NUTARIMAS DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL SEIMO ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PRIEDĖLIO PAKEITIMO 2005 m. gegužės 12 d. Nr. X-201 V

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL SEIMO ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PRIEDĖLIO PAKEITIMO 2005 m. gegužės 12 d. Nr. X-201 Vilnius (Žin., 1997, Nr. 65-1562; 2000, Nr. 104-3281) Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. VIII-357 „Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintą priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. VIII-357 priedėlis (2005 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. X-201 redakcija) SEIMO ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJOS N U O S T A T A I I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija (toliau – Komisija) – nuolatinė Seimo komisija, sudaroma Seimo statuto nustatyta tvarka iš Seimo narių, kurie atstovauja frakcijoms pagal proporcinio atstovavimo principą.
2. Komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir Komisijos narius tvirtina Seimas.
3. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu, šiais nuostatais ir kitais norminiais aktais. II. KOMISIJOS UŽDAVINIAI
4. Komisijos uždaviniai: 1) dalyvauti formuojant valstybinę šeimos, vaiko teisių apsaugos politiką, demografinių problemų sprendimo strategiją; 2) siekti visapusiško Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises, jo interesų apsaugą, nuostatų įgyvendinimo; 3) siekti, kad būtų taikomi Jungtinių Tautų konvencijų, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimai asmens lygioms galimybėms sudaryti. III. KOMISIJOS FUNKCIJOS
5. Komisija: 1) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei dėl vaiko, šeimos teisių apsaugos politikos formavimo, smurtinių, seksualinių nusikaltimų vaikams prevencijos, tam reikalingų įstatymų ir kitų teisės aktų parengimo; 2) inicijuoja ir dalyvauja rengiant įstatymų projektus vaiko teisių apsaugai gerinti, lyčių lygybei, šeimos politikai teisiškai reglamentuoti; 3) svarsto ir teikia išvadas Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui ir Seimui dėl Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktų, Seimui atskaitingų institucijų ataskaitų, Vyriausybės pateiktų įstatymų, kitų teisės aktų projektų, susijusių su vaiko teisių apsaugos, asmens visų formų diskriminacijos panaikinimo, šeimos socialinių problemų sprendimu; 4) rengdama įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, bendradarbiauja su valstybės institucijomis bei kitomis su vaiko, šeimos teisių apsauga susijusiomis įstaigomis bei organizacijomis; 5) bendradarbiauja su Seimo komitetais ir komisijomis, kai nagrinėjami bei svarstomi su šeimos, vaikų problemomis susiję projektai; 6) rūpinasi šeimos valstybinės politikos koncepcijos tobulinimu ir įgyvendinimu; 7) siekia Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos uždavinių įgyvendinimo; 8) analizuoja, kaip įgyvendinama Nacionalinė demografinės (gyventojų) politikos strategija; 9) nagrinėja vaiko, šeimos ekonominę, socialinę padėtį, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms; 10) analizuoja, kaip įgyvendinamos Vaikų ir jaunimo socializacijos, Nepilnamečių justicijos programose numatytos priemonės; 11) analizuoja, kaip įgyvendinami Valstybinės švietimo strategijos uždaviniai; 12) pagal savo kompetenciją vykdo parlamentinę kontrolę – kaip ministerijos, savivaldybės, vaiko teisių apsaugos, šeimos teises ginančios valstybės įstaigos taiko Jungtinių Tautų konvencijų, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus; 13) teisinėmis priemonėmis siekia, kad visose valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, firmose būtų laikomasi Jungtinių Tautų konvencijų, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų asmens lygioms galimybėms sudaryti; 14) stiprina tarpparlamentinius ryšius vaiko gerovės, šeimos politikos srityje. IV. KOMISIJOS TEISĖS
6. Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę: 1) inicijuoti ir rengti įstatymų projektus; 2) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų; 3) dalyvauti kitų komisijų, komitetų posėdžiuose, kai nagrinėjami bei svarstomi įstatymų, kitų teisės aktų projektai; 4) bendradarbiauti su valstybės institucijomis, kitomis su vaiko, šeimos teisių apsauga susijusiomis įstaigomis bei organizacijomis, kai nagrinėjami teisės aktų projektai; 5) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Komisijos posėdžiuose Seimui atskaitingų valstybės institucijų metines veiklos ataskaitas ir pateikti Seimui savo išvadas; 6) dalyvauti ir stiprinti tarpparlamentinius ryšius vaiko gerovės, šeimos politikos srityje; 7) atlikdama parlamentinę kontrolę, nagrinėti ir svarstyti, kaip įgyvendinamos Vaiko gerovės valstybės politikos, Valstybinės švietimo, Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijose, Nepilnamečių