← Lietuva

Darbinis variantas (vertėjas)

Darbinis variantas (vertėjas) Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės SUSITARIMAS dėl tam tikrų 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos 2001 m. protokolo nuostatų taikymo EUROPOS SĄJUNGA ir ISLANDIJOS RESPUBLIKA bei NORVEGIJOS KARALYSTĖ, toliau vadinamos „Sutariančiosiomis Šalimis“, NORĖDAMOS pagerinti Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose; nepažeidžiant asmens laisvę saugančių taisyklių, MANYDAMOS, kad dabartiniai santykiai tarp Susitariančiųjų Šalių reikalauja glaudžiai bendradarbiauti kovojant su nusikalstamumu, PARODYDAMOS bendrą Susitariančių Šalių siekį, kad savitarpio pagalba tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos būtų teikiama greitai ir veiksmingai, laikantis pagrindinių jų nacionalinės teisės principų bei asmens teisių ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principų, IŠREIKŠDAMOS abipusį pasitikėjimą savo teisės sistemų struktūra ir veikimu bei visų Susitariančiųjų Šalių gebėjimu užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą, NUSPRENDUSIOS papildyti 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir kitas šioje srityje galiojančias konvencijas Europos Sąjungos, Islandijos ir Norvegijos susitarimu, PRIPAŽINDAMOS, kad visose srityse, kurių neapima šis Susitarimas ir toliau galioja tų konvencijų nuostatos, PRISIMINDAMOS, kad šis Susitarimas, įskaitant jo I priedą, reglamentuoja savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose, remiantis 1959 m. balandžio 20 d. Konvencija, MANYDAMOS, kad 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 2 straipsnio 1 dalyje ir jos 2001 m. spalio 16 d. Protokolo 15 straipsnyje nustatytos nuostatos, kuriomis plėtojamas Šengeno teisynas, todėl jas yra priėmusios Islandija ir Norvegija pagal 1999 m. gegužės 18 d. susitarimą, kurį sudarė Europos Sąjungos Taryba, Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalystė dėl pastarųjų asociacijos taikant, įgyvendinant ir plėtojant Šengeno teisyno nuostatas, MANYDAMOS, kad Islandija ir Norvegija išreiškia norą sudaryti susitarimą, kuris leistų joms santykiuose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis taip pat taikyti ir kitas 2000 m. Savitarpio pagalbos konvencijos ir 2001 m. Protokolo nuostatas, MANYDAMOS, kad Europos Sąjungos nuomone, taip pat yra būtina turėti tokį susitarimą, SUSITARĖ: 1 straipsnis

  1. Pagal šio Susitarimo nuostatas, toliau nurodytų 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose konvencijos, toliau vadinamos „ES Savitarpio pagalbos konvencijos“, kurią patvirtino Europos Sąjungos Taryba pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį, nuostatų turinys taikomas Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės tarpusavio santykiuose, taip pat ir kiekvienos šių valstybių santykiuose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis: 4, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 25 ir 26 straipsnių, taip pat 1 ir 24 straipsnių nuostatų tiek, kiek jos susijusios su bet kuriuo iš šių kitų straipsnių.
  2. Pagal šio Susitarimo nuostatas, toliau nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose konvencijos 2001 m. spalio 16 d. Protokolo, kurį patvirtino Europos Sąjungos Taryba pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį, toliau vadinamo „ES savitarpio pagalbos protokolo“, nuostatų turinys taikomas Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės tarpusavio santykiuose, taip pat ir kiekvienos šių valstybių santykiuose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis: 1 straipsnio (1 – 5 straipsnio dalys), 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11 ir 12 straipsnių nuostatų.
  3. Valstybių narių pareiškimai, padaryti pagal ES savitarpio pagalbos konvencijos 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 9 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 7 dalį ir 20 straipsnio 7 dalį bei ES savitarpio pagalbos protokolo 9 straipsnio 2 dalį taip pat taikomi ir santykiuose su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste. 2 straipsnis
  4. Norėdamos pasiekti, kad 1 straipsnyje minimos nuostatos būtų taikomos ir aiškinamos kaip galima vienodžiau, Susitariančiosios Šalys nuolat peržiūri su tokiomis nuostatomis susijusios Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos taip pat ir Islandijos bei Norvegijos kompetentingų teismų praktikos plėtrą. Tuo tikslu sukuriama sistema, užtikrinanti reguliarų abipusį tokios teismų praktikos perdavimą.
