← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO NR. A1-78/V-179 „DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2005 m. birželio 16 d. Nr. A1-168/V-499 Vilnius Pakeičiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253) 1.1 punktu patvirtinto „Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo“ 1 priedą „Bazinio darbingumo procentai“ ir išdėstome nauja redakcija (pridedama). SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedas BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI I. Nervų sistemos ligos

  1. Galvinių nervų neuralgija 1.
  2. lengva (apima retus neuralgijų priepuolius) 100–90 1.
  3. vidutinio sunkumo (vidutinio dažnumo neuralginiai skausmai, sukeliami nestiprių dirgiklių) 80–60 1.
  4. sunki (dažnai pasikartojantys neuralginio skausmo priepuoliai) 50–20
  5. Veido nervų periferinis paralyžius 2.
  6. vienos pusės, kosmetiškai mažai trukdanti parezė 100–90 2.
  7. išryškėjusi parezė ar kontraktūros 80–70 2.
  8. visiškas vienos ar abiejų pusių paralyžius ir/ar kontraktūra 60–50
  9. Galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai Pastabos: § Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, kraujo apytakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos ir kt.). § Trauminių pažeidimų, kraujotakos sutrikimų, auglių atvejais turi būti įrodyti (klinikiniais ir/ar instrumentiniais diagnostiniais tyrimais) organiniai smegenų pakitimai 3.
  10. galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su lengvu funkcijos sutrikimu 100–70 3.
  11. galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimu (hemiparezės ar paraparezės, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis) 60–40 3.
  12. galvos smegenų ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su ryškiu funkcijos sutrikimu (hemiplegija ar paraplegija (pilnas vienpusis arba abiejų galūnių paralyžius), visiškai sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis) 30–0
  13. Smegenų pažeidimai su psichikos sutrikimais 4.
  14. lengvi (kasdienėje veikloje nežymiai pasireiškiantys) 90–70 4.
  15. vidutinio sunkumo (aiškiai pasireiškiantys) 60–40 4.
  16. sunkūs 30–0 Pastaba. Vertinant psichikos sutrikimus, tikslinga atsižvelgti į asmens ypatybes, buvusias iki ligos.
  17. Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai 5.
  18. pasireiškiantys miego sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.: 5.1.
  19. lengvi 100–90 5.1.
  20. vidutinio sunkumo, pasireiškiantys pavieniais nualpimo ar nukritimo priepuoliais 80–70 5.
  21. ryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai, darantys žymų poveikį bendrai savijautai, pasireiškiantys dažnais nualpimais ar nevalingais kritimais, nevaldomu užmigimu 70–30
  22. Smegenų pažeidimai su pažintinių funkcijų sutrikimu (apraksija, afazija, agnozija ir kt.): 6.
  23. lengvi (dalinė afazija ir kt.) 80–60 6.
  24. vidutinio sunkumo (ryški afazija su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu ir kt.) 50–20 6.
  25. sunkūs (pilna afazija, sunki demencija ir kt.) 10–0
  26. Smegenų pažeidimai su koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais priklausomai nuo sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus). 80–0
  27. Dalinis arba visiškas cerebrinis paralyžius 8.
  28. išlikę lengvi galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai vidutinio laipsnio galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai 80–60 50–30 8.
  29. sunkūs galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai (visiškas rankos ir kojos paralyžius (elegija) 20–0
  30. Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai: 9.
  31. vienos arba abiejų pusių nežymūs judėjimo sutrikimai, sulėtėjimas, kai pusiausvyros sutrikimų nėra 100–80 9.
  32. vidutiniai judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, nestabilumas pasisukimų metu, ryškus sulėtėjimas 70–30 9.
  33. sunkūs judėjimo sutrikimai (negali savarankiškai judėti) 20–0 Pastaba. Vertinant judesių (tarp jų hiperkinezių) sutrikimo ryškumą, atsižvelgiama į sutrikimų apimtį ir jų kupiravimo galimybes.
  34. Epilepsija vertinami pagal jų pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu: 10.
  35. reti generalizuoti ir/ar židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kas keletą mėnesių 100–70 10.
  36. vidutinio dažnumo generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos 60–30 10.
  37. dažni generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną 20–0 Pastabos: § Asmuo laikomas pagijusiu, jei per 3 metų laikotarpį, nevartojant vaistų nuo epilepsijos, priepuoliai nepasikartoja; § Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas ne tik priepuolių dažniu, bet ir diagnostiniais tyrimais (EEG, KT, MRT, laboratoriniai tyrimai, kt.).
  38. Narkolepsija Vertinama, atsižvelgiant į pasireiškimą ir simptomų kombinacijas (dienos metu pasireiškiantis mieguistumas, mieguistumo priepuoliai, katapleksija, automatiškas elgesys, pasireiškiantis nuovargio požymiais, paralyžius miegant neretai yra susijęs su hipnogeninėmis haliucinacijomis) 80–20
  39. Galvos augliai Pastaba. Procentai priklauso nuo pasekmių, atsiradusių dėl auglio rūšies, lokalizacijos, apimties ir/ar likusių pooperacinio, spindulinio ir/ar chemoterapinio gydymo pasekmių. 100–0
  40. Nugaros smegenų pažeidimai 13.
  41. nugaros smegenų kaklo dalies lengvas pažeidimas su motorikos ir neryškiais jutimo sutrikimo simptomais, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų 90–70 13.
  42. nugaros smegenų krūtinės ir juosmens srities arba cauda equina pažeidimas su apatinių galūnių funkcijos sutrikimu, kai nėra šlapimo pūslės ir išeinamosios žarnos funkcijos sutrikimų 60–40 13.
