LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SUSISIEKIMO KO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2004 m. lapkričio 12 d. Nr. 3-520/D1-586 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsnio 1 dalimi ir vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 8 punktą, tvirtiname Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama). SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio12 d. įsakymu Nr. 3-520/D1-586 SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja nacionalinio, regiono ir rajono lygmens susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų (toliau – Planai) rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo ir keitimo tvarką bei planavimo proceso ir procedūrų dalyvių tarpusavio santykius. 2. Šiomis Taisyklėmis turi vadovautis specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai, Planų rengėjai, planavimo sąlygas rengiančios ir išduodančios institucijos, planų sprendinius derinančios, tvirtinančios ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys susisiekimo komunikacijų specialiojo planavimo procese ir procedūrose. 3. Taisyklės taikomos rengiant susisiekimo komunikacijų: kelių (išskyrus gatves, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir vietinės reikšmės kelius), geležinkelio (geležinkelio kelio), oro uostų (aerodromų) statinių, vandens uostų statinių; hidrotechnikos statinių (tik krantosaugos ir laivininkystės statinių); kitų transporto statinių specialiuosius planus. 4. Planai rengiami, kai: 4.1. juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus; 4.2. bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti; 4.3. galiojančių bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. 5. Skirstomi šie Planų lygmenys: 5.1. nacionalinis – visa valstybės teritorija; 5.2. regiono – valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (apskritys), principiniu funkciniu bendrumu; 5.3. rajono – regionų dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės), konkrečiu funkciniu bendrumu. 6. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004, Nr. 72-2489), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 94-2918), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 105-2393) apibrėžtas sąvokas. II. PLANAVIMO TIKSLAI IR OBJEKTAS 7. Susisiekimo komunikacijų specialiojo teritorijų planavimo tikslai yra šie: 7.1. nacionalinio ir regiono lygmens Planų: nustatyti susisiekimo komunikacijų plėtros prioritetines kryptis, modernizuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros tinklą, kuris atitiktų ES techninius ir vežimų poreikius, skatinti multimodalinių vežimų galimybes, didinti atskirų transporto šakų tarpusavio sąveiką siekiant sudaryti palankias sąlygas gamybos ir paslaugų sektorių plėtojimui, užtikrinti priemonių, didinančių eismo saugą, įgyvendinimą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai. 7.2. rajono lygmens Planų: užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų plėtrą savivaldybių teritorijose ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. 8. Specialiojo planavimo objektas – valstybės, regiono ir rajonų teritorijos susisiekimo komunikacijos. III. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, PLANŲ RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS 9. Planavimo organizatoriai yra šie: 9.1. valstybės institucijos; 9.2. apskričių viršininkai; 9.3. savivaldybių administracijų direktoriai; 9.4. juridiniai asmenys, taip pat įstatymų nustatytais atvejais – fiziniai asmenys. 10. Planavimo organizatorius plano rengėją parenka pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir kitų teisės aktų reikalavimus. 11. Planus rengti turi teisę: 11.1. atitinkamos kvalifikacijos susisiekimo komunikacijų srityje aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas, o tais atvejais, kai kiti teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą – atestuotas specialistas; 11.2. juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atitinkamos kvalifikacijos susisiekimo komunikacijų srityje aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas; tais atvejais, kai teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą, – atestuotas specialistas. 12. Planų rengimą finansuoja planavimo organizatorius iš valstybės, savivaldybės biudžeto, šalies ir užsienio paramos fondų bei programų ar kitų teisėtai gautų lėšų. IV. PLANAVIMO PROCESAS 13. Planavimo procesą sudaro parengiamasis, planų rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis etapai. 