LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL Tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos FORMAVIMO IR apsaugos srityj

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL Tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos FORMAVIMO IR apsaugos srityje 2005-2007 METAIS prIORITETŲ PATVIRTINIMO 2005 m. kovo 22 d. Nr. D1-167 Vilnius Vadovaudamasis Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų 1998 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu:

1. T v i r t i n u Tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje 2005-2007 metais prioritetus (pridedama).
2. P a v e d u Aplinkos ministerijos administracijos padaliniams, planuojant ir įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje priemones, vadovautis šiais Tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje 2005-2007 metais prioritetais. Ministras Arūnas Kundrotas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. D1-167 Tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos FORMAVIMO IR apsaugos srityje 2005-2007 metaIS prIORITETAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS Tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje 2005-2007 metais prioritetų (toliau – Prioritetai) paskirtis – padėti Aplinkos ministerijos administracijos padaliniams, ministerijai pavaldžioms ir jos reguliavimo sričiai priskirtoms institucijoms planuoti ir įgyvendinti tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje priemones. Šie prioritetai atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos (Žin., 2003, Nr.89-4029), Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politikos 2003–2005 metams nuostatų (Žin., 2003, Nr. 45-2025), Europos Sąjungos 6-osios aplinkos veiksmų programos ir kitų Lietuvos bei Europos Sąjungos pagrindinių programinių dokumentų nuostatas. Šiais Prioritetais nesivadovaujama, įgyvendinant su ES ir jos institucijų veikla susijusias tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje priemones, išskyrus Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų dalyvavimą ES institucijų veikloje formuojant ir įgyvendinant ES išorinių santykių politiką bei ryšius su tarptautinėmis organizacijomis. II. SITUACIJOS ANALIZĖ
3. 1990 metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, mūsų šalis grįžo į tarptautinę bendruomenę, kaip pilnateisė jos narė, su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis. Lietuva užmezgė dvišalius ir daugiašalius santykius su užsienio valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis bei įsitraukė į įvairių globalinių bei regioninių procesų veiklą, tokiu būdu prisiimdama tarptautinius įsipareigojimus bei įgydama teisę dalyvauti sprendžiant tarptautines problemas.
4. Įvykę reikšmingi politiniai, teisiniai bei ekonominiai pokyčiai įtakojo visas gyvenimo sritis Lietuvoje, tarp jų ir aplinkos sektorių. Aplinkosauginių problemų sprendimas Lietuvoje tapo ne tik mūsų šalies rūpesčiu, bet ir visos tarptautinės bendruomenės interesu. Iš kitos pusės Lietuva įgijo galimybę spręsti savo aplinkosaugines problemas tarptautiniame lygmenyje, o taip pat prisidėti prie kitų šalių bei regionų aplinkosauginių problemų sprendimo. Todėl aplinkos apsauga, kaip vienas iš svarbiausių tarptautinės bendruomenės rūpesčių ir uždavinių, tapo neatsiejama Lietuvos užsienio politikos sritimi.
5. Lietuva per savo valstybės institucijas užmezgė dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje santykius su kaimyninėmis bei kitomis šalimis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis Mūsų šalis prisijungė prie daugelio pagrindinių tarptautinių sutarčių aplinkos apsaugos srityje.
6. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vienas pagrindinių mūsų valstybės užsienio politikos tikslų buvo įstoti į ES. Stojimo į ES procesas iš esmės įtakojo tarptautinį bendradarbiavimą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje. Pagrindinis dėmesys šiuo laikotarpiu buvo skiriamas efektyviam paramos iš užsienio šalių ir kitų donorų įsisavinimui siekiant suderinti Lietuvos teisinę bazę aplinkos formavimo ir apsaugos srityje su ES teisės aktų keliamais reikalavimais ir sėkmingai integruotis į ES. Dėl to santykiai tarp užsienio valstybių ir Lietuvos buvo grindžiami donoro / paramos gavėjo pagrindu. Aplinkos sektoriuje Lietuva šiuo laikotarpiu sulaukė didelės paramos iš užsienio šalių bei tarptautinių organizacijų, ypač iš Skandinavijos šalių. Ši parama sudarė prielaidas pasiektai pažangai aplinkos sektoriuje bei prisidėjo prie sėkmingo Lietuvos integracijos į ES proceso.
7. 2004 metais Lietuva tapo ES nare. Dėl to iš esmės pasikeitė tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje prioritetai, forma ir apimtis. Lietuva palaipsniui iš šalies paramos gavėjos tampa šalimi partnere / donore, o tarptautinėse organizacijose pradeda veikti kaip ES narė. Daugelis klausimų, susijusių su ES ir jos institucijų veikla, tapo vidiniais mūsų šalies klausimais, todėl šiuo laikotarpiu pagrindiniu tarptautinio bendradarbiavimo akcentu tampa ryšiai su šalimis ne ES narėmis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis.
