← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLO LITNE

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLO LITNET 2005–2009 METŲ PLĖTROS LITNET-2 PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2005 m. balandžio 14 d. Nr. ISAK-608 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 608 priemonę, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 40-1290) ir atsižvelgdamas į Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET valdybos pirmininko 2005-02-28 raštą Nr. 05-02-01,

  1. Tvirtinu Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros LITNET-2 programą (pridedama).
  2. Pavedu Švietimo ir mokslo ministerijos Technologijų skyriui koordinuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros LITNET-2 programos įgyvendinimą. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-608 Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros LITNET-2 programa I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros LITNET-2 programa (toliau vadinama – LITNET-2 programa) tęsia Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET integracijos į Europos Sąjungos akademinį kompiuterių tinklą 2001–2004 metų programą (toliau vadinama LITNET-GEANT programa), patvirtintą Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos direktoriaus 2000 m. liepos 28 d. įsakymu Nr.
  5. LITNET-2 programa padeda spręsti Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113- 5029) žinių visuomenės skyriuje nurodytus uždavinius mokslo ir švietimo srityse: 2.
  6. kurti efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą; 2.
  7. užtikrinti švietimo sistemos kokybę integruojantis į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę; 2.
  8. rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją; 2.
  9. vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus šalies tvariajai plėtrai, dermei su Lietuvos ūkio poreikiais, skatinti mokslo ir verslo sąveiką ir užtikrinti spartesnę šalies pažangą.
  10. LITNET-2 programa suteikia galimybę asmenims mokytis visą gyvenimą, informacinių technologijų pagalba lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų.
  11. LITNET-2 programa atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros bei informacinės visuomenės plėtros prioritetus.
  12. LITNET-2 programa yra ypač aktuali kuriant Lietuvos žinių visuomenę. LITNET-2 programa siekiama, kad įsisavintos pažangios technologijos ir žinios būtų panaudotos kituose visuomenės sektoriuose (viešojo administravimo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kituose visuomenės sektoriuose, taip pat verslo aplinkoje. II. LITNET ESAMOS BŪSENOS ANALIZĖ
  13. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET (toliau vadinama – LITNET) teikia duomenų perdavimo ir interneto paslaugas visoms aukštosioms mokykloms, mokslo institutams, kitoms mokslo ir studijų sistemos institucijoms, daugeliui kitų švietimo ir kultūros įstaigų, bibliotekų bei muziejų. Bendras prie LITNET prijungtų institucijų skaičius siekia 900, o naudotojų skaičius – 200 tūkstančių ribą.
  14. Nuo 2000 metų LITNET yra Europos akademinio tinklo GEANT (nuo 2004 m. spalio mėnesio – GEANT-2 projekto) dalyvis, dalyvauja bendros Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvės kūrime. Infrastruktūros bei naujausių paslaugų plėtrą LITNET derina su Europos akademinio tinklo GEANT projekto terminais ir reikalavimais nacionaliniams tinklams.
  15. Tarptautiniams ryšiams LITNET naudoja 622 Mbps kanalą į Europos akademinį tinklą GEANT. Iki 50% lėšų, reikalingų tarptautinio ryšio kanalo į Europos akademinį tinklą GEANT išlaidoms apmokėti, naujausių kompiuterių tinklų paslaugų bandymams ir diegimui, LITNET taip pat gauna iš Europos akademinio tinklo GEANT.
  16. LITNET turi atsarginį 25 Mbps kanalą į pasaulinį internetą.
  17. LITNET turi tarptinklinių duomenų mainų kanalus su dauguma Lietuvos interneto paslaugų teikėjų.
  18. Pagrindinė LITNET duomenų perdavimo magistralė yra žiedas: greitaveika tarp Vilniaus ir Kauno yra 1000 Mbps; tarp Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus – 200 Mbps. Nuo pagrindinių LITNET mazgų į 20 Lietuvos apskričių ir savivaldybių centrų yra įrengti 2–30 Mbps duomenų perdavimo kanalai.
  19. Visos aukštosios mokyklos ir mokslo institutai prie LITNET mazgų yra prijungti optiniais kanalais (16 institucijų – 1000 Mbps greitaveika, 82 institucijos – 100 Mbps greitaveika).
  20. Optiniais kanalais prie LITNET yra prijungta 130 institucijų, 34 Mbps radijo ryšiu – 8 institucijos, 11 Mbps bevieliu ryšiu – 697 institucijos. 1–4 Mbps skirtąsias linijas naudoja 10 institucijų.
