išvalų krakmolingumą atsižvelgiama, sudarant grūdų sąlyginio krakmolingumo balansą; 23.6. sąlyginio krakmolingumo balansas laikomas patenkinamu, jeigu sąlyginio krakmolo grūduose, priimtuose į gamybos bunkerius, ir krakmolo išvalytuose grūduose, patekusiuose į gamybą, kiekio skirtumas, minusavus krakmolo kiekį išvalose, neviršija ± 0,2 proc.; 23.7. visus šiuos duomenis grūdų apskaitos žurnale (3 priedas) registruoja buhalteris, vedantis žaliavų apskaitą; 23.8. jei pagal įmonės struktūrą grūdų valymo procedūra prieš paduodant į gamybą priskiriamas sandėliui, atliekamos analogiškos procedūros, nurodant, kad tai atliekama sandėlyje. 24. Grūdų sandėlininkas kasdien įrašo žinias į grūdų judėjimo žiniaraštį (4 priedas) kiekvieno sandėlio ir kiekvienos grūdų rūšies atskirai. Šis dokumentas surašomas dviem egzemplioriais, vienas jų pateikiamas buhalterijai, kitas lieka sandėlyje. Šios žinios žaliavų apskaitą vedančiam buhalteriui suteikia galimybę kasdien suderinti grūdų likučius bet kuriame grūdų sandėlyje su buhalterinės apskaitos duomenimis. 25. Baigus išduoti iš sandėlio ar jo skyriaus visus grūdus, šių taisyklių 34 punkte nurodyta komisija jį apžiūri ir įsitikinusi, jog nėra grūdų likučio, surašo grūdų inventorizavimo aktą (8 priedas), į kurį įrašo nustatytus saugojimo nuostolius. Po to iš sandėlio išvalomos dulkės bei šiukšlės ir patikrinama, ar sandėlis neužkrėstas kenkėjų. Jei reikia, atliekama dezinfekcija. VII. GRŪDŲ BANDINIŲ NURAŠYMAS 26. Esant šių taisyklių 10.6 ir 21.3 punktuose nustatytam bandinių saugojimo laikotarpiui, atvykęs Žemės ūkio ministerijos įgaliotas atstovas gali nurodyti įmonės laboratorijai jam dalyvaujant atlikti pakartotines pasirinktinai atrinktų bandinių analizes 6 punkte nurodytiems rodikliams nustatyti arba pateikti šiuos bandinius kontrolinei analizei Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Analizės rezultatams atitikus paklaidos ribas, bandiniai nurašomi. 27. Ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki šių taisyklių 10.6 ir 21.3 punktuose nustatyto bandinio saugojimo termino pabaigos įmonė raštu informuoja Žemės ūkio ministeriją apie planuojamą bandinių nurašymą. Žemės ūkio ministerijai raštu informavus, kad nurašant grūdų bandinius dalyvaus jos įgaliotas atstovas, bandiniai nurašomi jam dalyvaujant, atliekant arba neatliekant 26 punkte aprašytas procedūras. Kai Žemės ūkio ministerijos atstovas nedalyvauja, bandiniai nurašomi įmonės vadovo nustatyta tvarka. VIII. GRŪDŲ PERVEŽIMAS IŠ VIENO SANDĖLIO Į KITĄ TOJE PAČIOJE ĮMONĖJE 28. Pervežant grūdus iš vieno sandėlio į kitą sandėlį toje pačioje įmonėje jie sveriami, daromi įrašai žaliavų apskaitos žurnale (1 priedas) ir užpildomas krovinio važtaraštis. Sveriant būtinai dalyvauja abiejų sandėlių materialiai atsakingi asmenys. 29. Grūdų kokybę pervežant grūdus iš vieno sandėlio į kitą, nustato įmonės laboratorija pagal vidutinius bandinius, paimtus iš kiekvienos pervežtos partijos. Pervežamai grūdų partijai išrašomas kokybės pažymėjimas (6 priedas). 30. Grūdai sandėlyje pajamuojami pagal faktiškai priimtą masę, nustatytą pasvėrus priimant grūdus į šį sandėlį. Nuostoliai, patiriami pervežant grūdus, neviršijantys nustatytų normų, nurašomi į gamybos išlaidas, o viršijantys priskiriami kaltiems asmenims. 