14. Planavimo organizatoriai parengiamojo etapo metu: 14.1. nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, prireikus užsako atlikti tyrimus, paskelbia visuomenės informavimo priemonėse apie priimtą sprendimą dėl Planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Planų rengėju, jam pateikia sprendimą dėl Plano rengimo, galiojantį planuojamos teritorijos topografinį planą, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, išrašą iš Teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus (jei tokia informacija disponuoja Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas) teritorijų planavimo dokumentus, parengtų programų, atliktų tyrimų ataskaitų ir kitų planavimo dokumentų bei priimtų sprendimų susisiekimo komunikacijų plėtros srityje kopijas. Jeigu planavimo organizatorius neturi būtinų planavimui reikalingų duomenų, jų parengimas (gavimas) numatomas Plano rengimo sutartyje; 14.2. jeigu tai numato įstatymai bei kiti teisės aktai, šiame etape planavimo organizatorius ar jo įgaliotas plano rengėjas atlieka atranką ir nustato, ar privaloma atlikti konkretaus Plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bei parengia vertinimo atrankos dokumentą. Atrankos atlikimo ir vertinimo atrankos dokumento parengimo tvarką ir šio proceso tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-456 „Dėl Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4971) patvirtintas Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas; 14.3. planavimo organizatorius raštu kreipiasi į šių Taisyklių 14.4 punkte nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo pagal Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentams sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3028), nustatytus reikalavimus ir terminus. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti planavimo dokumentus, tačiau apie tai per 5 darbo dienas nuo sąlygų išdavimo termino pabaigos raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai. Sąlygos galioja visą Plano rengimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 3 metus; 14.4. planavimo sąlygas rengia ir išduoda šios institucijos: 14.4.1. nacionalinio lygmens Planui: Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija arba jų įgaliotos institucijos, apskričių viršininkai; 14.4.2. regiono lygmens Planui: Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, gretimų apskričių viršininkai, savivaldybių administracijų direktoriai, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, susisiekimo komunikacijų valdytojai – valstybės įmonės „… regiono keliai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Civilinės aviacijos administracija, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija; 14.4.3. rajono lygmens Planui: apskrities viršininkas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinis padalinys, Visuomenės sveikatos centras, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, susisiekimo komunikacijų valdytojai – valstybės įmonės „… regiono keliai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Civilinės aviacijos administracija, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų, naftos tiekimo įmonės, inžinerinių tinklų valdytojai. 15. Planų rengimo etapą sudaro: 15.1. esamos būklės analizės stadija – atliekama planuojamoje teritorijoje esamų susisiekimo komunikacijų objektų būklės analizė, teritorinio išsidėstymo ir galimybių vertinimas, nustatomos plėtros tendencijos, prognozės ir problemos; 15.2. koncepcijos rengimo stadija: 15.2.1. nacionalinio ir regiono lygmens Planų – nustatomi susisiekimo komunikacijų objektų išdėstymo (tvarkymo) prioritetai ir principai bei parengiami perspektyviniai jų išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai; 15.2.2. rajono lygmens Planų – nustatomos susisiekimo komunikacijų plėtrai reikalingos ir rezervuojamos teritorijos (žemės sklypai); 15.2.3. šioje stadijoje planavimo organizatorius ar jo įgaliotas Plano rengėjas rengia susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų sprendinių poveikio aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą, ir pagal šį dokumentą parengia vertinimo ataskaitą. Šių dokumentų rengimo tvarką ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo“ patvirtinimo“ patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas (Žin., 2004, Nr. 130-4650); 15.3. sprendinių konkretizavimo stadija – nustatomos viešosios susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtros ir erdvinio organizavimo nuostatos bei priemonės, išskiriamos (rezervuojamos) teritorijos susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektų plėtrai, pažymimos planuojamos susisiekimo komunikacijų trasos, išdėstomi viešosios susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektai, konkretizuojami įvardyti sprendiniai ir jų įgyvendinimo būdai, nustatomos planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemonės bei reikalavimai ir reguliavimo reglamentai šių objektų plėtrai. 16. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, pagal ją įvertinamas nustatytais aspektais rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (

