LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR MOLDOVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO IR TARPUSAVIO PAGALBOS MUITINĖS VEIKLOS SRITYJE Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Moldovos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis, norėdamos plėtoti draugiškus santykius, tarp jų bendradarbiavimą muitinės veiklos srityje; atsižvelgdamos į tai, kad muitinės įstatymų pažeidimai daro žalą jų valstybių ekonominiams, mokestiniams, socialiniams, kultūriniams ir prekybiniams interesams; pripažindamos, jog svarbu tiksliai nustatyti muitus ir kitus mokesčius, renkamus už importuojamas ir eksportuojamas prekes, bei užtikrinti draudimų, apribojimų arba kontrolės priemonių taikymą; atsižvelgdamos į 1961 m. kovo 30 d. JTO Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 m. vasario 21 d. JTO Psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 m. gruodžio 19 d. JTO Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta nuostatas; būdamos įsitikinusios, kad kova su muitinės įstatymų pažeidimais gali būti veiksmingesnė bendradarbiaujant Šalių muitinių administracijoms; atsižvelgdamos į Muitinių bendradarbiavimo tarybos dokumentus, ypač į 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendaciją dėl administracinės tarpusavio pagalbos, susitarė: SĄVOKOS 1 straipsnis Šio Susitarimo sąvokos: 1. Muitinės įstatymai – Šalių valstybėse galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių prekių, rankinio ir keleivių bagažo, tarptautinių pašto siuntų, valiutos ir kitų vertingų daiktų įvežimo, išvežimo bei tranzito tvarką, muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių surinkimą, lengvatų teikimą, draudimus ir apribojimus, taip pat prekių gabenimo per Šalių valstybių muitų sienas kontrolę, visuma. 2. Muitinės administracija – Lietuvos Respublikoje – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Moldovos Respublikoje – Moldovos Respublikos muitinės departamentas. 3. Prašymą pateikiančioji muitinės administracija – Šalies, kuri pateikia prašymą, muitinės administracija. 4. Prašymą gaunančioji muitinės administracija – Šalies, kuri gauna prašymą, muitinės administracija. 5. Muitinės įstatymų pažeidimas – muitinės įstatymų pažeidimas arba kėsinimasis juos pažeisti. 6. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo. 7. Informacija – duomenys apie asmenis, prekes, įvykius, faktus, dokumentai, taip pat jų patvirtintos kopijos. 8. Kontroliuojamasis pristatymas – metodas, kurį taikant leidžiamas įtrauktų į neteisėtą apyvartą ar tokiomis įtariamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų arba medžiagų, kuriomis jos pakeistos, įvežimas į Šalių valstybių teritorijas, išvežimas iš jų teritorijų arba tranzitas per jų teritorijas, kai Šalių valstybių kompetentingos institucijos apie tai žino ir prižiūri, siekiant nustatyti asmenis, susijusius su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. 9. Muitų teritorija – Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos muitų teritorija, nustatyta Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 3 straipsnyje; Moldovos Respublikoje – Moldovos Respublikos muitų teritorija, nustatyta Moldovos Respublikos muitinės kodekso 4 straipsnyje. TAIKYMO SRITIS 2 straipsnis 1. Muitinių administracijos, remdamosi šiuo Susitarimu, pagal savo kompetenciją ir laikydamosi nacionalinių teisės aktų, bendradarbiaus siekdamos:
- a)užkirsti kelią, nustatyti ir ištirti muitinės įstatymų pažeidimus;
- b)informuoti apie dokumentus, susijusius su muitinės įstatymų taikymu;