8. Lietuva turi didelę patirtį aplinkos formavimo ir apsaugos srityje, kuri galėtų būti naudinga kitoms šalims. Lietuvai, kaip ES narei, atsivėrė plačios galimybės dalyvauti įgyvendinant ES paramos besivystančioms bei pereinamosios ekonomikos šalims politiką.
9. Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje tapo vienu iš svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje būdų. Lietuva siekia pagal išgales prisidėti prie globalinių ir regioninių aplinkosauginių problemų sprendimo. Veikdama tarptautinėse organizacijose, Lietuva taip pat siekia spręsti ir nacionalinius aplinkosauginius klausimus. Veikla tarptautinėse organizacijose suteikia Lietuvai daugiau galimybių efektyviau spręsti aplinkosauginius klausimus, nei tai įmanoma dvišaliuose santykiuose.
10. Tiesioginių dvišalių santykių su užsienio šalimis, o ypač su Lietuvai kaimyninėmis šalimis, vystymas lemia ne tik gerus tarpvalstybinius santykius, bet ir užtikrina efektyvų bendrų aplinkosauginių problemų sprendimą. Aplinkosauginės problemos kaimyninėse šalyse stipriai įtakoja aplinkos būklę mūsų šalyje, todėl tiesioginis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis efektyviai prisideda prie aplinkos gerinimo mūsų šalyje. Sprendžiant aplinkosauginius klausimus, ypatingai tapo svarbūs dvišaliai santykiai su Rusija (Kaliningrado sritis) ir Baltarusija.
11. Lietuva 2004 m. spalio 28 d. Jungtinių Tautų organizacijos (toliau – JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje buvo išrinkta JT Ekonominės ir socialinės tarybos (toliau - ECOSOC) nare 2005-2007 metais. Todėl šiuo laikotarpiu Lietuva ypatingą dėmesį numato skirti aktyviam dalyvavimui JT specializuotų agentūrų, komitetų bei darbo grupių veikloje. III. TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO APLINKOS FORMAVIMO IR APSAUGOS SRITYJE PRIORITETAI
12. Pagrindiniai tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje prioritetai yra šie: 13.
13. stiprinti tiesioginį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija sprendžiant bendrus aplinkosauginius klausimus: 13.1.
14. pagal kompetenciją siekti, kad dvišalio Lietuvos-Rusijos susitarimo pagrindu būtų išspręsti Baltijos jūros taršos prevencijos ir avarijų likvidavimo priemonių taikymo bei žalos atlyginimo klausimai; 13.1.
15. pagal kompetenciją siekti, kad būtų atliktas naftos gavybos iš telkinio D-6 objektų (platformos ir vamzdyno) poprojektinis vertinimas; 13.1.
16. pagal kompetenciją siekti, kad būtų parengtas pasirašymui Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo projektas dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino vandens išteklių naudojimo ir apsaugos srityje; 13.1.
17. užtikrinti, kad 2005 metais būtų pradėta vykdyti 2004 metais Lietuvos ir Rusijos atstovų pasirašyta Baltijos jūros ir Kuršių marių dalių, priklausančių Rusijai bei Lietuvai, monitoringo programa; 13.1.
18. siekti, kad pagal Tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos ilgalaikio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sutarties pagrindu sukurtos Aplinkos apsaugos komisijos 2004-2005 metų darbo plano prioritetines sritis būtų sudarytos ir pradėtų veiklą darbo grupės. Parengti aukščiau minėtos Aplinkos apsaugos komisijos 2006-2007 metų darbo plano projektą; 13.1.
19. pagal kompetenciją siekti, kad būtų efektyviai sprendžiami klausimai, susiję su taršos, atsirandančios dėl RF Kaliningrado srities Nemano ir Sovetsko celiuliozės gamyklų veiklos, mažinimu; 13.1.
20. pagal kompetenciją siekti, kad būtų parengtas pasirašymui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo projektas dėl Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste įgyvendinimo; 13.1.
21. parengti ir suderinti bendrą Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybinių vandenų būklės vertinimo mechanizmą; 13.1.
22. siekti, kad būtų patvirtinta Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybinių vandenų monitoringo programa; 13.1.
23. parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo plano 2005-2006 metais projektą; 13.1.
24. išnaudoti Baltijos jūros šalių regioninį bendradarbiavimą sprendžiant bendras aplinkosaugines problemas su Baltarusija ir Rusija (RF Kaliningrado sritis). 13.
25. stiprinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su Baltijos jūros regiono šalimis, taip pat aktyviai dalyvauti ES institucijų veikloje sprendžiant bendras aplinkosaugines problemas su ne ES narėmis: 13.2.