  43. nugaros smegenų krūtinės ir strėnų dalies arba cauda equina pažeidimas su apatine parapareze, kai yra dubens organų funkcijos sutrikimų 30–20 13.
  44. nugaros smegenų kaklo dalies pažeidimas su abipusiu viršutinių ir apatinių galūnių pažeidimu bei dubens organų funkcijos sutrikimu 20–0 13.
  45. nugaros smegenų visiško nutraukimo sindromas 0 Pastaba. Nutraukimo sindromas reiškia, kad nugaros smegenų visi valdymo keliai tam tikrame aukštyje yra visiškai nutrūkę
  46. Išsėtinė sklerozė Vertinama priklausomai nuo cerebrinių ir spinalinių funkcijų sutrikimo 90–0
  47. Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos: 15.
  48. lengvas funkcijos sutrikimas 100–80 15.
  49. vidutinis funkcijos sutrikimas 80–50 15.
  50. sunkus funkcijos sutrikimas 50–0 Pastaba. Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai). II. Psichikos ir elgesio sutrikimai Proc.
  51. Demencijos (F00.0, F00.1, F00.2, F01.0, F01.1, F01.2, F01.3, F02.0, F02.1, F02.2, F02.3, F02.4, F02.8, F03)* Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus: 16.
  52. 0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas 0 16.
  53. 11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas 10–0 16.
  54. 21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas 25–10
  55. Organinis amnezinis sindromas (F04) 0
  56. Organinės psichozės (F06.0, F06.2, F06.8)* Epizodų dažnumas, jų trukmė (adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti socialinį prisitaikymą), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai vaistų reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą) 70–20
  57. Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3)* Epizodų dažnis, epizodo trukmė, taikant adekvatų gydymą, užsitęsusi ilgiau nei 6 mėn., ir nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita 90–30
  58. Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0)* 80–30
  59. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas* 21.
  60. psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė 70–20 21.
  61. amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas 0 21.
  62. demencija (F1X.73) – taip pat kaip kitos demencijos 25–0
  63. Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai*: 55–0 22.
  64. šizofrenija (F20.00, F20.01, F20.02, F20.1, F20.2, F20.3, F20.4, F20.5, F20.6, F20.8) sutrikimo eigos pobūdis, priepuolių dažnumas, jų trukmė taikant adekvatų gydymą, rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą), psichikos defekto remisijos pobūdis, liekamoji simptomatika 22.
  65. šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.0, F22.8) Adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti asmens socialinę veiklą, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą) 22.
  66. šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F 25.1, F25.2) Recidyvų dažnis, dalinis adekvataus gydymo efektas (išlieka persistuojanti simptomatika), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą) 90–20
  67. Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32..3, F33.2, F33.3)* Epizodų dažnis, kai epizodas užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn. ir taikant adekvatų gydymą nepavyksta pasiekti visavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita 90–20
  68. Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), somatoforminiai sutrikimai (F45.0, F45.5)* Kai adekvatus gydymas ne mažiau kaip 6 mėn. (psichofarmakoterapija ir/ar psichoterapija) neduoda teigiamo efekto ir esami simptomai reikšmingai trikdo asmens tiek buitinę, tiek profesinę veiklą 100–0
  69. Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78). Atsižvelgiant į IQ – 25.
  70. jei <50 be išlygų 20–0 25.
  71. 51–69 – atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją 70–20 *Pastaba. Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose SAM įsakymuose) III. Akies ir jos priedinių organų ligos Proc.
  72. Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško 20–0 Pastaba. Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija mažiau kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
  73. Abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas: 27.
  74. geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,1 30 27.
  75. geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3 50 27.
  76. geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 0,5 60 27.
  77. geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško 20 27.
  78. geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško 40 27.
  79. geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško 60 27.
  80. abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško 20–0 27.
  81. abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško 30 27.
  82. abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško 70 27.
  83. abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško 90 27.
  84. dvejinimasis abiejose akyse 75 27.
  85. glaukoma IV stadija 20–0 27.
  86. glaukoma III stadija 30 27.
  87. ryškus abiejų akių nistagmas 30 27.
  88. abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius 50 27.
  89. abiejų akių akomodacijos paralyžius 70
  90. Vienos akies regėjimo aštrumo sumažėjimas: 28.
  91. regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04 70 28.
  92. regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1 80 28.
  93. regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3 90 28.
  94. akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško 70 28.
  95. akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško 75 28.
  96. akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško 80 28.
  97. akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško 90 28.
  98. rainelės ir krumplyno arba gyslinės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos 70 28.
  99. vienos akies aklumas ir kito organo patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę 50–0
  100. Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas iškritimas: 29.
  101. homoniminė hemianopsija 60 29.
  102. bitemporalinė hemianopsija: 29.2.
  103. išliekant abiejų akių regėjimui 90 29.2.
  104. regėjimo abiem akimis nėra 70 29.
  105. homoniminė kvadrianopsija: 29.3.
  106. viršuje 80 29.3.
  107. apačioje 70 29.
  108. nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse 40 29.
  109. nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla 40–30
  110. Po piktybinių auglių pašalinimo (pvz., melanoma, retinoblastoma) 5 metų trukmės dinamiško stebėjimo metu: 30.
  111. navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) 50 30.
  112. peržengęs akies ribas navikas 20 Pastaba. Dėl akies ligų (glaukoma, akies dugno ligos ir pan.) procentai vertinami priklausomai nuo regėjimo pablogėjimo (regėjimo aštrumas, regėjimo laukas).