justicijos, Vaikų ir jaunimo socializacijos programose numatytos priemonės; 8) nagrinėti, kaip ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos įgyvendina Jungtinių Tautų konvencijų, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus. Jei Komisija nusprendžia, jog reikia išklausyti Vyriausybės nario informaciją, Komisijos pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui; 9) reikalauti informacijos iš ministerijų, kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus), įstaigų, įmonių, organizacijų svarstomu klausimu; 10) rengdama teisės aktų projektus, posėdžio klausimus, sudaryti darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti Komisijos nariai, taip pat kitų Seimo komitetų, komisijų nariai, valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai, specialistai, mokslininkai, ekspertai, davę sutikimą. V. KOMISIJOS PIRMININKO, JO PAVADUOTOJO, KOMISIJOS NARIO TEISĖS IR PAREIGOS
7. Komisijos pirmininkas: 1) šaukia Komisijos posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai; 2) pagal Komisijos patvirtintą darbų planą ir kitus Komisijos sprendimus duoda nariams pavedimus, teikia jiems su Komisijos veikla susijusius dokumentus; 3) Komisijos darbų planui vykdyti organizuoja Komisijos narių darbą darbo grupėse; 4) kviečia į Komisijos posėdžius reikalingus asmenis; 5) pirmininkauja Komisijos posėdžiams; 6) pasirašo Komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat Komisijos rengtų įstatymų, kitų teisės aktų projektus, teikiamus svarstyti Seimui; 7) atstovauja Komisijai bendraudamas su užsienio šalių ir kitomis Lietuvos valstybės institucijomis, nevalstybinėmis organizacijomis bei gyventojais; 8) organizuoja Komisijos sprendimų įgyvendinimą; 9) reguliariai praneša Komisijos nariams apie naujus pavedimus, numatomus Komisijoje svarstyti įstatymų projektus, Komisijos sprendimų įgyvendinimą; 10) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie Komisijos posėdyje nedalyvaujančius ir šio punkto 2 papunktyje nurodytų pavedimų nevykdančius narius; 11) organizuoja Komisijos narių atsiskaitymą už jų veiklą ataskaitiniu laikotarpiu; 12) atsako į laiškus, įvairius raštus, adresuotus Komisijai ir Komisijos pirmininkui.
8. Komisijos pirmininko pavaduotojas Komisijos pirmininko pavedimu atlieka kai kurias Komisijos pirmininko funkcijas.
9. Išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų Komisijos pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas, o kai šio nėra, – pirmininko įgaliotas Komisijos narys.
10. Komisijos narys: 1) dalyvauja rengiant ir svarstant Komisijos klausimus; 2) vykdo Komisijos sprendimus, kuriems jis pritarė; 3) negalėdamas dalyvauti Komisijos posėdyje, apie tai informuoja Komisijos pirmininką; 4) savo iniciatyva siūlo Komisijai svarstyti klausimus; 5) siūlo kviesti į Komisijos posėdžius reikalingus asmenis; 6) teikia pasiūlymus Komisijos pirmininkui išklausyti posėdyje valstybės institucijų informaciją; 7) nagrinėja Komisijos gautus dokumentus; 8) pareiškia pastabas ir teikia pasiūlymus dėl Komisijos posėdžio protokolo per 3 dienas po jo pasirašymo arba artimiausiame Komisijos posėdyje; 9) dalyvauja stebėtojo teisėmis kitų Seimo komisijų, komitetų posėdžiuose. VI. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
11. Komisija savo kompetencijai priklausančius klausimus nagrinėja, svarsto ir sprendimus priima posėdžiuose.
12. Komisija kasmet sudaro savo darbų planą.
13. Komisija posėdžių darbotvarkes skelbia viešai, apie organizuojamą darbą teikia informaciją spaudoje bei internete.
14. Komisijos posėdžiai rengiami pirmininko siūlymu arba daugiau kaip 1/3 Komisijos narių reikalavimu, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu.
15. Posėdžiai šaukiami pagal Komisijos patvirtintus darbo planus arba prireikus ir ne eilės tvarka. Seimo sesijos metu Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį Komisijos nustatytu laiku. Prireikus Komisija gali posėdžiauti ir tarp sesijų. Seimo posėdžių metu Komisijos posėdžiai nerengiami.
16. Komisijos eilinių posėdžių darbotvarkė paskelbiama ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki posėdžio.
17. Komisijos nario užduočių vykdymo ataskaita, grįžus jam iš komandiruotės, kurioje buvo Komisijos siuntimu, išklausoma artimiausiame posėdyje.
18. Komisijos posėdžiams pirmininkauja Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu – pavaduotojas.
19. Komisijos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų Seimo komisijų, komitetų nariai. Dėl kitų asmenų dalyvavimo posėdžiuose tikslingumo sprendžia Komisija arba Komisijos pirmininkas.
20. Komisijos posėdžiai protokoluojami, pagal galimybes daromas garso įrašas. Komisijos posėdžių darbotvarkes, protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas. Šie dokumentai registruojami pagal bendrąsias raštvedybos taisykles.
21. Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžių protokolai ir kiti dokumentai nustatyta tvarka perduodami Seimo archyvui.
22. Kelių komisijų arba Komisijos ir komiteto kompetencijai priklausančius klausimus Komisija gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Seimo ar Seimo valdybos pavedimu. Tam gali būti sudaromos bendros darbo grupės, rengiami bendri posėdžiai. Jiems pirmininkauja dalyvaujančių komisijų, Komisijos ir komiteto pirmininkai paeiliui.
23. Komisijos arba Komisija ir komitetas, svarstydami savo kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas, yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų reikalingumas, inicijuotas jų projektų ir išsamių išvadų dėl įstatymų projektų parengimas.
24. Prireikus Komisija organizuoja konferencijas, seminarus, diskusijas.
25. Komisija atlieka parlamentinę kontrolę jos kompetencijai priklausančiais klausimais.
26. Komisija nagrinėja laiškus, prašymus, skundus, raštus, adresuotus Komisijai bei Komisijos pirmininkui, ir rengia atsakymus. Gauti laiškai, prašymai, skundai, raštai registruojami, nagrinėjami, kontroliuojami, nustatyta tvarka pateikiami Seimo archyvui.
27. Raštų ir laiškų, kuriuose yra konkrečių pasiūlymų ir pastabų dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, svarstymo terminai nustatomi Komisijos posėdyje nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
28. Komisija palaiko ryšius su Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų atitinkamomis struktūromis. VII. KOMISIJOS SPRENDIMAI, IŠVADOS, PASIŪLYMAI, PRANEŠIMAI
29. Komisijos sprendimas priimamas posėdyje apsvarsčius nagrinėtą klausimą.
30. Komisija, svarstydama įstatymo projektą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) pritarti iniciatorių pateiktam arba Komisijos patobulintam įstatymo projektui; 2) pritarti vienam iš alternatyvių projektų; 3) pritarti projektui iš esmės ar iš dalies; 4) daryti projekto svarstymo Komisijoje pertrauką; 5) siūlyti paskelbti projektą visuomenei svarstyti; 6) siūlyti projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti; 7) nepritarti projektui ar siūlyti jį atmesti.
31. Komisijos sprendimai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Jei Komisijos posėdyje dalyvauja pusė ar mažiau jos narių, Komisija sprendimų nepriima. Tokiu atveju gali būti skelbiama posėdžio narių nuomonė. Ji Komisijos sprendimu nelaikoma.
32. Komisijos sprendimai gali būti priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, jis teikiamas balsuoti atviru balsavimu ir priimamas paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, priimamas sprendimas, už kurį balsavo Komisijos pirmininkas.
33. Jei Komisijos narių mažuma, kurią sudaro bent 3 Komisijos nariai, Komisijos svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji įrašoma į protokolą.
34. Su kelių komisijų arba Komisijos ir komiteto kompetencija susijusių klausimų sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekviena komisija arba Komisija ir komitetas.
35. Komisijų bendrų posėdžių sprendimus, išvadas pasirašo posėdyje dalyvavusių komisijų arba Komisijos ir komiteto pirmininkai. Šie dokumentai registruojami pagal bendrąsias raštvedybos taisykles.
36. Komisijos priimti sprendimai Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir organizacijoms yra rekomendaciniai.
37. Valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, išskyrus teismus, gavusios Komisijos sprendimus, rekomendacijas ir pasiūlymus, privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta Komisijai ne vėliau kaip per 15 dienų arba per kitą Komisijos nustatytą laiką.
38. Komisija savo iniciatyva ar kaip papildomas komitetas apsvarsčiusi teisės akto projektą parengia išsamią išvadą. Ją nustatyta tvarka užregistruoja Seimo posėdžių sekretoriatas. Komisija iš savo narių paskiria pranešėjus bei svarstomų teisės aktų projektų išvadų rengėjus.
39. Komisijų arba Komisijos ir komiteto bendrame posėdyje svarstytais klausimais rengiama bendra išvada.
40. Komisijos arba Komisija ir komitetas bendrai parengtais ar nagrinėtais klausimais Seimo plenarinių posėdžių metu gali daryti bendrus pranešimus, papildomus pranešimus arba atskirai pateikti pastabas bei pasiūlymus.
41. Komisija gali pateikti pasiūlymą Seimui ar Seimo valdybai dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti kitai komisijai ar komitetui.
42. Komisija gali pateikti savo nuomonę kitos komisijos ar komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kitos komisijos ar komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų. VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Komisija kasmet pateikia Seimui atlikto darbo ataskaitą.
44. Kiekvienos Seimo kadencijos pradžioje Komisijos veikla atnaujinama Seimo statuto nustatyta tvarka.“ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________