Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras PROTOKOLAS iš dalies pakeičiantis 1960 m. liepos 29 d. Konvencijos dėl atsakomybės prieš trečią šalį atominės energijos srityje, su pakeitimais, padarytais 1964 m. sausio 28 d. Papildomu protokolu ir 1982 m. lapkričio 16 d. Protokolu Vokietijos Federacinės Respublikos, Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Ispanijos Karalystės, Suomijos Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Italijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės, Slovėnijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos ir Turkijos Respublikos VYRIAUSYBĖS, ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad pageidautina iš dalies pakeisti 1960 m. liepos 29 d. Paryžiuje Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje (dabar – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) pasirašytą Konvenciją dėl atsakomybės prieš trečią šalį atominės energijos srityje, su pakeitimais, padarytais 1964 m. sausio 28 d. Papildomu protokolu ir 1982 m. lapkričio 16 d. Protokolu, SUSITARĖ taip: I. Konvencija dėl atsakomybės prieš trečią šalį atominės energijos srityje, su pakeitimais, padarytais 1964 m. sausio 28 d. Papildomu protokolu ir 1982 m. lapkričio 16 d. Protokolu, iš dalies pakeičiama taip: A. 1 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiai pakeičiami taip: „

1. i)„branduolinis incidentas“ – tai bet koks įvykis ar tos pačios kilmės įvykiai, padarantys branduolinę žalą;
2. ii)„branduolinis įrenginys“ – tai reaktoriai, išskyrus sumontuotus bet kokiose transporto priemonėse; branduolinių medžiagų gamybos ar perdirbimo gamyklos; branduolinio kuro izotopų išskyrimo gamyklos; apšvitinto branduolinio kuro perdirbimo gamyklos; branduolinių medžiagų sandėliavimo infrastruktūra, išskyrus sandėliavimą, susijusį su tokių medžiagų vežimu; branduolinių medžiagų laidojimo įrenginiai; bet koks reaktorius, gamykla, infrastruktūra ar įrenginys, kurių eksploatavimo procesas baigiasi; tokie kiti įrenginiai, kuriuose yra branduolinio kuro ar radioaktyvių produktų ar atliekų, kaip tam tikru dažnumu nustato Organizacijos atominės energijos iniciatyvinis komitetas (toliau – Iniciatyvinis komitetas); bet kuri Susitariančioji Šalis gali nustatyti, kad vieno operatoriaus du ar daugiau branduolinių įrenginių, su bet kokiomis kitomis esančiomis patalpomis toje vietoje, kurioje laikomas branduolinis kuras, radioaktyvūs produktai ar atliekos, yra laikomi vienu branduoliniu įrenginiu;“; B. prie 1 straipsnio a punkto pridedami tokie keturi nauji vii, viii, ix ir x papunkčiai: „vii) „branduolinė žala“ – tai: 1. žmogaus žūtis ar sužalojimas; 2. nuosavybės sunaikinimas ar sugadinimas; ir toliau nurodyti dalykai tiek, kiek nustato kompetentingo teismo sprendimas: 3. ekonominė žala, padaryta dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos netekties ar žalos ir į tas dalis neįtraukta, jei ją patiria asmuo, turintis teisę reikalauti kompensacijos dėl tokios netekties ar žalos; 4. pakenktos aplinkos atkuriamųjų priemonių išlaidos, nebent pakenkimas nežymus, jei tokių priemonių iš tikrųjų imtasi ar turi būti imtasi, jei tai neįtraukta į 2 dalyje nurodytą žalą; 5. pajamų iš tiesioginio ekonominio pelno naudojant ar mėgaujantis aplinka netekimas dėl žymaus tos aplinkos pakenkimo, jei tai neįtraukta į 2 dalyje nurodytą žalą; 6. prevencinių priemonių išlaidos ir papildomos netektys ar žala dėl tokių priemonių taikymo; 1–5 dalyse nurodytais atvejais, tiek, kiek netektis ar žala patiriama dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, paskleistos iš bet kokio branduoliniame įrenginyje esančio šaltinio, iš branduolinio įrenginio atvežto, ten atsiradusio ar į jį vežamo branduolinio kuro, radioaktyvių produktų ar atliekų, atsiradusios dėl tokios medžiagos radioaktyviųjų savybių ar jų derinio su tos medžiagos toksinėmis, sprogiosiomis ar kitomis pavojingomis savybėmis, pasekmių; viii) „atkuriamosios priemonės“ – tai bet kokios pagrįstos priemonės, patvirtintos valstybės, kurioje jų imtasi, kompetentingų institucijų, kurių tikslas – atkurti ar atnaujinti pažeistus ar sunaikintus aplinkos komponentus, o kai tinka – grąžinti į aplinką jų atitikmenis. Kas turi teisę imtis tokių priemonių, nustatoma valstybės, kurioje patirta branduolinė žala, teisės aktais;
