NUTARIMAS DĖL KREDITO ĮSTAIGOMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI 2004 m. lapkričio 25 d. Nr. 183 Vilnius Vykdydama Lie

LIETUVOS BANKO VALDYBA N U T A R I M A S DĖL KREDITO ĮSTAIGOMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI 2004 m. lapkričio 25 d. Nr. 183 Vilnius Vykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos banko valdyba nutaria: 1. Patvirtinti Kredito įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui (pridedama). 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2002 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 134 „Dėl pinigų plovimo prevencijos metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms“ (Žin., 2002, Nr. 108-4803). VALDYBOS PIRMININKAS REINOLDIJUS ŠARKINAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 183 kredIto įstaigoms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui I. Bendrosios nuostatos 1. Šie nurodymai skirti bankams ir kitoms kredito įstaigoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją, bei Lietuvos Respublikoje veikiantiems užsienio kredito įstaigų skyriams (filialams) (toliau – kredito įstaigoms). 2. Kredito įstaigoms skirtų nurodymų paskirtis – nustatyti pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo tvarką. 3. Šiame dokumente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnyje. II. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos priemones ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus 4. Su pinigų plovimo prevencija susijusius klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja: 4.1. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas; 4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnis, numatantis, kad tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už šiame straipsnyje nurodytas veikas atsako ir juridinis asmuo; 4.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK), numatantis, kad: 4.3.1. pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų (17214 str.); 4.3.2. ATPK 17214 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) (224 str.); 4.3.3. administracinės teisės pažeidimų bylų, kurias nagrinėja ATPK 224 straipsnyje nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareigūnai (2591 str.); 4.4. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, kurio 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms; 4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, apibrėžiantys: 4.5.1. kriterijus, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais arba sandoris laikomi įtartinais; 4.5.2. taisykles, reglamentuojančias kliento atliktų operacijų su pinigais registro tvarkymą, registruojamus duomenis, registro tvarkymo tikrinimą ir kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiamos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos su pinigais; 4.5.3. kredito įstaigų klientų tapatybės nustatymo tvarką ir atvejus, kai operacijos su pinigais laikomos susijusiomis tarpusavyje; 4.5.4. įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos pateikimo FNTT tvarką. III. Kliento tapatybės nustatymas 5. Kredito įstaigoms svarbu žinoti savo kliento (fizinio arba juridinio asmens), kuris sudaro įvairius finansinius sandorius, tapatybę, todėl kredito įstaigos savo veikloje privalo vadovautis principu: PAŽINK SAVO KLIENTĄ. Kredito įstaigoms draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas arba sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais. 6. Kredito įstaigos privalo nustatyti kliento arba jo atstovo, kai sandoris sudaromas per atstovą, tapatybę, dalyvaujant pačiam klientui ar jo atstovui, šiais atvejais: 6.1. prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius, teikdamos vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su klientu; 6.2. jeigu jo atliekamos vienkartinės operacijos su pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; 6.3. jeigu jo atliekamų kelių operacijų su pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios, suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; 6.4. jeigu jis atlieka vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą ir keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 7. Tai gali būti įvairios operacijos su pinigais, pvz.: sąskaitos papildymas naujais įnašais, valiutos keitimas, pinigų pervedimas į kitą sąskaitą, akredityvo atidarymas ir pan. 8. Jeigu operacijos su pinigais atlikimo metu galutinė operacijos su pinigais suma nežinoma, kredito įstaigos darbuotojai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai sužino, kad operacijos su pinigais suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 9. Kredito įstaigos darbuotojai Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nustatytais atvejais privalo pareikalauti iš kliento jo tapatybę liudijančių dokumentų, kuriuose būtų duomenys apie: 9.1. fizinius asmenis: 9.1.1. vardas, pavardė; 9.