Susitarimas dėl taupymo pajamų apmokestinimo tarp Lietuvos Respublikos ir Džersio SUSITARIMAS PASIKEIČIANT LAIŠKAIS DĖL

Susitarimas dėl taupymo pajamų apmokestinimo tarp Lietuvos Respublikos ir Džersio SUSITARIMAS PASIKEIČIANT LAIŠKAIS DĖL TAUPYMO PAJAMŲ APMOKESTINIMO IR LAIKINO ŠIO SUSITARIMO TAIKYMO A. Lietuvos Respublikos Vyriausybės laiškas Gerbiamasis pone, Turiu garbės nurodyti atitinkamus „Pasiūlymo dėl tipinio susitarimo tarp Meno salos, Gernsio ar Džersio ir kiekvienos atskiros ES valstybės narės, kuri taiko automatinį keitimąsi informacija ir „Pasiūlymo dėl tipinio susitarimo tarp Meno salos, Gernsio ar Džersio ir kiekvienos atskiros ES valstybės narės, kuri pereinamuoju laikotarpiu taiko išskaičiuojamąjį mokestį“ tekstus, parengtus po derybų su Salos valdžios institucijomis dėl Taupymo pajamų mokesčio susitarimo ir pridėtus atitinkamuose kovo 12 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos aukšto lygio darbo grupės darbo rezultatų I ir II prieduose (Doc. 7408/04 FISC 58). Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus tekstus, turiu garbės pasiūlyti Jums šio laiško 1 priedėlyje pateiktą „Susitarimą dėl taupymo pajamų apmokestinimo“ ir mūsų abipusius įsipareigojimus kuo greičiau įvykdyti vidaus konstitucinius formalumus, reikalingus šio susitarimo įsigaliojimui, bei nedelsiant pranešti viena kitai apie tokių formalumų įvykdymą. Kol bus baigtos šios vidaus procedūros ir įsigalios šis „Susitarimas dėl taupymo pajamų apmokestinimo“, turiu garbės pasiūlyti Jums, kad Lietuvos Respublika ir Džersis taikytų šį susitarimą laikinai, pagal atitinkamus mūsų vidaus konstitucinius reikalavimus, nuo vėlesnės iš šių datų: 2005 m. sausio 1 d. arba 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo dienos. Turiu garbės pasiūlyti, kad Jūsų Vyriausybei sutinkant su tuo, kas buvo išdėstyta pirmiau, šis laiškas ir Jūsų patvirtinimas sudarys susitarimą tarp Lietuvos Respublikos ir Džersio. Reiškiu Jums savo aukščiausią pagarbą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu Finansų viceministras Priimta Vilniuje 2004 m. balandžio 14 d. lietuvių kalba trimis egzemplioriais. ______________ B. Džersio laiškas Gerbiamasis pone, Turiu garbės patvirtinti, kad gavau Jūsų šios dienos laišką, kuriame rašoma: „Gerbiamasis Pone, Turiu garbės nurodyti atitinkamus „Pasiūlymo dėl tipinio susitarimo tarp Meno salos, Gernsio ar Džersio ir kiekvienos atskiros ES valstybės narės, kuri taiko automatinį keitimąsi informacija“ ir „Pasiūlymo dėl tipinio susitarimo tarp Meno salos, Gernsio ar Džersio ir kiekvienos atskiros ES valstybės narės, kuri pereinamuoju laikotarpiu taiko išskaičiuojamąjį mokestį“ tekstus, parengtus po derybų su Salos valdžios institucijomis dėl taupymo pajamų mokesčio susitarimo ir pridėtus atitinkamuose kovo 12 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos aukšto lygio darbo grupės darbo rezultatų I ir II prieduose (Doc. 7408/04 FISC 58). Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus tekstus, turiu garbės pasiūlyti Jums šio laiško 1 priedėlyje pateiktą „Susitarimą dėl taupymo pajamų apmokestinimo“ ir mūsų abipusius įsipareigojimus kuo greičiau įvykdyti vidaus konstitucinius formalumus, reikalingus šio susitarimo įsigaliojimui, bei nedelsiant pranešti viena kitai apie tokių formalumų įvykdymą. Kol bus baigtos šios vidaus procedūros ir įsigalios šis „Susitarimas dėl santaupų pajamų apmokestinimo“, turiu garbės pasiūlyti Jums, kad Lietuvos Respublika ir Džersis taikytų šį susitarimą laikinai, pagal atitinkamus mūsų vidaus konstitucinius reikalavimus, nuo vėlesnės iš šių datų: 2005 m. sausio 1 d. arba 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo dienos. Turiu garbės pasiūlyti, kad Jūsų Vyriausybei sutinkant su tuo, kas buvo išdėstyta pirmiau, šis laiškas ir Jūsų patvirtinimas sudarys susitarimą tarp Lietuvos Respublikos ir Džersio. Reiškiu Jums savo aukščiausią pagarbą,“ Galiu patvirtinti, kad Džersis pritaria Jūsų laiško turiniui. Reiškiu Jums savo aukščiausią pagarbą, Džersio vardu President, Policy and Resources Committee Priimta Šv. Helieroje 2004 m. lapkričio 19 d. lietuvių kalba trimis egzemplioriais. ______________ 1 priedėlis SUSITARIMAS DĖL TAUPYMO PAJAMŲ APMOKESTINIMO TARP LIETUVOS RESPUBLIKOS IR DŽERSIO KADANGI: 1. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2003/48/EEB dėl taupymo pajamų apmokestinimo (toliau – direktyvos) 17 straipsniu numatoma, kad iki 2004 m. sausio 1 d. valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, įgyvendinančius šią direktyvą, kurios nuostatos taikomos nuo 2005 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad: „

1. i)Šveicarijos Konfederacija, Lichtenšteino Kunigaikštystė, San Marino Respublika, Monako Kunigaikštystė ir Andoros Kunigaikštystė nuo tos pačios dienos taiko priemones, lygiavertes nurodytoms šioje direktyvoje, pagal susitarimus, jų sudarytus su Europos bendrija po Tarybos vieningai priimto sprendimo;