  113. Spalvų juslės sutrikimas: 31.
  114. pilnas spalvų juslės nebuvimas (achromazija) 70 31.
  115. dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos iškritimas) 90 IV. Ausų, nosies ir gerklų ligos Proc.
  116. Klausos ir pusiausvyros organai 32.
  117. Klausos pablogėjimas Pastaba. Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato, tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau: garso dažnis 500, 1000 ir 2000 Hz klausos pablogėjimas: 32.1.
  118. 20–29 dB 80 32.1.
  119. 30–49 dB 70 32.1.
  120. 50–69 dB 60 32.1.
  121. 70–89 dB 50 32.1.
  122. daugiau kaip 90 dB 40 32.1.
  123. ne tik pablogėjusi klausa, bet yra ir kalbėjimo sutrikimų: 32.1.6.
  124. kalba neaiški, bet lengvai suprantama – atimama 20%, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip 50 32.1.6.
  125. kalba sunkiai suprantama – atimama 30 %, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip 40 32.1.6.
  126. nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas 30 32.
  127. pusiausvyros sutrikimai Pastaba. Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija. 32.2.
  128. lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams 80 32.2.
  129. vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai – nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas su polinkiu kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, stiprus galvos svaigimas esant didesniems ir nekasdieniams krūviams, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti net esant mažiems krūviams 70–60 32.2.
  130. sunkus funkcinis sutrikimas – stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos 50–30 32.
  131. ūžesys ausyse: 32.3.
  132. be psichikos sutrikimų 100–90 32.3.
  133. su padidėjusiu psichovegetaciniu nestabilumu 80 32.3.
  134. su emocijų ir kognityviniais sutrikimais (depresija ir kt.) 70–60 32.3.
  135. su ryškiais psichikos sutrikimais ir sutrikusia socialine adaptacija 50 32.
  136. Meniere’io liga: 32.4.
  137. vienas ar du priepuoliai per metus 100–90 32.4.
  138. daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą 80–60 32.4.
  139. sunkaus pobūdžio priepuoliai kelis kartus per mėnesį 50 Pastaba. Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai ir ūžesys ausyse vertinami atskirai. 32.
  140. lėtinis vidurinės ausies uždegimas: 32.5.
  141. be išskyrų 100 32.5.
  142. su pastovia vienos pusės arba epizodiška abiejų pusių sekrecija 90 32.5.
  143. pastovus abipusis pūlių išsiskyrimas 80 32.
  144. ausies kaušelio praradimas 32.6.
  145. vienos ausies kaušelio praradimas 80 32.6.
  146. abiejų ausų kaušelių praradimas 70
  147. Nosies ligos ir pažeidimai: 33.
  148. nosies praradimas: 33.1.
  149. visiškas nosies praradimas 50 33.1.
  150. dalinis nosies praradimas, kosmetiškai mažai trukdantis 90 33.
  151. sunkus, deformuojantis defektas 80–70 33.
  152. Ozenos sloga 80–60 33.
  153. nosies landų susiaurėjimas: 33.4.
  154. vienos pusės priklausomai nuo kvėpavimo sutrikimo dydžio 100–90 33.4.
  155. abiejų pusių, esant lengvam, vidutiniam kvėpavimo sutrikimui 90 33.4.
  156. abiejų pusių, esant sunkiam kvėpavimo sutrikimui 80 33.
  157. lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai yra pastovus pūlių išsiskyrimas, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas 80–60 33.
  158. visiškas kvapo jutimo praradimas su skonio jutimo sutrikimais 90 33.
  159. skonio jutimo praradimas 90
  160. Burnos ligos ir pažeidimai: 34.
  161. bedantystė, protezus naudoti yra sunku arba neįmanoma 90–80 34.
  162. kramtymo funkcijos sutrikimas 100–80 34.
  163. negalėjimas atverti burnos 100–70 34.
  164. dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama 100–70 34.
  165. liežuvio neturėjimas 60–40
  166. Gerklų ligos ir pažeidimai: 35.
  167. užkimimas dėl vienos balso klostės paralyžiaus ar dėl kitų priežasčių 90 35.
  168. užkimimas dėl abiejų balso klosčių paralyžiaus ar dėl kitos gerklų ligos 70–60 35.
  169. gerklų neturėjimas ar nuolatinis balso neturėjimas dėl kitų priežasčių 60–40 V. Kvėpavimo sistemos ligos Proc. Norint visapusiškai įvertinti ligonių, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis būklę, būtina atsižvelgti ne tik į gebėjimą (negebėjimą) dėl fizinės būklės vykdyti profesinę veiklą (įvertinama pagal maksimalų deguonies suvartojimo pajėgumą fizinio krūvio metu, kuris įvairių profesijų asmenims yra skirtingas), bet ir pagal darbo vietos aplinkos ypatumus (fizinius, cheminius ir kt.), kurie ypač svarbūs sergantiems kvėpavimo takų ligomis (pvz., bronchine astma). Pateikiamos orientacinės profesinio darbingumo lygio nustatymo gairės. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai, esant kvėpavimo sistemos ligoms ir būklėms, nurodantys kvėpavimo nepakankamumą:
  170. Lėtinis nekompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai: §kraujo dujų sudėties sutrikimas ligos remisijos metu: arterinio kraujo dalinis deguonies slėgis (PaO2) yra mažesnis kaip 60 mm/Hg arba arterinio kraujo dalinis anglies dvideginio slėgis (PaCO2) yra didesnis kaip 50 mm/Hg, §forsuoto iškvėpimo tūrio per 1 sekundę (FEV1) rodiklis po broncholitiko inhaliacijos ligos remisijos metu yra mažesnis kaip 35 proc. būtinojo dydžio pagal ERS 1986 m. atnaujintą žinyną, §ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra mažesnis kaip 8 ml/kg/min. 0–25
  171. Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra 8–15,9 ml/kg/min. 25–50
  172. Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra 16–19,9 ml/kg/min. 50–75
  173. Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra didesnis kaip 20 ml/kg/min. 75–100 VI. Kraujotakos sistemos ligos Proc.
