LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINĖS SVARBOS E

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINĖS SVARBOS ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBOS PLANAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2005 m. kovo 8 d. Nr. 4-95/D1-136 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 10 punktu ir 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamentu 736/96/EEB dėl Komisijos informavimo apie Bendrijai svarbius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energijos sektoriuose, tvirtiname Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo nuostatus (pridedama). ŪKIO MINISTRAS VIKTOR USPASKICH APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 4-95/D1-136 Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo nuostatai I. Bendrosios nuostatos 1. Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo tvarką ir sąlygas, fizinių ir juridinių asmenų bei valstybės institucijų tarpusavio santykius šiame procese. Vadovaujantis šiais Nuostatais, rengiami valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planai (toliau – Plėtros planas) ir vykdomas 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamentas 736/96/EEB dėl Komisijos informavimo apie Bendrijai svarbius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energijos sektoriuose, reglamentuojantis informacijos pateikimą Europos Komisijai (toliau – Komisija). 2. Plėtros planų paskirtis – įgyvendinti, patikslinti ir detalizuoti Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397), nuostatas plėtojant šiuos objektus. Plėtros planai rengiami iki valstybinės svarbos energetikos objekto projektavimo pradžios, siekiant įsitikinti, ar objekto statyba (rekonstrukcija) atitinka Nacionalinės energetikos strategijos tikslus ir ar reikia pradėti rengti jo projektą. 3. Nuostatai yra privalomi visiems asmenims, atsakingiems už valstybinės svarbos energetikos objektų plėtrą, taip pat savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje yra valstybinės svarbos energetikos objektai. Neturint patvirtinto Plėtros plano, negalima rengti objekto projekto. Nuostatai netaikomi planuojant branduolinės energetikos objektų plėtrą, nes šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771). Apie investicijų projektus branduolinės energetikos sektoriuje Komisija informuojama vadovaujantis 1957 m. Europos atominės energetikos bendrijos steigimo sutartyje (EURATOMAS) nustatyta tvarka. 4. Nuostatuose vartojamos sąvokos: Valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros planas – esamo valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros ar naujo objekto statybos tikslingumo pagrindimo dokumentas (galimybių studija), kuriame pateikiami duomenys apie objekto esamą padėtį, plėtros reikmes ir sąlygas, statybos rūšis (naujo objekto statyba ar esamo objekto rekonstravimas), objekto plėtros galimybes, taip pat parengiami ekonomiškai pagrįsti pasiūlymai dėl optimalių esamo objekto modernizavimo ir plėtros krypčių arba įrodomas (paneigiamas) naujo objekto statybos tikslingumas. Plėtros sąlygų aprašas – reikalavimai, kuriuos Plėtros planui nustato atitinkamo sektoriaus ir lygmens energetikos įmonės ar asociacijos vadovaudamosi Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis ir teisės aktų normomis. Plėtros sąlygų apraše turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimai dėl pagrindinių objekto parametrų ir objekto suderinimo su esama energetikos struktūra. Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) ir kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas, finansavimo šaltinius ir terminus, reglamentuojamus Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2127). 5. Kitos Nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka apibrėžimus, pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224). II. PLĖTROS Planavimo tikslai IR OBJEKTAI 6. Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo tikslai: 6.1. užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo srityje – parengti šių objektų Plėtros planus, kurių sprendiniai turi būti naudojami valstybinės svarbos energetikos objekto projektavimo užduočiai ir/ar investicijų projektui parengti; 6.2. subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektorių raidą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros, centralizuotojo šilumos tiekimo ir dujų ūkio plėtrą; 6.3. užtikrinti valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo atitiktį Europos Sąjungos energetikos sektoriaus direktyvų reikalavimams. 7. Plėtros objektai – valstybinės svarbos energetikos objektai, atitinkantys šios sąvokos apibrėžimą, pateiktą Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Elektros energetikos objektų pripažinimo valstybinės svarbos objektais tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713). 8. Plėtros planai nustato valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros kryptis penkeriems metams. Energetikos objektams, kurių veikimo laikas siekia 20–30 metų, Plėtros planai gali nustatyti plėtros kryptis ilgesniam laikotarpiui – iki 15–20 metų. III. PLĖTROS Planavimo IniCIatoriai, PLANŲ RENGĖJAI ir FINANSAVIMAS 9. Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo iniciatoriai: 9.1. ministerijos; 9.2. energetikos įmonės; 9.3. apskričių viršininkai; 9.4. savivaldybių administracijų direktoriai. 10. Plėtros planus rengia mokslo ir studijų institucijos, projektavimo įmonės, konsultacinės firmos ir kitos organizacijos, kuriose planavimo darbams vadovauja atitinkamos kvalifikacijos energetikos srityje aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas; o tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą – atestuotas specialistas. Plėtros planų rengėjai parenkami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Plėtros planų rengimą finansuoja planavimo iniciatorius iš valstybės, savivaldybės biudžeto, energetikos įmonių ar kitų lėšų. IV. PLĖTROS Planavimo PRoCeSaS 12. Plėtros planavimo procesas pradedamas planavimo iniciatoriui priėmus sprendimą dėl Plėtros plano rengimo. 13. Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo procesą sudaro parengiamasis, Plėtros planų rengimo, sprendinių poveikio aplinkai, socialinių bei ekonominių pasekmių vertinimo ir tvirtinimo etapai. 14. Plėtros planų parengiamąjį etapą sudaro: 14.1. plėtros sąlygų aprašo išdavimas – jį išduoda atitinkamo sektoriaus ir lygmens energetikos įmonės ar asociacijos. Iškilus neaiškumams, kas privalo išduoti plėtros sąlygų aprašą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija); 14.2. Plėtros plano turinio sudarymas – jį parengia planavimo iniciatorius, atsižvelgdamas į šalies energetikos saugumo reikalavimus, subalansuoto ir efektyvaus energijos tiekimo poreikius, energetikos objektų poveikį aplinkai bei šių Nuostatų reikalavimus. 15. Plėtros sąlygų aprašas išduodamas per 20 darbo dienų nuo planavimo iniciatoriaus prašymo gavimo. Jei plėtros sąlygų aprašas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo iniciatoriui per nustatytą terminą nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo iniciatorius turi teisę pradėti rengti Plėtros planą, tačiau apie tai per 5 darbo dienas nuo plėtros sąlygų aprašo išdavimo termino pabaigos raštu praneša plėtros sąlygų aprašą turėjusiai išduoti energetikos įmonei ar asociacijai. Planavimo iniciatorius patvirtina plėtros sąlygų aprašą, nustato planavimo tikslus ir uždavinius. 16. Plėtros plano rengimo etapas pradedamas planavimo iniciatoriui sudarius sutartį su plano rengėju ir pateikus jam planavimo užduotį ir plėtros sąlygas, atliktų energetikos ūkio studijų ataskaitas ir susijusių energetikos įmonių Plėtros planus. Plėtros plano rengimo etapą sudaro: 16.1. objekto esamos būklės analizė bei perspektyvinių energijos gamybos pajėgumų ir (

1. ar)perspektyvinių energijos vartojimo poreikių ir apkrovų nustatymas; 16.2. objekto Plėtros plano sprendinių rengimo stadija, kurioje: 16.2.1. pateikiami objekto energetikos veiklos galimi variantai, suformuoti pagal Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, atliekamas variantų techninis ir ekonominis palyginimas ir parenkamas racionalus variantas, nurodomi plėtros etapai; 16.2.2. sudaromi objekto techninių sprendinių principinių schemų ir objekto išdėstymo nagrinėjamoje teritorijoje planai; 16.2.3. pateikiami objekto techninių režimų skaičiavimai, energijos nuostolių mažinimo ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės; 16.2.4. pateikiamas objekto poveikio aplinkai vertinimas ir jo mažinimo priemonės; 16.2.5. atsižvelgiant į objekto pobūdį, gali būti pateikiama: objekto veiklos socialinių ir ekonominių pasekmių vertinimas, objekto statybos, rekonstrukcijos, plėtros ir demontavimo darbų apimtys bei nurodomos investicijos į objekto statybą ir finansavimo galimybės. 17. Rengiant Plėtros planus, vadovaujamasi Nacionaline energetikos strategija, tarptautiniais susitarimais, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 89-2743), Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092), statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2002, Nr. 54-2144), statybos techniniu reglamentu STR 1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 1998, Nr. 71-2084), Europos Sąjungos dokumentais energetikos srityje ir kt. 18. Plėtros plane įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pateikti pasiūlymai dėl žemės rezervavimo valstybinės svarbos energetikos objektams statyti ar žemės servitutams nustatyti. 19. Prieš teikiami tvirtinti Plėtros planų sprendiniai turi būti apsvarstyti dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir ūkio subjektams (svarstymą inicijuoja planavimo iniciatorius). Apie Plėtros planų sprendinius informuojama visuomenė – paskelbiama vietos spaudoje ir planavimo iniciatoriaus interneto svetainėje. Institucijos ir kiti svarstymo dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus. Motyvuotus sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo iniciatorius. Apie priimtą sprendimą ir jo priėmimo motyvus informuojamas pasiūlymą pateikęs asmuo (asmenys). Svarstymo medžiaga (nurodant pasiūlymų atmetimo motyvus, jeigu jie atmesti) pateikiama kartu su teikiamu tvirtinti Plėtros planu. 