é LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO 2004 METŲ ATASKAITA Žemės ūkio būklės apžvalga Pastaruosius trejus metus žemės ūkio produkcijos gamyba didėja. Išankstiniais skaičiavimais žemės ūkio produkcijos gamyba 2004 m. palyginti su 2003 m. padidėjo 2 proc. Augalininkystės produkcijos gamyba sumažėjo 2 proc., gyvulininkystės produkcijos gamyba padidėjo 8 proc. Gyvulių ir paukščių (gyvuoju svoriu) paskersta 6 proc. daugiau, pieno primelžta 3 proc., kiaušinių surinkta 5 proc. daugiau negu 2003 m. Grūdų supirkta 25 proc., rapsų 56 proc. daugiau negu 2003 m., kitų augalininkystės produktų - mažiau (bulvių - 44 proc., vaisių - 90 proc., cukrinių runkelių - 7 proc., daržovių - 2 proc.). Gyvulių ir paukščių supirkta 7 proc., pieno, perskaičiuoto į bazinį riebumą, - 12 proc., kiaušinių - 4 proc. daugiau negu 2003 m. Didėjo galvijų, kiaulių, paukščių, pieno supirkimo kainos. Spartesnis kainų augimas prasidėjo Lietuvai tapus ES nare. 2004 m., palyginti su 2003 m., vidutinė galvijų supirkimo kaina buvo 33 proc., kiaulių - 8 proc., paukščių - 9 proc., pieno - 19 proc. didesnė. Padidėjo žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos. Išankstiniais duomenimis 2004 m. žemės ūkio produktų gamintojų pajamos kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis sudaro 2,9 mlrd. Lt arba, palyginti su 2003 m., padidėjo 45 proc. Skaičiuojant vienam dirbančiajam žemės ūkyje 2004 m. tenka 12 tūkst. Lt pajamų (2003 m. jos buvo 8 tūkst. Lt). Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo įgyvendinimas Pagrindinės Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nuostatos buvo vykdomos. Informuojame paeiliui apie jų įgyvendinimą: Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ekonominis reguliavimas Dar 2003 metais buvo paskelbtos 2004 metų svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų gamybos kvotos, kiekiai, remiami išmokomis, ir intervencinės kainos, kurios bus taikomos nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 3D-222 „Dėl 2004 metų svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų gamybos kvotų, remiamų kiekių ir intervencinių kainų“ (Žin., 2003, Nr. 53-2364)). Siekdama nuo narystės ES įgyvendinti pieno kvotų sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 1241 „Dėl pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo” (Žin., 2002, Nr. 80-3426). Šio nutarimo įgyvendinimas vyko keliais etapais: buvo patvirtintos pieno gamybos kvotų paskirstymo taisyklės, kvotų sistemos įdiegimo principai bei administravimo taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 3D-495 „Dėl Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių“ (Žin., 2003, Nr.112-5037; 2004, Nr.149-5422)), nustatytos 2003 – 2004 ir 2004 – 2005 kvotos metų pieno gamybos kvotos, patvirtintas pieną superkančių įmonių sąrašas, sukurta kvotų sistemos duomenų bazė ir administravimo informacinė sistema. 2003 – 2004 kvotos metais išdalinta 924 tūkst. t pardavimo perdirbti kvotos ir 130 tūkst. t tiesiogiai vartoti kvotos 126 tūkst. pieno gamintojų, 2004 – 2005 kvotos metais - 1216 tūkst. t pardavimo perdirbti ir 102 tūkst. t tiesiogiai vartoti kvotos 120 tūkst. pieno gamintojų. Gamybos kvotas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra). Tiesioginės ir kompensacinės išmokos Tiesioginėmis išmokomis už 2004 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus numatyta išmokėti bemaž pusę milijardo litų, juos gaus 238,5 tūkst. pareiškėjų. Iš viso už pasėlius ir gyvulius bus išmokėta 0,6 mlrd. Lt tiesioginių išmokų. 