NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS 2000–2003 METŲ SPRENDIMŲ VYKDYMO 2004 m. lapkričio 19 d. Nr. N-4 Vilnius Valstybinė paminklosaugos

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS 2000–2003 METŲ SPRENDIMŲ VYKDYMO 2004 m. lapkričio 19 d. Nr. N-4 Vilnius Valstybinė paminklosaugos komisija, siekdama įvertinti priimamų sprendimų poveikį valstybinei kultūros vertybių apsaugai ir jos politikai, 2004-10-22 posėdyje aptarė 2000–2003 metais priimtų 32 sprendimų vykdymą. Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimai yra dvejopi. Vieni apima bendruosius paveldosaugos klausimus, formuoja kultūros vertybių apsaugos valstybinę politiką (strateginiai sprendimai). Jie skirti Lietuvos kultūros paveldo užsienyje apsaugos, dalyvavimo tarptautinėse paveldosaugos programose, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo paveldo tvarkymui, kultūrinio turizmo, pasaulinio paveldo objektų apsaugos problemoms spręsti. Kai kuriuose iš jų nagrinėjami archeologijos, dvarų, medinio, jūrinio ar karinio paveldo apsaugos klausimai. Kiti sprendimai analizuoja konkrečius kultūros paveldo apsaugos atvejus. Juose nurodomi iškilusių problemų sprendimo būdai ir kryptys. Tai sprendimai apie paveldo tvarkymą Alytaus ir Vilniaus apskrityse, kultūros vertybių apskaitos būklė Kėdainiuose, Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.). Šiuose sprendimuose vertinama kultūros paveldo tvarkymo darbų praktika, Kultūros vertybių apsaugos departamento, jo padalinių, savivaldybių paveldotvarkos veikla. Dalis šio laikotarpio Komisijos paskelbtų sprendimų įvykdyta. Kitiems, ypač pastarųjų metų, reikia laiko. Šiandieninė paveldosaugos situacija Lietuvoje rodo, kad daugelis ankstesniųjų Komisijos sprendimų esminiais paveldosaugos politikos formavimo klausimais yra aktualūs ir dabar. Tai sprendimai dėl atskiros sutarties su Rusijos Federacija parengimo bendram Kuršių nerijos saugojimui; dėl Pasaulinio paveldo objektų – Kuršių nerijos bei Vilniaus istorinio centro – įstatymų ar specialių teisės aktų parengimo; dėl kultūros paveldo apsaugos karo ir ekstremalių situacijų atvejais; dėl medinio kultūros paveldo išsaugojimo. Pravartu juos priminti ir rūpintis, kad būtų vykdomi. Valstybinės paminklosaugos komisijos priimti sprendimai buvo teikiami visoms pagrindinėms valstybinio valdymo institucijoms. Pastebėta, kad kai kurie iš jų turėjo įtakos Vyriausybės veiklai, tačiau siūlymai patikrinti, kaip yra naudojamos valstybės lėšos konkrečių objektų tvarkymui, siūlymai įvertinti atsakingų valstybės tarnautojų veiksmus bei jų pasekmes, tuo metu nedavė rezultatų. Komisija taip pat konstatavo, kad tokia sprendimų analizė, kaip veiklos auditas, yra naudinga, aiškesnė tampa formuojamos paveldo apsaugos politikos visuma. Valstybinė paminklosaugos komisija nutaria: 1. Reguliariai kas dveji metai atlikti išsamią paskelbtų sprendimų vykdymo analizę. 2. Prašyti sprendimuose adresuotas institucijas informuoti Komisiją, kaip jie vykdomi, dėl kokių priežasčių nevykdomi. KOMISIJOS PIRMININKAS JONAS GLEMŽA ______________