  174. Širdies ligos 40.
  175. širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, taikomomis esant širdies nepakankamumo C stadijai ir D stadijai: 40.1.
  176. I funkcinė klasė (ligoniai, turintys minimalių širdies sutrikimų. Jie gerai toleruoja fizinį krūvį ir jo metu bei būdami ramybės būsenos (ramybėje) jokio diskomforto nejaučia. Objektyvizuojama 6 min. ėjimo testu, kai ligonis be simptomų gali nueiti 426–551 metrą. Tiriant nustatoma širdies patologija. 100 40.1.
  177. II funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. 6 min. ėjimo testo metu, gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene) 80–50 40.1.
  178. III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi) 50–20 40.1.
  179. IV funkcinė klasė (ligoniai, kuriems bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. yra ramybės būsenoje ir gali kartotis arba išlikti. Per 6 min. gali nueiti iki 150 metrų) 20–0 40.1.
  180. širdies nepakankamumo D stadija. Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą išlieka ryškūs simptomai būnant ramybėje; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, pacientai laukia širdies transplantacijos 0 40.
  181. svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.), kai yra I funkcinės klasės širdies nepakankamumas 80–50 40.
  182. širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui 80–50 40.
  183. miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką 80–50 40.
  184. lėtinė ekstrasistolija, kai yra bent vienas iš toliau išvardytų požymių, registruotų elektrokardiogramoje: dažnos ekstrasistolės (> 30/val.); grupinės (po dvi), salvinės (trys ir daugiau iš eilės); „R ant T“ fenomenas; ekstrasistolių atsiradimas ar pagausėjimas po nedidelio fizinio krūvio (25–50 W) 80–50 40.
  185. lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas. Paroksizminis prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai kartojasi dažniau nei 2 kartus per savaitę 80–50 40.
  186. daugiau kaip 2 kartus per paskutinius 12 mėnesių užregistruoti širdies ritmo sutrikimo (paroksizminių tachikardijų) epizodai sutrikdę hemodinamiką 80–50 40.
  187. automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas 50–20 40.
  188. elekardiostimuliatoriaus implantavimas 100–80 40.
  189. stabili krūtinės angina (stabilios KA funkcines klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją): 40.10.
  190. I funkcinė klasė. KA sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis; angininiai priepuoliai reti 100 40.10.
  191. II funkcinė klasė. Priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo 80–60 40.10.
  192. III funkcinė klasė. Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus 60–40 40.10.
  193. IV funkcinė klasė. KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikščiojant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. Krūtinės angina gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija) 20–0 40.
  194. arterinė hipertenzija (priklausomai nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų) 40.11.
  195. mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio AKS padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir/ar diabetą) 100 40.11.
  196. vidutinės rizikos grupė: antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas be rizikos veiksnių ir/ar 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir/ar diabetą) 100 –90 40.11.
  197. didelės rizikos grupė: vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto) 90–80 40.11.
  198. trečio laipsnio AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos – hipertenzinė nefropatija ir/ar retinopatija ir/ar kardiopatija ir/ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis 80–50
  199. Kraujagyslių ligos Pastaba. Aparatais atliekami tyrimai (Doppler monometrija ir kt.) suteikia galimybę tik bendrais bruožais nustatyti sunkumo kategoriją. Arterijų spindžio susiaurėjimo viršutinėse galūnėse atvejais vertinama pagal nusiskundimus ir funkcinių sutrikimų apimtį 41.
  200. arterijų obliteruojančios ligos, apatinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas (taip pat po rekanalizacijos operacijų), kai: 41.1.
  201. yra pakankamas cirkuliacijos lygis, pulsai periferinėse kojų kraujagyslėse, nusiskundimų nėra arba jie yra nežymūs (jutimo sutrikimai blauzdoje ir pėdoje greitai einant) 100–90 41.1.
  202. kraujo cirkuliacija yra apribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai: 41.1.2.
  203. skausmas neatsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 500 m 80 41.1.2.
  204. skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 500 m 70–60 41.1.2.
  205. skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 100 m 50–40 41.1.2.
  206. skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 50 m ar yra ramybės skausmai ir vienos kojos trofikos sutrikimai 20 41.1.2.
  207. skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant mažiau kaip 50 m ar yra ramybės skausmai ir abiejų kojų trofikos sutrikimai 10–0 41.1.2.
  208. po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais 80 Pastaba. Esant arterijų venų fistulėms, vertinama priklausomai nuo širdies ir periferinės kraujo apytakos hemodinamikos būsenos. 41.
  209. aneurizmos (priklausomai nuo vietos ir dydžio) 41.2.
  210. be lokalių funkcinių sutrikimų ir be krūvio apribojimų 100–90 41.2.
  211. lokalių funkcinių sutrikimų nėra arba yra lengvo pobūdžio, bendras krūvio pajėgumas yra apribotas 80–60 41.2.
  212. aortos, atsisluoksniuojančios aneurizmos, didelės pilvo aortos ir dubens arterijų aneurizmos 60 41.
  213. venų varikozė 41.3.
  214. lėtinis venų nepakankamumas (dėl varikozės ir kt.), potrombozinis sindromas: 41.3.1.