- c)užtikrinti teisingą muitinės rinkliavų, muitų ir kitų mokesčių surinkimą, taip pat normų, reglamentuojančių draudimus, apribojimus ir kontrolę, gabenant prekes per Šalių valstybių sienas, tikslų taikymą. 2. Pagal šį Susitarimą bendradarbiaujama remiantis prašymą gaunančiosios Šalies valstybės teisės aktais pagal prašymą gaunančiosios muitinės administracijos kompetenciją. 3. Šis Susitarimas nenumato muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių kompensavimo. ASMENŲ, PREKIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ MUITINIS TIKRINIMAS 3 straipsnis 1. Šalių muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, taiko papildomas muitinio tikrinimo priemones:
- a)asmenims, apie kuriuos žinoma, kad jie pažeidė, arba asmenims, kurie yra įtariami pažeidę kitos Šalies muitinės įstatymus;
- b)gabenamoms prekėms arba mokėjimo priemonėms, apie kurias vienos Šalies muitinės administracija yra pranešusi kitos Šalies muitinės administracijai, kaip apie susijusias su neteisėta apyvarta šios valstybės teritorijoje;
- c)transporto priemonėms, apie kurias žinoma ar yra įtariama, kad jos naudojamos siekiant pažeisti kitos Šalies muitinės įstatymus;
- d)vietoms, kuriose saugomos prekės, skirtos neteisėtai apyvartai kitos Šalies valstybės teritorijoje. 2. Kiek leidžia jų kompetencija, Šalių muitinių administracijos neleis:
- a)išvežti prekių, apie kurias žinoma arba dėl kurių yra pakankamas pagrindas manyti, kad jos išvežamos į kitos Šalies valstybės teritoriją turint kitų tikslų negu teisėta prekių apyvarta tarp Šalių valstybių;
- b)išvežti prekių, kurių įvežimas į kitos Šalies valstybės teritoriją uždraustas. KONTROLIUOJAMIEJI PRISTATYMAI 4 straipsnis 1. Jeigu tai neprieštarauja nacionalinių teisės aktų nuostatoms, Šalių kompetentingos institucijos pagal savo galimybes imsis būtinų priemonių, leidžiančių tinkamai panaudoti kontroliuojamuosius pristatymus tarptautiniu lygiu, siekdamos nustatyti asmenis, dalyvaujančius neteisėtoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartoje, ir imtis prieš juos teisėtų priemonių. 2. Kiekvienu konkrečiu atveju Šalių kompetentingos institucijos priima atskirus sprendimus dėl kontroliuojamųjų pristatymų taikymo. Sprendimus galima priimti esant būtinybei ir jeigu tai neprieštarauja nacionaliniams teisės aktams, atsižvelgiant į tarpusavyje suderintus finansinius susitarimus. 3. Neteisėtos siuntos, kurių kontroliuojamieji pristatymai atliekami pagal Šalių kompetentingų institucijų tarpusavio susitarimą, gali būti sulaikytos arba jas leidžiama gabenti toliau su jose esančiomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat šias medžiagas išėmus arba visai ar iš dalies jas pakeitus. KEITIMASIS INFORMACIJA 5 straipsnis Šalių muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, teiks viena kitai visą informaciją, būtiną nustatyti, ar teisingai:
- a)surenkami muitai, rinkliavos ir kiti mokesčiai, ir ypač informaciją, leidžiančią nustatyti prekių muitinės vertės ir jų tarifinės klasifikacijos teisingumą;
- b)taikomi įvežimo, išvežimo ir tranzito draudimai bei apribojimai;
- c)taikomos prekių kilmės šalies nustatymo taisyklės, jeigu tai nenumatyta kituose susitarimuose. 6 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija kitos Šalies muitinės administracijos prašymu teikia informaciją:
- a)apie prekių, įvežamų į prašymą pateikiančiosios Šalies valstybės teritoriją, išvežimo iš prašymą gaunančiosios Šalies valstybės teritorijos teisėtumą;