2. ii)galioja visi susitarimai ar kitos priemonės, numatantys, kad visos atitinkamos priklausomos ar asocijuotos teritorijos nuo tos pačios dienos taiko automatinį keitimąsi informacija tokiu pat būdu, koks numatytas šios direktyvos II skyriuje (arba 10 straipsnyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu taiko išskaičiuojamąjį mokestį tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra numatytos 11 ir 12 straipsniuose)“. 2. Džersio santykis su ES nustatytas Jungtinės Karalystės stojimo į Europos bendriją sutarties protokole Nr. 3. Pagal protokolo nuostatas Džersis nėra ES fiskalinėje teritorijoje. 3. Džersis pažymi, kad nors pagrindinis ES valstybių narių tikslas yra, tarpusavyje keičiantis informacija apie palūkanų mokėjimus, veiksmingas palūkanų mokėjimų apmokestinimas valstybėje narėje, kurioje yra faktiškojo savininko gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, iš trijų valstybių narių, būtent Austrijos, Belgijos ir Liuksemburgo, pereinamuoju laikotarpiu nėra reikalaujama keistis informacija, tačiau jos taikys išskaičiuojamąjį mokestį taupymo pajamoms, kurioms taikoma ši direktyva. 4. Šioje direktyvoje nurodytas „išskaičiuojamasis mokestis“ Džersio vidaus teisėje vadinamas „išskaitomasis mokestis“. Todėl šiame susitarime šie du terminai turi būti suprantami kaip sutampantys – „išskaičiuojamasis mokestis / išskaitomasis mokestis“ ir turi tą pačią reikšmę. 5. Džersis susitarė taikyti išskaitomąjį mokestį nuo 2005 m. sausio 1 d., jeigu valstybės narės priėmė įstatymus ir kitus teisės aktus, įgyvendinančius direktyvą ir direktyvos 17 straipsnio ir šio susitarimo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti. 6. Džersis sutiko taikyti automatinį keitimąsi informacija tokiu pačiu būdu, kaip numatyta direktyvos II skyriuje, nuo direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje apibrėžto pereinamojo laikotarpio pabaigos. 7. Džersyje priimti įstatymai dėl kolektyvinio investavimo subjektų, kurie savo veikimu laikomi lygiaverčiais direktyvos 2 ir 6 straipsnyje nurodytiems EB teisės aktams. Lietuvos Respublika ir Džersis toliau – susitariančioji šalis ar susitariančios šalys, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip. Susitarė sudaryti šį susitarimą, kuriame yra tik susitariančiųjų šalių įsipareigojimai ir kuriuo numatoma:
3. a)Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos automatinis keitimasis informacija ją perduodant Džersio kompetentingai institucijai tuo pačiu būdu kaip ir valstybės narės kompetentingai institucijai;
4. b)Džersio taikomas išskaitomasis mokestis direktyvos 10 straipsnyje apibrėžtu pereinamuoju laikotarpiu nuo tos pačios dienos ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta tos direktyvos 11 ir 12 straipsniuose;
5. c)Džersio kompetentingos institucijos automatinis keitimasis informacija ją perduodant Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pagal direktyvos 13 straipsnį;
6. d)Džersio kompetentingos institucijos atliekamas 75% pajamų iš išskaitomojo mokesčio pervedimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai. palūkanų mokėjimų, atliekamų susitariančiojoje šalyje įsteigto mokėjimų tarpininko fiziniam asmeniui, kitos susitariančiosios šalies rezidentui, atžvilgiu. Šiame susitarime terminas „kompetentinga institucija“, kai jis taikomas susitariančiosioms šalims, reiškia „Finansų ministrą arba jo įgaliotą atstovą“, kai kalbama apie Lietuvos Respubliką, ir „the Comptroller of Income Tax“, kai kalbama apie Džersį. 1 straipsnis Mokėjimų tarpininkų vykdomas mokesčio išskaitymas Džersyje įsteigtam mokėjimų tarpininkui atliekant šio susitarimo 8 straipsnyje nustatytus palūkanų mokėjimus šio susitarimo 5 straipsnyje apibūdintiems faktiškiesiems savininkams, kurie yra Lietuvos Respublikos rezidentai, vadovaujantis šio susitarimo 3 straipsniu, išskaitomas mokestis nuo palūkanų mokėjimo sumos šio susitarimo 14 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, prasidedančiu nuo šio susitarimo 15 straipsnyje nurodytos dienos. Išskaitomojo mokesčio tarifas pirmais trejais pereinamojo laikotarpio metais yra 15 %, vėlesniais trejais metais – 20 %, o vėliau – 35 %. 2 straipsnis Mokėjimų tarpininkų vykdomas informacijos pranešimas 1) Kai šio susitarimo 8 straipsnyje apibrėžtus palūkanų mokėjimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas mokėjimų tarpininkas atlieka šio susitarimo 5 straipsnyje apibūdintiems faktiškiesiems savininkams, kurie yra Džersio rezidentai, arba kai taikomos šio susitarimo 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, mokėjimų tarpininkas savo kompetentingai institucijai praneša:
7. a)pagal šio susitarimo 6 straipsnį nustatytą faktiškojo savininko tapatybę ir gyvenamąją vietą;
8. b)mokėjimų tarpininko pavadinimą ir adresą;
9. c)faktiškojo savininko sąskaitos numerį arba, kai tokio nėra, skolinio reikalavimo, iš kurio kyla palūkanos, identifikaciją;
10. d)informaciją apie šio susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą palūkanų mokėjimą. Tačiau kiekviena susitariančioji šalis gali apriboti minimalų informacijos apie palūkanų mokėjimą, kurią mokėjimų tarpininkas turi pranešti, kiekį iki bendros palūkanų ar pajamų sumos ir iki bendros pajamų iš pardavimo, išpirkimo ar padengimo sumos. ir Lietuvos Respublika laikosi šio straipsnio 2 dalies. 2) Per šešis mėnesius pasibaigus jų mokestiniams metams Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija automatiškai praneša Džersio kompetentingai institucijai šio straipsnio 1 dalies a – d punktuose nurodytą informaciją apie visus tais metais atliktus palūkanų mokėjimus. 3 straipsnis Išskaitomojo mokesčio procedūros išimtys 1) Imdamas išskaitomąjį mokestį pagal šio susitarimo 1 straipsnį, Džersis, siekdamas užtikrinti, kad faktiškieji savininkai galėtų prašyti, kad mokestis nebūtų išskaitytas, numato vieną arba abi toliau nurodytas procedūras:
11. a)procedūrą, leidžiančią šio susitarimo 5 straipsnyje apibrėžtam faktiškajam savininkui išvengti šio susitarimo 1 straipsnyje nurodyto išskaitomojo mokesčio, specialiai įgaliojant savo mokėjimų tarpininką pranešti apie palūkanų mokėjimus susitariančiosios šalies, kurioje yra įsteigtas mokėjimų tarpininkas, kompetentingai institucijai. Toks įgaliojimas apima visus to mokėjimų tarpininko atliktus palūkanų mokėjimus faktiškajam savininkui;
12. b)procedūrą, užtikrinančią, kad išskaitomasis mokestis neimamas, kai faktiškasis savininkas pateikia savo mokėjimų tarpininkui susitariančios šalies, kuri yra jo gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, kompetentingos institucijos jo vardu pagal šio straipsnio 2 dalį išduotą pažymą. 2) Prašant faktiškajam savininkui, susitariančios šalies, kuri yra jo gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, kompetentinga institucija išduoda pažymą, kurioje nurodoma:
13. i)faktiškojo savininko vardas, pavardė, adresas ir mokesčių ar kitas identifikacijos numeris, arba, jei tokio nėra, gimimo data ir vieta;
14. ii)mokėjimų tarpininko pavadinimas ir adresas; iii) faktiškojo savininko sąskaitos numeris arba, kai jo nėra, garantijos identifikacija. Tokia pažyma galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Ji išduodama visiems prašantiems faktiškiesiems savininkams per du mėnesius nuo prašymo pateikimo. 3) Kai taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, Džersio, kuriame yra įsteigtas mokėjimų tarpininkas, kompetentinga institucija šio susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją perduoda Lietuvos Respublikos, faktiškojo savininko gyvenamosios šalies, kompetentingai institucijai. Toks perdavimas yra automatinis ir vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus, per šešis mėnesius pasibaigus susitariančios šalies įstatymais nustatytiems mokestiniams metams, ir apima visus tais metais atliktus palūkanų mokėjimus. 4 straipsnis Išskaitomojo mokesčio bazė 1) Džersyje įsteigtas mokėjimų tarpininkas išskaitomąjį mokestį pagal šio susitarimo 1 straipsnį, ima taip:
15. a)palūkanų mokėjimų, kaip apibrėžta šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalies a punkte, atveju: nuo sumokėtų arba įrašytų į sąskaitą palūkanų bendros sumos;
16. b)palūkanų mokėjimų, kaip apibrėžta šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b ar d punktuose, atveju: nuo tos straipsnio dalies b ar d punktuose nurodytų palūkanų arba pajamų sumos arba taikant lygiaverčio poveikio mokestį, kurį turi prisiimti gavėjas, nuo visos pajamų iš pardavimo, išpirkimo ar padengimo sumos;
17. c)palūkanų mokėjimų, kaip apibrėžta šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalies c punkte, atveju: nuo tame punkte nurodytų palūkanų sumos;
18. d)palūkanų mokėjimų, kaip apibrėžta šio susitarimo 8 straipsnio 4 dalyje, atveju: nuo palūkanų sumos, priskirtinos kiekvienam šio susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto vieneto nariui, atitinkančiam šio susitarimo 5 straipsnio 1 dalies sąlygas;
19. e)kai Džersis įgyvendina šio susitarimo 8 straipsnio 5 dalyje numatytą pasirinkimą: nuo metams apskaičiuotų palūkanų sumos. 2) Taikant šio straipsnio 1 dalies a ir b punktus, vadovaujantis proporcingumo principu, išskaitomasis mokestis išskaitomas už laikotarpį, kurį faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą. Jei remdamasis turima informacija mokėjimų tarpininkas negali nustatyti šio laikotarpio, jis laiko, kad faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą visą jo egzistavimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pastarasis pateikia jo įgijimo datos įrodymą. 3) Džersio imamas išskaitomasis mokestis nekliudo kitai susitariančiajai šaliai, kuri yra faktiško savininko gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, apmokestinti pajamų pagal jos nacionalinę teisę. 4) Pereinamuoju laikotarpiu Džersis gali numatyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis arba garantuojantis palūkanas šio susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam vienetui kitoje susitariančioje šalyje, būtų laikomas mokėjimų tarpininku vietoj to vieneto, ir ima išskaitomąjį mokestį nuo tų palūkanų, išskyrus atvejus, kai tas vienetas yra formaliai sutikęs, kad jo pavadinimas, adresas ir visa jam sumokėtų ar garantuotų palūkanų suma būtų pranešta pagal šio susitarimo 7 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą. 5 straipsnis Faktiškojo savininko apibrėžimas 1) Šiame susitarime „faktiškasis savininkas“ – tai bet kuris fizinis asmuo, kuriam mokamos palūkanos, arba bet kuris fizinis asmuo, kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, išskyrus atvejus, kai toks asmuo gali pateikti įrodymus, kad palūkanos nebuvo gautos arba garantuotos jo naudai. Fizinis asmuo faktiškuoju savininku nelaikomas, kai jis:
20. a)veikia kaip mokėjimų tarpininkas, kaip apibrėžta šio susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje;
21. b)veikia juridinio asmens, vieneto, kurio pelnas yra apmokestinamas pagal bendruosius verslo apmokestinimo susitarimus, pagal Direktyvą 85/611/EEB įgalioto kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto (KIPVPS) arba lygiaverčio kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Džersyje, arba šio susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto vieneto vardu ir pastaruoju paminėtu atveju atskleidžia to vieneto pavadinimą ir adresą palūkanų mokėjimą atliekančiam ekonominės veiklos vykdytojui, o pastarasis perduoda tokią informaciją susitariančiosios šalies, kur jis yra įsteigtas, kompetentingai institucijai;
