LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL AUTOLOGINEI TRANSFUZIJAI NAUDOJAMO KRAUJO AR KRAUJO KOMPONENTŲ ĖMIMO, IŠTYRIMO, PERDIRBIMO, SAUGOJIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2005 m. vasario 8 d. Nr. V-98 Vilnius Siekdamas įgyvendinti 2004 m. kovo 22 d. Europos Komisijos direktyvos 2004/33/EB, įgyvendinančios 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl tam tikrų kraujo ir kraujo komponentų techninių reikalavimų, 7 straipsnį:
- Tvirtinu Autologinei transfuzijai naudojamo kraujo ar kraujo komponentų ėmimo, ištyrimo, perdirbimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašą (pridedama).
- Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-98 AUTOLOGINEI TRANSFUZIJAI NAUDOJAMO KRAUJO IR KRAUJO KOMPONENTŲ ĖMIMO, IŠTYRIMO, PERDIRBIMO, SAUGOJIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Šis tvarkos aprašas reglamentuoja autologinio kraujo, paruošto prieš operaciją, ėmimo, ištyrimo, perdirbimo, saugojimo ir naudojimo tvarką, kai kraujo komponentai ruošiami iš anksto numatytai chirurginei operacijai, kurios metu galimas kraujo netekimas.
- Autologinės transfuzijos sumažina aloimunizacijos ir infekcinių ligų perdavimo riziką.
- Šiame tvarkos apraše nereglamentuojami autologinio kraujo ruošimo ir naudojimo metodai, taikant normovoleminės hemodiliucijos ir kraujo reinfuzijos technologijas.
- Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos: 4.
- autologinė transfuzija – tai transfuzija, kai donoras ir recipientas yra tas pats asmuo ir kai transfuzijai naudojamas iš anksto paruoštas kraujas ir jo komponentai; 4.
- autologinei donorystei surinktas kraujas – tai kraujas ir kraujo komponentai, surinkti iš asmens ir skirti vien tik autologinei transfuzijai; 4.
- alogeninei donorystei surinktas kraujas – tai kraujas ir kraujo komponentai, surinkti iš asmens ir skirti perpilti kitam asmeniui ar kaip pradinė žaliava vaistams gaminti. II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
- Autologinis kraujas, jo komponentai ruošiami, tiriami, saugomi kraujo donorystės įstaigose.
- Gydančio gydytojo veiksmai ir atsakomybė: 6.
- gydantis gydytojas, įvertinęs ligonio būklę, būsimos operacijos apimtį ir galimą netekti kraujo kiekį, priima sprendimą dėl autologinės donacijos bei autologinės transfuzijos paskyrimo; 6.
- gydantis gydytojas informuoja pacientą apie numatomą autologinio kraujo perpylimą; alogeninei donorystei surinkto kraujo perpylimą, esant indikacijoms; autologinio ir alogeninio kraujo perpylimo riziką; 6.
- gydantis gydytojas siunčia pacientą į kraujo donorystės įstaigą autologinei donacijai atlikti ir pildo formą 028/a „Siuntimas tirti, konsultuoti ir gydyti“, joje nurodydamas: 6.3.
- ligonio vardą ir pavardę, 6.3.
- ligonio klinikinę diagnozę, 6.3.
- planuojamą operaciją, jos datą ir vietą, 6.3.
- planuojamų perpilti kraujo komponentų rūšis ir kiekius, 6.3.
- klinikinio kraujo tyrimo duomenis, 6.3.
- šeimos gydytojo arba vidaus ligų gydytojo išvadas apie ligonio sveikatos būklę; 6.
- gydantis gydytojas atsako už autologinio kraujo ir jo komponentų perpylimą.
- Kraujo donorystės įstaigos veiksmai ir atsakomybė: 7.
- kraujo donorystės įstaiga atsako už autologinio kraujo ir jo komponentų ėmimą, ištyrimą, perdirbimą, saugojimą ir išdavimą; 7.
- kraujo donorystės įstaigos gydytojas informuoja pacientą apie: 7.2.
- autologinio kraujo paėmimo procedūrą, 7.2.
- kraujo tyrimus, kurie turi būti atlikti donorystės metu, 7.2.
- paciento asmens duomenų konfidencialumą, 7.2.
- apie tai, kad nepanaudoti ligonio kraujo komponentai bus sunaikinti, o ne perpilti kitiems pacientams; 7.