  21. LITNET uždaviniams vykdyti yra įsteigti LITNET regioniniai centrai. Dauguma savivaldybių švietimo įstaigų prie LITNET regioninių centrų yra prijungtos radijo ryšiu 256/128 Kbps greitaveika, Vilniaus ir Kauno savivaldybių švietimo įstaigos yra prijungtos radijo ryšiu 512/256 Kbps greitaveika, o 18 Klaipėdos savivaldybės švietimo įstaigų yra prijungtos optiniu kabeliu.
  22. Pagal trišalę LITNET, UAB „Omnitel“ ir Dr. J. Kazicko šeimos fondo sutartį LITNET suteikia OMNITEL mokyklų tinklui (186 mokykloms) prieigą prie interneto resursų.
  23. LITNET tinkle yra vykdomi naujų technologijų diegimo projektai; pradėti kompiuterių tinklų panaudojimo balso perdavimui bandymai. Interneto paslaugų telefonija jau yra įdiegta Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos žemės ūkio universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete bei pradėta diegti penkiuose mokslo institutuose.
  24. LITNET inicijuoja ir koordinuoja pažangios Interneto protokolo versijos IPv6 diegimą Lietuvoje. Vilniaus ir Kauno institucijoms jau yra užtikrinamas IPv6 paketų perdavimas. LITNET iniciatyva yra įrengtas IPv6 tarpinis serveris Interneto paslaugų tiekėjų tarpusavio sujungimų mazge Vilniuje.
  25. LITNET magistralėse baigiami įdiegti grupinės transliacijos (multicast) protokolai, pradėtos bandomosios televizijos laidų transliacijos LITNET tinklu.
  26. Kompiuterių tinklo saugumui užtikrinti yra įkurta LITNET tinklų ir informacijos saugumo incidentų reagavimo grupė (toliau vadinama CERT). CERT kartu su LITNET regioninių centrų CERT grupėmis atlieka kompiuterinių incidentų tyrimus, teikia naudotojams konsultacijas tinklo saugumo klausimais, analizuoja kompiuterinio saugumo situaciją LITNET tinkluose ir vykdo kompiuterinių incidentų prevenciją. CERT dalyvauja tarptautiniuose projektuose bei tarptautinėse organizacijose, koordinuojančiose tokių tarnybų veiklą Europoje ir pasaulyje.
  27. LITNET regioniniuose centruose yra įrengta 13 serverių-užkardų, kurios atlieka duomenų srautų filtravimo funkcijas, švietimo įstaigoms skirtų interneto paslaugų adresų transliavimą, kaupia kompiuterinių įvykių žurnalus.
  28. Pagrindiniai regioniniai LITNET mazgai (Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Matematikos ir informatikos institute ir Vilniaus universitete) teikia elektroninio pašto bei tinklalapių aptarnavimo paslaugas institucijoms, kurios nepajėgios pačios tinkamai rūpintis savo kompiuterių tinklais. III. SĄVEIKA SU KITOMIS PROGRAMOMIS IR PROJEKTAIS
  29. LITNET infrastruktūra yra naudojama švietimo ir mokslo ministro 2001 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 115 patvirtintos programos „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001–2006 m. (ITMIS)“ realizacijai.
  30. LITNET infrastruktūrą numatoma panaudoti, sudarant sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dalyvavimui tarptautiniame paskirstytų skaičiavimų projekte Baltic GRID bei kituose ES koordinuojamuose globalios mokslinių tyrimų informacinės infrastruktūros (toliau vadinama – GRID) kūrimo projektuose.
  31. LITNET padeda įgyvendinti švietimo ir mokymo visą gyvenimą siekius, numatytus Valstybės švietimo strategijos 2003–2013 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216). IV. LITNET-2 PROGRAMOS TIKSLAI
  32. Pagrindiniai LITNET-2 programos tikslai yra šie: 25.
  33. užtikrinti duomenų perdavimo kokybę ir patikimumą tarpinstituciniams informacinių technologijų projektams, ITMIS programai, paskirstytų skaičiavimų GRID sistemai ir kt.; 25.
  34. teikti bendroje Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvėje dalyvaujančioms mokslo ir studijų institucijoms e‑mokslo, e‑infrastruktūros, e‑studijų ir kitas naujausias Europos akademinių tinklų informacinių technologijų paslaugas, sudaryti galimybes vykdyti tarptautinius projektus; 25.
  35. plėtoti LITNET, prijungiant Lietuvos švietimo įstaigas, derinant prijungtų institucijų autonomiškumo ir centralizuoto paslaugų teikimo principus. V. LITNET-2 PROGRAMOS UŽDAVINIAI
  36. Pagrindiniai LITNET-2 programos uždaviniai yra šie: 26.
  37. LITNET tinklo infrastruktūros plėtra; 26.
  38. duomenų perdavimo paslaugų diferenciacijos ir kokybės valdymo užtikrinimas; 26.
