LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KRAUJO DONORŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠO, P

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KRAUJO DONORŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠO, PRIVALOMŲJŲ TYRIMŲ SĄRAŠO, REIKIAMŲ SVEIKATOS RODIKLIŲ IR KRAUJO DONORŲ APKLAUSOS ANKETOS PATVIRTINIMO 2005 m. vasario 4 d. Nr. V-84 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 115-2666; 2003, Nr. 101-4541) 4 straipsnį ir įgyvendindamas 2004 m. kovo 22 d. Europos Komisijos direktyvą 2004/33/EB, įgyvendinančią 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl tam tikrų kraujo ir kraujo komponentų techninių reikalavimų:

1. Tvirtinu pridedamus: 1.
2. Kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, privalomųjų tyrimų sąrašą ir reikiamus kraujo donorų sveikatos rodiklius. 1.
3. Kraujo donorų apklausos anketą.
4. Laikau netekusiais galios: 2.
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 519 „Dėl donorų sveikatos tikrinimo tvarkos, privalomųjų tyrimų sąrašo, reikiamų donorų sveikatos rodiklių bei donoro apklausos anketos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104-3010); 2.
6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 398 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 519 „Dėl donorų sveikatos tikrinimo tvarkos, privalomųjų tyrimų sąrašo, reikiamų donorų sveikatos rodiklių bei donoro apklausos anketos reikalavimų patvirtinimo“ papildymo“(Žin., 2002, Nr. 80-3466).
7. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui S. J. Janoniui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-84 KRAUJO Donorų sveikatos tikrinimo tvarkOS APRAŠAS, privalomųjų tyrimų sąrašas ir reikiami donorų sveikatos rodikliai I. BENDROSIOS NUOSTATOS
8. Šis dokumentas nustato minimalius kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų atrankos kriterijus, kuriais privaloma vadovautis rengiant donorų atrankos, kraujo ir jo sudėtinių dalių ėmimo procedūras kraujo donorystės įstaigose.
9. Atranka siekiama apsaugoti donorų sveikatą ir kiek galima sumažinti per kraują perduodamų ligų riziką bei transfuzijos žalą pacientui.
10. Donoro medicininę anamnezę ir rizikos veiksnius įvertinti, atrinkti donorą ir konsultuoti jį prieš kraujo ar jo sudėtinių dalių davimą bei leisti duoti kraujo turi teisę tik gydytojas.
11. Donoras, pageidaujantis duoti kraujo arba jo sudėtinių dalių, kiekvieną kartą privalo užpildyti donoro anketą nurodydamas, ko pageidauja duoti – kraujo ar jo sudėtinių dalių.
12. Šiame dokumente vartojama sąvoka „atidėjimas“ – tai asmens teisės duoti kraują arba jo komponentus sustabdymas. Sustabdymas gali būti nuolatinis arba laikinas. II. Informacijos teikimas numatomiems donorams
13. Kraujo donorystės įstaigos teikia šią informaciją numatomiems kraujo ar kraujo komponentų donorams: 6.
14. Tikslią mokomąją medžiagą, suprantamą eiliniams visuomenės nariams, apie pagrindines kraujo savybes, kraujo davimo procedūrą, iš viso kraujo ir aferezės būdu gaunamus komponentus ir jų svarbią naudą pacientams. 6.
15. Patikrinimo, sveikatos bei medicininės istorijos ir donorų kraujo tyrimų reikalavimo priežastis ir „žinojimu pagrįsto sutikimo“ svarbą. 6.
16. Informaciją apie donorystės savarankišką atidėjimą ir laikinąjį atidėjimą arba uždraudimą ir priežastis, dėl kurių asmenys negali duoti kraujo ar kraujo komponentų, nes gali sukelti pavojų recipientui. 6.
