Viešasis administravimas - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA SPRENDIMAS DĖL SEIMO NARIO S.PEČELIŪNO PRAŠYMO 2005 m. vasario 2 d. Nr. 7 Vilnius Išnagrinėjusi Seimo nario Sauliaus Pečeliūno 2005m. sausio 24 d. prašymą Vyriausioji rinkimų komisija konstatuoja: Pareiškėjas prašo, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, išspręsti, ar Seimo nariai A.Pekeliūnas ir A.Valionis, dalyvaudami 2004 m. Seimo rinkimuose, nepažeidė šio įstatymo reikalavimų. 2004 m. Seimo rinkimuose kandidatų į Seimo narius anketose A.Pekeliūnas ir A.Valionis nurodė, kad nėra ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavę su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. To paties straipsnio 2 dalis nustato kada kandidatas į Seimo narius turi atitinkamą pareigą, tai yra, jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie kandidato bendradarbiavimą arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. Seimo rinkimų kampanijos metu pateikė duomenis Valstybės saugumo departamentui apie visus rinkimuose įregistruotus kandidatus į Seimo narius ir prašė pateikti informaciją apie asmenis, kurie yra ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavę su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir toks juridinis faktas yra nustatytas įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad tarp kandidatų, dėl kurių buvo klausta (jų sąraše buvo įrašyti A.Pekeliūnas ir A.Valionis) nėra asmenų, kurie ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Vyriausioji rinkimų komisija kitų duomenų, kad dėl minėtų asmenų yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie bendradarbiavimą, ar duomenų, kad šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinę patys kandidatai, neturi. Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada. Seimo rinkimų įstatyme pateikiamas baigtinis vadų, kurių pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą pripažinti Seimo nario įgaliojimus, nutrūkusiais prieš terminą, tai yra Seimo nario paties parašytas atsistatydinimo pareiškimas, notariškai patvirtinta mirties liudijimo kopija, įsigaliojęs teismo sprendimas ar Seimo nutarimas, o taip pat įsigaliojęs teisės aktas dėl pilietybės netekimo. Tik esant vienam iš šių dokumentų, įstatymas suteikia teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai teisę spręsti klausimą dėl pripažinimo Seimo nario įgaliojimų, nutrūkusiais prieš terminą. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei Seimo nario pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat įstatyme nustatyta, kad Seimo narių neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta, kad Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją, arba sulaužius priesaiką, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės aiškinti rinkimų ir Referendumo įstatymų nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 ir 10 straipsniais, Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsniu, Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia: Vyriausiajai rinkimų komisijai registruodama kandidatais į Seimo narius A. Pekeliūną ir A. Valionį informacijos apie tai, kad šių asmenų atžvilgiu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie kandidato bendradarbiavimą arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs patys kandidatai neturėjo ir šiuo metu neturi. Todėl registruojant šiuos kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo narius Seimo rinkimų įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Pirmininkas Zenonas Vaigauskas
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.