2004 m. tiesioginių išmokų sistema pasikeitė iš esmės. Visos žemės ūkio veiklos subjektams vienkartinėms tiesioginėms išmokoms skiriamos lėšos sudaro 55 proc. ES tiesioginių išmokų dydžio. Taikant vienkartinių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus schemą paramą gauna ženkliai daugiau žemės ūkio veiklos subjektų. 2004 m. deklaruotas 2551,9 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos vienkartinės tiesioginės išmokos. Jis yra 263,9 tūkst. ha didesnis nei buvo numatytas remti 2 288 tūkst.ha plotas. Tad žemės ūkio veiklos subjektams mokamos tokio dydžio tiesioginės išmokos: - už pievas, ganyklas, uogynus, sodus ir kitas papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis neremiamas žemės ūkio naudmenas - 110,94 Lt/ha pagrindinė išmoka; - už javus, rapsus ir kitus Europos Sąjungos remiamus pasėlių plotus (1047,7 tūkst. ha) – 307,09 Lt/ha, iš jų: pagrindinė išmoka – 110,94 Lt/ha, papildoma išmoka – 196,15 Lt/ha; - už bulvių, skirtų perdirbti į krakmolą, plotus – 284,64 Lt/ha, iš jų: pagrindinė išmoka – 110,94 Lt/ha, papildoma išmoka – 173,70 Lt/ha; - už 5,58 tūkst. ha pluoštinių linų plotus - 574,41 Lt/ha, iš jų: pagrindinė išmoka – 110,94 Lt/ha, papildoma išmoka – 463,47 Lt/ha. Vienkartinių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų plotus mokėjimas vykdomas pagal ES nustatytus terminus, kurie yra vienodi visoms ES valstybėms narėms. Tiesioginės išmokos mokamos nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. dviem etapais. Pirmiausia išmokas gauna žemės ūkio veiklos subjektai, kurių paraiškose nėra nustatyta klaidų ar netikslumų ir kurie paraiškas pateikė anksčiau. Šiems žemės ūkio veiklos subjektams Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokų mokėjimą numato baigti 2005 m. kovo 31 d. Parama gyvulininkystės sektoriui skirta panašiais principais kaip kitose ES šalyse, tačiau taikant nacionalines administravimo ir kontrolės procedūras. Gyvulių laikytojams, įsiregistravusiems žemės ūkio ir kaimo valdos valdytoju arba vykdomos jungtinės veiklos partneriu, už savo vardu įregistruotus, nustatyta tvarka suženklintus bei skerdyklose paskerstus ar eksportuotus galvijus - karves bei vyresnius nei 8 mėn. amžiaus bulius ir telyčias, buvo mokamos skerdimo išmokos (90 Lt/vnt.). Jos išmokėtos už 184 tūkst. paskerstų galvijų. Gyvulių laikytojams, įsiregistravusiems žemės ūkio ir kaimo valdos valdytoju arba vykdomos jungtinės veiklos partneriu, už savo vardu įregistruotus, nustatyta tvarka suženklintus bei skerdyklose paskerstus 185 kg skerdenos svorio (340 kg gyvojo svorio) ar eksportuotus vyresnius nei 9 mėn. amžiaus bulius, buvo mokamos specialiosios išmokos. Jos išmokėtos už 78,4 tūkst. bulių (už paskerstus arba eksportuotus bulius specialioji išmoka – 350 Lt/vnt., ekstensyvumo priemoka -160 Lt/vnt.). Tiesioginės išmokos (po 500 Lt/vnt.) išmokėtos už 14,2 tūkst. grynaveislių mėsinių veislių bei mišrūnių karvių žindenių ir telyčių, atitinkančių nustatytus tinkamumo kriterijus, bei už 8,9 tūkst. ėriavedžių (po 30Lt/vnt.). Kadangi pastaruoju metu tiek laikomų, tiek skerdžiamų galvijų skaičius mažėjo, nes jų auginimas tapo viena iš nuostolingiausių gyvulininkystės šakų, valstybės parama šiam sektoriui yra labai svarbi. 