22. c)veikia kito fizinio asmens, kuris yra faktiškasis savininkas, vardu ir atskleidžia mokėjimų tarpininkui to faktiškojo savininko tapatybę. 2) Kai mokėjimų tarpininkas turi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad fizinis asmuo, kuriam mokamos palūkanos arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, gali nebūti faktiškasis savininkas ir kai netaikomas šio straipsnio 1 dalies nei a punktas, nei b punktas, jis imasi tinkamų veiksmų faktiškojo savininko tapatybei nustatyti. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko tapatybės, tokį asmenį jis laiko faktiškuoju savininku. 6 straipsnis Faktiškųjų savininkų tapatybė ir gyvenamoji vieta 1) Kiekviena šalis savo teritorijoje priima reikalingas procedūras, leidžiančias mokėjimų tarpininkui nustatyti faktiškuosius savininkus ir jų gyvenamąją vietą šio susitarimo tikslais, bei užtikrina šių procedūrų taikymą. Tokios procedūros turi atitikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus būtiniausius reikalavimus. 2) Mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę pagal būtiniausius reikalavimus, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kada yra prasidėję mokėjimų tarpininko ir palūkanų gavėjo santykiai:
23. a)jei sutartiniai santykiai prasidėjo iki 2004 m. sausio 1 d., mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę, t. y. jo vardą, pavardę ir adresą, naudodamasis savo turima informacija, ypač remdamasis šalyje, kurioje jis yra įsteigtas, galiojančiais teisės aktais ir 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB Lietuvos Respublikos atveju arba lygiaverčiais teisės aktais Džersio atveju, susijusiais su finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui;
24. b)jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai įvyko be sutartinių santykių 2004 m. sausio 1 d. ar vėliau, mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę, t. y. jo vardą, pavardę, adresą ir, jei yra, valstybės narės, kuri yra jo gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, suteiktą mokesčių identifikacijos numerį. Šie duomenys turi būti nustatomi, remiantis faktiškojo savininko pateiktu pasu arba oficialia asmens tapatybės kortele. Jei tame pase ar asmens tapatybės kortelėje nenurodytas adresas, jis nustatomas, remiantis bet kokiu kitu faktiško savininko pateiktu tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Jei faktiškojo savininko pateiktame pase, oficialioje asmens tapatybės kortelėje ar bet kokiame kitame tapatybę patvirtinančiame dokumente, įskaitant, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą, neminimas mokesčių identifikacijos numeris, tapatybės duomenys papildomi, nurodant faktiškojo savininko gimimo datą ir vietą, nustatytą remiantis pasu arba oficialia asmens tapatybės kortele. 3) Mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko gyvenamąją vietą pagal būtiniausius reikalavimus, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kada yra prasidėję mokėjimų tarpininko ir palūkanų gavėjo santykiai. Laikantis toliau nurodytų sąlygų, laikoma, kad gyvenamoji vieta yra šalyje, kurioje yra faktiškojo savininko nuolatinis adresas:
25. a)jei sutartiniai santykiai prasidėjo iki 2004 m. sausio 1 d., mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko gyvenamąją vietą naudodamasis savo turima informacija, ypač remdamasis šalyje, kurioje jis yra įsteigtas, galiojančiais teisės aktais ir Direktyva 91/308/EEB Lietuvos Respublikos atveju arba lygiaverčiais teisės aktais Džersio atveju;
26. b)jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai įvyko be sutartinių santykių 2004 m. sausio 1 d. ar vėliau, mokėjimų tarpininkai nustato faktiškojo savininko gyvenamąją vietą, remdamiesi pase, oficialioje asmens tapatybės kortelėje nurodytu adresu arba prireikus remdamiesi bet kokiu faktiškojo savininko pateiktu tapatybę patvirtinančiu dokumentu, pagal šią tvarką: valstybės narės išduotą pasą ar oficialią asmens tapatybės kortelę pateikiančių fizinių asmenų, kurie pareiškia esą trečiosios šalies rezidentais, gyvenamoji vieta nustatoma pagal trečiosios šalies, kurioje fizinis asmuo teigia esąs rezidentas, kompetentingos institucijos išduotą gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą. Jei tokia pažyma nepateikiama, gyvenamąją vieta laikoma pasą arba kitą oficialų tapatybės dokumentą išdavusi valstybė narė. 7 straipsnis Mokėjimų tarpininko apibrėžimas 1) Šioje sutartyje „mokėjimų tarpininkas“ – tai bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, kuris moka palūkanas arba garantuoja palūkanų mokėjimą faktiškojo savininko tiesioginei naudai, nepaisant to, ar tas vykdytojas yra skolinio reikalavimo, už kurį gaunamos palūkanos, skolininkas, ar vykdytojas, skolininko ar faktiškojo savininko įpareigotas mokėti palūkanas arba garantuoti palūkanų mokėjimą. 2) Bet kuris susitariančioje šalyje įsteigtas vienetas, kuriam yra mokamos palūkanos arba kuriam yra garantuojamos palūkanos faktiškojo savininko naudai, taip pat laikomas mokėjimų tarpininku vykdant šį mokėjimą arba jį garantuojant. Ši nuostata netaikoma, jei ekonominės veiklos vykdytojas turi pagrindo manyti, remdamasis to vieneto pateiktais oficialiais įrodymais, kad:
27. a)jis yra juridinis asmuo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus juridinius asmenis, arba