3. ix)„prevencijos priemonės“ – tai bet kokios pagrįstos priemonės, kurių imasi bet koks asmuo po branduolinio incidento arba iškilus rimtam ir neišvengiamam branduolinės žalos pavojui, kad apsaugotų ar kuo labiau sumažintų branduolinę žalą, nurodytą a punkto vii papunkčio 1–5 dalyse, gavęs kompetentingų institucijų patvirtinimą, jei jo reikalauja valstybės, kuriose imamasi priemonių, teisės aktai;
4. x)„pagrįstos priemonės“ – tai priemonės, kurios kompetentingo teismo nutarimu laikomos tinkamomis ir proporcingomis, atsižvelgus į visas aplinkybes, pavyzdžiui: 1. patirtos branduolinės žalos pobūdį ir mastą arba prevencijos priemonių atveju – tokios žalos pavojaus pobūdį ir mastą; 2. kiek tokios priemonės gali būti veiksmingos tuo metu, kai jų imamasi; 3. atitinkamą mokslinę ir techninę ekspertizę;“; C. 2 straipsnis pakeičiamas taip: „
5. a)Ši Konvencija taikoma branduolinei žalai, patirtai:
6. i)Susitariančiosios Šalies;
7. ii)ne Susitariančiosios Šalies, kuri branduolinio incidento metu yra 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, bet kokios jos pataisos, kuri galioja tai Šaliai, ir 1988 m. rugsėjo 21 d. Bendro Protokolo dėl Vienos konvencijos ir Paryžiaus konvencijos taikymo Susitariančioji Šalis, su sąlyga, kad Paryžiaus konvencijos Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje yra atsakingo operatoriaus branduolinis įrenginys, yra to Bendro Protokolo Susitariančioji Šalis; iii) ne Susitariančiosios Šalies, kuri branduolinio incidento metu savo teritorijoje ar bet kokiose pagal tarptautinius teisės aktus jos nustatytose jūros zonose neturi jokio branduolinio įrenginio;
8. iv)bet kokios kitos ne Susitariančiosios Šalies, kurioje branduolinio incidento metu galioja branduolinės atsakomybės teisės aktai, numatantys lygiavertes atsakomąsias išmokas ir kurie yra pagrįsti vienodais principais kaip ir Konvencija, įskaitant inter alia atsakomybę be atsakingo operatoriaus kaltės, išskirtinę operatoriaus atsakomybę arba lygiavertę nuostatą, išskirtinę kompetentingo teismo jurisdikciją, vienodą visų branduolinio incidento aukų traktavimą, teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, laisvą kompensacijos, palūkanų ir lėšų perdavimą, – teritorijoje, bet kokiose jos jūros zonose, nustatytose pagal tarptautinius teisės aktus, arba, išskyrus šio punkto ii–iv papunkčiuose nepaminėtos ne Susitariančiosios Šalies teritoriją, joje registruotame laive ar orlaivyje.
9. b)Niekas šiame straipsnyje nedraudžia Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorijoje yra atsakingo operatoriaus branduolinis įrenginys, savo teisės aktuose numatyti platesnę šios Konvencijos taikymo sritį.“. D. 3 straipsnis pakeičiamas taip: „
10. a)Branduolinio įrenginio operatorius pagal šią Konvenciją atsako už branduolinę žalą, išskyrus:
11. i)žalą pačiam branduoliniam įrenginiui ir bet kokiam kitam branduoliniam įrenginiui, įskaitant statomą branduolinį įrenginį, toje vietoje, kurioje yra tas branduolinis įrenginys;
12. ii)žalą bet kokiai nuosavybei toje pačioje vietoje, kuri naudojama ar kurios naudojimo paskirtis susijusi su bet kokiu tokiu įrenginiu, – įrodžius, kad tokia žala buvo patirta dėl branduolinio incidento tokiame įrenginyje ar su branduolinėmis medžiagomis iš tokio įrenginio, išskyrus atvejus, kai 4 straipsnyje numatyta kitaip.