2004 m. pradžioje pieno sektoriuje susidarė sudėtinga situacija dėl žemų pieno supirkimo kainų (2003 m. skirta valstybės parama baigėsi, o ES taikomos pieno rinkos reguliavimo priemonės dar neveikė). Siekiant išvengti pieno gamintojų pajamų mažėjimo 2004 m. sausio – balandžio mėnesiais, pieno gamintojams skirtos tiesioginės išmokos. Nustatytas išmokos dydis – 110 Lt už karvę ir papildomai už kontroliuojamą karvę 43 Lt. Išmokos skirtos pieno gamintojams, 2003 metais pardavusiems pieną perdirbti ir laikantiems nustatyta tvarka suženklintas ir Gyvulių registravimo ir identifikavimo centrinėje duomenų bazėje 2003 m. gruodžio 31 d. jų vardu įregistruotas karves. Pieno gamintojams išmokėta per 48 mln. Lt tiesioginių išmokų. Jas gavo 116 tūkst. pieno gamintojų už 365 tūkst. karvių. Išmokos pieno gamintojams palaikė žemdirbių pajamas praėjusių metų pradžioje, kada pieno supirkimo kainos buvo žemiausios. Vėliau kainos palaipsniui didėjo, ir metinės pieno gamintojų pajamos gerokai viršijo ankstesnių metų lygį. Tiesioginės išmokos taip pat buvo išmokėtos už 5,8 tūkst. ha intensyviai prižiūrimų verslinių vaismedžių sodų ir uogynų. 2004 m. kompensacinės išmokos pradėtos mokėti tik pagal Kaimo plėtros plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 3D-430 „Dėl Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklių“ (Žin., 2004, Nr.115-4309)). Pagal šią priemonę iki 2004 m. gruodžio 31 d. patvirtinta išmokėti 6675,5 tūkst. Lt, Nacionalinė mokėjimo agentūra faktiškai išmokėjo 6582,5 tūkst. Lt. Kadangi užsitęsė paraiškų vertinimas, parama pagal kitas Kaimo plėtros plano priemones bus mokama 2005 m. (Plačiau apie paramą kaimo plėtrai nurodyta skyrelyje „Žemės ir maisto ūkio modernizavimas ir parama kaimo plėtrai“). Intervencinis pirkimas ir kitos intervencinės priemonės 2004 m. pasikeitė grūdų intervencinio pirkimo sąlygos. Grūdų intervencinis pirkimas vykdomas vadovaujantis ES teisės aktais. Intervencinio pirkimo pradžia – 2004 m. lapkričio 1 d., pabaiga – 2005 m. gegužės 31 d. Perkami kviečiai ir miežiai. Grūdus į intervencinę agentūrą gali pasiūlyti ne tik žemės ūkio veiklos subjektai, bet ir kiti grūdų turėtojai, jeigu siūloma siunta ne mažesnė kaip 80 t. Intervencinė kaina už kviečius ir miežius yra vienoda – 349,8 Lt/t (101,31 EUR/t). 2004 m. gruodžio 31 d. duomenimis intervenciniu būdu nupirkta 27,1 tūkst. t kviečių ir miežių. Didžioji su intervenciniais pirkimais susijusių išlaidų dalis bus dengiama ES lėšomis: grūdų saugojimas, priėmimas, gabenimas iki artimiausio uosto, prireikus eksportuoti. Be to, grūdai negali būti parduodami mažesne nei intervencinė kaina. Užsitęsus jų realizavimo terminui, sprendimą dėl pardavimo kainų koregavimo priima Europos Komisija. 2004 m. I ir II klasės kviečių saugojimo išlaidoms įmonėse atlyginti skirta 1,8 mln. Lt Kaimo rėmimo programos lėšų už faktiškai saugotus 385 tūkst. t grūdų. Galvijiena, kiauliena, pieno produktai intervenciniu būdu 2004 m. perkami nebuvo, privatus numatytų produktų saugojimas taip pat netaikytas. Intervencinėms priemonėms įgyvendinti numatytos lėšos nebuvo įsisavintos dėl susiklosčiusios palankesnės, nei buvo prognozuota, situacijos žemės ūkio produktų realizavimo rinkose. Pavyzdžiui, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, radikaliai pasikeitė situacija jautienos sektoriuje. Priešingai, nei būdavo įprasta ankstesniais metais, metų pabaigoje galvijienos kaina ėmė kilti ir gerokai viršijo intervencinių kainų lygį. Lietuvoje galvijų supirkimo kaina 2004 m. pabaigoje buvo beveik 40 proc. didesnė nei 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu ir apie 10 proc. didesnė nei intervencinė kaina (538 Lt/100kg R3 jaunų bulių skerdenos). Todėl metų pabaigoje intervencinis jautienos pirkimas nebuvo vykdomas. 