28. b)jo pelnas apmokestinamas pagal bendruosius verslo apmokestinimo susitarimus, arba
29. c)jis yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), pripažintas pagal Tarybos direktyvą 85/611/EEB, arba Džersyje įsteigtas lygiavertis kolektyvinio investavimo subjektas. Ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis palūkanas arba garantuojantis palūkanas kitoje susitariančioje šalyje įsteigtam vienetui, kuris pagal šią straipsnio dalį laikomas mokėjimų tarpininku, praneša to vieneto pavadinimą ir adresą bei visą tam vienetui sumokėtų arba garantuotų palūkanų sumą susitariančios šalies, kurioje jis yra įsteigtas, kompetentingai institucijai, kuri perduoda šią informaciją susitariančios šalies, kurioje tas vienetas yra įsteigtas, kompetentingai institucijai. 3) Tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vienetas turi pasirinkimą šio susitarimo tikslais būti laikomas kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektu (KIPVPS) arba lygiaverčiu subjektu, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies c punkte. Įgyvendinant šį pasirinkimą susitariančioji šalis, kurioje yra įsteigtas vienetas, turi išduoti pažymą, kurią tas vienetas turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojui. Susitariančioji šalis nustato detalias taisykles, kaip taikyti šį pasirinkimą jos teritorijoje įsteigtiems vienetams. 4) Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas ir vienetas yra įsteigti toje pačioje susitariančioje šalyje, ta susitariančioji šalis imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog tas vienetas, veikdamas kaip mokėjimų tarpininkas, laikytųsi šio susitarimo nuostatų. 5) Juridiniai asmenys, kuriems netaikomas šio straipsnio 2 dalies a punktas:
30. a)Suomijoje: avoin yhtio (Ay) kommandiittiyhtio (Ky)/oppet bolag ir kommanditbolag;
31. b)Švedijoje: handelsbolag (HB) ir kommanditbolag (KB). 8 straipsnis Palūkanų mokėjimo apibrėžimas 1) Šiame susitarime „palūkanų mokėjimas“ yra:
32. a)sumokėtos arba įrašytos į sąskaitą palūkanos, susijusios su bet kokios rūšies skoliniais reikalavimais, nesvarbu, ar jos yra užtikrintos įkeitimu ar ne, ir ar jos suteikia teisę dalyvauti skolininko pelne ar ne, ir ypač pajamos iš vyriausybės vertybinių popierių bei pajamos iš obligacijų arba skolinių įsipareigojimų, įskaitant priemokas ir premijas, priskirtas prie tokių vertybinių popierių, obligacijų ar skolinių įsipareigojimų; sankcijos už pavėluotus mokėjimus nelaikomos palūkanų mokėjimais;
33. b)palūkanos, sukauptos ar kapitalizuotos parduodant, grąžinant ar išperkant a punkte nurodytus skolinius reikalavimus;
34. c)pajamos, gaunamos iš palūkanų mokėjimų tiesiogiai arba per šio susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą vienetą, kurias paskirsto:
35. i)kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), įgaliotas remiantis Tarybos direktyva (EB) 85/611/EEB;
36. ii)Džersyje įsteigtas lygiavertis kolektyvinio investavimo subjektas; iii) vienetai, turintys teisę į šio susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje minimą pasirinkimą;
37. iv)kolektyvinio investavimo subjektai, įsteigti už teritorijos, kuriai taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis remiantis jos 299 straipsniu, ir už Džersio ribų,
38. d)pajamos, gautos pardavus, grąžinus ar išpirkus akcijas ar investicinius vienetus tokiuose subjektuose ir vienetuose, jei jie tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus kolektyvinio investavimo subjektus ar toliau nurodytus vienetus investuoja daugiau nei 40% savo turto į skolinius reikalavimus, kaip nurodyta a punkte:
39. i)KIPVPS, įgaliotas remiantis Direktyva 85/611/EEB;
40. ii)Džersyje įsteigtas lygiavertis kolektyvinio investavimo subjektas; iii) vienetai, turintys teisę į šio susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje numatytą pasirinkimą;
41. iv)kolektyvinio investavimo subjektai, įsteigti už teritorijos, kuriai taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis remiantis jos 299 straipsniu, ir už Džersio ribų. Tačiau susitariančios šalys turi pasirinkimą į palūkanų apibrėžimą įtraukti šio straipsnio 1 dalies d punkte minimas pajamas tik jei tokios pajamos atitinka pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai gautas iš palūkanų mokėjimų, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose. 2) Taikant šio straipsnio 1 dalies c ir d punktus, kai mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie santykinį pajamų, gautų iš palūkanų mokėjimų, dydį, palūkanų mokėjimu laikoma visa pajamų suma. 3) Taikant šio straipsnio 1 dalies d punktą, kai mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie procentinį turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba akcijas ar investicinius vienetus, kaip apibrėžta toje dalyje, dydį, laikoma, kad toks procentinis dydis yra didesnis nei 40%. Kai jis negali nustatyti pajamų sumos, kurią gavo faktiškasis savininkas, laikoma, kad pajamos atitinka akcijų arba investicinių vienetų pardavimo, grąžinimo ar išpirkimo pajamas. 4) Kai palūkanos, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje, yra sumokamos ar įrašomos į šio susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto vieneto sąskaitą, tokiam vienetui neturint teisės į šio susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje numatytą pasirinkimą, tokios palūkanos laikomos to vieneto atliktu palūkanų mokėjimu. 