  39. naujų tinklo saugumo priemonių įdiegimas; 26.
  40. naujų technologijų bandymai ir įdiegimas; 26.
  41. švietimo įstaigų kompiuterių tinklo plėtra. VI. LITNET TINKLO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
  42. LITNET tinklo infrastruktūros techninės charakteristikos ir naudojamos technologijos 2009 metais turėtų priartėti prie Europos akademinio tinklo GEANT charakteristikų ir naudojamų technologijų. Šio uždavinio įgyvendinimui numatomos šios priemonės: 27.
  43. tarptautinių duomenų perdavimo kanalų plėtra: 27.1.
  44. GEANT-2 projekto pradžioje (2005 metais) LITNET numato įrengti du 622 Mbps greitaveikos kanalus į dvi skirtingas Europos šalis. Šiuo metu vyksta šalių atrankos procesas. 2008 metų pabaigoje šių kanalų greitaveika pasieks 10 Gbps, o ryšio į pasaulinį internetą greitaveika – 2 Gbps; 27.1.
  45. atsarginis ryšio į pasaulinį internetą kanalas bus naudojamas tol, kol bus įrengtas antrasis kanalas į GEANT tinklą. Atsarginio ryšio greitaveika sudarys apie 10% nuo pagrindinio ryšio greitaveikos. Bendradarbiaujant su Lenkijos akademiniu tinklu, 2006 metais numatoma įrengti optinio ryšio kanalą į Lenkiją, kuris galėtų būti panaudojamas ryšiui į GEANT ir bendrų Lietuvos–Lenkijos projektų realizavimui; 27.
  46. tarpmiestinių ryšių sistemos plėtra: 27.2.
  47. tarpmiestinių ryšių infrastruktūra bus vystoma: 27.2.1.
  48. didinant kanalų greitaveikas; 27.2.1.
  49. didinant aprėptį – įrengiant LITNET regioninius centrus visose savivaldybėse švietimo įstaigų tinklų jungimui; 27.2.1.
  50. tobulinant tinklo topologiją: mažesnius miestus į LITNET magistralę jungiant ne žvaigžde, o papildomais žiedais. Miestai bus prijungiami į tinklą, atsižvelgiant į tuose miestuose esančių naudotojų poreikius ir LITNET technines galimybes; 27.2.1.
  51. plėtojant tarptinklinius sujungimus duomenų mainams su Lietuvos interneto paslaugų teikėjais; 27.2.1.
  52. atliekant nuolatinį LITNET duomenų perdavimo sistemos veikimo stebėjimą, aptinkant ir likviduojant sutrikimus; 27.2.
  53. tarpmiestinių duomenų perdavimo kanalų greitaveikos kasmet bus didinamos ne mažesniais tempais, negu buvo pasiekta LITNET-GEANT programoje. 2008 metų pabaigoje kanalų greitaveika pagrindiniame žiede pasieks 10 Gbps, o periferiniuose žieduose – 1 Gbps; 27.2.
  54. pagrindinėse LITNET magistralėse prioritetas bus teikiamas optinio kabelio ilgalaikei nuomai arba įrengimui. Į visus LITNET regioninius centrus mažesniuose miestuose numatoma įrengti arba nuomoti plačiajuosčius 100–1000 Mbps greitaveikos duomenų perdavimo kanalus su optinėmis prieigomis; 27.
  55. optiniai kabeliai tarp LITNET institucijų miestuose: 27.3.
  56. tiek LITNET, tiek GEANT projektų patirtis parodė, kad patikimą ir pagal poreikius lengvai plečiamą duomenų perdavimo sistemą tarp institucijų galima sukurti tik naudojant optinius kabelius. Yra tikslinga rengti kompleksinius projektus, vienu kabeliu sujungiant kelias institucijas ar jų padalinius; 27.3.
  57. kuriami tarpinstituciniai optinių kabelių tinklai turi sujungti ne tik mokslo ir studijų, bet ir kitas švietimo įstaigas. Tam numatomos tokios priemonės: 27.3.2.
  58. nuosavų optinių kabelių tiesimas kooperuojant LITNET, jungiamų institucijų ir savivaldybių lėšas; 27.3.2.
  59. optinių skaidulų pirkimas arba ilgalaikė nuoma; 27.3.2.