  215. su vienos ar abiejų galūnių patinimu, atsirandančiu dėl nedidelio krūvio, kai nėra žaizdų ir didžiųjų venų patinimo požymių 100–90 41.3.1.
  216. didelis patinimas, pasikartojantys (kelis kartus per metus) vienos ar abiejų pusių uždegimai 80–70 41.3.1.
  217. nuolat atsinaujinančios žaizdos, priklausomai nuo recidyvų dažnio ir apimties (įskaitant ir artrogeninio tinimo požymius), vienos ar abiejų pusių 70–50 41.
  218. limfoedema, kai: 41.4.
  219. vienoje galūnėje nėra didesnių funkcinių sutrikimų, reikia nešioti elastines kojines 100–90 41.4.
  220. galūnės apimtis padidėjo 3 cm arba daugiau, reikia atsižvelgti į funkcinį sutrikimą 80–60 41.4.
  221. ligos apimtos galūnės funkcijos yra apribotos 50–30 41.4.
  222. ligos apimta galūnė nefunkcionuoja 20 41.
  223. ortostatinė hipotenzija 41.5.
  224. su lengvais negalavimais 100 41.5.
  225. didesni negalavimai, polinkis į kolapsą 90–80 VII. Virškinimo sistemos ligos Proc.
  226. Kramtymo ir rijimo pažeidimai: 42.
  227. lengvas kramtymo ir/ar nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje 90–80 42.
  228. sunkus kramtymo ir/ar rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus 70–50 42.
  229. asmuo gali maitintis tik per enterostomą 40–20
  230. Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbacijos sindromas) – A; lėtinis pankreatitas – B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga – C; hepatitas – D; kepenų cirozė – E; kitos kepenų ligos – F, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai (Vilsono liga, hemochromatozė)) – pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius: 43.
  231. lengvas funkcinis sutrikimas (A; B; C – 0,5 metų remisija; E – kompensuotas) 90–60 43.
  232. vidutinis funkcinis sutrikimas (B; C; D – recidyvai; C – pablogėjimai kelis kartus per metus; D – aktyvus hepatitas; E – subkompensuotas) 50–20 43.
  233. sunkus funkcinis sutrikimas (A; B – su skausmo sindromais, nuolatinė diarėja; C – totalus žarnų pažeidimas, kraujavimas iš žarnyno, ryški anemija; D – dažni paūmėjimai; E – dekompensuotas) 10–0
  234. Skrandžio neturėjimas, pašalinimas: 44.
  235. skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė (priklauso nuo negalavimų) 100–90 44.
  236. visiškas skrandžio pašalinimas be mitybos sutrikimo (priklauso nuo negalavimų) 80–70 44.
  237. visiškas skrandžio pašalinimas su mitybos sutrikimu 60–50
  238. Blužnies neturėjimas 100
  239. Išmatų nelaikymas: 46.
  240. lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui) 90 46.
  241. vidutinio sunkumo 80 46.
  242. visiškas 60–40
  243. Plonosios žarnos fistulė 60–50
  244. Storosios žarnos fistulė 70–60
  245. Trumposios žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos): 49.
  246. lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas) 90–70 49.
  247. vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai malabsorbcijos požymiai) 60–40 49.
  248. sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija) 30–10
  249. Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys): 50.
  250. lengvas funkcinis sutrikimas 90–70 50.
  251. vidutinis funkcinis sutrikimas 60–40 50.
  252. sunkus funkcinis sutrikimas 30–10
  253. Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) 100–80 VIII. Urogenitalinės sistemos ligos Proc.
  254. Inkstų ligos: 52.
  255. lėtinis inkstų nepakankamumas Pastaba. Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą ir su tuo susijusį funkcijos sutrikimą, yra glomerulų filtracijos greitis (GFK). 52.
  256. inkstų pažeidimas su normaliu ar padidėjusiu GFG ³ 90 ml/min/1,73 m2 100–90 52.
  257. inkstų pažeidimas su neryškiai sumažėjusiu GFG 60 – 89 ml/min/1,73 m2 80–70 52.
  258. vidutiniškai sumažėjęs GFK 30–59 ml/min/1,73 m2 60–40 52.
  259. ryškiai sumažėjęs GFK 15–29 ml/min/1,73 m2 30–20 52.
  260. sunkus inkstų nepakankamumas < 15 ml/min/1,73 m2 10–0 52.
  261. vieno inksto neturėjimas 80–60
  262. Šlapimo pūslės neturėjimas 60–50
  263. Šlapimo nelaikymas: 54.
  264. lengvo pobūdžio (esant krūviams) 90 54.
  265. vidutinio sunkumo 80–60 54.
  266. visiškas (su šlapimo kaupimu) 60–50
  267. Šlapimo takų fistulė 70–50
  268. Šando išvarža (reikia dėvėti bandažą) 100–80 IX. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos Proc.
  269. Nutukimas su parenchiminių organų distrofija, kai kūno masės indeksas > 40 kg/m2 20–0
  270. Sunkios formos hipotireozė, komplikuota lėtinio koronarinio nepakankamumo ir sunkiai kompensuojama tireoidiniais hormonais, sunkios formos antinksčių nepakankamumas su kitų organų pakenkimu, sunkus necukrinis diabetas (inkstų), blogai kompensuojamas antidiureziniais vaistais 50–20
  271. Hipofizinis nanizmas, osteochondropatija, osteochondrodistrofija 100–50 Pastaba. Darbingumo procentai priklauso nuo funkcijos sutrikimo laipsnio. 59.