13. b)Kai branduolinė žala patiriama kartu dėl branduolinio incidento ir dėl kitokio incidento, ta žalos dalis, kurią sukelia toks kitoks incidentas, laikoma branduolinio incidento padaryta branduoline žala tiek, kiek jos tinkamai neįmanoma atskirti nuo branduolinio incidento padarytos branduolinės žalos. Kai branduolinę žalą kartu sukelia branduolinis incidentas ir šia Konvencija nereglamentuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės emisija, niekas šioje Konvencijoje neapriboja ar kitaip neturi įtakos bet kurio asmens, susijusio su ta jonizuojančiosios spinduliuotės emisija, atsakomybės.“; E. 4 straipsnio c ir d punktai pernumeruojami atitinkamai į d ir e punktus ir įrašomas toks naujas c punktas: „
14. c)Kito branduolinio įrenginio operatoriui galima perkelti atsakomybę pagal šio straipsnio a punkto i bei ii papunkčius ir b punkto i bei ii papunkčius tik tada, jei tas operatorius turi tiesioginių ekonominių interesų dėl vežamų branduolinių medžiagų.“; F. 5 straipsnio b ir d punktai pakeičiami taip: „
15. b)Jei branduolinę žalą sukelia branduolinis incidentas, įvykęs branduoliniame įrenginyje, ir susijęs tik su jame saugomomis vežamomis branduolinėmis medžiagomis, branduolinio įrenginio operatorius nėra atsakingas, jei pagal 4 straipsnį atsakomybė tenka kitam operatoriui ar asmeniui.
16. d)Jei atsakomybė dėl branduolinės žalos pagal šią Konvenciją tenka daugiau kaip vienam operatoriui, jų atsakomybė yra jungtinė ir atskiroji, su sąlyga, kad tuomet, kai tokia atsakomybė tenka dėl branduolinės žalos, padarytos branduolinio incidento, susijusio su branduolinėmis medžiagomis, vežamomis viena ir ta pačia transporto priemone, arba, sandėliavimo vežant atveju, esančiomis viename ir tame pačiame branduoliniame įrenginyje, didžiausioji bendra suma, tenkanti pagal tokių operatorių atsakomybę, yra didžiausioji bet kuriam iš jų pagal 7 straipsnį nustatyta suma. Joks operatorius niekuomet neprivalo dėl branduolinio incidento sumokėti didesnės sumos, negu jam nustatyta pagal 7 straipsnį.“; G. 6 straipsnio c ir e punktai pakeičiami taip: „
17. c)
18. i)Niekas šioje Konvencijoje neturi įtakos šių asmenų atsakomybei: 1. bet kurio asmens už branduolinę žalą, padarytą branduolinio incidento, už kurį operatorius pagal šios Konvencijos 3 straipsnio a punktą ar 9 straipsnį nėra atsakingas ir kuris įvyko dėl to asmens veikos ketinant padaryti žalą; 2. asmens, tinkamai įgalioto valdyti reaktorių, sumontuotą transporto priemonėje, už žalą, padarytą branduolinio incidento, už kurią operatorius neatsako pagal 4 straipsnio a punkto iii papunktį arba b punkto iii papunktį.
19. ii)Operatorius neatsako už branduolinę žalą, padarytą šios Konvencijos nereglamentuojamo branduolinio incidento.“; „
20. e)Jei operatorius įrodo, kad visa ar dalis branduolinės žalos buvo patirta dėl didelio ją patyrusio asmens aplaidumo arba dėl tokios asmens veikos, kuria buvo siekiama padaryti žalą, kompetentingas teismas gali visiškai ar iš dalies atleisti operatorių nuo įpareigojimo sumokėti kompensaciją už tokio asmens patirtą žalą, jei tai numato nacionaliniai teisės aktai.“; H. 7 straipsnis pakeičiamas taip: „
21. a)Kiekviena Susitariančioji Šalis turi numatyti savo įstatymais, kad operatoriaus atsakomybė už branduolinę žalą, padarytą bet kokio vieno branduolinio incidento, turi būti ne mažesnė kaip 700 mln. EUR.
22. b)Nepaisant šio straipsnio a punkto ir 21 straipsnio c punkto, bet kuri Susitariančioji Šalis gali:
23. i)atsižvelgdama į susijusio branduolinio įrenginio pobūdį ir į galimas jo sukelto branduolinio incidento pasekmes, nustatyti mažesnę atsakomybės už tą įrenginį sumą, jei taip nustatyta suma jokiu būdu nėra mažesnė už 70 mln. EUR.;
24. ii)atsižvelgdama į susijusių branduolinių medžiagų pobūdį ir į galimas dėl jų įvykusio branduolinio incidento pasekmes, nustatyti mažesnę atsakomybės už branduolinių medžiagų vežimą sumą, jei taip nustatyta suma jokiu būdu nėra mažesnė už 80 mln. EUR.