31. Grūdų pervežimo automobiliais nuostoliai neturi viršyti: palaidi (be taros) 0,09 proc., taroje (maišuose) 0,07 proc. IX. INVENTORIZACIJA IR GRŪDŲ SANDĖLIŲ IŠVALYMAS 32 Grūdų inventorizacija atliekama: 32.1. juos sveriant bei tikrinant kokybę: 32.1.1. visų grūdų, esančių sandėliuose ir kitose grūdų saugojimo vietose, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Jei dėl didelių likučių grūdų pasverti neįmanoma, metinė inventorizacija įskaitoma pagal atskirų rūšių grūdų sandėlių išvalymo tais metais duomenis; 32.1.2. sandėliuose keičiantis materialiai atsakingam asmeniui; 32.1.3. visais atvejais, kada sandėlyje yra nedaug grūdų, kuriuos be ypatingų pastangų ir nedidelėmis išlaidomis galima pasverti; 32.2. visiškai ištuštinus sandėlį. Sandėlis išvalomas ir nustatomi grūdų saugojimo rezultatai. 33. Inventorizacijos (išvalymo) rezultatai įforminami grūdų inventorizavimo aktu (8 priedas). 34. Grūdų inventorizacija (išvalymas) atliekama įmonės vadovo įsakymu paskirtos komisijos, į kurią turi įeiti: komercijos padalinio atstovas, laboratorijos darbuotojas ir buhalteris, vedantis žaliavų apskaitą, būtinai dalyvaujant materialiai atsakingam sandėlininkui. 35. Užbaigus grūdų išdavimą iš sandėlio, komisija, dalyvaujant materialiai atsakingam sandėlininkui, turi patikrinti ir įsitikinti, kad grūdų likučio tikrai nėra. 36. Inventorizuojant grūdų likutis pasveriamas, kiekvienas svėrimas užregistruojamas žaliavų apskaitos žurnale (1 priedas). Grūdų likučio pagal tūrį nustatymas kategoriškai draudžiamas. Dalyvaujant materialiai atsakingam sandėlininkui, paimamas jungtinis bandinys, iš kurio išskiriami du vidutiniai bandiniai. Vienas pateikiamas įmonės laboratorijai, jo analizės duomenys įforminami kokybės pažymėjime (6 priedas). Šis dokumentas pridedamas prie grūdų inventorizacijos akto. Antras bandinys, garantuojant jo nepakeičiamumą, paliekamas kontrolei ir saugomas laboratorijoje iki aktą patvirtins įmonės vadovas. Aktas patvirtinamas ne vėliau kaip kitą dieną užbaigus inventorizaciją. 37. Inventorizacijos arba sandėlio išvalymo komisija patikrina kiekybinius ir kokybinius rodiklius pagal pirminius dokumentus ir pagal grūdų apskaitos žurnalą (3 priedas). 38. Netekties pagrįstumas nustatomas atsižvelgiant į kokybės pasikeitimą (drėgmės ir šiukšlinių priemaišų) ir natūralios netekties normas. Grūdų apdorojimas sandėliuose (džiovinimas, valymas) įforminamas nustatytos formos aktais. 39. Kai nustatomas drėgmės kiekio ir šiukšlinių priemaišų padidėjimas, komisija kruopščiai patikrina kokybės pasikeitimo priežastis ir daro išvadas dėl materialiai atsakingo asmens kaltės, jeigu dėl to nėra atitinkamo grūdų pertekliaus. 