2004 m. pabaigoje kiaulienos kainos išliko beveik tokios pat, kaip ir 2003 m. pabaigoje. Nors jos buvo žemesnės nei nustatytas kainų lygis (537 Lt/100 kg), suteikiantis galimybę pradėti teikti paramą privačiam saugojimui, tačiau Europos Komisija nesuteikė leidimo pradėti privatų saugojimą. Sukurta ir pradėjo veikti nauja žemdirbių ir perdirbimo įmonių apyvartinių lėšų kreditavimo sistema, įkeitimui panaudojant augalininkystės produkciją. Šiuo metu yra trys grūdų supirkimo - perdirbimo įmonės, kurioms yra išduotos licencijos verstis licencijuoto sandėlio veikla. 2004 m. juose buvo saugojama 4,8 tūkst. t grūdų. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas, Europos Sąjungos rinkos reguliavimo priemonių įgyvendinimas Žemės ūkio ir maisto prekių eksportas 2004 metais sudarė 11,4 % viso Lietuvos eksporto, importas – 8,6 % importo. Eksportuota prekių už 2,9 mlrd. Lt, importuota taip pat už 2,9 mlrd. Lt. Lyginant su 2003 metų laikotarpiu žemės ūkio ir maisto prekių eksportas padidėjo 24,3 % (572 mln. Lt), importas – 23,4 % (557 mln. Lt), užsienio prekybos apyvarta - 23,8% (1,13 mlrd. Lt). Skatinant žemės ūkio ir maisto produktų eksportą į trečiąsias šalis bei išvežimą į ES vykdomos eksportą skatinančios priemonės, kurių svarbiausios: elektroninis eksporto katalogas “Virtualioji mugė” ( www.litfood-fair.com ); organizuojamas Lietuvos gamintojų dalyvavimas tarptautinėse parodose; kaupiama ir apdorojama informacija apie žemės ūkio ir maisto prekybos sąlygas ir potencialius prekybos partnerius, vykdoma jų paieška; rengiami informaciniai leidiniai; vykdomas užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais pokyčių monitoringas. Lietuvai tapus ES nare, eksportuotojai gali kreiptis dėl paramos žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo ES vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taip pat eksporto grąžinamųjų išmokų. Žemės ūkio produktų eksporto ir importo licencijų, garantijų, eksporto grąžinamųjų išmokų bei importo tarifinių kvotų, skirstomų pagal licencijas, administravimo funkcijas vykdo Nacionalinė mokėjimo agentūra. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. Agentūros prekiautojų registre buvo užsiregistravę 103 ūkio subjektai, vykdantys prekybą su trečiosiomis šalimis. 2005 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-110 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo sistemos tobulinimo priemonių patvirtinimo” patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo sistemos tobulinimo priemonės. Bus tobulinama informacijos apie prekybos sąlygas užsienio valstybėse bei prekybos srautus sklaida, parengta lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų prekinio ženklo koncepcija ir jos įgyvendinimo planas, ūkio subjektai raginami pasinaudoti ES parama pardavimams skatinti, tobulinama eksporto grąžinamųjų išmokų ir garantijų sistema ir kt. Saugos ir kokybės reikalavimų įgyvendinimas Daug dėmesio skiriama žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybei gerinti bei kokybės įvertinimo sistemai tobulinti. Modernizuotos maisto produktų tyrimo laboratorijos išplečiant jų akreditavimo sritį, žirgynų, avių selekcinio genetinio centro ir kitos su gyvulininkystės produkcijos kokybės gerinimu susijusios laboratorijos, atnaujinta kokybės rodiklių nustatymo įranga, įdiegti tinkamo jautrumo metodai VĮ „Pieno tyrimai“. Tobulinama praktinio žemės ūkio specialistų rengimo bazė. Lietuvos veterinarijos akademijoje įrengta pažangi modelinė ferma, skirta tęstiniam žemės ūkio darbuotojų ir studentų mokymui bei kvalifikacijos kėlimui ir produkcijos kokybės gerinimui naudojant pažangias gyvulių laikymo, šėrimo ir melžimo technologijas. Palaipsnis superkamo pieno kokybės rodiklių griežtinimas sudarė sąlygas pagerinti žaliavinio pieno kokybę bei pasirengti nuo 2004 m. gegužės 1 d. įgyvendinti ES reikalavimus. Diegiama ES reikalavimus atitinkanti kiaulių ir galvijų skerdenų kokybės įvertinimo ir atsiskaitymo už skerdenas sistema, skatinanti auginti mėsinių veislių galvijus bei geresnių mėsinių savybių kiaules. 