  5. Islandija ir Norvegija turi teisę Teisingumo Teismui pateikti faktų išdėstymą arba rašytines pastabas tais atvejais, kai valstybės narės teismas arba specializuotas teismas yra kreipęsis į Teisingumo Teismą prašydamas priimti preliminarų nutarimą dėl bet kurių 1 straipsnyje nurodytų nuostatų aiškinimo. 3 straipsnis Jei prašymas nepriimamas, Norvegija arba Islandija gali prašyti, kad valstybė narė, į kurią kreipiamasi, praneštų Eurojust apie visus šį prašymą vykdant iškilusius sunkumus, kad būtų pasiūlytas galimas praktinis sprendimas. 4 straipsnis Iškilus ginčui tarp Islandijos arba Norvegijos ir Europos Sąjungos valstybės narės dėl šio Susitarimo ar bet kurios jo 1 straipsnyje minimos nuostatos aiškinimo arba taikymo, bet kuri šio ginčo šalis gali kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos vyriausybių atstovų susirinkimą, kad per šešis mėnesius būtų surastas ginčo sprendimas. 5 straipsnis Susitariančiosios Šalys susitaria ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po šio Susitarimo įsigaliojimo bendrai jį persvarstyti. Persvarstant ypač kreipiamas dėmesys į praktinį Susitarimo įgyvendinimą, aiškinimą ir plėtojimą, taip pat gali būti įtraukti tokie klausimai, kaip tolesnio Europos Sąjungos vystymosi pasekmės, susijusios su šio Susitarimo reguliavimo dalyku. 6 straipsnis
  6. Susitariančios Šalys, užbaigusios procedūrą, kuri reikalinga išreikšti sutikimui būti įpareigotai šiuo Susitarimu, viena kitai apie tai praneša.
  7. Pateikdamos straipsnio 1 dalyje nurodytą savo pranešimą, arba, jei taip nustatyta, bet kuriuo kitu metu, Islandija ir Norvegija gali pateikti bet kurį ES savitarpio pagalbos konvencijos 9 straipsnio 6 dalyje, 10 straipsnio 9 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 7 dalyje ir 20 straipsnio 7 dalyje ir ES savitarpio pagalbos protokolo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą.
  8. Kalbant apie atitinkamas ES savitarpio pagalbos konvencijos nuostatas, šis Susitarimas įsigalioja pirmąją trečiojo mėnesio dieną po to, kai Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius nustato, jog yra įvykdyti visi oficialūs reikalavimai, susiję su šio Susitarimo Šalių, arba jų vardu, išreikštu sutikimu, arba tą dieną, kai ES savitarpio pagalbos konvencija įsigalioja pagal jos 27 straipsnio 3 dalį, jei ši data yra vėlesnė. Kalbant apie atitinkamas ES Savitarpio pagalbos konvencijos nuostatas, šio Susitarimo įsigaliojimas sukuria teises ir pareigas tarp Islandijos ir Norvegijos bei tarp Islandijos, Norvegijos ir tų ES valstybių narių, kurių atžvilgiu įsigaliojo ES savitarpio pagalbos konvencija.
  9. Kalbant apie atitinkamas ES savitarpio pagalbos protokolo nuostatas, šis Susitarimas įsigalioja pirmąją trečiojo mėnesio dieną po to, kai Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius nustato, jog yra įvykdyti visi oficialūs reikalavimai, susiję su šio Susitarimo Šalių, arba jų vardu, išreikštu sutikimu, arba tą dieną, kai ES savitarpio pagalbos protokolas įsigalioja pagal jo 13 straipsnio 3 dalį, jei ši data yra vėlesnė. Kalbant apie atitinkamas ES savitarpio pagalbos protokolo nuostatas, šio Susitarimo įsigaliojimas sukuria teises ir pareigas tarp Islandijos ir Norvegijos bei tarp Islandijos, Norvegijos ir tų ES valstybių narių, kurių atžvilgiu įsigaliojo ES savitarpio pagalbos protokolas.
  10. Po to tokios teisės ir pareigos tarp Islandijos, Norvegijos bei kitų ES valstybių narių pradeda galioti nuo tos dienos, kai tų kitų valstybių narių atžvilgiu įsigalioja ES savitarpio pagalbos konvencija ir (arba) ES savitarpio pagalbos protokolas.