5) Taikant šio straipsnio 1 dalies b ir d punktus, susitariančioji šalis turi pasirinkimą reikalauti, kad mokėjimų tarpininkai jos teritorijoje ne ilgesnio kaip vienerių metų laikotarpio palūkanas apskaičiuotų metams ir laikyti tokias metams apskaičiuotas palūkanas palūkanų mokėjimu, net jeigu per tą laikotarpį pardavimas, išpirkimas ar grąžinimas neįvyko. 6) Nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies c ir d punktų, susitariančioji šalis turi pasirinkimą išskirti iš palūkanų mokėjimo apibrėžimo bet kokias tose nuostatose nurodytas pajamas iš jos teritorijoje įsteigtų subjektų ar vienetų, kai tokių vienetų investicijos į šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus skolinius reikalavimus nėra didesnės nei 15% jų turto. Panašiai, nukrypdama nuo šio straipsnio 4 dalies, susitariančioji šalis turi pasirinkimą išskirti iš šio straipsnio 1 dalyje esančio palūkanų mokėjimo apibrėžimo palūkanas, sumokėtas ar įrašytas į šio susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto vieneto, kuris neturi teisės į šio susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą pasirinkimą ir yra įsteigtas jos teritorijoje, sąskaitą, kai tokio vieneto investicijos į šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus skolinius reikalavimus nėra didesnės nei 15% jo turto. Vienai iš susitariančių šalių įgyvendinus šį pasirinkimą, tai tampa privaloma kitai susitariančiai šaliai. 7) Šio straipsnio 1 dalies d punkte ir 3 dalyje nurodytas procentinis dydis nuo 2011 m. sausio 1 d. bus 25%. 8) Šio straipsnio 1 dalies d punkte ir 6 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai nustatomi, atsižvelgiant į investicijų politiką, nustatytą tų subjektų ar vienetų fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose, arba, jei tai nepavyksta, remiantis tų subjektų ar vienetų faktine turto sudėtimi. 9 straipsnis Išskaitomojo mokesčio pajamų pasidalijimas 1) Džersis pasilieka sau 25% pagal šį susitarimą išskaitomo išskaitomojo mokesčio, o likusius 75% pajamų perveda kitai susitariančiai šaliai. 2) Imdama išskaitomąjį mokestį pagal šio susitarimo 4 straipsnio 4 dalį, Džersis pasilieka sau 25% pajamų, o 75% perveda Lietuvos Respublikai proporcingai pagal šio straipsnio 1 dalį atliekamiems pervedimams. 3) Tokie pervedimai atliekami už kiekvienus metus vienu mokėjimu ne vėliau kaip per šešis mėnesius pasibaigus Džersio įstatymais nustatytiems mokestiniams metams. 4) Imdama išskaitomąjį mokestį, Džersis imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą pajamų pasidalijimo sistemos veikimą. 10 straipsnis Dvigubo apmokestinimo panaikinimas 1) Susitariančioji šalis, kurioje yra faktiškojo savininko gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, užtikrina, kad būtų panaikintas bet koks dvigubas apmokestinimas, galintis atsirasti dėl to, kad Džersis ima šiame susitarime nurodytą išskaitomąjį mokestį, remdamasi šiomis nuostatomis:
42. i)jei nuo faktiškojo savininko gautų palūkanų Džersyje buvo išskaičiuotas išskaitomasis mokestis, kita susitariančioji šalis pagal savo nacionalinę teisę suteikia jam mokesčių kreditą lygų išskaitomai mokesčių sumai. Kai ši suma yra didesnė nei mokesčių suma, kurią reikia sumokėti pagal jos nacionalinę teisę, kita susitariančioji šalis faktiškajam savininkui grąžina perviršinę išskaityto mokesčio sumą,
43. ii)jei, be šio susitarimo 4 straipsnyje nurodyto išskaitomojo mokesčio, nuo faktiško savininko gautų palūkanų buvo išskaičiuotas bet kokios kitos rūšies išskaičiuojamasis mokestis / išskaitomasis mokestis, ir susitariančioji šalis, kurioje yra jo gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, remdamasi nacionaline teise ar dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis, tokiam išskaičiuojamajam mokesčiui / išskaitomajam mokesčiui suteikia mokesčių kreditą, toks kitos rūšies išskaičiuojamasis mokestis / išskaitomasis mokestis kredituojamas dar nepradėjus taikyti šio straipsnio i punkte nurodytos procedūros. 2) Susitariančioji šalis, kurioje yra faktiškojo savininko gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, gali pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą mokesčio kredito mechanizmą šio susitarimo 1 straipsnyje nurodyto išskaitomojo mokesčio grąžinimu. 11 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl apyvartinių skolos vertybinių popierių 1) Šio susitarimo 14 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, bet vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d., vidaus ir tarptautinės obligacijos ir kiti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai, kurie pirmą kartą buvo išleisti iki 2001 m. kovo 1 d. arba kurių pirminius emisijos prospektus iki tos dienos patvirtino kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 80/390/EEB, arba atsakingos trečiųjų šalių institucijos, nelaikomi skoliniais reikalavimais, kaip apibrėžta šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalies a punkte, jeigu 2002 m. kovo 1 d. ar vėliau neįvyko tolesnių tokių apyvartinių skolos vertybinių popierių emisijų. Tačiau jei pereinamasis laikotarpis tęsiasi ilgiau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., šio straipsnio nuostatos ir toliau taikomos tik tokiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams: - kuriuose yra bruto (gross-