- kraujo donorystės įstaigos gydytojas įvertina paciento būklę ir, nustatęs autologinio kraujo davimo kontraindikacijas, informuoja pacientą ir gydantį gydytoją, surašydamas išvadas formoje 028/a.
- Autologinės donorystės kontraindikacijos: 8.
- ūmi bakterinė infekcija; 8.
- hemoglobino koncentracija – mažiau kaip 100 g/l; 8.
- ligoniai, kurių kraujo tyrimų rezultatai dėl HBsAg, anti-HCV, anti-ŽIV1/2, sifilio žymenų yra teigiami; 8.
- sunki širdies ir kraujagyslių liga (apie tinkamumą autologinei donorystei sprendžia gydytojas kardiologas); 8.
- epilepsija; 8.
- insultas per pastaruosius 6 mėnesius; 8.
- cukrinis diabetas; 8.
- inkstų, kepenų arba plaučių nepakankamumas.
- Paciento veiksmai ir atsakomybė: 9.
- atvykęs į kraujo donorystės įstaigą, pateikia asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir siuntimą atlikti autologinę donaciją; 9.
- pacientas, susipažinęs su pateikta informacija, savo parašu patvirtina sutikimą autologinei donacijai.
- Autologinio kraujo paėmimas, ištyrimas, komponentų paruošimas, saugojimas ir panaudojimas: 10.
- autologinio kraujo paėmimo ir ištyrimo procedūra tokia pati kaip ir alogeninio kraujo, tik kraujo donorystės įstaigoje turi būti numatytas skirtingas laikas arba skirtinga patalpa autologininiam ir alogeniniam kraujui paimti; 10.
- autologinio kraujo ėmimo dažnis: vienas standartinis vienetas (450 ml); tarp donacijos ir chirurginės intervencijos turi būti ne mažiau kaip 72 val.; kraujo donorystės įstaigos gydytojas, įvertinęs autologinio kraujo donoro būklę, nusprendžia apie donacijų dažnį ir kiekį; 10.
- komponentų paruošimo reikalavimai tokie patys kaip ir alogeninio kraujo, tik autologinio kraujo komponentai ruošiami atskirai; 10.
- rekomenduojama autologinio kraujo komponentus žymėti kitos spalvos etikete; etiketėje nurodoma: 10.4.
- kraujo komponento pavadinimas ir kiekis, 10.4.
- gamintojo pavadinimas ir adresas, 10.4.
- antikoagulianto sudėtis ir tūris, 10.4.
- laikymo temperatūra, 10.4.
- donacijos numeris, 10.4.
- ruošimo data, galiojimo data, 10.4.
- nurodymas „Autologinė donacija“, 10.4.
- nurodymas „Skirti griežtai tik...“, 10.4.
- ligonio vardas, pavardė, 10.4.
- ligonio gimimo data, 10.4.
- numatyta operacijos data ir vieta, 10.4.
- kraujo grupė ABO, 10.4.
- Rh(D) priklausomybė, 10.4.
- kraujas ir jo komponentai turi būti perpilti, naudojant 170–200 µm filtrą; 10.
- autologinį kraują ir kraujo komponentus reikia saugoti, vežti ir platinti atskirai nuo alogeninio kraujo ir jo komponentų; važtaraščiuose būtina nurodyti: „Autologinio kraujo komponentai“, paciento pavardę, vardą, gimimo datą; 10.
- autologinio kraujo komponentų panaudojimas: 10.6.
- gydytojas, prieš atlikdamas autologinio kraujo komponentų transfuziją, identifikuoja kraujo komponentus, ligonio tapatybę, įrašus ligos istorijoje bei kituose dokumentuose, 10.6.
- prieš autologinę transfuziją teisės aktų nustatyta tvarka atliekami tokie patys kraujo suderinamumo mėginiai, kaip ir prieš alogeninių kraujo komponentų transfuziją, 10.6.
- autologinės transfuzijos atliekamos vadovaujantis tais pačias teisės aktais kaip ir alogeninės; 10.
- nepanaudoti autologiniai kraujo komponentai sunaikinami, jie negali būti naudojami alogeninei transfuzijai arba plazmai frakcionuoti.
- Autologinio kraujo donorams prieš operaciją turi būti skiriami geležies preparatai. ______________