LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS BENDRADARBIAVIMO A

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS BENDRADARBIAVIMO APLINKOS APSAUGOS SRITYJE SUTARTIS Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Estijos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Šalimis“, suprasdamos savo atsakomybę už aplinkos būklės gerinimą, pripažindamos, kad kiekviena valstybė, turėdama suverenią teisę naudoti savo gamtinius išteklius, privalo imtis priemonių, užkertančių kelią žalingam veiklos transribiniam poveikiui, taip pat suprasdamos, kad daugelį aplinkos problemų galima išspręsti tik tarptautinio bendradarbiavimo keliu, atsižvelgdamos į tikslus ir principus, iškeltus Jungtinių Tautų Žmogaus aplinkos konferencijoje Stokholme 1972 metais ir Jungtinių Tautų Aplinkos bei plėtros konferencijoje Rio de Janeiro 1992 metais, taip pat ir tarptautiniuose susitarimuose, skirtuose apsaugoti Baltijos jūrą, susitaria, kad: 1 straipsnis Šalių bendradarbiavimo tikslas yra: – dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu tirti regionines aplinkos apsaugos problemas; – priimant sprendimus aplinkos apsaugos klausimais, skatinti glaudesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą, aplinkosaugos reikalavimus integruojant į kitas šalies ekonomikos vystymo sritis; – stiprinti valstybinių ir tarptautinių instrumentų efektyvumą aplinkai išsaugoti. 2 straipsnis Numatomi tokie bendradarbiavimo aplinkos apsaugos sektoriai: – subalansuotas gamtinių ir mineralinių išteklių naudojimas; – skatinimas naudoti aplinkosaugos požiūriu priimtinas ir švarias technologijas, taip pat kurti atliekų tvarkymo technologijas; – transribinės aplinkos taršos mažinimas; – jūros apsauga; – bendra aplinkosaugos kriterijų atranka, nustatant prioritetus ir aplinkosaugos politikos instrumentus; – aplinkos būklės monitoringas, prognozavimas bei vertinimas; – gamtos apsaugos koordinavimas, ypač nykstančių augalijos ir gyvūnijos rūšių klausimais; – radioaktyvaus spinduliavimo klausimai ir branduolinė sauga. 3 straipsnis Šalių bendradarbiavimo pagrindas yra sutartys bei techniniai protokolai. Pagrindinės bendradarbiavimo formos bei metodai yra šie: – keitimasis moksline informacija; – konferencijų, simpoziumų ir specialistų susitikimų rengimas; – keitimasis mokslininkais ir specialistais; – bendrų programų ir projektų rengimas ir įgyvendinimas; – aplinkos apsaugos standartų bei teisinių dokumentų ruošimas ir koordinavimas. 4 straipsnis Šalys privalo nuolat keistis informacija apie aplinkos būklę. Ekstremalių aplinkos požiūriu situacijų atveju Šalys privalo informuoti kitas Šalis bei imtis neatidėliotinų koordinavimo veiksmų tokių situacijų padariniams likviduoti. 5 straipsnis Jei vienos Šalies manymu, kitos Šalies numatomi arba atliekami veiksmai kelia grėsmę aplinkai, Šalys privalo informuoti viena kitą apie šią veiklą ir numatyti galimybę bendradarbiauti poveikio aplinkai vertinimo srityje. 6 straipsnis Bendrą veiklos pagal šią Sutartį koordinavimo darbą atliks Baltijos Ministrų Taryba. 7 straipsnis Ši Sutartis gali būti papildoma. Papildymai turi būti suderinti visų Šalių susitarimu. Ginčai tarp Šalių sprendžiami derybų keliu. Šią Sutartį galima papildyti atskirais susitarimais bei techniniais protokolais. 8 straipsnis Sutartis įsigalioja ją pasirašius. Kiekviena Šalis gali nutraukti savo dalyvavimą Sutartyje apie tai pranešdama raštu. Atšaukimas įsigalioja po dvylikos mėnesių kitoms Šalims gavus pranešimą raštu. Pasirašyta Taline 1995 m. liepos 21 d. trimis egzemplioriais lietuvių, estų, latvių ir anglų kalbomis. Visi tekstai turi vienodą galią. Iškilus ginčams, pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU ______________