40. Nustatydama grūdų masės pasikeitimą dėl kokybės pasikeitimo, komisija turi vadovautis: 40.1. nesant grūdų pertekliaus arba jei jis mažesnis, negu turėtų būti pablogėjus grūdų kokybei, grūdų svorio pasikeitimas apskaičiuojamas pagal formulę: kur: x – ieškomas grūdų masės padidėjimas, proc.; a – pajamuojamų grūdų drėgmės arba šiukšlinių priemaišų rodiklis, proc.; b – išlaiduojamų grūdų drėgmės arba šiukšlinių priemaišų rodiklis, proc. 40.2. grūdų masės sumažėjimas dėl drėgmės sumažėjimo neturi viršyti skirtumo tarp pajamuojamų ir išlaiduojamų grūdų drėgmės rodiklių. Jis apskaičiuojamas pagal šią formulę: kur: x – grūdų masės sumažėjimas, proc.; a – pajamuojamų grūdų drėgmės rodiklis, proc.; b – išlaiduojamų grūdų drėgmės rodiklis, proc.; 40.3. grūdų masės sumažėjimas dėl šiukšlinių priemaišų sumažėjimo daugiau, nei nurašyta netinkamų išvalų pagal grūdų gamyboje valymo aktą, neturi viršyti skirtumo tarp pajamuojamų ir išlaiduojamų grūdų šiukšlėtumo rodiklių. Jis apskaičiuojamas pagal šią formulę: kur: x – grūdų masės sumažėjimas, proc.; c – pajamuojamų grūdų šiukšlinės priemaišos, proc.; d – išlaiduojamų grūdų šiukšlinės priemaišos, proc.; e – masės sumažėjimas dėl drėgmės sumažėjimo, apskaičiuotas pagal 40.2 punkte nurodytą formulę. Pagal šį punktą galima nurašyti ne daugiau kaip 0,2 proc. grūdų netekties. Grūdų netekties nurašymas, jų nevalius arba neperkasinėjus mechanizmais saugojimo metu dėl šiukšlinių priemaišų sumažėjimo, neleidžiamas. 41. Natūrali masės netektis sandėliuojant neturi viršyti šių normų: Sandėliavimo Natūralios netekties norma sandėliuojant, proc. trukmė sandėliuose, palaidi elevatoriuose aikštelėse Kviečiai, kvietrugiai, iki 3 mėnesių 0,055 0,045 - rugiai, miežiai iki 6 mėnesių 0,075 0,065 - iki 1 metų 0,10 0,095 - Kukurūzų grūdai iki 3 mėnesių 0,115 0,075 - iki 6 mėnesių 0,155 0,115 0,18 iki 1 metų 0,19 0,155 0, 22 PASTABOS: 1. Nurodytos natūralios netekties normos taikomos kaip ribinės ir kontrolinės. Jos taikomos tik tais atvejais, kai inventorizuojant grūdus arba išvalant grūdų sandėlius nustatoma masės netektis ne dėl kokybės pasikeitimo. 2. Saugant iki 3 mėnesių, natūralios netekties norma apskaičiuojama pagal saugojimo dienų skaičių, o saugant iki 6 mėnesių ir iki l metų – pagal saugojimo mėnesių skaičių. Vidutinis saugojimo laikas dienomis nustatomas padalijus kasdieninių likučių sumą iš šios grūdų partijos užpajamuoto kiekio. Nustatant vidutinį saugojimo laiką mėnesiais, vidutinis sandėliavimo dienų skaičius dalijamas iš 30. PAVYZDYS. Užpajamuota ir išlaiduota grūdų nuo rugsėjo 16 d. iki lapkričio 19 d. l lentelė Data Gauta grūdų, kg Išlaiduota grūdų, kg Likutis, kg rugsėjo 16 d. 46450 - 46450 rugsėjo 20 d. 72540 3611 115379 rugsėjo 28 d. 64044 27854 151569 spalio 13 d. 148431 40000 260000 spalio 25 d. 50178 18023 292155 lapkričio 11 d. 7845 60000 240000 lapkričio 12 d. - 104500 135500 lapkričio 13 d. - 60400 75100 lapkričio 19 d. - 73200 Faktinis likutis 1784 trūkumas 116 Iš viso: 389488 387588 Jeigu kai kuriomis dienomis grūdų apyvartos nebuvo ir likučiai nepasikeitė, skaičiuojama pagal 2 lentelę: 2 lentelė Likutis, kg Saugojimo dienų skaičius Kasdieninių likučių suma, tonomis 46450 4 185,8 115379 8 923,0 151569 15 2273,5 260000 12 3120,0 292155 17 4966,6 240000 1 240,0 135500 1 135,5 75100 6 450,6 1784 - - Iš viso: 64 12295,0 Pagal l lentelę patikrinamas saugojimo dienų skaičius (pvz., rugsėjo 15, spalio 31, lapkričio 18), iš viso 64 dienos. Pagal kasdieninių likučių sumą ir užpajamuotų grūdų kiekį nustatomas vidutinis saugojimo laikas: 12295,0: 389,5 = 32 dienos. Natūralios netekties norma taikoma bendram išlaiduotų grūdų ir likučio, nustatyto inventorizacijos aktu, kiekiui. 