  272. lengvas funkcijos sutrikimas – sergant endokrinine, mitybos ir medžiagų apykaitos liga, kai kasdien reikalinga dieta ir režimas, kurie sunkina darbo užduočių vykdymą 59.
  273. vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimai – būtina ne tik dieta ir režimas, bet ir vaistai, be kurių būklė staigiai pablogėja, darbui reikia ypatingų sąlygų 59.
  274. sunkus funkcijos sutrikimas – be ligos, kuri sukelia vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimą, prisideda ir kitų organų komplikacijos 59.
  275. ypač sunkus funkcijos sutrikimas – gyvybei svarbių organų negrįžtamas pažeidimas, kai asmens gyvybė priklauso nuo kitų žmonių ar medicinos pagalbos X. Odos ir poodžio ligos Proc.
  276. Nuolatinė odos ir/ar poodžio pažeidimo (egzemos ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones, lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių) 100–90
  277. Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja) 80–60
  278. Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja; asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų) 70–50
  279. Nuolatinis sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir/ar delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio; vaistų nevartojimas gali sukelti funkcinių sutrikimų progresavimą ir kitų organų komplikacijas). 40–20
  280. Nuolatinis ypatingai sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų). 10–0 XI. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais Proc.
  281. Lengvas funkcinis sutrikimas Pastaba. Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai. 100–70 65.
  282. asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų 65.
  283. reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus 65.
  284. blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t. 65.
  285. yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų
  286. Vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai Pastaba. Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai: 60–40 66.
  287. asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sukoncentravimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas. 66.
  288. vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus 66.
  289. gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus 66.
  290. padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms 66.
  291. lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus
  292. Sunkus funkcinis sutrikimas Pastaba. Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai 30–10 67.
  293. asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus 67.
  294. taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus blogėja bendra sveikatos būklė 67.
  295. yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes 67.
  296. dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartojančios ir recidyvuojančios infekcijos 67.
  297. dėl ligos atsiradęs III stadijos inkstų nepakankamumas 67.
  298. blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus 67.
  299. dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito
  300. Ypač sunkus funkcinis sutrikimas: 10–0 68.
  301. kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos 68.
  302. savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius XII. Infekcinės ligos Proc.
  303. Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiškai, po ilgalaikio gydymo ir esant atsparioms mikrobų formoms 20–0
  304. ŽIV infekuotas, sergantis AIDS 70.
  305. A2, A3, B1 60–40 70.
  306. B2, B3, C1 30–10 70.
  307. C2, C3 10–0 Klinikinės kategorijos CD4+T ląstelių kategorijos A Asimptominis, stiprus (pirminis) ŽIV arba PGL* B Simptomatinis ne A ar C C AIDS indikatorinės ligos > 500 µ L A1 B1 C1 200–499 µ L A2 B2 C2 < 200 µ L A3 B3 C3 *PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija
  308. Laimo liga (neuroboreliozė) A 69.2 60–40
  309. Erkinis virusinis encefalitas A 80 50–0
  310. Lėtinis virusinis hepatitas B 18 50–20
  311. Echinokokozė B 67 40–0 XIII. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos Proc.
  312. Kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė (darbingumo netekimo procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos). Funkcinio nepakankamumo klasės: 75.
  313. I klasė: gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio), I–II rentgenologinė stadija. 100–80 75.
  314. II klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I–III rentgenologinė stadija 80–50 75.
  315. III klasė: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III–IV rentgenologinė stadija 70–30 75.
  316. IV klasė: ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III–IV rentgenologinė stadija 30–0 Pastaba. Rentgenologinės stadijos: I stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas; II stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas; III stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų; IV stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai.
  317. Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, struktūriniai skeleto-raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis 76.
  318. Lengvas skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir/ar esant ryškiai insoliacijai), jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir/ar yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus. 90–70 76.
  319. Vidutinio sunkumo skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą. 70–40 76.
  320. Sunkus skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos sunkus arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinis funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų). 30–10 76.
  321. Ypatingai sunkus skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos ypatingai sunkus ar daugiau kaip dviejų sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo pats sugeba tik patenkinti savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų). 0–10
  322. Abiejų klubo sąnarių ankilozė arba ryški kontraktūra 30–0
  323. Ryški klubo sąnario kontraktūra ar ankilozė 60–50
  324. Ryški peties sąnario kontraktūra arba ankilozė 80–50
  325. Ryški čiurnos sąnario kontraktūra arba ankilozė esant ydingai pėdos padėčiai arba abiejų čiurnos sąnarių ankilozė; 60–50
  326. Ryški alkūnės sąnario kontraktūra (judesiai galimi iki 10 laipsnių kampu) arba funkciškai nepatogios padėties ankilozė (mažesniu kaip 60 laipsnių arba didesniu kaip 150 laipsnių kampu), arba kraštutinės pronacijos ar supinacijos padėties dilbio fiksacija 60–50
  327. Plaštakos 4 pirštų, išskyrus pirmą, ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra 60–10 XIV. Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai Proc.
  328. Minkštųjų audinių sužalojimai 83.
  329. Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: 83.1.
  330. neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) 90 83.1.
  331. ryškūs veido pažeidimai 75 83.1.
  332. labai ryškūs, trikdantys mimiką 50 83.
  333. liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse): 83.2.
  334. užima mažiau kaip 1% ploto 95 83.2.
  335. užima 1–2% ploto 90 83.2.
  336. užima 3–4% ploto 85 83.2.
  337. užima 5–10% ploto 75 83.2.
  338. užima daugiau kaip 10% ploto 65 Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto.
  339. Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas 84.
  340. stuburo funkcijos pažeidimai: 84.1.