  60. bendrų optinių kabelių klojimo projektų rengimas kartu su kitomis institucijomis dalinio dalyvavimo principu (pasidalijant skaidulomis). VII. Duomenų perdavimo paslaugų diferenciacijos ir kokybės valdymo užtikrinimo uždavinys ir JO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
  61. LITNET diferencijuotų duomenų perdavimo paslaugų infrastruktūra bus pritaikyta naudoti: 28.
  62. videokonferencijoms, kurių pagrindu veikia nuotolinio mokymo sistemos ir telemedicinos taikymai; 28.
  63. interneto paslaugų telefonijai, kuri LITNET tinkle pradėta diegti 2003 metais ir apima daugelį universitetų ir mokslo institutų; 28.
  64. interneto paslaugų televizijai, kurios pilotinis projektas 2004 metais pradėtas Kauno technologijos universiteto tinkle ir bus plečiamas į kitas aukštąsias mokyklas bei mokslo įstaigas; 28.
  65. grupinio darbo realiame laike paskirstytoms informacinėms sistemoms. Numatomos dvi pagrindinės tokių taikymų kategorijos: bibliotekinės informacinės sistemos (LABT, LIBIS) bei mokslo ir studijų institucijų administravimo informacinės sistemos (LieMSIS, LAMA BPO); 28.
  66. paskirstytų skaičiavimų uždaviniams spręsti GRID technologijomis; 28.
  67. naujiems taikymams, pagrįstiems daugialypės informacijos perdavimu realaus laiko režime.
  68. LITNET tinklas užtikrins valdomos kokybės duomenų perdavimo paslaugų teikimą iki prijungtų institucijų prieigų regioniniuose centruose bei iki naudotojų, dalyvaujančių tarptautiniuose projektuose. Šios paslaugos bus plėtojamos orientuojantis į GEANT tinkle teikiamas paslaugas.
  69. Numatoma LITNET tinklu teikti šių rūšių duomenų perdavimo paslaugas: 30.
  70. Premium IP – paslauga, suteikianti tam tikriems duomenų srautams prioritetą kitų srautų atžvilgiu (nuo 2006 metų); 30.
  71. L2 VPN – paslauga, užtikrinanti griežtai nustatytų kokybės parametrų virtualių kanalų sudarymą tarp fiksuotos naudotojų grupės narių (nuo 2007 metų); 30.
  72. BE (best effort) – standartinė interneto paslaugų paketų perdavimo, taip vadinama interneto, paslauga. Ši paslauga nesuteikia perdavimo kokybės garantijų (teikiama nuolat); 30.
  73. LBE (less than best effort) – paslauga, suteikianti tam tikriems naudotojo duomenų srautams mažesnį prioritetą nei visiems kitiems srautams tinkle (nuo 2008 metų); 30.
  74. IPv6 – paslauga, užtikrinanti tiesioginį (native mode) IPv6 protokolo (naujos interneto paslaugų versijos) paketų perdavimą visame tinkle (nuo 2008 metų); 30.
  75. Multicast – paslauga, užtikrinanti transliacijų perdavimą tinklu (nuo 2007 metų).
  76. Duomenų perdavimo paslaugų diferenciacijos ir kokybės valdymo užtikrinimui numatomos tokios priemonės: 31.
  77. modernizuoti komunikacinę įrangą LITNET regioniniuose centruose ir tarpmiestinių ryšių magistralės mazguose; 31.
  78. įdiegti pilno programinio ir aparatūrinio tinklo valdymo sistemą.
  79. Esminę komunikacinės įrangos modernizaciją numatoma atlikti panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Pirmame LITNET‑2 programos etape (2005–2006 metais) bus modernizuojama įranga LITNET magistralėje ir 6 pagrindiniuose regioniniuose centruose, kurie yra Kauno technologijos universitete, Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute, Klaipėdos universitete, Matematikos ir informatikos institute, Šiaulių universitete ir Vilniaus universitete. Antrame etape (nuo 2007 metų) bus modernizuojama įranga visuose likusiuose regioniniuose centruose. VIII. NAUJŲ TINKLO SAUGUMO PRIEMONIŲ ĮDIEGIMO UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
  80. Didėjant kompiuterinių incidentų skaičiui ir jų daromai žalai, vis didesnė tinklo eksploatavimo išlaidų dalis skiriama kompiuterių tinklo apsaugos priemonėms diegti ir personalui išlaikyti. Tam numatomos tokios pagrindinės priemonės: 33.
  81. kompiuterių tinklo veikimo anomalijų nustatymas ir apsauginės užtvaros – nuolat diegti naujausią aparatūrinę ir programinę įrangą, galinčią atpažinti įsilaužimus, tinklo paslaugų blokavimą bei kitas nepageidaujamas tinklo operacijas ir jas automatiškai neutralizuoti; 33.
