← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO, PAVIRŠINIŲ VANDENS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO, PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠO IR KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIKOS VANDENS TELKINIAMS IŠSKIRTI APRAŠO PATVIRTINIMO 2005 m. gegužės 23 d. Nr. D1-256 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 21 ir 22 straipsniais ir atsižvelgdamas į Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2003, Nr. 99-4468),

  1. Tvirtinu pridedamus: 1.
  2. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą; 1.
  3. Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašą; 1.
  4. Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašą.
  5. Nustatau, kad šio įsakymo 1.1-1.3 punktuose nurodytais tipų, rodiklių ir kriterijų aprašais turi būti vadovaujamasi nustatant paviršinių vandens telkinių etalonines sąlygas, sudarant vandens telkinių būklės klasifikavimo sistemas bei išskiriant dirbtinius, labai pakeistus ir rizikos vandens telkinius. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS
  6. Šiame apraše nustatyti paviršinių vandens telkinių tipai, pagal kuriuos bus nustatomos etaloninės sąlygos bei sudaromos paviršinių vandens telkinių būklės klasifikavimo sistemos. Paviršinio vandens telkinių tipai yra išskiriami upėse, ežeruose, tarpiniuose ir pakrantės vandenyse.
  7. Upių tipai: Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m Baseino plotas, km2 Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km Geologinis pagrindas 1 Baltijos jūros <200 <100 Kalcinis 2 100-1 000 <0,7 3 100-1 000 >0,7 4 1000-10 000 >10 000
  8. Ežerų tipai: Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m Vidutinis gylis, m Paviršiaus plotas, km2 Geologinis pagrindas 1 Baltijos jūros <200 <3 >0,5 Kalcinis 2 3-9 3 >9
  9. Tarpinių vandenų tipai: Tipas Vandens telkinys Vidutinis potvynių dydis, m Vidutinis metinis druskingumas, %o Gylis, m Bangų poveikis krantams Maišymosi savybės Dominuojantis substratas 1 Šiaurinė Kuršių marių dalis (be Klaipėdos sąsiaurio) <2 0,5-5 <5 vidutiniškai atviri bangų poveikiui krantai ne visada permaišomi smėlis, dumblas <0,5 <5 vidutiniškai atviri bangų poveikiui krantai nuolat visiškai permaišomi smėlis 2 Centrinė Kuršių marių dalis (Nemuno delta) 0,5-5 >5 atviri bangų poveikiui krantai ne visada permaišomi smėlis, epizodiškai žvyras 3 Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona
  10. Pakrantės vandenų tipai: Tipas Vandens telkinys Vidutinis metinis druskingumas, % Vidutinis gylis, m Bangų poveikis krantams Maišymosi savybės Dominuojantis substratas 1 Atvira Baltijos jūros smėlėta pakrantė (Kuršių Nerijos pakrantė) 5-18 5-30 atviri bangų poveikiui krantai ne visada permaišomi smėlis 2 Atvira Baltijos jūros akmenuota pakrantė (žemyninė pakrantės dalis) 5-18 <5 atviri bangų poveikiui krantai ne visada permaišomi žvyras, uolienos, rieduliai, smėlis ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠAS
  11. Šiame apraše nurodyti rodikliai, pagal kuriuos turi būti nustatomos etaloninės sąlygos paviršiniams vandens telkiniams Lietuvoje.
