NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. GEGUŽĖS 14 D. NUTARIMO NR. 591 „DĖL CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 200

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. GEGUŽĖS 14 D. NUTARIMO NR. 591 „DĖL CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2005 m. vasario 7 d. Nr. 133 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 591 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 44-1407) ir išdėstyti jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 8 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašą (pridedama).“. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS GEDIMINAS KIRKILAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 591 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 133 redakcija) CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) nustato civilinės saugos mokymo įstaigas, civilinės saugos mokymo tikslus ir uždavinius, planavimą, organizavimą ir finansavimą.
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos: Gyventojai – Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės, kurie nuolat ar laikinai gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Civilinės saugos treniruotė – valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų rengimo forma, kurios metu mokomasi tiksliai vykdyti pareigines funkcijas ekstremalių situacijų atvejais, pagal pateiktas sąlygas vertinti situaciją, priimti pagrįstus sprendimus, tobulinti valdymo įgūdžius, o civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos, naudodamos pagal materialinio techninio aprūpinimo tabelius priskirtą techniką, įrangą, prietaisus, mokosi atlikti praktinius veiksmus. Civilinės saugos pratybos – kompleksinis valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų ir gyventojų mokymas, kurio metu sudarius tariamas ekstremalias situacijas tobulinami valdymo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti žmonių ir turto apsaugą nuo ekstremalių situacijų poveikio, atlikti gelbėjimo ir ekstremalios situacijos padarinių šalinimo darbus. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) vartojamas sąvokas. II. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Civilinės saugos mokymo tikslai yra šie: 3.
4. skatinti ir stiprinti parengtį ekstremalioms situacijoms Lietuvos Respublikoje; 3.
5. padėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms pasirengti įgyvendinti joms pavestas užduotis civilinės saugos srityje; 3.
6. rengti visuomenę praktiniams veiksmams, kad ji galėtų pereiti iš įprastų gyvenimo (darbo) sąlygų į ekstremalias situacijas, patirdama kuo mažiau nuostolių, kad būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalių situacijų poveikio; 3.
7. mokyti ūkio subjektuose ir įstaigose dirbančius gyventojus darbo organizavimo metodų ir vadovavimo pereinant iš įprastų darbo sąlygų į darbo sąlygas ekstremalių situacijų metu; 3.
8. rengti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas vykdyti gelbėjimo, žmonių paieškos ir kitus neatidėliotinus darbus; 3.
9. tobulinti gyventojų pasirengimą veiksmams ekstremalių įvykių metu.
10. Civilinės saugos mokymo uždaviniai yra šie: 4.
11. analizuoti galimas ekstremalias situacijas; 4.
12. įvertinti grėsmes ir ekstremalių situacijų atsiradimo riziką, prognozuoti galimą ekstremalių įvykių eigą, poveikį žmonėms ir jų turtui; 4.
13. valdyti ekstremalias situacijas; 4.
14. organizuoti ir vykdyti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus; 4.
15. užtikrinti ūkio funkcionavimą ir stabilumą ekstremalių situacijų atvejais; 4.
16. organizuoti ir koordinuoti ekstremalių situacijų valdymo centrų darbą; 4.
17. parengti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas veikti ekstremalių situacijų sąlygomis; 4.
18. rengti civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus; 4.
19. organizuoti visuomenės informavimą apie ekstremalias situacijas ir ryšių su visuomenės informavimo priemonėmis palaikymą; 4.
20. teikti materialinę techninę, organizacinę, metodinę pagalbą, kurios reikia gyvybiškai svarbiems objektams išsaugoti; 4.
21. rengti gyventojus praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais. III. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO ORGANIZAVIMAS
22. Civilinės saugos mokymas organizuojamas: 5.
23. Civilinės saugos mokymo centre prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos mokymo centras); 5.
24. apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengimo skyriuose; 5.
25. bendrojo lavinimo mokyklose; 5.