42. Trūkumas visų pirma nurašomas dėl kokybės pagerėjimo (sumažėjus drėgmei ir šiukšlinėms priemaišoms), o po to dėl natūralios netekties sandėliuojant. 43. Grūdų sandėlių išvalymas ir inventorizacija įforminama grūdų inventorizavimo aktu (8 priedas). Aktas surašomas atskirai kiekvienos grūdų rūšies ir kiekvieno sandėlio. Komisija po ištyrimo akte pateikia išvadas dėl pertekliaus ar trūkumo, nepateisinamo kokybės pasikeitimu ir natūralia sandėliavimo netektimi. Jeigu inventorizuojant ar valant sandėlius nustatomas grūdų perteklius, jis nedelsiant užpajamuojamas. 44. Grūdų inventorizavimo aktas (8 priedas) užpildomas be pataisymų ir trynimų. Jį pasirašo visi komisijos nariai ir materialiai atsakingas asmuo ir ne vėliau kaip kitą dieną patvirtina įmonės vadovas. Šie aktai numeruojami iš eilės nuo sausio l d. iki gruodžio 31 d. Akto surašymo data yra komisijos pasirašymo diena. X. GRŪDŲ, ESANČIŲ NEBAIGTOJE GAMYBOJE, INVENTORIZACIJA 45. Jei grūdai prieš paduodant juos į malimo įrenginius valomi ir po to sveriami automatinėmis bunkerinėmis svarstyklėmis, tai atliekama ir grūdų, esančių nebaigtoje gamyboje, inventorizacija. 46. Atsižvelgiant į raugalo fermentacijos trukmę, likus 3–4 paroms iki nebaigtos gamybos inventorizacijos, uždaromos ir užplombuojamos grūdų padavimo į automatines bunkerines svarstykles sklendės. Pasvėrus svarstyklių bunkeriuose likusius grūdus, komisija užfiksuoja svarstyklių rodmenis ir pasirašo svarstyklių savirašio kortelėje. 47. Visi iki to momento pasverti grūdai susmulkinami ir paduodami į virimo sistemą, o visas iš jų gautas raugalas į fermentavimo talpyklas, fiksuojant fermentavimo talpyklų, į kurias supilta raugalo masė, numerius. Komisija pasirašo fermentavimo žurnale. 48. Palyginami grūdų apskaitos žurnalo (3 priedas) pozicijos „Grūdai gamyboje“ gautų ir išduotų grūdų duomenys. Iš pozicijoje „Gauta“ nurodyto grūdų kiekio (4–15 skiltys) atimama išduotų grūdų kiekiai, nurodyti pozicijose „Išvalyti grūdai, patekę į gamybą“ (34–40 skiltys) ir „Išvalos“ (27–33 skiltys), gaunamas grūdų likutis alkoholio gamybos grūdų bunkeriuose. Šie duomenys įrašomi į nebaigtos gamybos inventorizacijos aktą. 49. Prieš nebaigtos gamybos inventorizaciją, nutraukiamas grūdų padavimas į gamybos bunkerius ir jie išvalomi. 50. Visas raugalas, pagamintas nebaigtos gamybos inventorizacijos metu, išdistiliuojamas ir pagamintas alkoholis perduodamas į sandėlį. XI. GRŪDŲ MASĖS NATŪRALIOS NETEKTIES NORMŲ APSKAIČIAVIMO FORMULĖS IR PAVYZDŽIAI 51. Saugant grūdus vidutiniškai iki 3 mėnesių masės natūrali netektis (proc.) apskaičiuojama, padauginus natūralios netekties normą sandėliuojant iki 3 mėnesių iš vidutinio saugojimo laiko (dienų) ir gautą skaičių padalijus iš 90, t. y. iš trijų mėnesių bendro dienų skaičiaus. Panaudojant pateikto pavyzdžio skaičius, kuriame vidutinis saugojimo laikas 32 dienos, o bendros išlaidos plius faktiškas likutis inventorizuojant buvo (387588 kg + 1784
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.