Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL tipinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatin

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL tipinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos projekto patvirtinimo 2005 m. gegužės 2 d. Nr. 481 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2001, Nr. 84-2938; 2004, Nr. 175-6497), 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti tipinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos projektą (pridedama). Susisiekimo ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką Zigmantas Balčytis Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 481 TIPINIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMO DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS PROJEKTAS Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ………………………… Vyriausybė (toliau vadinama – Susitariančiosios šalys): norėdamos plėtoti abiem pusėms naudingą ekonominį bendradarbiavimą; pasiryžusios sukurti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje; pripažindamos, kad investicijų skatinimas ir apsauga skatins privataus verslo iniciatyvą ir kels abiejų valstybių gerovę, s u s i t a r ė : 1 straipsnis Sąvokos Šiame Susitarime: 1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kokios rūšies turtą, kurį vienos Susitariančiosios šalies investuotojas investuoja kitos Susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje, vadovaudamasis kitos Susitariančiosios šalies įstatymais ir kitais teisės aktais, ir pirmiausia, bet ne išimtinai, apima:

1. a)kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir bet kurias kitas teises in rem, tokias kaip: hipotekos reikalavimai, teisė į įkeistą ar sulaikytą turtą;
2. b)akcijas, obligacijas, taip pat bet kurias dalyvavimo įmonėje formas;
3. c)piniginius reikalavimus ar reikalavimus atlikti bet kokius ekonominę vertę turinčius veiksmus;
4. d)intelektinės nuosavybės teises, pirmiausia autorių teises ir pramoninės nuosavybės teises, tokias kaip: teisės į patentą, pramoninį dizainą, naudingieji modeliai, prekių ženklai, juridinių asmenų pavadinimai, taip pat komercinę patirtį;
5. e)dalykinę reputaciją;
6. f)įstatymo ar sutarties suteiktą bet kokią teisę vykdyti ekonominę veiklą, įskaitant koncesijas žvalgyti, išgauti ir eksploatuoti gamtos išteklius. Investuoto turto formos pakeitimas, atliktas pagal priimančiosios valstybės teisę, neturi įtakos jo kaip investicijos statusui. 2. Sąvoka „investuotojas“ abiem Susitariančiosioms šalims reiškia:
7. a)fizinius asmenis, turinčius tos Susitariančiosios šalies valstybės pilietybę pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat nuolat joje gyvenančius asmenis be pilietybės;
8. b)juridinius asmenis, įsteigtus vadovaujantis tos Susitariančiosios šalies įstatymais ir kitais teisės aktais. 3. Sąvoka „pajamos“ reiškia visas iš investicijos gautas lėšas ir pirmiausia, bet ne išimtinai, apima: pelną, kapitalo prieaugį, palūkanas, dividendus, autorių honorarus, patentų, licencijų mokesčius ir kitus atlyginimus. 4. Sąvoka „valstybės teritorija“ abiem Susitariančiosioms šalims reiškia suverenią jų valstybės teritoriją ir bet kuriuos kitus plotus, kuriuose tos Susitariančiosios šalies valstybė, vadovaudamasi tarptautine teise, įgyvendina savo suverenias teises ar vykdo jurisdikciją. 5. Sąvoka „įstatymai ir kiti teisės aktai“ abiem Susitariančiosioms šalims reiškia įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius jų valstybės teritorijoje. 2 straipsnis Investicijų skatinimas Viena Susitariančioji šalis skatina kitos Susitariančiosios šalies valstybės investuotojus investuoti savo valstybės teritorijoje ir pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus leidžia tokias investicijas. 3 straipsnis Investicijų apsauga ir režimas 1. Viena Susitariančioji šalis visuomet užtikrina kitos Susitariančiosios šalies investuotojų investicijoms teisingą ir lygiavertį režimą, taip pat visišką jų saugumą ir apsaugą. 