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje); 9.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje); 9.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybių piliečiams); 9.1.5. gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris, galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėse); 9.1.6. galiojanti Lietuvos Respublikos viza arba žyma apie paskutinį Lietuvos Respublikos sienos kirtimą (išskyrus užsieniečius, kurių pasuose ar kituose kelionės dokumentuose pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tokia žyma nedaroma); 9.2. Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, užsienio valstybių įmonių filialus ir atstovybes, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, – pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registracijos pažymėjimo numeris ir išdavimo data; 9.3. užsienio valstybių juridinius asmenis – pavadinimas, registracijos adresas, registracijos ar kitokio veiklos įteisinimo duomenys; 9.4. atstovus, jeigu klientas atidaro sąskaitą arba atlieka operacijas su pinigais per atstovą (jeigu sandoris sudaromas per atstovą), – šio dokumento 9.1, 9.2 ar 9.3 punktuose išvardyti duomenys ir įgaliojimo rekvizitai (numeris, sudarymo data). 10. Kai sandoris sudaromas per atstovą, kredito įstaigos darbuotojai privalo nustatyti, kokių reikia duomenų ir apie atstovaujamąjį, ir apie atstovą. Jeigu atstovaujamas asmuo yra užsienio valstybės įmonė, kurios registracijos dokumentuose nurodyti formalių savininkų duomenys, kredito įstaigos turi sužinoti, kokių reikia duomenų ir apie tikruosius savininkus (naudos gavėjus). 11. Kredito įstaigos turi nustatyti, kokius dokumentus privaloma pateikti, kad būtų galima gauti kliento tapatybę liudijančius duomenis. Kredito įstaigos privalo savo vidaus dokumentuose nustatyti, kad turi būti pateikiami tik oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens fotografija ir/ar atitinkamas registracijos numeris bei kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, vairuotojo pažymėjimas, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.). 12. Kredito įstaigos turi: 12.1. sudaryti padidintos rizikos klientų sąrašą, nusistatyti tokio sąrašo sudarymo principus, numatyti asmenis, atsakingus už reguliarų šio sąrašo atnaujinimą, ir su šiuo sąrašu supažindinti kredito įstaigos darbuotojus, dirbančius su klientais. Be to, kredito įstaigos turi numatyti informacijos apie padidintos rizikos klientų atliekamas operacijas kaupimo ir saugojimo tvarką bei tokių klientų „portreto“ sukūrimo principus. Kaupiama informacija apie klientą galėtų apimti: iš kur į kliento sąskaitą pervedamos lėšos, kur lėšas perveda pats klientas, kaip dažnai atliekamos konkrečios operacijos, kokia valiuta atliekamos konkrečios operacijos, kokias operacijas klientas atlieka dažniausiai ir panaši informacija, kuri padėtų sukurti kliento „portretą“. Kliento „portretas“ turėtų būti kuriamas siekiant nustatyti konkrečiam klientui būdingas operacijas; 12.2. atkreipti ypatingą dėmesį į: 12.2.1. kredito įstaigos klientus iš valstybių, esančių FATF sudarytame nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąraše, ir jų ar jų naudai atliekamas operacijas su pinigais (atnaujinamas nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašas skelbiamas oficialiame FATF tinklapyje http://www. fatf-gafi. org). Taip pat dėmesys turi būti kreipiamas į klientus, įskaitant ir finansų įstaigas, iš valstybių, kuriose netaikomos arba netinkamai taikomos FATF rekomendacijos; 12.2.2. tai, ar kredito įstaigos klientas nėra įtrauktas į konsoliduotą sąrašą asmenų, jų grupių bei įmonių ir įstaigų, kurioms taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos (atnaujinamas konsoliduotas sąrašas skelbiamas oficialiame Europos Komisijos tinklapyje http://europa. eu. int/comm/external_relations/cfsp/sanctions/list/consol-list. htm); 12.2.3. asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę liudijančius dokumentus; 12.2.4. tuos atvejus, kai sąskaitas atidaryti nori politiškai susikompromitavę asmenys (buvę ir esami užsienio valstybių aukšti valdžios, valdymo ir teisingumo institucijų pareigūnai bei jų šeimų nariai). Kredito įstaigos privalo turėti atitinkamas rizikos valdymo sistemas, leidžiančias nustatyti, ar klientas nėra