26. pagal kompetenciją siekti, kad Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencijos komisijos (toliau - HELCOM) laikotarpiu 2004 – 2006 metais būtų efektyviai sprendžiamos dėl didėjančių transporto srautų Baltijos jūroje bei iš stacionarių sausumos šaltinių atsirandančios aplinkos taršos problemos, taip pat siekti, kad HELCOM taptų efektyvių instrumentu, sprendžiant kitas Baltijos jūros aplinkos apsaugos problemas; 13.2.
27. išnaudoti Baltijos jūros šalių regiono tarptautines organizacijas, institucijas bei procesus (Baltija 21, HELCOM, Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimas NB8 formate, Šiaurės Dimensija, trišalis Baltijos valstybių bendradarbiavimas ir kt.) sprendžiant bendrus aplinkosauginius klausimus, aktyviai dalyvauti šių organizacijų bei institucijų veikloje; 13.2.
28. pagal kompetenciją siekti, kad būtų parengtas pasirašymui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje; 13.2.
29. parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lenkijos Respublikos aplinkos ministerijos 2007-2008 metų bendradarbiavimo plano projektą; 13.2.
30. ypatingą dėmesį skirti aktyviam dalyvavimui ES institucijų veikloje įgyvendinant ES santykių su ES rytų kaimynais (Rusija, Baltarusija, Ukraina) politiką aplinkos formavimo ir apsaugos srityje; 13.2.
31. dėti pastangas, kad ES parama aplinkos formavimo ir apsaugos srityje būtų nukreipta į kaimyninius Lietuvai Rytų Europos regionus bei šalis, ypač į Baltarusiją ir Rusiją (RF Kaliningrado sritis); 13.
32. pagal kompetenciją stiprinti ryšius su tarptautinėmis aplinkosauginėmis organizacijomis: 13.3.
33. aktyviai dalyvauti tarptautinių aplinkosauginių organizacijų komitetų, darbo grupių veikloje, ypač tų tarptautinių organizacijų, kurioms Lietuva moka mokesčius už narystę. Ypatingą dėmesį skirti ryšių su JT aplinkos programa (UNEP), JT miškų forumu (UNFF),JT vystymosi programa (UNDP), JT darnaus vystymosi komisija (CSD), JT Ekonomine komisija Europai, stiprinimui, taip pat aktyviai dalyvauti JT Ekonominės komisijos Europai programoje “Aplinka Europai”; 13.3.
34. siekti, kad 2010 metais Lietuvoje būtų suorganizuotas ESPOO konvencijos šalių narių penktasis susitikimas; 13.3.
35. parengti dokumentus Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl azoto oksidų išmetimų mažinimo, Helsinkio konvencijos IV priedo “Taršos iš laivų prevencija” pakeitimų ir Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl patvarių organinių teršalų ratifikavimui. Taip pat parengti dokumentus Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų ir pataisų ratifikavimo įstatymo pakeitimui; 13.3.
36. pagal kompetenciją aktyviai dalyvauti Lietuvos Respublikos ratifikuotų konvencijų ir kitų pasirašytų tarptautinių susitarimų aplinkos formavimo ir apsaugos srityje komitetų, darbo grupių veikloje, nustatyti metinius dalyvavimo atitinkamų komitetų ir darbo grupių veikloje prioritetus, būdus ir priemones. IV. PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO BŪDAI
37. Tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje prioritetai gali būti įgyvendinami šiais būdais: 14.
38. Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų darbuotojų dalyvavimas tarptautiniuose forumuose, susitikimuose, įvairių komitetų, darbo grupių posėdžiuose, seminaruose, konferencijose bei kituose tarptautiniuose renginiuose; 14.
39. Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų darbuotojų dalyvavimas tarptautiniuose projektuose; 14.
40. pagal kompetenciją dvišalių bei daugiašalių susitarimų projektų ir bendradarbiavimo planų aplinkos formavimo ir apsaugos srityje su užsienio šalimis, šių šalių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis rengimas; 14.
41. seminarų, konferencijų, forumų ir kitų tarptautinių renginių aplinkos formavimo ir apsaugos klausimais organizavimas Lietuvoje; 14.
42. užsienio šalių bei tarptautinių organizacijų atstovų, ekspertų vizitai Lietuvoje; 14.
43. keitimasis informacija, taip pat jos teikimas užsienio šalių institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, nevyriausybinėms aplinkosauginėms organizacijoms bei visuomenei tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos srityje klausimais; 14.
44. pagal kompetenciją darbo grupių, komisijų tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos klausimais steigimas, jų veiklos koordinavimas; 14.
45. teisės aktų projektų tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos formavimo ir apsaugos klausimais rengimas ir derinimas; 14.
46. kiti būdai. _____________________