17. Informaciją apie asmens duomenų apsaugą. 6.
18. Priežastis, dėl kurių asmenys neturi duoti kraujo, nes tai gali pakenkti jų sveikatai. 6.
19. Informaciją apie donorystės procedūrų pobūdį ir atitinkamą su donoryste susijusią riziką bei galimybę, kad kraujas ir kraujo komponentai gali neatitikti nustatytų transfuzijos reikalavimų. 6.
20. Informaciją apie galimybę donorams persigalvoti dėl kraujo davimo arba galimybę bet kuriuo kraujo davimo proceso metu atsisakyti arba savarankiškai sustabdyti savo donorystę. 6.
21. Priežastis, dėl kurių yra svarbu, kad donorai informuotų kraujo donorystės įstaigą apie bet kokį vėlesnį įvykį, dėl kurio anksčiau duotas kraujas galėtų tapti nebetinkamas transfuzijai. 6.
22. Informaciją apie kraujo donorystės įstaigos atsakomybę informuoti donorą, jei tyrimo rezultatai rodo kokį nors svarbų donoro sveikatos sutrikimą. 6.
23. Informaciją, kad tyrimais aptikus virusus, pvz., ŽIV, HBV, HCV, ar kitus svarbius per kraują perduodamus mikroorganizmus, donorui duoti kraują bus uždrausta ir paimtas kraujo vienetas sunaikintas. 6.
24. Informaciją apie galimybę donorams bet kuriuo metu pateikti klausimus.
25. Informacijos teikimo donorams tvarką nustato kraujo donorystės įstaigos vadovas. III. Iš donorų GAUTINa informacija
26. Kraujo donorystės įstaigos užtikrina, kad, sudarant susitarimą dėl ketinimo tapti kraujo ar kraujo komponentų donoru, donorai prieš kiekvieną kraujo davimą pateiktų kraujo donorystės įstaigai šią informaciją: 8.
27. Donoro tapatybę įrodančius dokumentus ir informaciją ryšiams palaikyti. 8.
28. Donoro sveikatos ir medicininę istoriją, pildant donorų anketą ir per asmeninę apklausą, kurią atlieka kvalifikuotas gydytojas. Ši informacija aprėpia veiksnius, kurie gali padėti nustatyti ir atmesti asmenis, kurių duodamas kraujas galėtų kelti pavojų kitų sveikatai, pvz., platinti ligas, arba savo pačių sveikatai.
29. Kraujo donorystės įstaigos imti kraują ar jo sudėtines dalis gali tik esant donoro parašui donorų anketoje, patvirtintame gydytojo, atsakingo už sveikatos istorijos gavimą, parašu. Donoras parašu patvirtina, kad: 9.
30. perskaitė ir suprato pateiktą mokomąją medžiagą; 9.
31. turėjo galimybę užduoti klausimų; 9.
32. gavo tinkamus atsakymus į visus užduotus klausimus; 9.
33. suteikė informacija pagrįstą sutikimą tęsti kraujo davimo procesą; 9.
34. visa jo pateikta informacija, jo turimais duomenimis, yra teisinga. Iv. KRAUJO DONORŲ MEDICININĖ ATRANKA
35. Kraujo donorų medicininę atranką sudaro: anamnezės surinkimas, medicininė donoro apžiūra, atkreipiant dėmesį į bendrą jo kūno išsivystymą, psichinę ir emocinę būklę, intoksikacijos alkoholiu arba psichiką veikiančiais medikamentais ar narkotinėmis medžiagomis požymius, silpnumą, išsekimą, mažakraujystę. Oda turi būti sveika, jos vientisumas nepažeistas infekcijų, injekcijų ar kitokių sužeidimų.
36. Donoro pulsas turi būti ritmiškas, jo dažnis – nuo 50 iki 100 kartų per minutę. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas – 180–100, diastolinis – 100– 50 mm Hg.
37. Privalomų tyrimų sąrašas ir jų atlikimo tvarka: 12.
38. Prieš kiekvieną kraujo davimą donorams atliekami šie tyrimai: 12.1.
39. hemoglobino koncentracijos nustatymas; 12.1.
40. kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus; 12.1.
41. rezus priklausomybės pagal D antigeną; 12.1.
42. pirminiams donorams – Kell antigeno nustatymas. 12.
43. Po kiekvieno kraujo davimo atliekami šie tyrimai: 12.2.
44. kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus; 12.2.
45. rezus priklausomybės pagal D antigeną; 12.2.
46. pirminiams donorams – Kell antigeno nustatymas; 12.2.
47. po pirmojo kraujo davimo donorams vyrams nustatomi antikūnai prieš eritrocitus. Tolesnių donacijų metu apie tyrimo būtinumą sprendžia gydytojas, įvertinęs donoro transfuzinę anamnezę. Moterims donorėms imuninių antikūnų tyrimas atliekamas po pirmojo kraujo davimo ir kas 6 mėnesius, ar kai to reikalauja atranką atliekantis gydytojas; 12.2.
48. serologinis sifilio; 12.2.
49. hepatito B paviršinio antigeno; 12.2.
50. hepatito C viruso antikūnų; 12.2.
51. virusų ŽIV–I ir ŽIV–II antikūnų. 12.
52. Prireikus, atliekant medicininę donoro atranką, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus ir/ar rekomenduoti konsultacijas.
53. Kraujo donorui gali būti taikomas laikinas ir/ar nuolatinis teisės duoti kraują arba jo sudėtines dalis sustabdymas. Teisę sustabdyti leidimą duoti kraujo arba jo sudėtinių dalių turi gydytojas, atsižvelgdamas į donorų tinkamumo, donorystės atidėjimo kriterijus. V. Donorų tinkamumas
54. Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų tinkamumo kriterijai ir reikiami sveikatos rodikliai: 14.
55. Donorų amžius ir kūno masė Amžius 18–65 metai 17–18 metų Gavus raštišką vieno iš tėvų ar teisėto globėjo sutikimą pagal įstatymus Pradedantieji donorai, vyresni kaip 60 metų Kraujo donorystės įstaigos gydytojo nuožiūra Vyresni kaip 65 metų Turint donorystės įstaigos gydytojo kasmet išduodamą leidimą Kūno masė Kraujo arba aferezės kraujo komponentų donorų: ³ 50 kg 14.
56. Hemoglobino lygis donoro kraujyje Hemoglobinas moterų: ³ 125 g/l vyrų: ³ 135 g/l Taikytina kraujo ir kraujo sudėtinių dalių alogeniniams donorams 14.
57. Proteino lygis donoro kraujyje Proteinas ³ 60 g/l Aferezės plazmos donorų proteino analizė turi būti atliekama bent kartą per metus 14.
58. Trombocitų lygis donoro kraujyje Trombocitai Trombocitų skaičius – ne mažesnis kaip 150 ´ 109/l Aferezės trombocitų donorams reikalaujamas lygis
59. Kraujo donorystės uždraudimo kriterijai Širdies ir kraujagyslių liga Numatomi donorai, sergantys arba sirgę sunkia širdies ir kraujagyslių liga, išskyrus visiškai išgydytus įgimtus sutrikimus Centrinės nervų sistemos liga Sirgę sunkia CNS liga Polinkis į nenormalų kraujavimą Numatomi donorai, sirgę koagulopatija Daugiakarčiai apalpimo atvejai ar konvulsijos Išskyrus vaikystės konvulsijas ir atvejus, kai po donoro paskutinio vaistų prieš konvulsijas vartojimo praėjo ne mažiau kaip treji metai ir konvulsijos nebesikartojo Skrandžio ir žarnyno, šlapimo ir lyties, imunologinių, metabolinės, inkstų ar kvėpavimo sistemos ligos Numatomi donorai, sergantys sunkia aktyvia, chroniška ar