2. Nė viena Susitariančioji šalis vienašalėmis ar diskriminacinėmis priemonėmis netrukdo kitos Susitariančiosios šalies investuotojams investicijų valdyti, palaikyti, naudoti, naudotis ar disponuoti jomis. 3. Viena Susitariančioji šalis taiko kitos Susitariančiosios šalies investuotojų investicijoms ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijoms, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis. 4. Šio Susitarimo nuostatos neturi būti aiškinamos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją šalį taikyti kitos Susitariančiosios šalies investuotojams palankesnį režimą, lengvatas ar privilegijas, kuriuos pirmoji Susitariančioji šalis gali taikyti trečiosios valstybės investuotojams dėl:
9. a)esamo ar būsimo dalyvavimo muitų sąjungoje, bendrojoje rinkoje, laisvosios prekybos zonoje, kitose regioninio ekonominio bendradarbiavimo formose ar panašiuose tarptautiniuose susitarimuose, kurių šalis yra arba gali būti Susitariančioji šalis;
10. b)esamų ar būsimų susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba dėl kitų su apmokestinimu susijusių susitarimų. 4 straipsnis Ekspropriacija 1. Nė viena Susitariančioji šalis savo valstybės teritorijoje neeksproprijuoja, nenacionalizuoja kitos Susitariančiosios šalies investuotojų investicijų ir netaiko joms priemonių, sukeliančių panašias pasekmes (toliau vadinama – ekspropriacija), išskyrus atvejus, kai:
11. a)tokia ekspropriacija atliekama įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams;
12. b)tokia ekspropriacija atliekama nediskriminaciniu pagrindu;
13. c)išmokama neatidėliotina, adekvati ir veiksminga kompensacija. 2. Kompensacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies c punkte, atitinka eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš tai, kai apie numatomą ekspropriaciją tapo viešai žinoma, atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau. Tokia kompensacija išmokama nepagrįstai neatidėliojant ir į ją įskaičiuojamos palūkanos, skaičiuojamos nuo ekspropriacijos datos pagal Londono bankų biržos kursą (LIBOR). 3. Investuotojai, kurių turtas eksproprijuojamas, nepažeidžiant šio Susitarimo 8 straipsnyje numatytų jų teisių, turi teisę reikalauti, kad eksproprijuojančios Susitariančiosios šalies valstybės teisminės ar kitos kompetentingos ir nepriklausomos institucijos nedelsdamos išnagrinėtų jų bylą ir nustatytų, ar tokia ekspropriacija ir su ja susijusi kompensacija atitinka šio straipsnio principus ir eksproprijuojančios Susitariančiosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus. 5 straipsnis Nuostolių kompensavimas 1. Vienos Susitariančiosios šalies investuotojams, kurių investicijoms padaryta žala kitos Susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje dėl karo, nepaprastosios padėties paskelbimo, sukilimo, maišto ar kitų panašių įvykių, pastaroji Susitariančioji šalis taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ta Susitariančioji šalis taiko savo arba bet kurios trečiosios valstybės investuotojams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis. Bet kokia su tuo susijusi kompensacija išmokama neatidėliotinai ir pervedama netrukdomai. 2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, vienos Susitariančiosios šalies investuotojams, kurie patiria nuostolių kitos Susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje dėl:
14. a)visiškos ar dalinės jų investicijų rekvizicijos, kurią atlieka pastarosios Susitariančiosios šalies valstybės karinės pajėgos ar valdžios institucijos,
15. b)arba visiško ar dalinio jų investicijų sunaikinimo, kurį atlieka pastarosios Susitariančiosios šalies valstybės karinės pajėgos ar valdžios institucijos, kai tai nebūtina, taikoma restitucija arba išmokama neatidėliotina, adekvati ir veiksminga kompensacija. 6 straipsnis Pervedimai 1. Viena Susitariančioji šalis garantuoja kitos Susitariančiosios šalies investuotojams, kad su investicijomis susijusios lėšos bus netrukdomai pervedamos į jos valstybės teritoriją ir iš jos valstybės teritorijos pirmiausia:
16. a)pradinio kapitalo sumos ir papildomos sumos investicijoms palaikyti ar plėsti;
17. b)pajamos;
18. c)įplaukos, gautos visiškai ar iš dalies likvidavus investicijas;
19. d)lėšos, skirtos su investicija tiesiogiai susijusioms paskoloms apmokėti;
20. e)kompensacijos, suteiktos pagal 4 ir 5 straipsnių nuostatas;
21. f)mokėjimai, vykdomi vadovaujantis 7 straipsnyje nurodyta garantija ar draudimo sutartimi;
22. g)darbo užmokestis iš užsienio įdarbintų asmenų, kurių darbas jos teritorijoje susijęs su investicijomis. 2. Nepažeidžiant Europos Sąjungos nustatytų priemonių, pervedimai atliekami nepagrįstai neatidėliojant valiuta, kuria atliktos investicijos, ar investuotojui sutikus bet kuria kita konvertuojama valiuta pagal Susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje, kurioje atliktos investicijos, pervedimo dieną galiojantį valiutos keitimo rinkos kursą. 3. Abi Susitariančiosios šalys taiko šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems pervedimams ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį jos taiko pervedimams, susijusiems su bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijomis. 4. Abi Susitariančiosios šalys, nepaisydamos ankstesnių šio straipsnio nuostatų, gali teisingai, be diskriminacijos ir pagrįstai taikyti priemones, susijusias su apmokestinimu, kreditorių teisių apsauga ar skirtas kitiems įstatymams ir teisės aktams įgyvendinti. 7 straipsnis Subrogacija Jeigu viena Susitariančioji šalis ar jos paskirtoji agentūra (pirmoji Susitariančioji šalis) sumoka pagal suteiktą garantiją ar draudimo sutartį, susijusią su kitos Susitariančiosios šalies (antroji Susitariančioji šalis) valstybės teritorijoje esančia investicija, antroji Susitariančioji šalis pripažįsta:
23. a)kompensaciją gavusios šalies visų teisių ir reikalavimų perdavimą pirmajai Susitariančiajai šaliai pagal įstatymą arba teisinį sandorį;
24. b)ir kad pirmoji Susitariančioji šalis subrogacijos būdu įgytomis teisėmis ir reikalavimais naudojasi taip pat kaip ir šalis, kuriai atlyginti nuostoliai. 8 straipsnis Investicinių ginčų sprendimas 1. Vienos Susitariančiosios šalies ir kitos Susitariančiosios šalies investuotojo ginčai, susiję su jo investicijomis pirmosios valstybės teritorijoje, sprendžiami, jeigu įmanoma, draugiškai. Investuotojas apie kilusį ginčą raštu praneša Susitariančiajai šaliai, kurios valstybės teritorijoje atliktos investicijos, kartu pateikdamas išsamią informaciją. 2. Jeigu per šešis mėnesius nuo to laiko, kai gautas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas raštu, tokio ginčo nepavyksta draugiškai išspręsti, Susitariančioji šalis, kurios valstybės teritorijoje atliktos investicijos, arba investuotojas, jeigu pasinaudojo visomis administracinėmis ir teisinėmis sąlygomis, turi teisę perduoti ginčą spręsti: Konvencijoje dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo nustatyta tvarka ir atvejais – Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID), įsteigtam pagal minėtąją konvenciją, sutaikyti ginčo šalis ar išspręsti ginčą, jeigu abi Susitariančiosios šalys yra šios konvencijos šalys; arba ad hoc arbitražui, sudarytam pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo procedūros taisykles. Šios taisyklės gali būti pakeistos ginčo šalių rašytiniu susitarimu. 3. Arbitražo sprendimai, pripažinti Susitariančiosios šalies teisės aktuose nustatyta tvarka, yra galutiniai ir privalomi ginčo šalims. Abi Susitariančiosios šalys nedelsdamos vykdo šiuos sprendimus ir imasi priemonių jiems veiksmingai įgyvendinti savo teritorijoje. 4. Nė viena Susitariančioji šalis gindamasi nesirems tuo, kad visa ar dalinė kompensacija už patirtus nuostolius ar kita kompensacija išmokėta ar turi būti išmokėta pagal suteiktą garantiją arba draudimo sutartį. 9 straipsnis Ginčų tarp Susitariančiųjų šalių sprendimas 1. Bet koks ginčas tarp Susitariančiųjų šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, kiek įmanoma, sprendžiamas diplomatiniais kanalais. 