25. c)Kompensacija už branduolinę žalą, padarytą transporto priemonėms, kuriose susijusi branduolinė medžiaga buvo branduolinio incidento metu, nemažina operatoriaus atsakomybės už kitą branduolinę žalą iki mažesnės kaip 80 mln. EUR ar bet kokios didesnė sumos, nustatytos Susitariančiosios Šalies teisės aktais.
26. d)Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančių branduolinių įrenginių operatorių atsakomybės suma, nustatyta pagal šio straipsnio a arba b punktą ir 21 straipsnio c punktą, taip pat ir bet kokių Susitariančiosios Šalies teisės aktų nuostatos taikomos tokių operatorių atsakomybei, kur branduolinis incidentas beįvyktų.
27. e)Susitariančioji Šalis gali nustatyti branduolinių medžiagų tranzito per jos teritoriją reikalavimą, pagal kurį didžiausioji užsienio operatoriaus atsakomybės suma padidinama, jei ji mano, kad ta suma nepakankama padengti branduolinio incidento tranzito metu riziką, jei tokia padidinta suma neviršija jos teritorijoje esančių branduolinių įrenginių operatorių didžiausiosios atsakomybės sumos.
28. f)Šio straipsnio e punkto nuostatos netaikomos:
29. i)gabenant jūra, kai pagal tarptautinius teisės aktus ypatingos nelaimės atveju pasinaudojama teise įplaukti į tokios Susitariančiosios Šalies uostus arba paprastai perplaukti per jos teritoriją; arba
30. ii)gabenant oru, kai pagal susitarimą arba tarptautinius teisės aktus pasinaudojama teise perskristi arba nusileisti tokios Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
31. g)Tais atvejais, kai Konvencija taikoma ne Susitariančiajai Šaliai pagal 2 straipsnio a punkto iv papunktį, bet kuri Susitariančioji Šalis gali nustatyti atsakomybės už branduolinę žalą sumas, kurios yra mažesnės už mažiausiąsias sumas, nustatytas pagal šį straipsnį arba 21 straipsnio c punktą, tokiu dydžiu, kuris atitinka tokios šalies nesuteikiamų atitinkamų atsakomųjų išmokų dydį.
32. h)Bet kokie procentai ir išlaidos, nustatyti teismo kaip kompensacija pagal šią Konvenciją, nelaikomi joje numatyta kompensacija ir operatorius juos moka papildomai prie bet kokios sumos, kurią turi sumokėti pagal šiuo straipsniu nustatytą savo atsakomybę.
33. i)Šiame straipsnyje paminėtos sumos gali būti perskaičiuotos į nacionalinę valiutą suapvalinant.
34. j)Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad patyrę žalą asmenys galėtų pasinaudoti savo teisėmis į kompensaciją be atskirų procesinių veiksmų pagal tokiai kompensacijai skirtų lėšų kilmę.“; I. 8 straipsnis pakeičiamas taip: „
35. a)Teisei į kompensaciją pagal šią Konvenciją sueina senatis arba jos netenkama, jei ieškinys nepateikiamas:
36. i)dėl gyvybės netekimo ir asmenų sužalojimo – per 30 metų po branduolinio incidento dienos;
37. ii)dėl kitokios branduolinės žalos – per 10 metų po branduolinio incidento dienos.
38. b)Tačiau nacionaliniais teisės aktais galima nustatyti ilgesnį nei šio straipsnio a punkto i arba ii papunktyje nurodytas laikotarpis, jei Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje yra atsakingo operatoriaus branduolinis įrenginys, ėmėsi priemonių padengti to operatoriaus atsakomybę pagal bet kokius ieškinius dėl kompensacijos, pateiktus pasibaigus šio straipsnio a punkto i arba ii papunktyje nurodytam laikotarpiui ir per tokį ilgesnį laikotarpį.
39. c)Tačiau, jei pagal šio straipsnio b dalį nustatytas ilgesnis laikotarpis, ieškinys dėl kompensacijos, pateiktas per tokį laikotarpį, neturi įtakos bet kokio asmens teisei į kompensaciją pagal šią Konvenciją, kuris pateikė ieškinį prieš operatorių:
40. i)dėl gyvybės netekimo ir asmenų sužalojimo – per 30 metų laikotarpį;
41. ii)dėl kitokios branduolinės žalos – per 10 metų laikotarpį.
