LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 271 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-3534 2005 m. sausio 13 d. Nr. 17 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2307 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-3534 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Atstovo sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.133 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalyje nustatyti įgaliojimai, kurie turi būti patvirtinti notarine tvarka. Reikalavimas patvirtinti įgaliojimą notarine tvarka reiškia didesnę atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kadangi notaras, tvirtindamas įgaliojimą, patikrina jo atitiktį įstatymui, sužino šalių valią, paaiškina joms šio sandorio prasmę, teisines pasekmes ir panašiai. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 271 straipsnį seniūnai gali tvirtinti įgaliojimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.139 straipsnį taikomas supaprastintas patvirtinimas, – įgaliojimus, kuriuos fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti. Įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nepriskirtinas įgaliojimams, kuriems gali būti taikomas supaprastintas patvirtinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įgaliojimų, kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagrindu atlikti veiksmai gali pakeisti įgaliotojo daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus turinį ir apimtį.
- Notaro pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šios funkcijos svarba rodo, kad notaru gali tapti tik Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, t. y. asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs kandidatu į notarus (asesorius) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, nepriekaištingos reputacijos, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas užtikrina, kad notaro, jo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ir juridiniams asmenims padaryta žala, vykdant notaro profesinę veiklą, bus atlyginta. Tuo tarpu seniūnams nekeliami nei teisinio išsilavinimo, nei kvalifikacijos, nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir kiti reikalavimai, kurie nustatyti notarams. Netinkamai parengus ir patvirtinus įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, gali atsirasti žymi žala, todėl seniūnams suteikiama teisė atlikti notarinius veiksmus, kurie savo esme laikytini nesudėtingais. Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti seniūnams teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, mažintų atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS TEISINGUMO MINISTRAS GINTAUTAS BUŽINSKAS ______________