pasikartojančia liga Diabetas Absoliuti kontraindikacija Infekcinės ligos Hepatitas B, išskyrus asmenis, kurių HBsAg yra neigiamas ir kurie turi įrodytą imunitetą. Tokiems donorams reikia atlikti anti-HBc tyrimą. Hepatitas C ŽIV-1/2 ŽTLV I/II Sifilis Tuberkuliozė Babesiozė * Kala-azar (vidaus organų leismaniozė)* Trypanosomiasis cruzi (Čago liga)* Piktybinės ligos Absoliuti kontraindikacija Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) (pvz., Kroicfeldo-Jakobo liga, Kroicfeldo-Jakobo ligos variantas) Asmenys, kurių šeimos istorija rodo esant didelę riziką išsivystyti USE, asmenys su ragenos ar tvirtosios smegenų plėvelės transplantu arba asmenys, kurie anksčiau buvo gydyti medikamentais, pagamintais iš žmogaus hipofizio. Esant Kroicfeldo-Jakobo ligos variantui gali būti rekomenduojamos papildomos apsaugos priemonės Narkotikų vartojimas Absoliuti kontraindikacija Ksenotransplantacijos recipientai Visi recipientai Seksualinė elgsena Asmenys, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla didelė rizika užsikrėsti sunkia infekcine liga, kuria gali būti užkrečiama per kraują Buvimas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje nuo 1980 metų 6 mėnesius ir ilgiau Visi donorai
60. Kraujo donorystės laikinojo atidėjimo kriterijai: 16.
61. Infekcijos Po infekcinės ligos numatomiems donorams donorystė atidedama ne trumpiau kaip dviem savaitėms po visiško klinikinio pasveikimo. Infekcinė liga ar būklė Atidėjimo laikotarpio trukmė Bruceliozė* 2 metai po visiško pasveikimo dienos Osteomielitas 2 metai po patvirtinto pasveikimo Ku karštinė 2 metai po patvirtinto pasveikimo dienos Toksoplazmozė* 6 mėnesiai po klinikinio pasveikimo dienos Reumatizmas 2 metai po simptomų pranykimo dienos, nebent būtų chroniškos širdies ligos požymių Karščiavimas (aukšta temperatūra) 2 savaitės po simptomų pranykimo dienos Gripas ar kita virusinė liga 2 savaitės po simptomų pranykimo Maliarija* Asmenys, gyvenę maliarijos zonoje pirmuosius penkerius gyvenimo metus 3 metai po grįžimo iš paskutinio lankymosi bet kokioje endeminėje zonoje, jei nepasireiškia simptomai; laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 4 mėnesių, jei kiekvienąsyk duodant kraują imunologinių arba molekulinių genominių tyrimų rezultatai yra neigiami Asmenys, sirgę maliarija 3 metai po gydymo nutraukimo ir nesant simptomų. Po to priimtina tik tuomet, jei imunologinio arba molekulinio genominio tyrimo rezultatas yra neigiamas Asimptominiai endeminių zonų lankytojai 6 mėnesiai po išvykimo iš endeminės zonos, nebent imunologinio arba molekulinio genominio tyrimo rezultatas yra neigiamas Asmenys, sirgę nediagnozuota karštine liga per arba šešių mėnesių laikotarpiu po apsilankymo endeminėje zonoje 3 metai po simptomų pasibaigimo; laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 4 mėnesių, jei imunologinio arba molekulinio tyrimo rezultatas yra neigiamas Vakarų Nilo virusas (VNV)* 28 dienos po išvykimo iš zonos, kurioje VNV perduodamas žmonėms 16.