  82. periodinis LITNET institucijų kompiuterių tinklų saugumo auditas; 33.
  83. incidentų prevencijos ir tyrimo veiklos tobulinimas, diegiant naujus metodus ir gerinant veiklos koordinavimą tiek Lietuvos, tiek pasauliniu mastu. IX. NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ BANDYMŲ IR ĮDIEGIMO UŽDAVINYS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
  84. LITNET tinkle bus vykdomi naujų technologijų diegimo projektai. Numatoma: 34.
  85. tęsti interneto paslaugų telefonijos, interneto paslaugų televizijos ir kitų naujų balso bei vaizdo perdavimo technologijų bandymus; 34.
  86. pereiti prie pažangios Interneto protokolo versijos IPv6; 34.
  87. išbandyti ir įdiegti diferencijuotų duomenų perdavimo paslaugų technologijas; 34.
  88. įdiegti saugias virtualaus privataus tinklo paslaugas sujungimams tarp paslaugomis besinaudojančių institucijų padalinių bei mobiliems naudotojams jungti; 34.
  89. įkurti Paslaugų kokybės užtikrinimo tarnybą (PERT); 34.
  90. tirti, vystyti ir diegti tinklo saugumui skirtas programines ir aparatūrines priemones. X. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ KOMPIUTERIŲ TINKLO VYSTYMO UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
  91. Pagal kuriamą informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą strategiją 2005–2007 metams numatoma, kad 2007 metais prie LITNET bus prijungta 75% mokyklų tinklų, LITNET įrengs regioninius centrus ir ryšio kanalus į juos nuo LITNET magistralės. Savivaldybės turėtų užtikrinti ryšių sistemą nuo LITNET regioninio centro iki švietimo įstaigų.
  92. LITNET-GEANT programos patirtis parodė, kad reikalavimai, taikomi prie LITNET prijungtoms mokslo ir studijų institucijoms, netinka švietimo ir kultūros įstaigoms. Todėl švietimo įstaigų kompiuterių tinklo eksploatacija išskiriama atskiru uždaviniu. Be jau aprašytų priemonių, šiam uždaviniui spręsti numatytos papildomos priemonės: 36.
  93. centralizuotos numeracijos suteikimo ir turinio saugojimo (el. paštas, tinklalapis) paslaugos; 36.
  94. mokyklų tinklo veikimo priežiūros tarnybos įsteigimas; 36.
  95. apsauginių užtvarų, įrengiamų LITNET regioniniuose centruose, sistema; 36.
  96. bendro naudojimo komunikacinių mazgų (retransliatorių) priežiūra.
  97. Švietimo įstaigoms centralizuotos paslaugos bus teikiamos pagrindiniuose LITNET regioniniuose centruose, turinčiuose tam pakankamus resursus ir kvalifikuotą personalą. Kiekvienai švietimo įstaigai bus suteikiamas ir palaikomas internetinis vardas, elektroninio pašto dėžutės bei vieta įstaigos tinklalapiui.
  98. Mokyklų tinklo veikimo priežiūros tarnyba stebės mokyklų tinklo veikimą, nustatys sutrikimus ir organizuos jų likvidavimą nepriklausomai nuo to, ar sutrikimas yra LITNET infrastruktūroje, ar savivaldybės tinkle. Tam bus įdiegta tinklo monitoringo sistema, apimanti ryšių stebėjimą iki kiekvienos prijungtos įstaigos, ir „karštoji linija“ (hotline).
  99. LITNET regioniniuose centruose kiekvienos savivaldybės kompiuterių tinklui bus įrengtos grupinės apsauginės užtvaros, kurios atliks tokias funkcijas: 39.
  100. srautų paskirstymą; 39.
  101. adresų transliaciją; 39.
  102. apsaugą nuo virusų ir nepageidaujamų reklaminių laiškų; 39.
  103. žalingo ir neskelbtino interneto turinio kontrolę; 39.
  104. tinklo įvykių registravimą.
  105. Jau LITNET-GEANT programos vykdymo metu teko centralizuoti bendro naudojimo retransliatorių priežiūrą. Ši priemonė bus reikalinga tol, kol visos respublikos mastu bus visiškai įgyvendintas dviejų lygių švietimo įstaigų tinklas ir savivaldybės iki galo perims paskirstymo į švietimo įstaigas tinklų priežiūrą.