politiškai susikompromitavęs asmuo, kiek įmanoma stengtis nustatyti jų naudojamų lėšų kilmę bei atlikti nuolatinę jų verslo santykių priežiūrą. Sąskaitos tokiems asmenims gali būti atidarytos tik kredito įstaigos vadovo sprendimu; 12.3. neužmegzti naujų ir atsisakyti turimų korespondentinės bankininkystės ryšių su bankais, kurie įregistruoti kaip juridiniai asmenys valstybėse ir teritorijose, kuriose jie neturi buveinės bei jie nėra kredito įstaigų, kurių veikla reguliuojama ir prižiūrima, filialai (tokių bankų požymiai nurodyti tinklapyje http://www. bis. org/publ/bcbs95. pdf). Kredito įstaigos taip pat neturi užmegzti korespondentinės bankininkystės ryšių su kitų valstybių finansų įstaigomis, kurios suteikia galimybę jų sąskaitas naudoti tokiems bankams; 12.4. imtis papildomų priemonių užmezgant verslo santykius su naujais bankais korespondentais. Kredito įstaigos prieš užmegzdamos verslo santykius su bankais korespondentais turi surinkti visą reikiamą informaciją apie bankus korespondentus bei įvertinti jų taikomas pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmu kontrolės priemones. Verslo santykiai su naujais bankais korespondentais gali būti užmegzti tik kredito įstaigos vadovo sprendimu; 12.5. nuolat pasitikslinti, ar nepasikeitė informacija, liudijanti kliento tapatybę. Atsiradę pasikeitimai turi būti atitinkamai fiksuojami. 13. Kredito įstaigų darbuotojai privalo žinoti, kad kliento tapatybė nustatoma prieš atidarant sąskaitas, priimant indėlius, teikiant vertybių saugojimo paslaugas, sudarant kitokias sutartis su klientu ar pradedant operaciją su pinigais, t. y. tik sužinojęs operacijos pinigų sumą ir nustatęs, kad ji viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, kredito įstaigos darbuotojas privalo pareikalauti, kad klientas pateiktų jo tapatybę liudijančius dokumentus. Minėtų dokumentų reikia pareikalauti ir tada, kai kredito įstaigos darbuotojui kyla įtarimas dėl kliento tapatybės, kliento operacijos su pinigais teisėtumo ir kitais atvejais. 14. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos darbuotojui draudžiama atlikti operaciją su pinigais, jeigu klientas įstatyme nustatytais atvejais nepateikia duomenų, liudijančių jo tapatybę, arba pateikia ne visus reikalaujamus duomenis, arba pateikia juos neteisingus. Iškilus abejonių dėl dokumentų arba duomenų tikrumo, kredito įstaigos darbuotojas turi susisiekti su savo įstaigos padaliniu ar darbuotoju, atsakingu už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir aptarti tolimesnius galimus veiksmus. IV. Informacijos ir dokumentų saugojimas 15. Kredito įstaigos privalo tvarkyti registrą apie: 15.1. kliento operacijas su pinigais, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, išskyrus tuos atvejus, kai kredito įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga; 15.2. įtartinas operacijas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1411 (su vėlesniais pakeitimais) reikalavimus; 15.3. vienkartinius grynųjų pinigų keitimus iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 16. Kredito įstaigos vadovas privalo paskirti darbuotojus, atsakingus už registro tvarkymą. Apie paskirtus darbuotojus raštu informuojama FNTT. 17. Kredito įstaigos privalo tvarkyti registrą kompiuteriniu būdu. Kredito įstaigos turi susikurti ar įsigyti atitinkamą programinę įrangą ir įdiegti ją kredito įstaigoje, t. y. įtraukti skyrius, filialus, valiutos keityklas ir kitus kredito įstaigos padalinius. 18. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija įtraukiama į registrą ir nedelsiant, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos su pinigais atlikimo dienos, o įtartinos operacijos atveju – nuo jos pripažinimo įtartina dienos, pateikiama FNTT. Duomenys į registrą turi būti įrašomi chronologine tvarka, remiantis operaciją su pinigais patvirtinančiais dokumentais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su operacijų su pinigais atlikimu. Į registrą įrašyti duomenys turi atitikti duomenis, esančius dokumentuose, kurie patvirtina to kliento operaciją su pinigais, arba kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, susijusiuose su operacijos su pinigais atlikimu. 19. Registre kaupiami duomenys apie: 19.1. kliento (fizinio ar juridinio asmens) ar kliento atstovo, jeigu operacija su pinigais atliekama per atstovą, tapatybę (šių nurodymų 9 punkte numatyti duomenys, patvirtinantys klientų ar atstovų tapatybę); 19.2. operaciją su pinigais: 19.2.1. atlikimo data; 19.2.2. pinigų suma; 19.2.3. valiuta, kuria atlikta operacija su pinigais; 19.2.4. operacijos su pinigais atlikimo būdas (operacijos su grynaisiais ar negrynaisiais pinigais). 