42. d)Nacionaliniais teisės aktais teisėms į kompensaciją pagal šią Konvenciją galima nustatyti ne trumpesnį kaip trejų metų senaties arba netekimo terminą, skaičiuojant nuo dienos, kurią branduolinę žalą patyręs asmuo sužinojo arba pagrįstai turėjo sužinoti apie branduolinę žalą ir atsakingą operatorių, jei neviršijami pagal šio straipsnio a ir b punktus nustatyti laikotarpiai.
43. e)Kai taikomos 13 straipsnio f punkto ii papunkčio nuostatos, teisei į kompensaciją senatis netaikoma ir ji neprarandama, jei per šio straipsnio a, b ir d punktuose numatytą laiką:
44. i)prieš 17 straipsnyje nurodyto teismo sprendimą ieškinys buvo pateiktas bet kuriam teismui, iš kurių gali pasirinkti teismas; jei teismas nusprendžia, kad kompetentingas teismas yra ne tas teismas, kuriam toks ieškinys jau pateiktas, jis gali nustatyti datą, iki kurios toks ieškinys turi būti pateiktas jo nustatytam kompetentingam teismui; arba
45. ii)atitinkamai Susitariančiajai Šaliai buvo pateiktas reikalavimas inicijuoti teismo sprendimą dėl kompetentingo teismo pagal 13 straipsnio f punkto ii papunktį ir po tokio sprendimo priėmimo ieškinys pateikiamas per teismo nustatytą laiką.
46. f)Jei nacionaliniais teisės aktais nenumatyta kitaip, bet kuris branduolinę žalą dėl branduolinio incidento patyręs asmuo, kuris pateikė ieškinį dėl kompensacijos per šiame straipsnyje numatytą laikotarpį, pasibaigus tokiam laikotarpiui gali iš dalies pakeisti savo ieškinį dėl bet kokio branduolinės žalos padidėjimo, jei kompetentingas teismas dar nepriėmė galutinio nuosprendžio.“; J. 9 straipsnis pakeičiamas taip: „Operatorius neatsako už branduolinę žalą, padarytą branduolinio incidento, kurį tiesiogiai sukėlė ginkluoto konflikto, karo veiksmų, pilietinio karo ar maišto veiksmai.“; K. 10 straipsnis pakeičiamas taip: „
47. a)Savo atsakomybei pagal šią Konvenciją garantuoti, operatorius turi turėti pagal 7 straipsnio a ar b punktą arba 21 straipsnio c punktą nustatytos sumos dydžio draudimą ar kitokį finansinį garantą, kurių tipą ir sąlygas nustato kompetentinga valstybinė institucija.
48. b)Kai operatoriaus atsakomybės suma neribota, Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje yra atsakingo operatoriaus branduolinis įrenginys, nustato atsakingo operatoriaus finansinio garanto ribą, o taip nustatyta riba negali būti mažesnė už 7 straipsnio a ar b punkte nurodytą sumą.
49. c)Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje yra atsakingo operatoriaus branduolinis įrenginys, užtikrina ieškinių dėl branduolinės žalos, pateiktų prieš operatorių, padengimą, suteikdama lėšas, kurių reikia nesant arba trūkstant draudimo ar kitokio finansinio garanto sumos tokiems ieškiniams patenkinti, iki ne mažesnės už 7 straipsnio a ar 21 straipsnio c punkte nurodytą sumą.
50. d)Draudikas ar kitoks finansinio garanto suteikėjas gali sustabdyti ar nutraukti šio straipsnio a arba b punkte numatytą draudimą ar kitokį finansinį garantą tik ne mažiau kaip prieš du mėnesius pranešęs apie tai raštu kompetentingai valstybinei institucijai, o kai toks draudimas ar kitoks finansinis garantas susijęs su branduolinių medžiagų vežimu – jis negali sustabdyti ar nutraukti draudimo ar kitokio finansinio garanto galiojimo atitinkamo vežimo laikotarpiu.
51. e)Sumos, numatytos kaip draudimas, perdraudimas ar kitoks finansinis garantas, gali būti panaudojamos tik kompensacijai už branduolinio incidento padarytą žalą.“; L. 12 straipsnis pakeičiamas taip: „Pagal šią Konvenciją mokama kompensacija, draudimo ir perdraudimo išmokos, lėšos, suteikiamos kaip draudimas, perdraudimas ar kitoks finansinis garantas, reikalaujamas pagal 10 straipsnį, ir 7 straipsnio h punkte nurodyti procentai ir išlaidos yra laisvai pervedami tarp Susitariančiųjų Šalių valiutinių zonų.“; M. 13 straipsnis pakeičiamas taip: „
52. a)Jei šiame straipsnyje nenumatyta kitaip, 3, 4 straipsniuose ir 6 straipsnio a punkte nurodytuose procesuose jurisdikciją turi tik tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko branduolinis incidentas, teismai.