62. Rizika gauti perpilant kraują perduodamą infekciją – Endoskopinis tyrimas naudojant lanksčius instrumentus; – kraujo patekimas ant gleivinės arba sužeidimas adata; – kraujo komponentų transfuzija; – žmogaus audinių ar ląstelių transplantas; – sunki chirurginė operacija; – tatuiravimas arba žiedų vėrimas į kūną; – akupunktūra, išskyrus tuomet, jei ją atlieka kvalifikuotas medikas, naudojantis sterilias vienkartines adatas; – asmenys, kuriems kyla pavojus dėl artimų buitinių santykių su hepatitu B sergančiais asmenimis Atidedama 6 mėnesiams Asmenys, dėl kurių elgsenos ar veiklos jiems kyla pavojus užsikrėsti infekcine liga, kuri gali būti perduodama per kraują Nutraukus rizikingą veiklą donorystė atidedama laikotarpiui, apibrėžiamam pagal atitinkamą ligą ir atitinkamų tyrimų buvimą 16.
63. Skiepijimas Susilpninti virusai arba bakterijos 4 savaitės Dezaktyvuoti/sunaikinti virusai, bakterijos arba riketsijos Atidėjimas nereikalingas, jei asmuo sveikas Toksoidai Atidėjimas nereikalingas, jei asmuo sveikas Hepatito A arba hepatito B vakcinos Atidėjimas nereikalingas, jei asmuo sveikas ir nėra klinikinių požymių Pasiutligė Atidėjimas nereikalingas, jei asmuo sveikas ir nėra klinikinių požymių. Jei vakcinuota užsikrėtus, atidedama vieneriems metams Erkinio encefalito vakcinos Atidėjimas nereikalingas, jei asmuo sveikas ir nėra klinikinių požymių 16.
64. Kitoks laikinas atidėjimas Nėštumas 6 mėnesiai po gimdymo arba nutraukimo, išskyrus išskirtines aplinkybes ir gydytojo nuožiūra Nesunki chirurginė operacija 1 savaitė Dantų gydymas Nesudėtinga odontologinė procedūra – atidedama iki kitos dienos (Pastaba: danties traukimas, šaknų plombavimas ar panašus gydymas laikomas nesunkia chirurgine operacija) Gydymas vaistais Atsižvelgiant į priskirtų vaistų pobūdį, jų veikimą ir gydomą ligą Apsvaigimas nuo alkoholinių ar kitų medžiagų 3 dienos Buvimas kardomojo kalinimo ir/ar laisvės atėmimo vietose Kraujo ar jo sudėtinių dalių leidžiama duoti po 1 metų nuo išėjimo iš kardomojo kalinimo ir/ar laisvės atėmimo vietos
65. Atidėjimas ypatingomis epidemiologinėmis sąlygomis Ypatingos epidemiologinės sąlygos (pvz., ligų protrūkiai) Atidėjimas, atitinkantis epidemiologines sąlygas (apie tokį atidėjimą kompetentinga institucija praneša Europos Komisijai, kad būtų imtasi Bendrijos veiksmų) *Tyrimai ir donorystės atidėjimo laikotarpiai neprivalomi, jei surinktas kraujas naudojamas išskirtinai plazmai, skirtai dalyti į frakcijas. VI. AFEREZĖS DONORAI
66. Aferezės donorų atranką gali atlikti tik gydytojas.
67. Aferezės donorams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kraujo donorams. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-84 KRAUJO DONORŲ APKLAUSOS ANKETA I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
68. Anketa sudaroma valstybine kalba, išimtiniais atvejais – valstybine ir donorui suprantama kalba.
69. Donoras užpildo anketą kiekvieną kartą, kai pageidauja duoti kraujo ar sudėtinių jo dalių.
70. Kraujo donorystės įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos užpildyti kraujo donoro apklausos anketą.
71. Užpildytą anketą donoras pateikia atsakingam už medicininį patikrinimą kraujo donorystės įstaigos gydytojui.
72. Kraujo donorystės įstaigos gydytojas atsako už anketose pateiktų duomenų slaptumo išsaugojimą ir garantuoja jų apsaugą.