2. Jeigu Susitariančiosioms šalims nepavyksta susitarti per šešis mėnesius nuo ginčo pradžios, ginčas bet kurios Susitariančiosios šalies prašymu perduodamas nagrinėti arbitražui. 3. Arbitražas sudaromas kiekvienu atveju taip: per 2 mėnesius nuo dienos, kurią viena Susitariančioji šalis gauna kitos Susitariančiosios šalies pranešimą apie prašymą ginčą spręsti arbitraže, abi Susitariančiosios šalys paskiria po vieną arbitrą. Šie du arbitrai per du mėnesius išrenka trečią arbitrą, kuris turi būti trečiosios valstybės pilietis. Abiem Susitariančiosioms šalims pritarus, trečiasis arbitras skiriamas arbitražo pirmininku. 4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką arbitražas nesudaromas ir nėra jokio kito susitarimo, bet kuri Susitariančioji šalis gali prašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką atlikti reikiamus paskyrimus. Jeigu pirmininkas yra vienos Susitariančiosios šalies valstybės pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti nurodytosios funkcijos, atlikti reikiamus paskyrimus prašoma Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo. Jeigu pirmininko pavaduotojas yra vienos Susitariančiosios šalies valstybės pilietis arba taip pat negali atlikti nurodytosios funkcijos, reikiamą paskyrimą atlikti prašoma kito pagal vyresnumą Tarptautinio Teisingumo Teismo nario, kuris nėra Susitariančiosios šalies valstybės pilietis. 5. Arbitražas pats nustato savo darbo tvarką. Arbitražas sprendimus priima balsų dauguma. Sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms šalims. 6. Abi Susitariančiosios šalys apmoka išlaidas, susijusias su savo paskirto arbitro veikla ir jų atstovavimu nagrinėjant ginčą arbitraže; išlaidas, susijusias su arbitražo pirmininko veikla, ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios šalys dengia po lygiai. Tačiau arbitražas gali nuspręsti, kad didesnę išlaidų dalį padengs viena Susitariančioji šalis, ir toks sprendimas privalomas abiem Susitariančiosioms šalims. 10 straipsnis Didesnio palankumo nuostatos Jeigu vienos Susitariančiosios šalies valstybės įstatymai arba įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, kurie galioja dabar ar bus priimti vėliau, suteikia kitos Susitariančiosios šalies investuotojų investicijoms palankesnį režimą negu šis Susitarimas, taikomas palankesnis režimas. 11 straipsnis Konsultacijos Vienos Susitariančiosios šalies prašymu kita Susitariančioji šalis nedelsdama sutinka surengti konsultacijas dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo. 12 straipsnis Susitarimo taikymas 1. Šis Susitarimas taikomas toms investicijoms, kurias vienos Susitariančiosios šalies investuotojai atlieka kitos Susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje pagal šios įstatymus ir kitus teisės aktus ir iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ir po jo įsigaliojimo, tačiau netaikomas su investicijomis susijusiems ginčams, kurie iškilo ar galėjo kilti iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ar bet kurioms pretenzijoms, kurios išnagrinėtos iki šio Susitarimo įsigaliojimo. 2. Šis Susitarimas taip pat nėra taikomas santykiams, susijusiems su žemės įsigijimu, naudojimu, eksploatavimu ir disponavimu ja. Šiuos klausimus reglamentuoja Susitariančiųjų šalių valstybių teritorijoje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 13 straipsnis Pakeitimai Šio Susitarimo įsigaliojimo metu ar bet kuriuo metu vėliau šio Susitarimo nuostatos gali būti keičiamos taip, kaip Susitariančiosios šalys raštu susitaria. Tokie pakeitimai įsigalioja tada, kai Susitariančiosios šalys viena kitai praneša apie visų šiam Susitarimui įsigalioti reikalingų vidaus procedūrų įvykdymą. 14 straipsnis Susitarimo įsigaliojimas, galiojimo laikas ir nutraukimas 1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią Susitariančiosios šalys raštu praneša viena kitai apie visų šiam Susitarimui įsigalioti reikalingų vidaus procedūrų įvykdymą. 2. Šis Susitarimas galioja penkiolika