  341. nežymūs riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas 85 84.1.
  342. žymus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas 70 84.1.
  343. labai žymūs: labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas 50 84.
  344. pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo: 84.2.
  345. nežymūs pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties sąnario judesiai 80 84.2.
  346. žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga 70 84.2.
  347. labai žymūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario judesiai 50 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 5%. 84.
  348. Peties sąnario nejudrumas: 40 84.3.
  349. tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos 35 84.3.
  350. peties sąnario kontraktūra: 84.3.2.
  351. neryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170o–120o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–40o; rankos judesys į šoną – 150o–120o 80 84.3.2.
  352. ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115o–75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 35o–30o; rankos judesys į šoną – 115o–75o 70 84.3.2.
  353. labai ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30o; rankos judesys į šoną – mažiau kaip 75o 50 Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 180o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–70o; rankos judesys į šoną – 180o; rotacija: vidinė – 90o; išorinė – 50o. 84.3.
  354. įprastas peties sąnario išnirimas 80 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 10%. 84.
  355. rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas 20 84.4.
  356. rankos netekimas po peties sąnario egzartikuliacijos arba bigė vidurinėje žasto dalyje 25 84.4.
  357. rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje 35 84.4.
  358. vienintelės rankos iki traumos netekimas 0 84.
  359. nesuaugęs žastikaulio lūžimas (netikras sąnarys) 35 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas (išskyrus 62 p.) padidinamas 5%. 84.
  360. tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos 50 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 10%. 84.
  361. alkūnės sąnario nejudrumas: 84.7.
  362. iš sulenktos padėties 60o–90o kampu 65 84.7.
  363. iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60o arba didesniu kaip 90o kampu 60 84.7.
  364. alkūnės sąnario kontraktūra 84.7.
  365. nežymi – sulenkimas – 50o–60o; ištiesimas – 175o–160o 90 84.7.
  366. žymi – sulenkimas – 65o–90o; ištiesimas – 155o–140o 75 84.7.
  367. labai žymi – sulenkimas mažiau kaip 90o; ištiesimas mažiau kaip140o 65 Pastabos: § Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 30o–40o; ištiesimas – 180o; rotacija – 180o. § Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija, procentas didinamas 5%. 84.
  368. dilbio netekimas dėl alkūnės sąnario egzartikuliacijos 30 84.8.
  369. kai iki traumos buvo vienintelis 0 84.8.
  370. dilbio bigė bet kurioje dalyje 35 84.8.
  371. nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys): 84.8.
  372. vieno dilbio kaulo 70 84.8.
  373. abiejų dilbio kaulų 50 84.8.
  374. dilbio funkcijos sutrikimas: 84.8.6.
  375. nežymus pronacijos ir supinacijos (iki 60o) sutrikimas be alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija 90 84.8.6.
  376. žymus (iki 45o) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai 85 84.8.6.
  377. labai žymus pronacijos ir supinacijos (iki 30o) sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai 75 Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. 84.
  378. Riešo sąnario nejudrumas: 84.9.
  379. ištiesus 70 84.9.
  380. sulenkus 60 84.
  381. riešo sąnario judesių apribojimas: 84.10.
  382. nežymus – sulenkimas – 140o–160o; ištiesimas – 145o–150o 90 84.10.
  383. žymus – sulenkimas – 155o–160o; ištiesimas – 155o–160o 85 84.10.
  384. labai žymus – sulenkimas mažiau kaip 160o; ištiesimas mažiau kaip160o 75 Pastabos: § Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 110o–115o, ištiesimas – 135o–140o. § Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. 84.
  385. plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių 35 84.
  386. nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai) 85 84.
  387. plaštakos funkcijos sutrikimai ir/ar pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas, griebimo sutrikimas: 84.13.
  388. nežymūs 90 84.13.
  389. žymūs 80 84.13.
  390. labai žymūs 75 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. 84.
  391. pirmasis pirštas (nykštys): 84.14.
  392. naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais 95 84.14.
  393. naginio pirštakaulio bigė 90 84.14.
  394. bigė tarpfalanginiame sąnaryje 85 84.14.
  395. pamatinio pirštakaulio bigė 80 84.14.
  396. piršto netekimas 75 84.14.
  397. piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi 70 84.
  398. vieno savojo piršto sąnario nejudrumas: 84.15.
  399. pusiau sulenkus 90 84.15.
  400. ištiesus arba sulenkus 85 84.
  401. dviejų savųjų piršto sąnarių nejudrumas: 84.16.
  402. pusiau sulenkus 85 84.16.
  403. ištiesus arba sulenkus 80 84.
  404. delnakaulio–piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas: 84.17.
  405. pusiau sulenkus 80 84.17.
  406. ištiesus arba sulenkus 75 84.
  407. piršto judesių sutrikimas: 84.18.
  408. nežymus 90 84.18.
  409. žymus (pusiau sulenkus) 85 84.18.
  410. labai žymus (ištiesus arba sulenkus) 80 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 75.1, 75.2, 75.7.1 ir 75.10.1 p.) didinamas 5%. 84.
  411. antrasis (rodomasis) pirštas: 84.19.
  412. naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė galiniame pirštakaulyje 95 84.19.
  413. bigė viduriniame pirštakaulyje 90 84.19.
  414. pamatinio pirštakaulio bigė 85 84.19.
  415. piršto netekimas 80 84.19.
  416. piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi 75 84.19.
  417. nežymi piršto kontraktūra arba distalinio savojo piršto sąnario kontraktūra 90 84.19.
  418. piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė 85 84.19.
  419. piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė 80 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 76.1 ir 76.2 p.) didinamas 5%. 84.