1. ar)neigiamas ilgalaikis ir (
2. ar)trumpalaikis poveikis. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas atliekamas užbaigus teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą, parengus dokumento sprendinius, prieš juos pateikiant derinti derinančioms institucijoms. Sprendinių poveikio vertinimo procesas užbaigiamas ataskaitos parengimu. Ataskaita pateikiama aiškinamajame rašte arba atskirai. Ataskaitoje turi būti aprašyta numatoma veikla, įvertinta sprendinių atitiktis numatomiems planavimo tikslams įgyvendinti, institucijų išduotoms planavimo sąlygoms, nurodytas dokumento ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir (
3. ar)patvirtintais ilgalaikiais ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais, įvertinta status quo situacija, numatomas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis, numatytos neigiamą sprendinių poveikį pašalinančios ar mažinančios priemonės. Šis Planų sprendinių poveikio vertinimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 113-4228) patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą. 17. Jei pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas rengiant Planus. 18. Baigiamąjį etapą sudaro: 18.1. teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 18.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. 19. Planavimo viešumą užtikrina planavimo organizatorius, viešai informuodamas apie planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, organizuodamas viešą svarstymą ir gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, vykdydamas informacijos suteikimo ir konsultavimo procedūras Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų reikalavimais. 20. Planų sprendiniai, išdėstyti aiškinamajame rašte ir brėžiniuose, derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis šių Taisyklių 14.4 punkte, bei kitomis teisės aktais įgaliotomis derinti institucijomis. Derinimo metu planavimo sąlygas išdavusios institucijos pateikia motyvuotas išvadas dėl sprendinių derinimo. Planavimo sąlygas išdavusios institucijos sprendinius derina ir išvadas pateikia pagal joms teisės aktais nustatytą kompetenciją. Jeigu teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, pateikiami motyvai, nurodant, kurie planavimo sąlygų reikalavimai yra neįvykdyti, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų konkrečius straipsnius ir nuostatas, kurie yra pažeisti ar draudžia nurodomą veiklą. 21. Rajono (savivaldybės) lygmens Planas derinamas savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, derinimo procedūroje dalyvaujant planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam atstovui. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Protokolas pateikiamas planavimo organizatoriui per 15 darbo dienų nuo jo prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentus pateikimo dienos. 22. Planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems valstybės, apskrities ir savivaldybių teritorijų bendriesiems planams. 23. Planų sprendiniai (aiškinamasis raštas, brėžiniai) ir procedūrų dokumentai tikrinami vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756). Dokumentai teikiami tikrinti pasibaigus nustatytam teritorijų planavimo dokumento sprendinių apskundimo terminui (vienas mėnuo nuo atsakymo raštu dienos į visuomenės pateiktus pasiūlymus). Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Planų tvirtinimo yra neigiama, Planai tvirtinti neteikiami. 24. Viešai apsvarstytus ir suderintus Planų projektus planavimo organizatoriai pateikia patikrinti pagal atitinkamus planavimo lygmenis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (nacionalinio lygmens ir regiono lygmens – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, rajono lygmens – apskrities viršininko administracijai). Planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų pateikiamas patikrinimo aktas. 25. Gavę teigiamą patikrinimo aktą, planavimo organizatoriai Planų projektus pateikia tvirtinti. Planų sprendinius pagal atitinkamus planavimo lygmenis tvirtina: 25.1. nacionalinio lygmens – Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos; 25.2. regiono lygmens – apskrities viršininkas; 25.3. rajono lygmens – savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. 26. Patvirtinti Planai registruojami Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Planavimo organizatoriai visus patvirtintus Plano dokumentus privalomai pateikia registruoti Teritorijų planavimo registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo patvirtinimo. V. PLANŲ SUDĖTIS 27. Planai rengiami 3 egzemplioriais, juos sudaro sprendiniai (grafinė dalis – brėžiniai ir tekstinė dalis – aiškinamasis raštas), planavimo procedūrų dokumentai ir priedai. 