- b)apie prekių, išvežamų iš prašymą pateikiančiosios Šalies valstybės teritorijos, įvežimo į prašymą gaunančiosios Šalies valstybės teritoriją teisėtumą ir muitinės procedūras, kurios buvo taikomos šioms prekėms. 7 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, teikia kitos Šalies muitinės administracijai visą informaciją, kuri gali būti jos panaudota tiriant muitinės įstatymų pažeidimus, ypač apie:
- a)fizinius ar juridinius asmenis, apie kuriuos žinoma, kad jie pažeidė arba yra įtariami pažeidę muitinės įstatymus;
- b)prekes, apie kurias žinoma ar yra pagrindas manyti, kad jos naudojamos neteisėtai apyvartai;
- c)transporto priemones, apie kurias žinoma arba yra pagrindas manyti, kad jos naudojamos pažeidžiant muitinės įstatymus;
- d)nustatytus arba numanomus muitinės įstatymų pažeidimų darymo būdus ir priemones. 8 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, pateikia kitos Šalies muitinės administracijai aktus, protokolus, rašytinius įrodymus ar patvirtintas kopijas dokumentų, kuriuose yra visa jos turima informacija apie nustatytus ar planuojamus veiksmus, kurie prieštarauja ar gali prieštarauti kitos Šalies muitinės įstatymams. 9 straipsnis 1. Šiame Susitarime numatyti dokumentai gali būti pakeisti informacija, perduota elektroninėmis ryšio priemonėmis ir skirta tam pačiam tikslui. 2. Visa šiai medžiagai aiškinti ir panaudoti būtina informacija turi būti pateikiama vienu metu. Vienos Šalies muitinės administracijos prašymu kitos Šalies muitinės administracija patvirtins šią informaciją, atsiųsdama atitinkamus dokumentus. 10 straipsnis 1. Dokumentų originalus gali būti prašoma pateikti tik tais atvejais, kai patvirtintų kopijų nepakanka. 2. Dokumentų originalai, gauti iš kitos Šalies muitinės administracijos, grąžinami esant pirmai galimybei. KEITIMASIS PATIRTIMI IR TECHNINĖ PAGALBA 11 straipsnis 1. Šalių muitinių administracijos keičiasi:
- a)informacija apie savo veiklos patirtį ir apie naujas muitinės įstatymų pažeidimų padarymo priemones ir būdus;
- b)jų naudojamų muitinio įforminimo ženklų pavyzdžiais (plombomis, antspaudų ir spaudų atspaudais);
- c)informacija kitais abi puses dominančiais klausimais muitinės veiklos srityje. 2. Muitinių administracijos teikia viena kitai pagalbą muitinės veiklos srityje, įskaitant:
- a)keitimąsi darbuotojais, siekiant supažindinti su techninėmis priemonėmis, kurias naudoja kitos Šalies muitinės administracija;
- b)mokymą ir pagalbą, tobulinant specialiuosius darbuotojų įgūdžius;
- c)keitimąsi muitinės specialistais. TYRIMAS 12 straipsnis 1. Vienos Šalies muitinės administracijos prašymu kitos Šalies muitinės administracija gali pradėti tyrimą pagal muitinės įstatymų pažeidimo faktą. Tokio tyrimo rezultatai pranešami prašymą pateikiančiajai muitinės administracijai. 2. Tyrimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, atliekamas remiantis prašymą gaunančiosios Šalies valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais. 3. Išimtiniais atvejais vienos Šalies muitinės administracijos pareigūnai kitos Šalies muitinės administracijos sutikimu gali dalyvauti pastarosios valstybės teritorijoje tiriant prašymą pateikiančiosios Šalies muitinės įstatymų pažeidimus. SPECIALISTAI IR LIUDYTOJAI 13 straipsnis Kai vienos Šalies valstybės teismai arba kitos kompetentingos institucijos, nagrinėjančios muitinės įstatymų pažeidimus, pateikia prašymą kitos Šalies muitinės administracijai, ši gali įgalioti savo pareigūnus būti liudytojais ar specialistais šiuose teismuose arba kompetentingose institucijose. Šie pareigūnai duoda parodymus dėl faktų, kuriuos jie nustatė atlikdami savo tarnybines pareigas. Prašyme turi būti pateikti tikslūs duomenys apie bylos esmę ir koks turi būti pareigūno statusas. PAREIGŪNŲ LANKYMOSI SĄLYGOS 14 straipsnis Vienos Šalies muitinės tarnybos pareigūnai, lankydamiesi kitos Šalies valstybės teritorijoje šiame Susitarime numatytais atvejais, turi turėti dokumentus, liudijančius jų oficialius įgaliojimus, būti neuniformuoti ir neturėti ginklų. GAUTOS INFORMACIJOS NAUDOJIMAS 15 straipsnis 1. Informacija, gauta pateikus prašymą, yra konfidenciali ir naudojama tiktai šio Susitarimo vykdymo tikslams ir negali būti perduota tretiesiems asmenims arba naudojama kitais tikslais be ją pateikusios muitinės administracijos rašytinio sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos informacijai apie pažeidimus, susijusius su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Tokia informacija gali būti perduota kompetentingoms institucijoms, tiesiogiai kovojančioms su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. 3. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, informacija, gauta taikant šio Susitarimo nuostatas ir dominanti Europos Komisiją bei Europos Sąjungos valstybių narių muitinių tarnybas, gali būti jiems perduota. 4. Pagal šį Susitarimą gautiems prašymams ir informacijai kiekviena Šalis taikys tokią pačią apsaugą, kokią taiko panašaus pobūdžio informacijai pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. 16 straipsnis 1. Šalių muitinių administracijos, remdamosi šiuo Susitarimu, gali panaudoti kaip įrodymus gautus rašytinius paaiškinimus, pranešimus ir kitą medžiagą atlikdamos tyrimus, taip pat teismuose ar administraciniuose nagrinėjimuose. 2. Šių dokumentų ir informacijos įrodomąją galią, taip pat jų naudojimą teismuose ar administraciniuose nagrinėjimuose nustato prašymą pateikiančiosios Šalies valstybės teisės aktai. PRAŠYMŲ SUTEIKTI PAGALBĄ FORMA IR TURINYS 17 straipsnis 1. Prašymai, pateikti remiantis šiuo Susitarimu, turi būti pateikiami raštu. Prie prašymo turi būti pridėti dokumentai, reikalingi prašymui įvykdyti. Susidarius ypatingai situacijai, gali būti priimtas ir žodinis prašymas, tačiau jis nedelsiant turi būti patvirtintas raštu. 2. Prašyme turi būti šie duomenys:
- a)prašymą pateikiančioji muitinės administracija;
- b)veiksmai, kurių prašoma imtis;
- c)prašymo tikslas ir priežastis;
- d)su prašymu susiję įstatymai, taisyklės ir kiti teisės aktai;
- e)kuo tikslesni ir išsamesni duomenys apie asmenis, dėl kurių bus atliekamas tyrimas;
- f)trumpas aplinkybių, susijusių su prašymu, išdėstymas, išskyrus šio Susitarimo 19 straipsnyje numatytus atvejus. 3. Prašymas turi būti pateiktas oficialia prašymą gaunančiosios Šalies kalba, rusų ar kita kalba, priimtina abiem muitinių administracijoms. 4. Jei prašymas neatitinka oficialių reikalavimų, gali būti pareikalauta jį pataisyti ar papildyti, tačiau tai netrukdo imtis atsargumo priemonių prašymui įvykdyti. ĮSIPAREIGOJIMŲ TEIKTI TARPUSAVIO PAGALBĄ IŠIMTYS 18 straipsnis 1. Prašymą gaunančioji muitinės administracija gali visiškai ar iš dalies atsisakyti įvykdyti prašymą, jei prašymo įvykdymas gali padaryti žalos jos valstybės suverenitetui ar saugumui, prieštarauja prašymą gaunančiosios Šalies teisės aktams ar tarptautiniams įsipareigojimams. 2. Apie atsisakymą įvykdyti prašymą bei apie atsisakymo priežastis nedelsiant raštu pranešama prašymą pateikiančiajai muitinės administracijai. 3. Jeigu pateikiamas pagalbos prašymas, kurio prašymą pateikiančioji muitinės administracija, gavusi analogišką prašymą, negalėtų įvykdyti, tai būtina nurodyti prašyme. Sprendimą dėl tokio prašymo įvykdymo priima prašymą gaunančioji muitinės administracija. INFORMAVIMAS APIE DOKUMENTUS 19 straipsnis 1. Vienos Šalies muitinės administracijos prašymu kitos Šalies muitinės administracija informuoja suinteresuotus asmenis, esančius jos valstybės teritorijoje, apie dokumentus, reglamentuojančius priemones ir sprendimus, kuriuos administracinės institucijos priėmė vykdydamos muitinės įstatymus. 