NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA 2000 M. GEGUŽĖS 17 D. NUTARIMO NR. 52 „DĖL KONKURENCIJOS TARYBOS PAAIŠKINIMŲ DĖL DOMINUOJANČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA 2000 M. GEGUŽĖS 17 D. NUTARIMO NR. 52 „DĖL KONKURENCIJOS TARYBOS PAAIŠKINIMŲ DĖL DOMINUOJANČIOS PADĖTIES NUSTATYMO“ PAKEITIMO 2005 m. vasario 3 d. Nr. 1S-15 Vilnius Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (Žin., 2000, Nr. 52-1516) preambulę ir išdėstyti ją taip: „Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siekdama suderinti Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos konkurencijos teisę, atsižvelgdama į Europos Komisijos pranešimą „Horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės gairės“ (2004/C 31/03) bei sukauptą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo taikymo praktiką, nutaria:“. 2. Pakeisti „Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl dominuojančios padėties nustatymo“, patvirtintus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“: 2.1. Išdėstyti 1 punktą taip: „1. Šio dokumento paskirtis – paaiškinti, kaip Konkurencijos taryba nustato ūkio subjektų dominuojančią padėtį bei reikšmingą konkurencijos apribojimą (tai yra, ar bus itin apribota konkurencija) atitinkamoje rinkoje, vykdydama valstybinę konkurencijos politiką ir taikydama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244) (toliau – Konkurencijos įstatymas), įskaitant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Konkurencijos įstatymo 2 skyriaus 2 skirsnis) ir koncentracijos kontrolės (Konkurencijos įstatymo 2 skyriaus 3 skirsnis) atvejus.“ 2.2 Išdėstyti 30 punktą taip: „30. Nagrinėdama, ar ūkio subjektų grupės nariai tarpusavyje veiksmingai nekonkuruoja, Konkurencijos taryba sieks nustatyti, ar šie ūkio subjektai elgiasi lygiagrečiai, tai yra, ar jie seka vienas kitu, veikdami tuo pačiu būdu ir vengdami tarpusavio konkurencijos, o ypač – atlikdami vienodus ar panašius konkurenciją ribojančius veiksmus kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Konkurencijos taryba mano, kad lygiagretus ūkio subjektų elgesys yra labiau tikėtinas, kuo mažesniam ūkio subjektų skaičiui tenka bendra 70 procentų ar didesnė rinkos dalis, kai tarp rinkos lyderių nėra didelių skirtumų (asimetrijos), prekė yra homogeninė, rinka skaidri, o sąsajos tarp ūkio subjektų leidžia gauti informaciją iš konkurentų bei stebėti jų veiksmus rinkoje. Nagrinėdama lygiagretaus elgesio galimybes, Konkurencijos taryba analizuos tokius veiksnius, kaip, pavyzdžiui: Grupės simetrija. Kai rinkos lyderiai yra asimetriški, t. y. kai rinkos dalių pasiskirstymas tarp jų yra netolygus, arba kai jie turi skirtingas sąlygas tiekimo bei pardavimo rinkose, skirtingą vertikaliosios integracijos laipsnį, pajėgumų panaudojimą, kaštų struktūrą ir kt., tokia situacija gali kliudyti lygiagrečiam elgesiui, nes ūkio subjektai turės skirtingus interesus – mažesnę rinkos dalį ar blogesnes veiklos sąlygas turintis ūkio subjektas gali siekti pataisyti savo padėtį konkurentų sąskaita. Prekės pobūdis. Kai parduodamos homogeninės prekės (savo esminėmis savybėmis identiškos arba labai panašios), jų kainos tampa lengvai palyginamos, o tai ūkio subjektams palengvina lygiagrečios kainodaros galimybę. Tai ypač būdinga toms rinkoms, kuriose technologinės naujovės nėra diegiamos arba diegiamos nesparčiai. Kuo daugiau ūkio