  11. Šis Susitarimas taikomas tiktai toms savitarpio pagalbos procedūroms, kurios buvo pradėtos po tos datos, kai šis Susitarimas sukūrė teises ir pareigas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis. 7 straipsnis Prisijungus prie ES savitarpio pagalbos konvencijos ir (arba) ES savitarpio pagalbos protokolo naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, sukuriamos teisės ir pareigos pagal šį Susitarimą tarp naujųjų valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos. 8 straipsnis
  12. Susitariančios Šalys gali nutraukti šį Susitarimą. Islandijai arba Norvegijai nutraukus Susitarimą, jis lieka galioti tarp Europos Sąjungos ir tos valstybės, kuri Susitarimo nenutraukė.
  13. Susitarimo nutraukimas pagal šio straipsnio 1 dalį įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo apie nutraukimą deponavimo. Tuo metu dar esančių neįvykdytų savitarpio teisinės pagalbos prašymų procedūra turi būti užbaigta pagal šio Susitarimo nuostatas.
  14. Šis Susitarimas netenka galios nutraukus 1999 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimą dėl pastarųjų asociacijos taikant, įgyvendinant ir plėtojant Šengeno teisyno nuostatas.
  15. Susitarimo nutraukimas pagal šio straipsnio 3 dalį turi tokį patį teisinį poveikį tai pačiai Šaliai arba Šalims, ir tą pačią dieną, kaip ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyto 1999 m. gegužės 18 d. Susitarimo nutraukimas. 9 straipsnis
  16. Šio Susitarimo depozitorius yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius.
  17. Depozitorius viešai paskelbia apie visus su šiuo Susitarimu susijusius pranešimus. 10 straipsnis Šis Susitarimas sudarytas vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, islandų, ispanų, italų, norvegų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis, tekstai kiekviena kalba yra vienodai autentiški. I PRIEDAS Taikymas Gibraltarui Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, kaip valstybė narė atsakinga už Gibraltarą, įskaitant jo užsienio santykius, patvirtina, kad šis Susitarimas įsigalios toje teritorijoje išplėtus 2000 m. ES savitarpio pagalbos konvencijos ir 2001 m. Protokolo galiojimą, įtraukiant Gibraltarą, susiejant su 1959 Europos Tarybos savitarpio pagalbos konvencijos išplėstiniu taikymu, įtraukiant Gibraltarą. Jungtinė Karalystė tuomet paskirs atitinkamą Gibraltaro instituciją, suteikdama jai įgaliojimus šio Susitarimo reikmėms. Visi oficialūs ryšiai su šia institucija bus palaikomi pagal Jungtinės Karalystės ir Ispanijos Karalystės suderintus susitarimus dėl Gibraltaro valdžios institucijų, atsižvelgiant į ES ir EB teisės aktus bei susijusias sutartis, apie kurias valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms buvo pranešta 2000 m. balandžio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius pateikia Islandijos Respublikai ir Norvegijos Karalystei šių Susitarimų kopiją. II PRIEDAS Susitariančiųjų Šalių pareiškimas Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl tam tikrų 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos 2001 m. Protokolo nuostatų taikymo Susitariančiosios Šalys susitaria prireikus konsultuotis, kai Islandijos Respublika ar Norvegijos Karalystė, arba kuri nors iš Europos Sąjungos valstybių narių mano esant tikslinga tai daryti, siekiant kuo efektyviau naudotis šiuo Susitarimu, taip pat ir norint išvengti bet kurių nesutarimų dėl praktinio šio Susitarimo įgyvendinimo ir aiškinimo. Tokios konsultacijos organizuojamos pasirenkant patogiausią būdą, atsižvelgiant į galiojančias bendradarbiavimo struktūras. Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės pareiškimas Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalystė, atsižvelgdamos į 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose nuostatas, sudarančias galimybę tiesiogiai bendrauti teismo institucijoms, praneša, kad jų kompetentingos teismų institucijos pageidauja tam tikrais atvejais pateikti reikalingus paklausimus per Europos teisminių institucijų tinklo ryšių punktus, kad galėtų nustatyti, kuri Europos Sąjungos valstybės narės teismo institucija turi teritorinę kompetenciją priimti ir vykdyti savitarpio pagalbos prašymus.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.