20. Parengtus Plėtros planus tvirtina Ūkio ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Informacija apie Plėtros planų patvirtinimą viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Ūkio ministerijos interneto svetainėje. 21. Patvirtinti Plėtros planai galioja juose nurodytą laiką. 22. Plėtros planų keitimo procesui keliami tie patys reikalavimai kaip ir Plėtros planų rengimui. V. Planavimo INFORMACIJOS PATEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI 23. Plėtros planai, susiję su naftos perdirbimu ar gamtinių dujų gavyba, transportavimu, laikymu ir skirstymu, turi būti parengti ne vėliau kaip prieš trejus metus iki šių investicijų projektų vykdymo pradžios. Šis reikalavimas taikomas objektams, kurių galingumas ar parametrai atitinka Tarybos reglamento 736/96/EEB priede nurodytus dydžius. 24. Plėtros planai, susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu, akumuliavimu ir skirstymu, turi būti parengti ne vėliau kaip prieš penkerius metus iki šių investicijų projektų vykdymo pradžios. Šis reikalavimas taikomas objektams, kurių galingumas ar parametrai atitinka Tarybos reglamento 736/96/EEB priede nurodytus dydžius. 25. Atitinkami juridiniai asmenys ir energetikos įmonės apie investicijų projektus praneša Ūkio ministerijai kiekvienais metais iki kovo 15 d. Informacija apie investicijų projektus, laikantis Tarybos reglamento 736/96/EEB reikalavimų, pateikiama Komisijai kiekvienais metais iki balandžio 15 d. 26. Plėtros planai, susiję su valstybinės svarbos energetikos objektais, neįtrauktais į sąrašą ir neatitinkančiais parametrų, nurodytų Tarybos reglamente 736/96/EEB, turi būti parengti ne vėliau kaip prieš metus iki šių objektų projektų vykdymo pradžios: 26.1. 50 MW ir didesnės galios šiluminės elektrinės (su generatoriais, kurių vieneto galingumas yra mažesnis už 200 MW); 26.2. 50 MW ir didesnės galios katilinės; 26.3. 110 kV elektros perdavimo tinklas, jo priklausiniai; 26.4. magistraliniai dujotiekiai, kurie nepriskiriami prie tarptautinių dujų vamzdynų; 26.5. gamtinių dujų saugyklos nuo 25 000 tūkst. m3 iki 150 000 tūkst m3; 26.6. magistraliniai naftotiekiai ir produktotiekiai; 26.7. naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios nuo 50 tūkst. tonų iki 1000 tūkst. tonų naftos per metus; 26.8. 10 tūkst. m3 ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; 26.9. energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta Lietuvos Respublikos Vyriausybė. VI. valstybInėS SvArbOs energetikos objektų sąrašo sudarymas ir tvarkymas 27. Ūkio ministerija sudaro valstybinės svarbos energetikos objektų ir šių objektų Plėtros planų sąrašus, tvarko šiuos sąrašus ir statistikos atskaitomybę. 28. Juridiniai asmenys, valdantys energetikos objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir Elektros energetikos objektų pripažinimo valstybinės svarbos objektais tvarką gali būti pripažįstami valstybinės svarbos energetikos objektais, turi kreiptis į Ūkio ministeriją ir pateikti motyvuotą prašymą bei reikiamus duomenis dėl pripažinimo valstybinės svarbos objektu. 29. Juridiniai asmenys su prašymu Ūkio ministerijai pateikia: 29.1. visą objekto pavadinimą, adresą ir identifikavimo kodą (jeigu suteiktas); 29.2. pagrindinius duomenis apie galimas avarijas objekte, avarijų poveikio zonas ir poveikį energijos vartotojams, aplinkai ir infrastruktūros objektams; 29.3. galimose poveikio zonose esančių žmonių (vartotojų) skaičių; 29.4. duomenis apie turimas avarijų likvidavimo priemones. 30. Gavusi prašymą ir duomenis, nurodytus Nuostatų 29 punkte, Ūkio ministerija per 30 dienų: 30.1. priima sprendimą dėl elektros energetikos sektoriaus objekto pripažinimo valstybinės svarbos objektu ir apie tai raštu informuoja pareiškėją, kartu pateikia neigiamo sprendimo, jei toks priimtas, motyvus; 30.2. priima sprendimą dėl galimybės kitų sektorių energetikos objektą pripažinti valstybinės svarbos objektu ir teikia dokumentus Vyriausybei dėl šio objekto pripažinimo valstybinės svarbos energetikos objektu arba motyvuotai atsako pareiškėjui dėl jo prašymo atmetimo. 31. Energetikos objektas nepripažįstamas valstybinės svarbos objektu, jei: 31.1. objektas neatitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Elektros energetikos objektų pripažinimo valstybinės svarbos objektais tvarkoje nustatytų kriterijų; 31.2. objekte galimos avarijos, sukeliančios žymų poveikį vartotojams ir (
2. ar)aplinkai ir (
3. ar)kitiems infrastruktūros objektams; 31.3. nepakankamos avarijų likvidavimo priemonės; 31.4. objektas neatitinka kitų šių Nuostatų reikalavimų. 32. Valstybinės svarbos energetikos objektai apskaitomi Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre, kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2000, Nr. 98-3177), tvarko Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. VII. BaiGIAmosIOS nUOSTATOs 33. Ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip laikomasi šių Nuostatų. 34. Už Nuostatų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________