2004 m. pagal ją suklasifikuota per 730 tūkst. galvijų ir kiaulių skerdenų. Įgyvendinami privalomieji kokybės reikalavimai šviežiems vaisiams ir daržovėms, gėlėms ir dekoratyviniams žalumynams, stiprinama importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai teikiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties kokybės reikalavimus kontrolė. Tinkamai įvertinti šviežių vaisių ir daržovių kokybę apmokyti 103 kontrolės institucijų - Valstybinės augalų apsaugos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Išduoti jų pasirengimą liudijantys sertifikatai. Bendrajai ES rinkai teikti produkciją patvirtintos 34 paukščių bei gyvulių skerdyklos, 38 mėsos perdirbimo įmonės, 32 pieno perdirbimo, 26 žuvų perdirbimo įmonės, 18 jūrų laivų ir kitos 29 įmonės didina pasitikėjimą Lietuvoje pagamintais produktais bei sudaro sąlygas plėtoti eksporto galimybes. Garantuotos produkcijos kokybės sertifikatus šiuo metu turi ir apie 127 pieno ūkiai. Žemės ūkio ir maisto įmonės skatinamos diegti ir sertifikuoti kokybės vadybos sistemas pagal ISO 9001 standartus ir aplinkos vadybos sistemas pagal ISO 14000 standartus. Šiuo metu sertifikuotas kokybės vadybos sistemas turi 22 maisto tvarkymo įmonės ir aplinkos vadybos sistemas - 6 įmonės. Ekologinio žemės ūkio plėtra Plėtojama ekologinė gamyba. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ekologinė gamyba, jos sertifikavimas bei kontrolė vykdoma vadovaujantis1991 m. birželio 24 d. Europos Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinio žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų, taip pat 2004 m. buvo parengti bei žemės ūkio ministro įsakymais patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys šalims narėms deleguotas funkcijas. Ekologinė gamyba remiama pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga”, ir narystės ES sąlygomis šios išmokos pagal atskiras pasėlių rūšis padidėjo 2 - 3 kartus. Ekologinės gamybos ūkių skaičius bei jų plotai 2004 m. lyginant su 2003 m. padidėjo apie 80 procentų. 2004 m. sertifikuoti 1179 ekologinės gamybos ūkiai, o sertifikuotas plotas siekė 42 961 ha, arba apie 1,5 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų. Pažymėtina, kad ekologinė gamyba persiorientuoja į prekinę, jau sudarytos sutartys su stambiaisiais prekybos tinklais dėl prekybos ekologiškais maisto produktais. Žemės ir maisto ūkio modernizavimas, parama kaimo plėtrai Paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas administruoja bei jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip nustatyta įstatymo 18 straipsnyje. Nemaža parama socialinei infrastruktūrai plėtoti ir modernizuoti žemės ir maisto ūkį gaunama iš SAPARD programos. Nacionalinė mokėjimo agentūra per visus 7 paraiškų rinkimo etapus gavo 1222 paraiškas paramai iš šios programos, pasirašė 883 sutartis už 616 mln. Lt, iki 2004 m. gruodžio 31 d. išmokėta 430 mln. Lt, iš kurių 366 mln. Lt - jau baigtiems 503 projektams. Pagal SAPARD kryptis:
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.