28. Planų sprendiniai yra teritorijų planavimo uždavinių, numatytų Planuose, sprendimo rezultatai, pateikti aiškinamajame rašte ir grafiškai (brėžinyje): 28.1. brėžinyje pateikiamos susisiekimo komunikacijų plėtros schemos ir plėtrai rezervuojamos teritorijos. Jei viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, rengiama daugiau brėžinių. Brėžiniai sudaromi pagal georeferencinę duomenų bazę, jeigu jos nėra – pagal naujausius topografinius žemėlapius. Brėžinių mastelis priklausomai nuo planuojamos teritorijos dydžio gali būti nuo 1:500 iki 1:100 000; 28.2. aiškinamąjį raštą sudaro informacija (duomenys) apie planuojamos teritorijos susisiekimo komunikacijų būklės ir potencialių plėtros galimybių bei probleminių situacijų analizę bei kiti duomenys ir ekonominiai skaičiavimai, gauti rengiant planuojamos susisiekimo komunikacijų plėtros koncepciją ir konkretizuojant sprendinius. Aiškinamajame rašte pagrindžiami brėžiniuose pateikti sprendiniai, naudota Planų rengimo metodika ir pateikiami kiti su Planų rengimu susiję paaiškinimai. 29. Planavimo procedūrų dokumentai yra šie: 29.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl plano rengimo; 29.2. planavimo sąlygos; 29.3. planavimo darbų programa; 29.4. sprendinių poveikio vertinimo ataskaita; 29.5. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme; 29.6. strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, jei tai numatyta teisės aktuose; 29.7. apibendrinanti medžiaga apie visuomenės dalyvavimą svarstyme; 29.8. derinimo ir išvadų dokumentai; 29.9. valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas. VI. PLANŲ GALIOJIMAS IR KEITIMAS 30. Sprendimas dėl nacionalinio ir regiono lygmens Planų patvirtinimo skelbiamas „Valstybės žiniose“, sprendimas dėl rajono lygmens Planų patvirtinimo skelbiamas vietinėje spaudoje. Planai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. 31. Patvirtinti Planai galioja neterminuotai. 32. Planų sprendiniai gali būti peržiūrimi ir prireikus koreguojami, papildomi naujais, atsižvelgiant į pokyčius susisiekimo komunikacijų sistemoje, transporto ir jo infrastruktūros technologijų, aplinkos kokybės raidą, kitus susisiekimo komunikacijų plėtrai svarbius veiksnius. Plano sprendiniai gali būti atnaujinami: 32.1. pasikeitus atitinkamo bendrojo plano ar aukštesnio lygmens planavimo dokumento nuostatoms ir sprendiniams, reglamentuojantiems susisiekimo komunikacijų plėtrą; 32.2. jei situacija nebeatitinka Plane pateiktų duomenų ir jei tai turi įtakos susisiekimo komunikacijų plėtrai svarbiems veiksniams; 32.3. pakeitus strategines valstybės nuostatas susisiekimo komunikacijų srityje; 32.4. išaugus transporto paslaugų bei infrastruktūros poreikiui, kai jo negali tenkinti Plane numatytos ir jau įgyvendintos priemonės. 33. Planų keitimo procesui (rengimui, svarstymui, derinimui, tikrinimui, tvirtinimui) taikomi tie patys reikalavimai kaip ir Planų rengimui. 34. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su Planais teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas. 35. Patvirtinus Planą atliekama šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsena, priežiūra ir kontrolė. Kartu su teritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos Plano sprendiniams įgyvendinti. VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 36. Planų sprendiniuose numatyti reikalavimai, reglamentuojantys susisiekimo komunikacijų tvarkymą ir naudojimą, transporto infrastruktūros objektų išdėstymą ir planuojamas (rezervuojamas) teritorijas šių objektų plėtrai, yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, reglamentuojančioms ūkinę veiklą, bei asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą. 37. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Plano rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir Plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu. 38. Planavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, tinkamą su tuo susijusių dokumentų įforminimą bei privalo laikytis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų. 39. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais. 40. Ginčus dėl nacionalinio ir regiono lygmens Planų rengimo procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ginčus dėl rajono lygmens Planų – apskrities viršininko administracija pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075), reikalavimus. 41. Ginčus dėl šių Taisyklių 40 punkte nurodytų institucijų sprendimų ir žalos atlyginimo sprendžia teismas. ______________