  106. LITNET-2 programa vertinama pagal šiuos kriterijus: 41.
  107. LITNET tarptautinių kanalų ryšio patikimumas ir greitaveika; 41.
  108. LITNET ryšių sistemos Lietuvoje patikimumas ir greitaveika; 41.
  109. LITNET naudotojų skaičiaus didėjimas; 41.
  110. prijungtų prie LITNET švietimo įstaigų skaičius. XI. LAUKIAMI LITNET-2 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
  111. Išsprendus LITNET-2 programoje numatytus uždavinius: 42.
  112. LITNET ryšių kanalų greitaveika su Europos akademiniu kompiuterių tinklu, lyginant su 2004 m., 2005 metais padidės 2 kartus, 2009 m. – 16 kartų; 42.
  113. bus sukurta efektyvi infrastruktūra, būtina pažangių informacinių technologijų diegimui ir naudojimui mokslo ir studijų institucijose. Lietuvos studentai ir mokslininkai galės naudotis visais Europos ir pasaulio akademinių kompiuterių tinklų informaciniais resursais; 42.
  114. nuo 2006 metų ryšio patikimumui užtikrinti veiks antras tarptautinis kanalas. 2008 metais bus įrengtos atsarginio ryšio magistralės Lietuvoje; 42.
  115. lyginant su 2004 metais Europos akademinių kompiuterių tinklų bei interneto naudotojų skaičius 2005 metais padidės 20%, 2009 metais – 4 kartus; 42.
  116. iki 2007 metų pabaigos prie pagrindinių regioninių centrų bus prijungta 75 % mokyklų, iki 2009 metų bus prijungtos visos Lietuvos mokyklos; 42.
  117. ryšių sistema ir diferencijuotos duomenų perdavimo paslaugos sudarys sąlygas ITMIS programai vykdyti; 42.
  118. tarpinstituciniais optiniais kabeliais sujungtų mokslo ir studijų institucijų (ir jų padalinių) skaičius padidės du kartus, optiniais kabeliais didžiuosiuose miestuose bus prijungta ne mažiau kaip 100 bendrojo lavinimo mokyklų. XII. LITNET-2 PROGRAMOS VALDYMAS
  119. LITNET-2 programos vykdymą koordinuoja LITNET valdyba, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.
  120. Programos vykdytojai yra: 44.
  121. Kauno technologijos universitetas; 44.
  122. Klaipėdos universitetas; 44.
  123. Matematikos ir informatikos institutas; 44.
  124. Šiaulių universitetas, 44.
  125. Vilniaus Gedimino technikos universitetas; 44.
  126. Vilniaus pedagoginis universitetas; 44.
  127. Vilniaus universitetas; 44.
  128. Vytauto Didžiojo universitetas. XIII. LITNET-2 PROGRAMOS FINANSAVIMAS
  129. LITNET-2 programos finansavimo šaltiniai: 45.
  130. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos; 45.
  131. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos; 45.
  132. Europos Sąjungos 6-osios ir 7-osios Bendrųjų programų lėšos.
  133. LITNET-2 programos įgyvendinimo lėšų poreikis ir šio poreikio apskaičiavimo aiškinamasis raštas yra pateikti šios programos 1 ir 2 prieduose. ______________ Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros LITNET-2 programos 1 priedas LĖŠŲ POREIKIS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLO LITNET 2005–2009 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMUI 2005 2006 2007 2008 2009 Biudžeto lėšos GEANT lėšos ES SF lėšos Biudžeto lėšos GEANT lėšos ES SF lėšos Biudžeto lėšos GEANT lėšos ES SF lėšos Biudžeto lėšos GEANT lėšos ES SF lėšos Biudžeto lėšos GEANT lėšos ES SF lėšos LITNET tarptautinių duomenų perdavimo kanalų plėtra ir eksploatacija 4300 5000 5200 5500 5700 Tarpmiestinio ryšio kanalų plėtra ir eksploatacija 3350 400 3200 3400 3600 3800 Ryšio kanalų į institucijas plėtra ir radijo ryšių tinklas 920 1200 500 1400 500 1500 500 1700 500 LITNET mazgų pertvarkymas, techninės ir programinės įrangos, reikalingos tinklo valdymui, patikimumui ir paslaugų kokybei užtikrinti, diegimas 1050 2600 900 3000 900 3000 900 3000 900 3000 Tinklo saugumas, valdymas ir paslaugų teikimas 2330 350 2600 400 2800 400 3000 400 3200 400 Naujų informacinių technologijų bandymai ir diegimas 300 100 400 100 400 100 400 100 400 100 Mokyklų tinklo plėtra, valdymas ir paslaugų mokykloms diegimas 400 600 800 1000 1200 Iš viso pagal šaltinius, tūkst. Lt 11600 1900 2600 13000 1900 3000 14000 1900 3000 15000 1900 3000 16000 1900 3000 Iš viso, tūkst. Lt 16100 17900 18900 19900 20900 Iš viso programai numatyta, tūkst. Lt 93700 iš jų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos 69600 Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ES SF) lėšos 14600 Europos Sąjungos 6-osios ir 7-osios Bendrųjų programų (GEANT) lėšos 9500 ______________ Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros LITNET-2 programos 2 priedas LĖŠŲ POREIKIO LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLO LITNET 2005–2009 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS (LITNET-2 PROGRAMA) ĮGYVENDINIMUI AIŠKINAMASIS RAŠTAS Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros programos (LITNET-2 programa) įgyvendinimo finansavimui yra numatyti trys lėšų šaltiniai:
  134. Valstybės biudžetas (69600 tūkst. Lt). Iš šių lėšų numatyta finansuoti visas LITNET eksploatacijos išlaidas ir plėtros dalį, susijusią su paslaugų pirkimu ir darbų atlikimu.