73. Anketa saugoma 30 metų. II. KRAUJO DONORŲ APKLAUSOS ANKETA Kiekvieną kartą prieš duodamas kraujo ar jo sudėtinių dalių donoras privalo užpildyti šią anketą, o iškilus klausimams ar neaiškumams – kreiptis į kraujo donorystės įstaigos gydytoją. Donoro vardas, pavardė__________________________________________________________ Taip Ne
74. Ar gerai jaučiatės? □ □
75. Ar per paskutinių dvejų metų laikotarpį netikėtai, be aiškios priežasties, buvo: sumažėjęs svoris? □ □ karščiavimas? □ □ viduriavimas? □ □ išberta oda, gleivinės, lūpos? □ □ padidėję limfmazgiai? □ □
76. Ar paskutinį mėnesį vartojote vaistus, buvote skiepijamas, lankėtės pas odontologą? □ □
77. Ar skaitėte, žinote bei suprantate, kas yra AIDS, hepatitai bei saugus seksas, ir tai, kad partneris gali užkrėsti hepatitu, nors pats niekada nesirgo gelta? □ □
78. Ar per paskutinius 12 mėnesių turėjote lytinių santykių su partneriu: infekuotu žmogaus imunodeficito ar hepatitų virusais? □ □ vartojusiu injekcinius narkotikus? □ □ gaunančiu atlygį (ypač pinigais ar narkotikais) už lytinius santykius? □ □ sergančiu hemofilija? □
79. Ar kada nors vartojote narkotines medžiagas, ypač injekcines? □ □
80. Ar kada nors turėjote lytinių santykių už pinigus ar narkotikus? □ □
81. Klausimas vyrams: ar turėjote santykių su kitais vyrais? □ □
82. Klausimas moterims: ar manote, kad lytinis partneris galėtų turėti santykių ir su kitais vyrais? □ □
83. Ar per paskutinius 12 mėnesių: buvote tirtas mediciniškai, operuotas? □ □ vėrėte auskarus, darėte tatuiruotę ar buvote gydomas akupunktūra? □ □ buvo perpiltas kraujas? □ □
84. Klausimas moterims: ar esate (buvote per paskutinius 12 mėnesių) nėščia? □ □
85. Ar turite giminių, sergančių Kroicfildo-Jakobo (CJD) liga? □ □
86. Ar buvote gydytas preparatais, pagamintais iš žmogaus ar gyvūnų organų? □ □
87. Ar nuo 1980 m. buvote Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje 6 mėnesius ir ilgiau? □ □
88. Ar per paskutinius 12 mėn. buvote kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietose? □ □
89. Ar turėjote buitinių santykių su asmenimis, infekuotais žmogaus imunodeficito ar hepatito virusais (šeimoje, darbe, tarp draugų)? □ □
90. Kur gimėte?
91. Ar gyvenote, buvote išvykęs į užsienį? Kur ir kiek laiko?
92. Ar kada nors sirgote: gelta, maliarija, tuberkulioze, reumatine karštlige? □ □ širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjusio kraujospūdžio ligomis? □ □ alergija, astma? □ □ nervų sistemos ligomis, ar buvo traukulių, sąmonės sutrikimų? □ □ lėtinėmis ligomis (cukralige, piktybiniais susirgimais, skrandžio opa)? □ □ kraujo ligomis? □ □ lytiškai plintančiomis ligomis? □ □
93. Ar turite invalidumo grupę? □ □
94. Ar dirbate rizikingą darbą? □ □
95. Ar kada nors buvote atsisakę duoti kraujo, ar buvo atsisakyta imti kraują iš Jūsų? □ □
96. Ko pageidaujate duoti: kraujo? □ □ plazmos? □ □ trombocitų? □ □ Patvirtinu, kad perskaičiau ir supratau pateiktą mokomąją medžiagą, turėjau galimybę užduoti klausimų, gavau tinkamus atsakymus į visus užduotus klausimus ir pagal pateiktą informaciją sutinku tęsti kraujo ar jo sudėtinių dalių davimo procesą. Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija, mano turimais duomenimis, yra teisinga. __________________ Parašas, data Kraujo donorystės įstaigos gydytojas __________________ Parašas, data ______________