  12. Upių cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai: Kokybės elementai Rodiklis Cheminiai parametrai Biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7), mgO2/l Amonio azotas (NH4-N), mgN/l Nitratai (NO3-N), mgN/l Bendrasis azotas (Nbendras), mg/l Fosfatai (PO4-P), mgP/l Bendrasis fosforas (Pbendras), mg/l Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522), 1 priede Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624 (Žin., 2002, Nr. 14-523), priede Biologiniai parametrai Danijos indeksas upių faunai
  13. Ežerų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai: Kokybės elementai Rodiklis Makrofitai (iš dalies ar visiškai panirusi vandens augalija) Rūšių skaičius Makrofitų aptikimo riba, m Fitoplanktonas Chlorofilas „a“, µg/l Bendra biomasė, mm3/l Toksiškų rūšių skaičius Fizikiniai-cheminiai parametrai Vandens skaidrumas (Secchi gylis), m Bendras fosforas, mg/l Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623, 1 priede Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624, priede
  14. Tarpinių vandenų biologinių ir cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai: Kokybės elementai Rodiklis Fitoplanktonas Bendra biomasė, mm3/l Eutrofikaciją rodančių rūšių (Aphanizomenon flos-aque, Limnothrix redekei, Planktothrix agardhii, Heterocapsa rotundata, Peridiniella catenata, Astevionella formosa, Diatoma tenuis, Nitzschia paleacea, Skeletonema subsalsum, Stephanodiscus binderanus, S. hantzschii, S. minutulus, S. rotula, Synedra acus, Planktonema lauterbornii, Chlamydomonas sp.) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės) Toksiškų rūšių (Aphanizomenon flosaque, Nodulavia spumigena, Anabaena flos-aque, A. lemmermannii, A. spiroides, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Prorocentrum minimum) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės) Dugno bestuburiai Rūšių skaičius Makrofitai Maksimalus gylis m, iki kurio auga makrofitai Ichtiofauna Gružlio (Gobio gobio) biomasė, kg/100 m2 Cheminiai parametrai Bendras fosforas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l Bendras azotas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623, 1 priede Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624, priede
  15. Pakrantės vandenų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai: Kokybės elementai Rodiklis Fitoplanktonas Bendra biomasė, mm3/l Eutrofikaciją rodančių rūšių (Aphanizomenon flos-aque, Limnothrix redekei, Planktothrix agardhii, Heterocapsa rotundata, Peridiniella catenata, Asterionella formosa, Diatoma tenuis, Nitzschia paleacea, Skeletonema subsalsum, Stephanodiscus binderanus, S. hantzschii, S. minutulus, S. rotula, Synedra acus, Planktonema lauterbornii, Chlamydomonas sp.) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės) Toksiškų rūšių (Aphanizomenon flosaque, Nodularia spumigena, Anabaena flos-aque, A. lemmermannii, A. spiroides, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Prorocentrum minimum) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės) Dugno bestuburių bendrija Rūšių skaičius Makrofitai Maksimalus gylis m, iki kurio auga Furcellaria lumbricalis Fizikiniai-cheminiai parametrai Vandens skaidrumas (Secchi gylis), m Bendras azotas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l Bendras fosforas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623, 1 priede Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624, priede ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIKOS VANDENS TELKINIAMS IŠSKIRTI APRAŠAS
  16. Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašas nustato dirbtinių, labai pakeistų ir rizikos vandens telkinių išskyrimo reikalavimus.
  17. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).
  18. Dirbtiniais vandens telkiniais išskiriami karjerai, užpildyti vandeniu, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km
  20. Labai pakeistais vandens telkiniais išskiriami: 4.
  21. tvenkiniai, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ir kurių ilgis didesnis kaip 1,5 km; 4.
  22. jūrų uostai.
  23. Vandens telkinys, kai yra rizika, kad dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai, išskiriamas kaip rizikos vandens telkinys.
  24. Vandens telkinys išskiriamas rizikos vandens telkiniu, kai jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 6.
  25. vandens telkinyje viršijami standartai, nustatyti 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyvoje 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos; 6.
  26. vandens telkinyje viršijami standartai, nustatyti 1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvoje 78/659/EEB dėl gėlųjų vandenų, kuriuos reikia saugoti arba gerinti jų kokybę, kad juose galėtų gyventi žuvys; 6.
  27. biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (toliau – BDS7) upėse mažo debito periodu (birželio-rugpjūčio mėn.) yra didesnis kaip 3 mg/l, o amonio koncentracija – didesnė kaip 0,2 mg/l; 6.
  28. vidutinė metinė BDS7 vertė upėse žemiau nuotekų išleistuvų padidėja daugiau kaip 0,2 mg/l upės ilgyje iki 10 km arba iki pirmo didesnio intako; 6.
  29. bendrojo fosforo koncentracija į ežerą atitekančiame vandenyje dėl sutelktosios taršos šaltinių įtakos padidėja daugiau kaip 10 µgP/l; 6.
  30. į vandens telkinį išleidžiamose nuotekose randama pavojingų medžiagų; 6.
  31. žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 70 % upės baseino ploto, kai upės baseino plotas didesnis kaip 50 km2; 6.
  32. žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 50 % ežero baseino ploto, kai ežero plotas didesnis kaip 0,5 km2; 6.
  33. bendrojo azoto iš pasklidųjų taršos šaltinių į upės atkarpą patenka daugiau kaip 15 kg/ha; 6.
  34. upės atkarpa (iki pirmo didesnio intako) yra žemiau hidroelektrinės, kurios galingumas didesnis kaip 100 kW; 6.
  35. fiksuojamas reikšmingas antropogeninis poveikis vandens telkinio temperatūriniam režimui, kurio pokyčiai sąlygoja reikšmingus pokyčius vandens telkinio ekosistemoje;
  36. chlorofilo „a“ koncentracija gėlo vandens telkinyje siekia daugiau kaip 100 µg/l, o jūroje – daugiau kaip 30 µg/l. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.