  135. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos (14600 tūkst. Lt). Jos bus skiriamos LITNET ryšio mazgų modernizavimui ir įrangos juose atnaujinimui.
  136. ES 6-osios bendrosios programos projekto GEANT-2 lėšos (planuojama po 1900 tūkst. Lt kasmet, iš viso 9500 tūkst. Lt). Jos bus skiriamos naujai įrangai įsigyti vykdant LITNET-2 programos uždavinius. Lėšų poreikis kiekvienais LITNET-2 programos vykdymo metais bus detaliai pagrindžiamas atskirame programos vykdymo metiniame projekte. LITNET tarptautinių duomenų perdavimo kanalų plėtra ir eksploatacija LITNET–GEANT programos vykdymo metu metinis išlaidų padidėjimas tarptautiniams ryšiams yra apie 20–25 %. Tai leido kasmet po 2–3 kartus padidinti ryšių spartas. 2005 metams LITNET-2 programoje numatyti šiek tiek mažesni spartų didėjimo tempai ir įvykdyti LITNET-2 programoje numatytus 2005 metų uždavinius tikimasi numatant 5–8% kainos padidėjimą lyginant su 2004 metais. 1 lentelė. Tarptautinių kanalų plėtros planas 2005–2009 metais Metai Lėšų poreikis, tūkst. Lt Planuojamos spartos, Gbps 2004 3500 0,638 2005 4300 1,2 2006 5000 3,7 2007 5200 5 2008 5500 7,5 2009 5700 10 Tarpmiestinio ryšio kanalų plėtra ir eksploatacija Šiuo metu LITNET tarpmiestinių ryšių kanalų spartos yra tolygiai didinamos. Dėl tarpmiestinių ryšių kainų mažėjimo tai pavyksta pasiekti išleidžiant tas pačias sumas kanalų nuomai. LITNET-2 programoje numatytas kasmetinis apie 6–7% išlaidų padidėjimas sudarys galimybes tolesnei LITNET infrastruktūros plėtrai į regionus bei spartų didinimą magistralėse. 2005 metais numatomas optinių kabelių klojimas ir/arba ilgalaikė nuoma kai kuriose tinklo atkarpose, todėl šiems metams numatytų lėšų poreikis išsiskiria iš bendro planuojamo augimo. 2 lentelė. Tarpmiestinio ryšio kanalų plėtros planas 2005–2009 metais Metai Lėšų poreikis, tūkst. Lt Planuojamos spartos, Gbps Pagrindinis žiedas Periferiniai žiedai Į regionus 2004 2800 0,2–1 ——— 0,004–0,03 2005 3350 1 ——— 0,01–0,1 2006 3200 1 0,1 0,01–0,1 2007 3400 1–2,5 0,1 0,01–0,1 2008 3600 2,5–10 0,1–1 0,01–1 2009 3800 10 1 0,01–1 Ryšio kanalų į institucijas plėtra ir radijo ryšių tinklas Proporcingai magistralinių ryšių plėtrai numatoma vystyti tarpinstitucinių ryšių optinius kabelius miestuose siekiant palaipsniui užtikrinti prisijungusioms institucijoms 1 Gbps arba 100 Mbps prisijungimo linijų spartas. Platesnio masto plėtra numatoma nuo 2006 metų, kai bus atlikta galimybių studija dėl optinių žiedų Vilniuje ir Kaune ir bus baigtas pirmasis LITNET mazgų modernizacijos etapas. Ryšių kanalų į institucijas plėtrai ir radijo tinklo eksploatacijai, lyginant su 2004 metais tam panaudotais 790 tūkst. Lt, numatomas apie 10–12 % metinis lėšų poreikio didėjimas. Siekiant užtikrinti reikiamas prisijungimo spartas ir technologijas iš GEANT projekto lėšų numatoma modernizuoti tarpinstitucinių jungimų įrangą. LITNET mazgų pertvarkymas, techninės ir programinės įrangos, reikalingos tinklo valdymui, patikimumui ir paslaugų kokybei užtikrinti, diegimas LITNET ryšio mazgų regioniniuose centruose modernizavimui ir įrangos atnaujinimui numatoma naudoti ES struktūrinių fondų ir GEANT projekto lėšas. Pirmajam modernizavimo etapui 2005–2006 metais parengtas investicinis projektas „LITNET regioniniai centrai“, kuriame numatytos apie 5600 tūkst. Lt išlaidos iš ES struktūrinių fondų. Šio projekto vykdymo metu bus modernizuoti LITNET ryšio mazgai 5 pagrindiniuose miestuose. 