53. b)Kai branduolinis incidentas įvyksta Susitariančiosios Šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje arba, jei tokia zona nebuvo nustatyta, zonoje, neviršijančioje numatomos įsteigti išskirtinės ekonominės zonos ribų, jurisdikciją dėl procesinių veiksmų, susijusių su branduolinio incidento padaryta branduoline žala pagal šią Konvenciją, turi tik tos Šalies teismai, jei atitinkama Susitariančioji Šalis pranešė Organizacijos Generaliniam Sekretoriui apie tokią zoną prieš branduolinį incidentą. Nė viena šio punkto nuostata nesuteikia teisės taikyti jurisdikciją ar nustatyti jūros zoną prieštaraujant tarptautinei jūrų teisei.
54. c)Kai branduolinis incidentas įvyksta ne Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, kai jis įvyksta teritorijoje, apie kurią nebuvo pranešta pagal šio straipsnio b punktą, arba kai branduolinio incidento vietos neįmanoma tiksliai nustatyti, jurisdikciją dėl tokių procesinių veiksmų turi tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko branduolinis incidentas, teismai.
55. d)Kai branduolinis incidentas įvyksta zonoje, kuriai taikomos 17 straipsnio d punkto aplinkybės, jurisdikciją turi tos Susitariančiosios Šalies, kurią atitinkamos Susitariančiosios Šalies reikalavimu 17 straipsnyje nurodytas teismas nustato kaip labiausiai susijusią ir paveiktą incidento pasekmių, teismai.
56. e)Jurisdikcijos turėjimas pagal šį straipsnį ir pranešimas apie zoną pagal šio straipsnio b punktą nesuteikia jokių teisių, įsipareigojimų ar precedento dėl jūros zonų tarp valstybių su priešais ar gretimai esančiais krantais nustatymo.
57. f)Kai pagal šio straipsnio a, b arba c punktą jurisdikciją galėtų turėti daugiau kaip vienos Susitariančiosios Šalies teismai, ją turi:
58. i)jei branduolinis incidentas įvyko iš dalies ne Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir iš dalies vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje – tos Susitariančiosios Šalies teismai;
59. ii)bet kuriuo kitu atveju – tos Susitariančiosios Šalies, kurią atitinkamos Susitariančiosios Šalies reikalavimu 17 straipsnyje nurodytas teismas nustato kaip labiausiai susijusią ir paveiktą incidento pasekmių, teismai.
60. g)Susitariančioji Šalis, kurios teismai turi jurisdikciją, užtikrina, kad siejant su ieškiniais dėl kompensacijos už branduolinę žalą:
61. i)bet kuri valstybė gali pateikti ieškinį branduolinę žalą patyrusių asmenų, kurie yra jos piliečiai arba joje nuolat gyvena, vardu, jei jie tam pritaria; ir
62. ii)bet kuris asmuo gali pradėti procesą pasinaudoti teisėmis pagal šią Konvenciją, įgautomis pagal subrogaciją arba cesiją.
63. h)Susitariančioji Šalis, kurios teismai turi jurisdikciją pagal šią Konvenciją, užtikrina, kad tik vienas jos teismų būtų kompetentingas priimti sprendimą dėl kompensacijos už branduolinio incidento padarytą branduolinę žalą, o tokio teismo parinkimo kriterijai būtų nustatyti tokios Susitariančiosios Šalies nacionaliniais teisės aktais.
64. i)Kompetentingo teismo pagal šį straipsnį priimtas sprendimas po bylos nagrinėjimo arba užakinis sprendimas, kai jis įsigalioja pagal to teismo taikomus teisės aktus, įsigalioja bet kurios kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje iškart, kai tik įvykdomi atitinkamos Susitariančiosios Šalies reikalaujami formalumai. Bylos esmė kituose teismo procesuose nebenagrinėjama. Pirmiau minėtos nuostatos netaikomos laikiniems sprendimams.