19.3. kriterijų, kuriuo vadovaujantis kliento operacija su pinigais laikoma įtartina; 19.4. subjektą, kurio naudai atliekama operacija su pinigais. 20. Kredito įstaigos privalo saugoti operaciją su pinigais patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su operacijų su pinigais atlikimu, ne trumpiau kaip 10 metų nuo operacijos su pinigais atlikimo dienos. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas kredito įstaigos turi saugoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos. 21. Kredito įstaigos registre saugomi duomenys negali būti skelbiami viešai. Darbuotojas, atsakingas už kredito įstaigos registro tvarkymą, turi teisę pateikti registro duomenis tik kredito įstaigos, kurioje dirba, atsakingam darbuotojui, FNTT ar kitoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytoms institucijoms. Kredito įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad registro duomenys bus apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo. 22. FNTT turi teisę tikrinti, kaip kredito įstaigos tvarko registrą, ir gauti registre saugomą informaciją. V. Įtartinų operacijų su pinigais nustatymas ir FNTT informavimas 23. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos, atliekančios operaciją su pinigais, privalo informuoti FNTT: 23.1. apie kliento atliekamas įtartinas operacijas su pinigais, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu (9 straipsnis 1 dalis); 23.2. apie kliento vienkartines operacijas su pinigais arba apie kelių operacijų, kurios yra tarpusavyje susijusios, jei suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (13 straipsnio 1 dalis); 23.3. apie vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (13 straipsnio 2 dalis). 24. Apie šių nurodymų 23.1 punkte minimas kliento operacijas su pinigais FNTT informuojama neatsižvelgiant į operacijos su pinigais dydį. Svarbiausias kriterijus yra operacijos su pinigais įtartinumas. Kredito įstaiga privalo nustatyti, ar operacija su pinigais atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytus kriterijus ir (

1. ar)kredito įstaigos nustatytus kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais laikoma įtartina, sąlyginius požymius. Jeigu kliento atliekama operacija su pinigais atitinka bent vieną iš minėtuose nutarimuose nustatytų kriterijų ir (
2. ar)kredito įstaigos nustatytą sąlyginį požymį, kredito įstaiga privalo: 24.1. nustatyti kliento tapatybę; 24.2. sužinojus, kad klientas ketina atlikti įtartiną operaciją su pinigais, tą operaciją sustabdyti; 24.3. duomenis apie kliento tapatybę ir informaciją apie operaciją su pinigais pranešti FNTT nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo jos sustabdymo. Pranešimo apie įtartiną operaciją su pinigais formą nustato kredito įstaigos, suderinusios su FNTT. 25. Jeigu kredito įstaiga per 48 valandas negauna iš FNTT jokių nurodymų, operacija su pinigais gali būti atnaujinta. Jeigu operacijos su pinigais sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, taip pat kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, tyrimui, kredito įstaiga, gavusi iš FNTT raštišką nurodymą nestabdyti kliento atliekamų įtartinų operacijų su pinigais, privalo nuo jame nurodyto momento nestabdyti šių operacijų. Kredito įstaiga ar jos darbuotojai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar žalą, jei taip atsitinka dėl operacijos su pinigais sustabdymo. 26. Kredito įstaigos turi teisę informuoti FNTT apie operacijas su pinigais, kurios neatitinka nė vieno nustatyto kriterijaus, tačiau kredito įstaigos darbuotojui kilo įtarimas dėl operacijos su pinigais. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas operacijas su pinigais, pateikia neteisingus duomenis apie save ar operaciją su pinigais ir t. t. Kredito įstaigos darbuotojai turi gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie operacijos su pinigais pagrindą ir tikslus bei privalo apie tai pateikti savo išvadas raštu, nes tai padėtų priimti tolimesnius sprendimus. 27. Kredito įstaiga nesiaiškina, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėtis. Kredito įstaiga, kuriai atrodo, kad operacija su pinigais yra įtartina, turi pranešti apie tokią operaciją su pinigais FNTT. 28. Kredito įstaigos pačios apibrėžia operacijų su pinigais įtartinumo sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas su kredito įstaiga; kiek kartų atliekama operacija su pinigais laikoma dažna; kada laikoma, kad neįprastai padidėja kliento įplaukos; kokie veiksmai rodo neįprastą kliento elgesį; kokie yra standartiniai klausimai bendraujant su klientu ir pan. Sąlyginiai požymiai turi būti suderinti su FNTT ir patvirtinti, kad informuojant jie bus vienodai suprantami. 