subjektai parduoda skirtingų savybių (t. y. heterogeninių arba diferencijuotų) prekių, tuo jiems sunkiau priimti lygiagrečius kainodaros sprendimus. Be to, kuo sparčiau prekės yra atnaujinamos, tuo sunkiau nuspėti galimus pokyčius rinkoje, nes naujo patobulinimo dėka įgytas pranašumas gali greitai pakeisti užimamas pozicijas, ir tai kliudo ūkio subjektams elgtis lygiagrečiai. Rinkos skaidrumas. Jis nustatomas analizuojant, kokiu mastu ūkio subjektams yra prieinama informacija apie konkurentų prekių kainas ir pardavimų apimtis. Jeigu kainos nustatomos kiekviename sandoryje individualiai, pavyzdžiui, gaminant pagal užsakymus su daugeliu skirtingų techninių specifikacijų, tai gauti tokią informaciją kitiems ūkio subjektams gali būti sunku. Ir atvirkščiai, jeigu ūkio subjektams pagrindinė informacija apie individualius sandorius, konkurentų produkcijos apimtis ar kainas yra prieinama (pavyzdžiui, viešai skelbiant kainoraščius ir pan.), tai rinkos skaidrumas yra pakankamai didelis. Skaidri rinka sudaro palankias sąlygas ūkio subjektams stebėti vienas kito veiksmus ir elgtis lygiagrečiai, vengiant tarpusavio konkurencijos, taip pat nustatyti, ar konkurentai nesiekia individualiais agresyviais veiksmais padidinti savo pardavimus kitų sąskaita, ignoruodami bendruosius grupinius interesus. Jeigu rinka neskaidri ir veiksminga tarpusavio stebėsena negalima, tai antikonkurencinis lygiagretus elgesys nebus tvarus, nes kiekvienas ūkio subjektas sieks savo individualių tikslų vienašališkai. Sąsajos tarp ūkio subjektų. Ūkio subjektų tarpusavio sąsajos gali padidinti rinkos skaidrumą, sumažinti neapibrėžtumą numatant konkurentų elgseną bei palengvinti galimybes elgtis lygiagrečiai ir (

1. ar)derinti veiksmus. Pavyzdžiui, jeigu ūkio subjektai yra įkūrę bendrą produkcijos platinimo ar apsirūpinimo gamybos veiksniais įmonę, tai, pasinaudodamos pastarąja, motininės įmonės gali lengviau stebėti viena kitos veiklą (gamybos planus, komercinę politiką, kainodarą). Be to, jeigu ūkio subjektai yra sudarę kooperacinius susitarimus dėl savo prekių platinimo (pavyzdžiui, vienas ūkio subjektas platina savo konkurento prekes) ar dėl bendro prekių eksporto arba jeigu vieno ūkio subjekto stebėtojų tarybos ar valdybos nariai yra kito ūkio subjekto stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ir pan., tai tokios sąsajos tarp ūkio subjektų taip pat gali padidinti rinkos skaidrumą, sudaryti geresnes sąlygas vienam rinkos lyderiui stebėti kitų lyderių veiksmus rinkoje, sumažinti neapibrėžtumą numatant konkurentų veiksmus ir todėl ūkio subjektams gali būti lengviau elgtis lygiagrečiai ir (
2. ar)derinti veiksmus. Kiti veiksniai. Kiti veiksniai taip pat gali daryti įtaką ūkio subjektų galimybėms elgtis lygiagrečiai, pavyzdžiui: jei prekės paklausa nedidėja, tai ūkio subjektas gali padidinti savo pardavimų apimtis tik konkurentų sąskaita, o tai didina ūkio subjektų polinkį elgtis lygiagrečiai; kita vertus, stambūs pirkėjai gali kliudyti rinkos lyderiams elgtis lygiagrečiai. Esant stambiam pirkėjui, kiekvienas ūkio subjektas stengsis pateikti kuo palankesnį pasiūlymą, siekdamas pralenkti konkurentus, ir tuo būdu ūkio subjektai gali būti verčiami konkuruoti tarpusavyje.“ 2.3. Papildyti nauju IV skyriumi: „IV SKYRIUS REIKŠMINGAS KONKURENCIJOS APRIBOJIMAS KONCENTRACIJOS ATVEJAIS 32. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, atsisako duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti įstatyme nurodytus veiksmus, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Dėl susijungimo1 sukuriama ar sustiprinama vieno ūkio subjekto dominuojanti padėtis yra viena iš priežasčių, kuriai esant galima pagrįstai manyti, kad dėl koncentracijos bus itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Dominuojančios padėties sąvoka apima ir bendro dominavimo atvejį, todėl labai dažnai koncentracijos pasekmių įvertinimas yra grindžiamas dominuojančios padėties nustatymu. 33. Kai rinkos dalyvių yra nedaug ir kai jie gamina (parduoda) prekes, kurios yra artimi pakaitalai, įgyvendinama koncentracija gali itin apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, panaikindama svarbius konkurencinius suvaržymus vienam ar keliems rinkos dalyviams, netgi kai susijungęs ūkio subjektas neturi didžiausios rinkos dalies bei nėra pagrindo manyti, kad po koncentracijos įgyvendinimo bus lengviau elgtis lygiagrečiai ir (
3. ar)derinti veiksmus. Konkurencijos panaikinimas tarp koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų būtų tiesioginė koncentracijos pasekmė. Pavyzdžiui, jei prieš koncentraciją vienas iš ūkio subjektų būtų padidinęs kainas, jis būtų praradęs dalį savo pardavimų kitam koncentracijoje dalyvaujančiam ūkio subjektui. Koncentracija pašalina šį konkretų apribojimą. Tačiau vykdoma koncentracija gali paveikti ir toje pačioje rinkoje veikiančius, bet koncentracijoje nedalyvaujančius ūkio subjektus, nes koncentracijos dalyviams padidinus kainas, dalis prarastos paklausos atitektų konkuruojantiems ūkio subjektams, kuriems savo ruožtu galėtų būti pelninga padidinti savo kainas. Dėl tokių konkurencinių suvaržymų susilpninimo atitinkamoje rinkoje gali reikšmingai padidėti ir koncentracijoje nedalyvaujančių ūkio subjektų kainos, net jei ir nėra sukuriama ar sustiprinama kurio nors vieno ūkio subjekto dominuojanti padėtis. Numatydami tokią konkurentų elgseną, koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai gali turėti daugiau paskatų didinti kainas. 34. Nustatydama, ar konkurencijos apribojimas bus reikšmingas, Konkurencijos taryba atsižvelgs į šiuos veiksnius: ar koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai turi dideles rinkos dalis, ar jie yra artimi konkurentai, ar pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, ar susijungęs ūkio subjektas gali kliudyti konkurentų plėtrai, ar nagrinėjama koncentracija pašalina svarbų konkurentą rinkoje ir kita. 35. Susijungęs ūkio subjektas paprastai turės didesnį gamybos pajėgumą, didesnę rinkos dalį ir daugiau galimybių išvengti konkurencinio spaudimo ir pakelti kainas už bet kurį susijungime dalyvaujantį ūkio subjektą. Tačiau Konkurencijos taryba, vertindama nagrinėjamos koncentracijos pasekmes atitinkamai rinkai, taip pat atsižvelgs į visus koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų pagrįstus pareiškimus dėl efektyvumų, kurie yra naudingi vartotojams, neatsiejami nuo susijungimo ir patikrinami. Vienu iš įrodymų, padedančių įvertinti nuo nagrinėjamos koncentracijos neatsiejamų efektyvumų poveikį atitinkamai rinkai Konkurencijos taryba gali laikyti tinkamai atliktą susijungimo pasekmių imitacinį modeliavimą.“ PIRMININKAS RIMANTAS STANIKŪNAS _________________ 1 Šiuose paaiškinimuose „susijungimas“ suprantamas kaip termino „koncentracija“ sinonimas.