LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS P O T V A R K I S DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO PRIĖMIMO 2005 m. sausio 2

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS P O T V A R K I S DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO PRIĖMIMO 2005 m. sausio 25 d. Nr. 2B-05 Vilnius Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 61 ir 84 straipsniais, priimamas Lietuvos Respublikos Seimo nario Algimanto Salamakino, buvusio pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovu byloje Nr. 04/04, prašymas (Nr. 1B-02) išaiškinti: Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2004, Nr. 105-3894; toliau – Nutarimas) vartojamą sąvoką „Seimo veiklos nepertraukiamumas“ ir ar Seimo veiklos nepertraukiamumas nebūtų pažeistas, jeigu visiems Seimo nariams laikotarpiu tarp Seimo sesijų būtų suteiktos atostogos; ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.6 punkto teiginys „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ vartojama sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos“ reiškia, kad Seimo narys negali būti nei ūkininku, nei ūkininko partneriu; ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto teiginiai „Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas, apimantis inter alia Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, lemia ir jo, kaip ir kiekvieno kito žmogaus, turimų Konstitucijos 46 ir 48 straipsniuose įvirtintų asmens teisių įgyvendinimo ypatumus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti. Tai yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu: Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises, apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno“, šio skyriaus 13. 7.2 punkto teiginiai „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tokia Seimo nario veikla, kai jis naudoja savo nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su tuo susijusius sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno, nes taip būtų pažeistas Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas Seimo nariui bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno“, šio skyriaus 13.7.3 punkto teiginiai „Įstatymu nustatydamas nurodytą konstituciškai būtiną teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas kartu privalo nustatyti ir būdus, kurie sudarytų teisines prielaidas užkirsti kelią Seimo nario pareigų nesuderinamumui su užsiėmimu verslu, komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, atsirasti. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos ir prielaidos išvengti Seimo nario mandato naudojimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet kurių nors asmenų privačiai naudai gauti, t. y. partikuliariniais interesais, ir Seimo nario privačių interesų supriešinimo su Tautos ir Lietuvos valstybės, t. y. viešaisiais, interesais; tai stiprintų Tautos pasitikėjimą Seimo nariais, kaip Tautos atstovais, ir Seimu, kaip Tautos atstovybe. Tokia kontrolė yra būtina Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkto nuostatos, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, įgyvendinimo sąlyga“ ir „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio demokratinėse teisinėse valstybėse yra įtvirtinti įvairūs būdai, leidžiantys užtikrinti parlamento nario pareigų ir užsiėmimo verslu nesuderinamumą bei kontrolę, kaip antai parlamento nario turto valdymo patikėjimas ar kitoks privalomas perleidimas kitiems asmenims, anoniminis tokio turto valdymas, įmonių, kurių steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas yra parlamento narys, sandorių, sudaromų su viešojo sektoriaus įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, kontrolė ir kt.“ reiškia, kad: 1) Seimo narys gali būti juridinio asmens steigėju, savininku, bendraturčiu ar dalyviu (dalininku, akcininku, kooperatyvo nariu ir pan.), taip pat ūkininko ūkio savininku; 2) Seimo narys, kuris yra juridinio asmens steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, gali turėti visas juridinio asmens dalyvio teises (turtines ir neturtines), bet negali pats dalyvauti ir balsuoti to juridinio asmens dalyvių susirinkimuose; 3) Seimo narys, kuris yra juridinio asmens steigėjas, savininkas, bendraturtis ar dalyvis, savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises gali įgyvendinti tik per kitą asmenį, ir tokia pat tvarka savininko teises turi įgyvendinti Seimo narys – ūkininko ūkio savininkas; 4) sutarties dėl Seimo nario turto tvarkymo (turto administravimo, turto patikėjimo, balsavimo teisės juridinio asmens dalyvių susirinkime perleidimo, pavedimo ir pan.) su kitu asmeniu sudarymas, jos vykdymo kontrolė ir keitimas nėra laikoma Seimo nario veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu; 5) ribojimai sudaryti sandorius, susijusius su nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymu, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, turi būti nustatyti ne tik Seimo nariui, bet ir jo artimiesiems giminaičiams bei šeimos nariams (aiškinant šias sąvokas pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalį), taip pat juridiniams asmenims, kurių dalyviai yra Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai bei šeimos nariai, jeigu Seimo nario ir jo artimųjų giminaičių bei šeimos narių turimos akcijos (dalys, pajai) leidžia daryti lemiamą įtaką juridinio asmens valdymui; ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.8.4 punkto teiginiai „Konstitucinė teisė laisvai vienytis į susivienijimus yra susijusi su galimybe užimti įvairias pareigas tuose susivienijimuose; minėta galimybė yra išvestinė iš konstitucinės teisės laisvai vienytis į susivienijimus. Šių pareigų užėmimo susivienijimuose tvarką nustato ne valstybė, o tik paties susivienijimo (kuris, kaip minėta, pagal Konstituciją yra autonomiškas viešosios valdžios atžvilgiu) vidaus tvarką reglamentuojantys aktai (įstatai, statutai ir pan.)“ ir „Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų susivienijimų steigimo laisvę ir veiklą, nes taip būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus (asociacijų laisvė). Taigi įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo apribotų Seimo nario teisę būti Konstitucijoje numatyto susivienijimo nariu ir užimti jame pareigas, nes taip šio asmens atžvilgiu būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė“ reiškia, kad Seimo narys gali užimti vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje, politinėje partijoje, asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai atstovauti; ar Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 12, 13.1, 13.5, 13.6, 13.9 punktų teiginiai dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu reiškia, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principą pažeidžia Seimo narys, kuris nedirba darbo ir nevykdo veiklos, nes jam Seimo nario pareigų ėjimo laikui yra suteiktos atostogos Darbo kodekso 183, 184 ar 185 straipsniuose nustatyta tvarka arba jo veikla (įgaliojimai) sustabdyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22-1 straipsnis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos audito įstatymo 14 straipsnis), ir medžiaga pradedama rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui. Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną. KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS EGIDIJUS KŪRIS ______________