65. j)Jei prieš Susitariančiąją Šalį pagal šią Konvenciją pradedamas teismo procesas, tokia Susitariančioji Šalis, išskyrus vykdymo priemonių atžvilgiu, negali naudotis kokiu nors teisiniu imunitetu prieš pagal šį straipsnį kompetentingą teismą.“; N. 14 straipsnio b punktas pakeičiamas taip: „
66. b)„Nacionaliniai teisės aktai“ – tai teismo, kuris turi jurisdikciją pagal šią Konvenciją nagrinėti ieškinius dėl branduolinio incidento, taikomi teisės aktai, išskyrus taisykles dėl su tokiais ieškiniais susijusių teisės aktų prieštaros. Tokie teisės aktai taikomi visiems materialiniams ir procedūriniams klausimams, kurie konkrečiai šioje Konvencijoje nenagrinėjami.“; O. 15 straipsnio b punktas pakeičiamas taip: „
67. b)Kai kompensacija už branduolinę žalą viršija 700 mln. EUR, kaip nurodyta 7 straipsnio a punkte, bet kokia tokia priemonė bet kokia forma gali būti taikoma pagal skirtingas nuo šios Konvencijos nuostatas.“; P. Po 16 straipsnio įrašomas toks naujas 16a straipsnis: „16a straipsnis Ši Konvencija neturi įtakos Susitariančiosios Šalies teisėms ir įsipareigojimams pagal viešosios tarptautinės teisės bendrąsias taisykles.“; Q. 17 straipsnis pakeičiamas taip: „
68. a)Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių dėl šios Konvencijos interpretavimo ar taikymo, ginčo šalys tariasi dėl ginčo išsprendimo derybomis ar kitomis draugiškomis priemonėmis.
69. b)Kai a punkte nurodytas ginčas neišsprendžiamas per šešis mėnesius nuo dienos, kurią tas ginčas buvo patvirtintas bet kurios jo šalies, Susitariančiosios Šalys susitinka padėti ginčo šalims pasiekti draugišką susitarimą.
70. c)Kai ginčo sprendimas nepasiekiamas per tris mėnesius po b punkte nurodyto susitikimo, bet kurios jo šalies reikalavimu jis pateikiamas 1957 m. gruodžio 20 d. Konvencija dėl saugumo kontrolės atominės energijos srityje įsteigimo įkurtam Europos atominės energijos teismui.
71. d)Ginčai dėl jūros sienų nustatymo nepatenka į šios Konvencijos taikymo sritį.“; R. 18 straipsnis pakeičiamas taip: „
72. a)Išlygos dėl vienos ar daugiau šios Konvencijos nuostatų gali būti nustatomos bet kuriuo metu prieš šios Konvencijos ratifikavimą, priėmimą, patvirtinimą arba prisijungimą prie jos arba iki pranešimo pagal 23 straipsnį bet kuriai pranešime nurodytai teritorijai ar teritorijoms, ir yra leistinos tik tuomet, jei tokios išlygos aiškiai priimtinos Konvenciją pasirašiusių valstybių.
73. b)Toks sutikimas nereikalingas iš Konvenciją pasirašiusios valstybės, kuri pati neratifikavo, nepriėmė ar nepatvirtino šios Konvencijos per 12 mėnesių laikotarpį po dienos, kurią Organizacijos Generalinis Sekretorius pagal 24 straipsnį jai pranešė apie tokią išlygą.
74. c)Bet kokia išlyga, priimta pagal šį straipsnį, gali būti bet kada panaikinta pranešus Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.“; S. 19 straipsnis pakeičiamas taip: „
75. a)Ši Konvencija ratifikuojama, priimama arba patvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.