44. up)ir pirmalaikio išpirkimo sąlygos ir - kai mokėjimų tarpininkas yra įsteigtas išskaitomąjį mokestį imančioje susitariančioje šalyje ir jis moka palūkanas arba garantuoja jų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko kitos susitariančiosios šalies rezidento naudai. Jei pirmiau minėto apyvartinio skolos vertybinio popieriaus, kurį išleido Vyriausybė ar susijęs vienetas, veikiantis kaip valdžios institucija arba kurio vaidmuo yra pripažintas tarptautine sutartimi, kaip nustatyta šio susitarimo priede, vėlesnė emisija įvyko 2002 m. kovo 1 d. ar vėliau, visa tokio vertybinio popieriaus emisija, susidedanti iš pirminės emisijos ir bet kokios vėlesnės emisijos, laikoma skoliniu reikalavimu, kaip apibrėžta šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalies a punkte. Jei pirmiau minėto apyvartinio skolos vertybinio popieriaus, kurį išleido bet kuris kitas antroje pastraipoje nenurodytas emitentas, vėlesnė emisija įvyko 2002 m. kovo 1 d. ar vėliau, tokia vėlesnė vertybinio popieriaus emisija laikoma skoliniu reikalavimu, kaip apibrėžta šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalies a punkte. 2) Nė viena šio straipsnio nuostata nekliudo susitariančioms šalims pagal jų nacionalinius įstatymus apmokestinti pajamų, gautų iš 1 dalyje nurodytų apyvartinių skolos vertybinių popierių. 12 straipsnis Abipusio susitarimo procedūra Tarp šalių iškilus sunkumams ar abejonėms dėl šio susitarimo įgyvendinimo ar aiškinimo, susitariančios šalys visokeriopai stengiasi išspręsti klausimą abipusiu susitarimu. 13 straipsnis Konfidencialumas 1) Visa susitariančios šalies kompetentingos institucijos teikiama ir gaunama informacija yra konfidenciali. 2) Susitariančios šalies kompetentingai institucijai pateikta informacija negali būti naudojama jokiais kitais tikslais, išskyrus tiesioginį apmokestinimą, be išankstinio raštiško kitos susitariančios šalies sutikimo. 3) Pateikta informacija atskleidžiama tik atitinkamiems asmenims ar institucijoms tiesioginio apmokestinimo tikslais, ir tokių asmenų ar institucijų naudojama tik šiais arba priežiūros tikslais, įskaitant apeliacinio skundo nagrinėjimą. Šiais tikslais informacija gali būti atskleidžiama viešojo teisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu. 4) Jeigu susitariančios šalies kompetentinga institucija mano, kad informacija, kurią ji gavo iš kitos susitariančios šalies kompetentingos institucijos, galėtų būti naudinga kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, ji gali šią informaciją persiųsti pastarajai kompetentingai institucijai, gavusi informaciją pateikusios kompetentingos institucijos sutikimą. 14 straipsnis Pereinamasis laikotarpis Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kaip nustatyta direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje, Džersis nustoja taikyti šiame susitarime numatytus išskaitomąjį mokestį ir pajamų pasidalijimą ir kitos susitariančios šalies atžvilgiu pradeda taikyti automatinio keitimosi informacija nuostatas direktyvos II skyriuje numatytu būdu. Jei pereinamuoju laikotarpiu Džersis nusprendžia taikyti automatinio keitimosi informacija nuostatas direktyvos II skyriuje numatytu būdu, jis nebetaiko šio susitarimo 9 straipsnyje numatytų išskaičiuojamojo mokesčio / išskaitomojo mokesčio ir pajamų pasidalijimo. 15 straipsnis Įsigaliojimas Vadovaujantis šio susitarimo 17 straipsnio nuostatomis, šis susitarimas įsigalioja 2005 m. sausio l d. 16 straipsnis Nutraukimas 1) Šis susitarimas galioja, kol viena iš susitariančių šalių jo nenutraukia. 2) Bet kuri iš susitariančių šalių gali nutraukti šį susitarimą apie tai raštu pranešdama kitai susitariančiai šaliai, tokiame pranešime nurodydama aplinkybes, kodėl buvo nuspręsta tai padaryti. Tokiu atveju šis susitarimas nustoja galioti praėjus 12 mėnesių po pranešimo įteikimo. 17 straipsnis Taikymas ir taikymo sustabdymas 1) Šio susitarimo taikymas priklauso nuo priemonių, kurios atitinka direktyvoje ar šiame susitarime išdėstytas priemones ar yra joms lygiavertės, priėmimo ir įgyvendinimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje, Andoroje, Lichtenšteine, Monake ir San Marine bei atitinkamai visose atitinkamose Europos bendrijos valstybių narių priklausomose ir asocijuotose teritorijose, numatant tuos pačius įgyvendinimo terminus. 2) Ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šio susitarimo 15 straipsnyje nurodytos dienos susitariančios šalys bendru susitarimu nusprendžia, ar bus įvykdyta 1 dalyje nustatyta sąlyga, atsižvelgdamos į atitinkamų priemonių įsigaliojimo dieną valstybėse narėse, išvardytose trečiosiose šalyse bei susijusiose priklausomose ir asocijuotose teritorijose. 3) Atsižvelgiant į šio susitarimo 12 straipsnyje numatytą abipusio susitarimo procedūrą bet kuri susitariančioji šalis gali nedelsdama sustabdyti šio susitarimo ar jo dalių taikymą, apie tai pranešdama kitai šaliai, nurodydama tokio pranešimo aplinkybes, jeigu direktyvą laikinai ar galutinai būtų nustota taikyti pagal Europos bendrijos teisę arba jeigu valstybė narė sustabdytų įgyvendinimo teisės aktų taikymą. Susitarimas vėl pradedamas taikyti, kai tik nelieka aplinkybių, dėl kurių jo taikymas buvo sustabdytas. 