26. profesinėse mokyklose; 5.
27. aukštosiose neuniversitetinėse mokyklose – kolegijose; 5.
28. ūkio subjektuose ir įstaigose.
29. Civilinės saugos mokomi šių kategorijų gyventojai: 6.
30. ūkio subjektuose ir įstaigose dirbantys gyventojai; 6.
31. bendrojo lavinimo mokyklų, profesinių mokyklų mokiniai ir aukštųjų neuniversitetinių mokyklų - kolegijų studentai; 6.
32. valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai; 6.
33. civilinės saugos etatiniai darbuotojai; 6.
34. visų lygių ekstremalių situacijų valdymo centrų pareigūnai; 6.
35. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų pareigūnai; 6.
36. bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių vadai ir jų nariai; 6.
37. nedirbantys gyventojai.
38. Ūkio subjektuose ir įstaigose dirbantys gyventojai civilinės saugos pagrindų mokomi darbo vietose pagal tipines Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtas ir patvirtintas civilinės saugos mokymo programas. Ūkio subjektų, įstaigų vadovai nustato darbuotojų mokymo ir praktinių įgūdžių tikrinimo tvarką.
39. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai mokomi pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos. Šios programos yra Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su kitomis suinteresuotomis ministerijomis parengtos Žmogaus saugos ir savisaugos mokymo programos sudedamoji dalis.
40. Profesinių mokyklų mokiniai ir aukštųjų neuniversitetinių mokyklų – kolegijų studentai mokomi pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.
41. Švietimo ir mokslo ministerija pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtas bendrojo lavinimo mokyklų, profesinių mokyklų, aukštųjų neuniversitetinių mokyklų - kolegijų civilinės saugos mokymo programas patikslina civilinės saugos mokymui skirtų valandų skaičių.
42. Ūkio subjektų ekstremalių situacijų valdymo centrų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų pareigūnai, bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių vadai ir jų nariai, etatiniai civilinės saugos darbuotojai mokomi pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas.
43. Civilinės saugos etatiniai darbuotojai, visų lygių ekstremalių situacijų valdymo centrų pareigūnai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir jų padalinių vadovai, bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių vadai, visų ūkio subjektų vadovai ir jų pavaduotojai turi baigti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytos civilinės saugos mokymo programos kursą. Šie darbuotojai mokomi ir jų kvalifikacija civilinės saugos srityje keliama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatyta tvarka.
44. Nedirbantys gyventojai civilinės saugos pagrindų mokosi savarankiškai. Šiam mokymuisi naudojama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprobuota informacinė medžiaga, kurią kaupia, rengia ir platina savivaldybių civilinės saugos pareigūnai. Be to, nedirbantys gyventojai civilinės saugos klausimais informuojami per vietinę spaudą, radiją ir televiziją. Nedirbančių gyventojų praktiniai įgūdžiai tikrinami savivaldybės civilinės saugos pratybų metu.
45. Už civilinės saugos mokymo programos kurso klausytojų mokymo organizavimą ir vykdymą Civilinės saugos mokymo centre atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.
46. Kiekvienos apskrities viršininkas atsakingas už civilinės saugos mokymo programos kurso klausytojų mokymo organizavimą ir vykdymą jam pavaldžios administracijos civilinės saugos departamento parengimo skyriuje. IV. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO PLANAVIMAS
47. Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, įstaigų paraiškas ir klausytojų kategorijas, nurodytas šio Aprašo 1 ir 2 prieduose, Civilinės saugos mokymo centre ir apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengimo skyriuose sudaromi metiniai civilinės saugos mokymo programų klausytojų komplektavimo planai, kuriuos tvirtina: 16.
48. Civilinės saugos mokymo centro – vidaus reikalų ministras; 16.
49. apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengimo skyrių – apskričių viršininkai.
50. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas civilinės saugos mokymo programas Civilinės saugos mokymo centre ir apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengimo skyriuose sudaromi metiniai civilinės saugos mokymo programų kurso klausytojų mokymo planai, kuriuos tvirtina: 17.
51. Civilinės saugos mokymo centro – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius; 17.
52. apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengimo skyrių – apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų direktoriai.
53. Ūkio subjektuose ir įstaigose dirbančių gyventojų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo tvarką tvirtina jų vadovai.
54. Valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, įstaigų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų ir gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms patikrinti, jų valdymo įgūdžiams tobulinti rengiamos civilinės saugos treniruotės ir civilinės saugos pratybos. V. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO FINANSAVIMAS
55. Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių, sudaromų apskrityse ir savivaldybėse mobilizacijos pagrindu, mokymas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
56. Valstybės ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir įstaigos lėšas civilinės saugos mokymui numato metinėje išlaidų sąmatoje. ______________ Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo 1 priedas CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO CENTRO KLAUSYTOJŲ KATEGORIJOS, MOKYMO TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS Eil. Nr. Klausytojų kategorijos Mokymo trukmė (valandomis) Mokymo periodiškumas
57. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nariai 35 kas 5 metai
58. Ministerijų, kitų valstybės institucijų žinybinių ekstremalių situacijų valdymo centrų pareigūnai 35 kas 5 metai
59. Apskričių ir savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrų pareigūnai 35 kas 5 metai
60. Seniūnai ir jų pavaduotojai 35 kas 3 metai
61. Civilinės saugos etatiniai darbuotojai 70 kas 3 metai
62. Ūkio subjektų, įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai 35 kas 5 metai
63. Veiklos vykdytojai ir jų įgalioti asmenys 35 kas 3 metai
64. Ministerijų, kitų valstybės institucijų civilinės saugos tarnybų pareigūnai 35 kas 3 metai
65. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys 35 kas 3 metai
66. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai 35 kas 3 metai
67. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir jų padalinių vadovai 35 kas 3 metai
68. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir teritorinių policijos įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai 35 kas 3 metai
69. Bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų, aukštųjų neuniversitetinių mokyklų - kolegijų civilinės saugos kurso mokytojai ir dėstytojai 35 kas 3 metai
70. Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių vadai ir jų nariai 70 kas 3 metai Pastaba. Civilinės saugos mokymo centro klausytojais gali būti ir kiti pareigūnai bei specialistai pagal valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, įstaigų paraiškas. ______________ Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo 2 priedas APSKRIČIŲ VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJŲ CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTŲ PARENGIMO SKYRIŲ KLAUSYTOJŲ KATEGORIJOS, MOKYMO TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS Eil. Nr. Klausytojų kategorijos Mokymo trukmė (valandomis) Mokymo periodiškumas
71. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų personalas: 1.
72. grupių ir grandžių vadai 21 kas 3 metai 1.
73. stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo postų vadai 21 kas 3 metai 1.
74. specialiųjų tarnybų darbuotojai 21 kas 3 metai
75. Ūkio subjektų padalinių vadovai, atsakingi už įvadinius ir vėlesnius civilinės saugos žinių ir praktinių veiksmų instruktažus 21 kas 3 metai
76. Individualiųjų apsaugos priemonių išdavimo punktų vadovai ir valstybės rezervo tvarkytojai 21 kas 3 metai
77. Ūkio subjektų padalinių vadovai 21 kas 3 metai
78. Transporto darbuotojai, organizuojantys pavojingų krovinių gabenimą 21 kas 3 metai
79. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopų vadai ir jų pavaduotojai 21 kas 3 metai
80. Bendrojo lavinimo mokyklų klasių auklėtojai 21 kas 3 metai
81. Teritorinių policijos įstaigų darbuotojai 21 kas 3 metai Pastaba. Apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengimo skyrių klausytojais gali būti ir kiti pareigūnai bei specialistai pagal valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, įstaigų paraiškas. ______________