76. b)Ši Konvencija įsigalioja kai ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus deponuoja ne mažiau kaip penkios Konvenciją pasirašiusios valdybės. Kiekvienai vėliau ratifikuojančiai, priimančiai ar patvirtinančiai Konvenciją pasirašiusiai valstybei ši Konvencija įsigalioja deponavus ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus.“; T. 20 straipsnis pakeičiamas taip: „Šios Konvencijos pakeitimai priimami bendru Susitariančiųjų Šalių sutarimu. Jie įsigalioja kai juos ratifikuoja, priima ar patvirtina du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių. Kiekvienai vėliau ratifikuojančiai, priimančiai ar patvirtinančiai Susitariančiajai šaliai tie pakeitimai įsigalioja ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dieną.“; U. 21 straipsnyje įrašomas toks naujas c punktas: „
77. c)Nepaisant 7 straipsnio a punkto, kai šios Konvencijos nepasirašiusios valstybės vyriausybė prisijungia prie šios Konvencijos po 1999 m. sausio 1 d., ji gali numatyti savo teisės aktais, kad ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį nuo šią Konvenciją iš dalies pakeičiančio ... (data) Protokolo patvirtinimo dienos, operatoriaus atsakomybė už branduolinio incidento, įvykusio per tą laikotarpį, padarytą branduolinę žalą gali būti apribota ne mažesne kaip 350 mln. EUR suma.“; V. 22 straipsnio c punktas pervadinamas į d punktą ir įrašomas toks naujas c punktas: „
78. c)Pasibaigus kiekvienam penkerių metų laikotarpiui po šios Konvencijos įsigaliojimo datos, Susitariančiosios Šalys konsultuojasi dėl visiems rūpimų problemų, iškilusių taikant šią Konvenciją, ir visų pirma apsvarsto, ar reikėtų padidinti atsakomybės ir finansinio garanto pagal šią Konvenciją sumą.“; W. 23 straipsnio b punktas pakeičiamas taip: „
79. b)Bet kuri Konvenciją pasirašiusi valstybė arba Susitariančioji Šalis, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prisijungdama prie šios Konvencijos arba bet kada vėliau gali pranešti Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kad ši Konvencija taikoma toms jos teritorijoms, įskaitant teritorijas, už kurių tarptautinius santykius ji atsako, kurioms ši Konvencija netaikytina pagal šio straipsnio a punktą ir kurios nurodomos pranešime. Bet koks toks pranešimas bet kurios jame paminėtos teritorijos ar teritorijų atžvilgiu gali būti anuliuotas pranešus apie tai Organizacijos Generaliniam Sekretoriui prieš 12 mėnesių.“; X. 24 straipsnis pakeičiamas taip: „Organizacijos Generalinis Sekretorius praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms valstybėms ir prisijungusioms vyriausybėms apie bet kokio ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo, prisijungimo ar anuliavimo dokumento gavimą, apie pranešimą pagal 13 straipsnio b punktą ir 23 straipsnį, apie Iniciatyvinio komiteto sprendimus pagal 1 straipsnio a punkto ii bei iii papunkčius ir b punktą, šios Konvencijos įsigaliojimo datą, bet kokio jos pakeitimo tekstą ir tokio pakeitimo įsigaliojimo datą ir bet kokią išlygą, priimtą pagal 18 straipsnį.“; Y. sąvoka „žala“ toliau nurodytuose straipsniuose pakeičiama sąvoka „branduolinė žala“: – 4 straipsnio a ir b punktuose; – 5 straipsnio a ir c punktuose; – 6 straipsnio a, b, d, f ir h punktuose; Z. Prancūziško teksto 4 straipsnio pirmajame sakinyje žodis „stockage“ pakeičiamas žodžiu „entreposage“, tame pačiame straipsnyje žodis „transportées“ pakeičiamas žodžiais „en cours de transport“. Angliško teksto 6 straipsnio h punkte žodis „workmen’s’“ pakeičiamas žodžiu „workers“; AA. Konvencijos II priedas išbraukiamas. II.
80. a)Šio Protokolo nuostatos jo Šalims yra sudėtinė 1960 m. liepos 29 d. Konvencijos dėl atsakomybės prieš trečią šalį atominės energijos srityje, su pakeitimais, padarytais 1964 m. sausio 28 d. Papildomu protokolu ir 1982 m. lapkričio 16 d. Protokolu (toliau – Konvencija), vadinamos „1960 m. liepos 29 d. Konvencija dėl atsakomybės prieš trečią šalį atominės energijos srityje, su pakeitimais, padarytais 1964 m. sausio 28 d. Papildomuoju protokolu, 1982 m. lapkričio 16 d. Protokolu ir ... Protokolu“, dalis.
81. b)Šis protokolas ratifikuojamas, priimamas arba patvirtinamas. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas deponuojamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Generaliniam Sekretoriui.
82. c)Šį Protokolą pasirašiusios valstybės, kurios jau ratifikavo ar prisijungė prie Konvencijos, kuo greičiau išreiškia savo ketinimą ratifikuoti, priimti arba patvirtinti šį Protokolą. Kitos šį Protokolą pasirašiusios valstybės įsipareigoja jį ratifikuoti, priimti arba patvirtinti tuo pačiu metu, kai ratifikuos Konvenciją.
83. d)Šis protokolas teikiamas prisijungti pagal Konvencijos 21 straipsnio nuostatas. Prisijungimas prie Konvencijos bus priimamas tik jei kartu prisijungiama prie šio Protokolo.
84. e)Šis Protokolas įsigalioja pagal Konvencijos 20 straipsnio nuostatas.
85. f)Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Generalinis Sekretorius praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms valstybėms ir prisijungusioms vyriausybėms apie bet kokio šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento gavimą.