2. Apie dokumentus pagal šį Susitarimą informuojama pagal prašymą gaunančiosios Šalies valstybės teisės aktus bei praktiką. 3. Prašymą pateikiančiosios muitinės administracijos pageidavimu gali būti informuojama ypatingu būdu tuo atveju, jeigu šis būdas neprieštarauja prašymą gaunančiosios Šalies valstybės teisės aktams. 4. Informavimo patvirtinimas turi būti įformintas kaip prašymą gaunančiosios muitinės administracijos liudijimas, kuriame nurodyta data, informavimo būdas ir įgalioto asmens parašas. IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS 20 straipsnis 1. Šalių muitinių administracijos atmeta bet kokius reikalavimus atlyginti išlaidas, susijusias su šio Susitarimo vykdymu, išskyrus išlaidas šio Susitarimo 13 straipsnyje numatytiems specialistams ir liudytojams apmokėti. 2. Tiesiogines išlaidas, susijusias su šio Susitarimo 13 straipsnio nuostatų vykdymu, padengs Šalies muitinės administracija, kurios prašymu buvo iškviestas specialistas ar liudytojas. SUSITARIMO VYKDYMAS 21 straipsnis 1. Šalių muitinių administracijos tiesiogiai teikia šiame Susitarime numatytą tarpusavio pagalbą. 2. Šalių muitinių administracijos gali numatyti pagalbos teikimo priemones, susitarti dėl tiesioginių ryšių tarp jų padalinių nustatymo ir įgalioti jų įstaigas palaikyti tarpusavio ryšius taip, kaip dėl to susitars muitinių administracijos pagal savo kompetenciją atskirame susitarime. 3. Prireikus muitinių administracijų atstovai susitinka vienos ar kitos Šalies valstybės teritorijoje aptarti su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusių klausimų. SUSITARIMO TERITORINIS TAIKYMAS 22 straipsnis Šis Susitarimas galioja Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir Moldovos Respublikos muitų teritorijoje. GINČŲ IR NESUTARIMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 23 straipsnis Šalių muitinių administracijos ginčus ir nesutarimus, kylančius dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, sprendžia derybomis ir konsultacijomis. Nepavykus susitarti derybomis, ginčai sprendžiami diplomatiniais kanalais. ĮSIGALIOJIMAS, PAKEITIMAS IR GALIOJIMO PABAIGA 24 straipsnis 1. Šis Susitarimas gali būti pakeistas ir papildytas Šalių susitarimu, įforminant tai Protokolais, kurie tampa jo sudedamąja dalimi, ir įsigalioja tokia pat tvarka kaip ir šis Susitarimas. 2. Šis Susitarimas įsigalioja 30 dieną nuo tada, kai diplomatiniais kanalais gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas apie tai, kad Šalys įvykdė visas valstybės vidaus procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti. 3. Šis Susitarimas sudaromas penkeriems metams. Jo galiojimas savaime pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiams, jei nė viena iš Šalių ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šio Susitarimo galiojimo termino pabaigos raštu nepraneša kitai Šaliai apie savo ketinimą denonsuoti šį Susitarimą. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą. Pasirašytas 2004 m. liepos 9 d. Vilniuje dviem originaliais egzemplioriais, abu lietuvių, moldavų ir rusų kalbomis. Visi tekstai turi vienodą galią. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo, vadovaujamasi tekstu rusų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOLDOVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU VYRIAUSYBĖS VARDU ______________