29. Apie 23.2 ir 23.3 punktuose minimas kliento operacijas su pinigais kredito įstaiga privalo pranešti FNTT, vadovaudamasi vieninteliu kriterijumi – operacijos su pinigais dydžiu. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas tik į operacijos su pinigais dydį, t. y. FNTT privaloma pranešti apie visas operacijas su pinigais, kurių suma atitinkamai viršija 50 000 ar 20 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 30. Nustačiusi, kad operacija su pinigais viršija įstatyme numatytas pinigų sumas, kredito įstaiga privalo: 30.1. nustatyti kliento tapatybę; 30.2. duomenis apie kliento tapatybę ir informaciją apie atliktą operaciją su pinigais ar vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą pranešti FNTT. 31. Tokia informacija FNTT privalo būti pranešta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos su pinigais atlikimo dienos. Nustačius, kad FNTT pateiktame pranešime trūksta duomenų, jie yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytos formos, kredito įstaiga privalo pašalinti trūkumus ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją FNTT. 32. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytą informaciją kredito įstaigos, užpildžiusios FNTT patvirtintą pranešimo teikimo formą, perduoda FNTT elektroniniu paštu, kompiuterinėse laikmenose arba kitu su ja suderintu būdu. Kredito įstaiga su FNTT turi tarpusavyje suderinti, kam konkrečiai informacija bus pateikiama: centrinei būstinei ar ir vietiniams padaliniams. 33. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato išimtis, kada kredito įstaiga neprivalo informuoti FNTT apie klientų operacijas su pinigais. 34. Kredito įstaiga neprivalo pranešti FNTT informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas su pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir apie kliento kelias operacijas su pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu: 34.1. kredito įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga; 34.2. mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis; 34.3. kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos su pinigais, t. y. jeigu klientas verčiasi nuolatine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų. 35. Šio dokumento 34.3 punkte minimu atveju kredito įstaiga gali FNTT neteikti informacijos, tačiau privalo pranešti tokio kliento tapatybę liudijančius duomenis, informaciją apie kliento nuolatinę veiklą ir paskutinių metų faktines pinigų įplaukas ar išmokas bei nurodyti, nuo kada bus taikoma išimtis. Jeigu kredito įstaigos klientas nebeatitinka nustatytų kriterijų, kredito įstaiga privalo pranešti apie tai FNTT ir teikti jai įstatyme nurodytą informaciją apie to kliento operacijas su pinigais. Kredito įstaigos privalo apibrėžti, kokius dokumentus klientas privalo pateikti, kad įrodytų, jog klientas atlieka dideles nuolatines ir reguliarias operacijas su pinigais, ir reikalauti, kad klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus. 36. Kredito įstaiga privalo Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytus kliento tapatybę liudijančius duomenis ir informaciją apie operacijas su pinigais pateikti FNTT, jeigu kredito įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi: 36.1. teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla; 36.2. loterijų, azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu; 36.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais; 36.4. prekyba transporto priemonėmis; 36.5. prekyba nekilnojamuoju turtu; 36.6. audito veikla; 36.7. asmens sveikatos priežiūra; 36.8. aukcionų organizavimu ir vykdymu; 36.9. turizmo ar kelionių organizavimu; 36.10. didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais; 36.11. prekyba naftos produktais; 36.12. farmacine veikla. 37. 36.1–36.12 punktuose išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančioms įmonėms netaikoma Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis, t. y. kredito įstaigos privalo FNTT pateikti įstatyme nurodytą informaciją, net jei išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančios įmonės atlieka dideles nuolatines ir reguliarias operacijas su pinigais. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra įmonės veiklos rūšis. 38. Kredito įstaiga savo veikloje turi vadovautis ne tik taisykle PAŽINK SAVO KLIENTĄ, bet ir kita iš jos išplaukiančia taisykle – ŽINOKITE, KOKIA VEIKLA VERČIASI JŪSŲ KLIENTAS. Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis kredito įstaiga galės tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. 39. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas draudžia kredito įstaigai ar atskiriems jos darbuotojams pranešti klientui arba kitiems asmenims apie tai, kad informacija apie atliekamas operacijas su pinigais arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta FNTT. Taip pat kredito įstaiga ar jos darbuotojai negali imtis veiksmų, kurie leistų klientui suprasti, kad apie jį ir jo operacijas su pinigais informuota FNTT. Asmenys, pažeidę šį įstatymo reikalavimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 40. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos pateikimas FNTT nėra pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimas. Nei kredito įstaiga, nei kredito įstaigos darbuotojas, pranešęs FNTT įstatymo nurodytą informaciją, nėra traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimą, net, jeigu patikrinus minėtą informaciją, nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veikla. 41. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas garantuoja asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą. Tam įgyvendinti kredito įstaigos savo pranešimuose FNTT neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas operacijas su pinigais, duomenų. Pateikiama tik įstatyme reikalaujama informacija ir nurodoma kredito įstaiga bei jos vidaus padalinys ar darbuotojas, atsakingas už minėto įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. VI. Kredito įstaigos vidaus tvarka įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones 42. Kredito įstaigos savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nuostatomis ir vykdyti juose numatytus reikalavimus. Visai kredito įstaigos finansinei grupei taikomi tie patys pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo principai. 43. Už Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą kredito įstaigoje yra atsakingas kredito įstaigos įstatuose (statute) patvirtintas valdymo organas. Kredito įstaiga turi parengti vidaus tvarką, kurioje būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka kredito įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones. 44. Kredito įstaigos savo vidaus struktūroje turi paskirti vadovaujančias pareigas einantį darbuotoją, kuris organizuotų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą kredito įstaigoje ir palaikytų ryšius su FNTT. Kredito įstaigos darbuotojai, nustatę pinigų plovimo požymius, apie tai turi pranešti minėtam atsakingam darbuotojui, kuris registruos informaciją apie klientą ir atliekamas operacijas su pinigais, dar kartą patikrins, ar operacijos su pinigais įtartinos, kitus duomenis ir perduos informaciją FNTT tarpusavyje suderinta tvarka ir forma. 45. Kredito įstaigų vadovai privalo: 45.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus; 45.2. organizuoti kredito įstaigų darbuotojų mokymą (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.) pradedant nuo kredito įstaigos vadovų ir baigiant kredito įstaigos darbuotojais, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą kredito įstaigoje; 45.3. užtikrinti, kad pinigų plovimo prevencijos priemonės būtų tinkamai integruotos į kredito įstaigos vidaus kontrolės sistemą, įskaitant tinkamą priimamų į darbą asmenų patikrinimą ir vidaus kontrolės sistemos auditavimą, bei nustatyti, suderinę su FNTT, kredito įstaigos registro pildymo ir administravimo tvarką; 45.4. siekti naudoti kredito įstaigos veikloje naujas saugias operacijų su pinigais atlikimo sistemas, kurios ribotų pinigų plovimo galimybes per kredito įstaigas. 46. Kredito įstaigų darbuotojams rekomenduojama: 46.1. keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio kredito įstaigomis bei institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo prevencija; 46.2. sekti informaciją Lietuvos ir užsienio spaudos leidiniuose, kuriuose rašoma pinigų plovimo prevencijos klausimais; 46.3. susipažinti su FNTT, kitų valstybės institucijų, atsakingų už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, parengtais nurodymais, skirtais finansų įstaigoms ar kitiems subjektams, ir pasinaudoti jose išdėstyta medžiaga; 46.4. susipažinti su FATF ir kitų tarptautinių institucijų ar organizacijų, atsakingų už pinigų plovimo prevenciją parengtais nurodymais, instrukcijomis, rekomendacijomis ir kitais dokumentais bei pasinaudoti jų nuostatomis ar juose išdėstyta informacija savo veikloje. ______________