2007–2009 metams numatoma parengti kitą investicinį projektą (orientacinė vertė apie 9 000 tūkst. Lt), kurio metu bus modernizuojama įranga visuose kituose LITNET regioniniuose centruose. Papildomai kasmet po 900 tūkst. Lt iš GEANT projekto lėšų (2005 metais 1050 tūkst. Lt, nes investicinio projekto lėšos 2005 metams mažesnės) bus skiriama naujai įrangai įsigyti. Šios lėšos adekvačios 2001–2004 metų išlaidoms regioninių centrų įrangos atnaujinimui. Jos bus skirtos naujai kuriamiems regioniniams centrams ir institucijų jungimo prie LITNET magistralės spartų didinimui iki 1–10 Gbps. Tinklo saugumas, valdymas ir paslaugų teikimas 2004 metais techninės įrangos eksploatacijai, tinklo valdymui ir paslaugų teikimui buvo skirta 2102 tūkst. Lt. Iki LITNET-2 programos pabaigos daugiau kaip 2 kartus išaugs regioninių centrų skaičius. Didėjant LITNET tinklo aprėpčiai ir vartotojų skaičiui, numatomas apie 10% metinis eksploatacinių išlaidų tinklo valdymui, paslaugoms ir saugumo užtikrinimui didėjimas. Papildomos išlaidos (iki 400 tūkst. Lt kasmet) iš GEANT programos lėšų numatomos skirti naujų saugumo užtikrinimo priemonių įsigijimui. Tai reikalinga siekiant užtikrinti pakankamą LITNET tinklo saugumą, nuolat atnaujinti tinklo apsaugos priemones naujoms grėsmėms atremti. 3 lentelė. Tinklo valdymo ir paslaugų teikimo plėtra 2005–2009 metais Metai Lėšų poreikis, tūkst. Lt Planuojamas LITNET regioninių centrų kiekis 2004 2102 24 2005 2330 30 2006 2600 36 2007 2800 42 2008 3000 48 2009 3200 54 Naujų informacinių technologijų bandymai ir diegimas 2004 metais šiems reikalams buvos skirta 270 tūkst. Lt. Naujoje programoje tam numatytos 1,4 karto didesnės valstybės biudžeto lėšos. Be to, kasmet po 100 tūkst. Lt GEANT programos lėšų bus skiriama įrangos įsigijimui. Laikoma, kad GEANT pirmosios programos vykdymo metu mūsų specialistų sukaupta patirtis leis aktyviau ir plačiau dalyvauti europinio masto naujų technologijų bandymuose ir sparčiau jas diegti Lietuvoje. Naujų technologijų diegimas bus derinamas su GEANT projekte atliekamais tyrimais ir pasiektais rezultatais. Mokyklų tinklo plėtra, valdymas ir paslaugų mokykloms diegimas Kasmet didėjant prie LITNET prijungtų švietimo institucijų skaičiui, LITNET-2 programos vykdymo metu jis turėtų padidėti nuo 630 iki 2000, t. y daugiau negu 3 kartus. Todėl LITNET-2 programoje numatytas adekvatus LITNET išlaidų švietimo įstaigų tinklo plėtrai ir paslaugoms teikti augimas – kasmet maždaug po 30%. 4 lentelė. Švietimo įstaigų jungimo plėtros 2005–2009 metais planas Metai Lėšų poreikis, tūkst. Lt Planuojamas prijungtų švietimo įstaigų skaičius 2004 310 630 2005 400 900 2006 600 1200 2007 800 1500 2008 1000 1700 2009 1200 2000 Taip pat pažymime, kad kasmet bus tvirtinami metiniai LITNET-2 projektai, kuriuose bus pateikiamas detalesnis numatomų veiksmų planas ir lėšų naudojimo pagrindimas, įgyvendinant LITNET-2 programą. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.