4) Atsižvelgiant į šio susitarimo 12 straipsnyje numatytą abipusio susitarimo procedūrą, bet kuri susitariančioji šalis gali sustabdyti šio susitarimo taikymą, apie tai pranešdama kitai šaliai, nurodydama tokio pranešimo aplinkybes, jeigu viena iš 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių ar teritorijų vėliau nustotų taikyti toje dalyje nurodytas priemones. Taikymas sustabdomas ne anksčiau kaip praėjus dviems mėnesiams nuo pranešimo. Susitarimas vėl pradedamas taikyti, kai tik atitinkama trečioji šalis ar teritorija vėl pradeda taikyti tas priemones. Sudaryta lietuvių ir anglų kalbomis; visi tekstai yra autentiški. ______________ PRIEDAS 11 straipsnyje nurodytų susijusių subjektų sąrašas Šio Susitarimo 11 straipsnyje šie subjektai yra laikomi „susijusiu subjektu, veikiančiu kaip valdžios institucija arba kurio vaidmuo yra pripažintas tarptautine sutartimi“: SUBJEKTAI EUROPOS SĄJUNGOJE: Belgija Vlaams Gewest (Flamandijos regionas) Région wallonne (Valonijos regionas) Région bruxelloise / Brussels Gewest (Briuselio regionas) Communauté française (Prancūzų bendruomenė) Vlaamse Gemeenschap (Flamandų bendruomenė) Deutschsprachige Gemeinschaft (Vokiečių bendruomenė) Ispanija Xunta de Galicia (Galicijos regioninė vykdomoji valdžia) Junta de Andalucía (Andalūzijos regioninė vykdomoji valdžia) Junta de Extremadura (Ekstremadūros regioninė vykdomoji valdžia) Junta de Castilla-La Mancha (Kastilijos-La Mančos regioninė vykdomoji valdžia) Junta de Castilla-León (Kastilijos-Leono regioninė vykdomoji valdžia) Gobierno Foral de Navarra (Navaros regioninė vyriausybė) Govern de les Illes Balears (Balearų salų vyriausybė) Generalitat de Catalunya (Katalonijos autonominė vyriausybė) Generalitat de Valencia (Valensijos autonominė vyriausybė) Diputación General de Aragón (Aragono regioninė taryba) Gobierno de las Islas Canarias (Kanarų salų vyriausybė) Gobierno de Murcia (Mursijos vyriausybė) Gobierno de Madrid (Madrido vyriausybė) Gobierno de la Comunidad Autónoma del País Vasco / Euzkadi (Baskų krašto autonominės bendruomenės vyriausybė) Diputación Foral de Guipúzcoa (Gipuskoa regioninė taryba) Diputación Foral de Vizcaya / Bizkaia (Biskajos regioninė taryba) Diputación Foral de Alava (Alavos regioninė taryba) Ayuntamiento de Madrid (Madrido miesto taryba) Ayuntamiento de Barcelona (Barselonos miesto taryba) Cabildo Insular de Gran Canaria (Gran Kanarijos salos taryba) Cabildo Insular de Tenerife (Tenerifės salos taryba) Instituto de Crédito Oficial (Valstybės kredito įstaiga) Instituto Catalán de Finanzas (Katalonijos finansų įstaiga) Instituto Valenciano de Finanzas (Valensijos finansų įstaiga) Graikija Οργανισμός Τηλεπικοινωνιών Ελλάδος (Nacionalinė telekomunikacijų organizacija) Οργανισμός Σιδηροδρόμων Ελλάδος (Nacionalinė geležinkelių organizacija) Δημόσια Επιχείρηση Ηλεκτρισμού (Valstybinė elektros energijos įmonė) Prancūzija La Caisse d’amortissement de la dette sociale (CADES) (Socialinis skolų grąžinimo fondas) L’Agence française de développement (AFD) (Prancūzijos plėtros agentūra) Réseau Ferré de France (RFF) (Prancūzijos geležinkelių tinklas) Caisse Nationale des Autoroutes (CNA) (Nacionalinis greitkelių fondas) Assistance publique Hôpitaux de Paris (APHP) (Paryžiaus ligoninių socialinė pagalba) Charbonnages de France (CDF) (Prancūzijos anglių valdyba) Entreprise minière et chimique (EMC) (Kasybos ir chemijos bendrovė) Italija Regionai Provincijos Savivaldybės Cassa Depositi e Prestiti (Indėlių ir paskolų fondas) Latvija Pašvaldības (Vietos valdžios institucijos) Lenkija gminy (komunos) powiaty (rajonai) województwa (provincijos) związki gmin (komunų asociacijos) związki powiatów (rajonų asociacijos) związki województw (provincijų asociacijos) miasto stołeczne Warszawa (sostinė Varšuva) Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa (Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra) Agencja Nieruchomości Rolnych (Žemės ūkio turto agentūra) Portugalija Região Autónoma da Madeira (Madeiros autonominis regionas) Região Autónoma dos Açores (Azorų salų autonominis regionas) Savivaldybės Slovakija mestá a obce (savivaldybės) Železnice Slovenskej republiky (Slovakijos geležinkelių bendrovė) Štátny fond cestného hospodárstva (Valstybinis kelių priežiūros fondas) Slovenské elektrárne (Slovakijos elektrinės) Vodohospodárska výstavba (Vandens ūkio bendrovė) Tarptautiniai subjektai: Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Europos investicijų bankas Azijos plėtros bankas Afrikos plėtros bankas Pasaulio bankas / TRPB / TVF Tarptautinė finansų korporacija Amerikos plėtros bankas Europos Tarybos socialinės plėtros fondas Euratomas Europos bendrija Corporación Andina de Fomento (CAF) (Andų plėtros korporacija) Eurofima Europos anglių ir plieno bendrija Šiaurės šalių investicijų bankas Karibų plėtros bankas 11 straipsnio nuostatos nepažeidžia jokių tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Susitariančios Šalys galėjo prisiimti dėl pirmiau išvardytų tarptautinių subjektų. Subjektai trečiosiose šalyse: Subjektai, kurie atitinka tokius kriterijus: 1) Subjektas aiškiai laikomas valdžios subjektu pagal nacionalinius kriterijus. 2) Toks valdžios subjektas yra ne rinkos gamintojas, administruojantis ir finansuojantis veiklosrūšių, pirmiausia tiekiančių ne rinkos prekes ir teikiančių bendruomenės labui skirtas paslaugas, ir veiksmingai kontroliuojamų valdžios sektoriaus, grupę. 3) Toks valdžios subjektas yra stambus ir reguliarus skolos emitentas. 4) Suinteresuota valstybė gali garantuoti, kad toks valdžios subjektas nevykdys išankstinioišpirkimo bendros sumos (gross-
45. up)straipsnių atveju. ŠlO PRIEDO KEITIMO SĄLYGOS: Susijusių subjektų sąrašas šiame priede gali būti keičiamas abipusiu susitarimu. ______________