  420. trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai: 84.20.
  421. galinio pirštakaulio bigė 95 84.20.
  422. bigė viduriniojo arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje 90 84.20.
  423. piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi 85 84.20.
  424. nežymi piršto kontraktūra arba antrojo savojo piršto sąnario ankilozė 95 84.20.
  425. piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė 90 84.20.
  426. piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė 85 84.
  427. dviejų vienos rankos pirštų netekimas: 84.21.
  428. pirmojo ir antrojo pirštų 55 84.21.
  429. pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5) 65 84.21.
  430. antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5) 75 84.21.
  431. trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5) 80 84.
  432. trijų vienos rankos pirštų netekimas: 84.22.
  433. pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5) 50 84.22.
  434. pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5) 55 84.22.
  435. antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5) 65 84.22.
  436. trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5) 70 84.
  437. keturių vienos rankos pirštų netekimas: 84.23.
  438. pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5) 45 84.23.
  439. pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo 45 84.23.
  440. pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 45 84.23.
  441. antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 50 84.23.
  442. visų vienos plaštakos pirštų netekimas 40 84.
  443. riboti visų plaštakos pirštų judesiai: 84.24.
  444. nežymus 65 84.24.
  445. žymus – pusiau sulenkus 50 84.24.
  446. labai žymus – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 40 84.
  447. riboti keturių plaštakos pirštų judesiai: 84.25.
  448. nestipriai 70 84.25.
  449. stipriai – pusiau sulenkus 55 84.25.
  450. labai stipriai – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 45 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. 84.
  451. dubens funkcijos sutrikimas: 84.26.
  452. nežymus statikos sutrikimas 80 84.26.
  453. žymus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai 70 84.26.
  454. labai žymus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai 40 84.
  455. klubo sąnario nejudrumas: 84.27.
  456. ištiesus 55 84.27.
  457. sulenkus 40 84.
  458. riboti klubo sąnario judesiai: 84.28.
  459. nežymiai – sulenkimas 80o; ištiesimas 50o; grįžtamasis judesys 55o–40o 85 84.28.
  460. žymiai – sulenkimas 75o–60o; ištiesimas 45o–35o; grįžtamasis judesys 35o–30o 75 84.28.
  461. labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip 60o; ištiesimas mažiau kaip 35o; grįžtamasis judesys mažiau kaip 30o 65 Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80o–100o; ištiesimas 60o–70o; grįžtamasis judesys 60o. 84.
  462. kojos netekimas dėl klubo sąnario egzartikuliacijos arba bigė viršutiniame trečdalyje: 30 84.29.
  463. kai iki traumos koja buvo vienintelė 0 84.29.
  464. šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje 40 84.29.
  465. netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis) 45 84.
  466. kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos: 84.30.
  467. nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas 85 84.30.
  468. žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių sąnarių judesiai 70 84.30.
  469. labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai 55 84.
  470. tabaluojantis kelio sąnarys 55 84.
  471. kelio sąnario nejudrumas: 84.32.1.
  472. ištiesus 65 84.32.1.
  473. sulenkus 50 84.
  474. patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo 90 84.
  475. riboti kelio sąnario judesiai: 84.34.
  476. nežymiai – sulenkimas 80o–85o; ištiesimas 170o–175o 90 84.34.
  477. žymiai – sulenkimas 90o–100o; ištiesimas 165o–150o 80 84.34.
  478. labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip100o, ištiesimas mažiau kaip 150o 70 Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30o, ištiesimas 180o. 84.
  479. blauzdos netekimas dėl kelio sąnario egzartikuliacijos arba bigė viršutiniame trečdalyje 40 84.
  480. vienintelės kojos blauzdos netekimas 20 84.
  481. bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje 50 84.
  482. nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys): 84.38.
  483. abiejų kaulų 55 84.38.
  484. blauzdikaulio 65 84.38.
  485. šeivikaulio 80 84.
  486. blauzdos funkcijos sutrikimas: 84.39.
  487. nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai (sutrumpėjimas 1–2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai 85 84.39.
  488. žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai 75 84.39.
  489. labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai 60 84.
  490. tabaluojantis čiurnos sąnarys 65 84.
  491. čiurnos sąnario nejudrumas: 84.41.
  492. funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 900–950 kampu) 75 84.41.
  493. bet kurioje kitoje padėtyje 65 84.
  494. riboti čiurnos sąnario judesiai: 84.42.
  495. neryški kontraktūra 90 84.42.
  496. ryški kontraktūra 85 84.42.
  497. labai ryški kontraktūra 80 84.
  498. pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais 60 84.
  499. pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje 70 84.
  500. pėdos funkcijos sutrikimas: 84.45.
  501. nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas 90 84.45.
  502. žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario judesiai 85 84.45.
  503. labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai riboti čiurnos sąnario judesiai 75 84.45.
  504. visų pėdos pirštų netekimas dėl padų–pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje 75 84.45.
  505. pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi 85 84.45.
  506. pirmojo piršto netekimas dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje 90 84.45.
  507. pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas 95 84.45.
  508. antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas: 84.45.
  509. dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu 95 84.45.
  510. netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi 90 84.
  511. piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas: 84.46.
  512. vieno, dviejų pirštų 95 84.46.
  513. trijų, keturių pirštų 90 84.46.
  514. potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas: 84.46.3.
  515. nežymus 95 84.46.3.
  516. žymus 90 84.46.3.
  517. labai žymus 85 84.
  518. po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės: 84.47.
  519. nežymūs 90 84.47.
  520. žymūs 80 84.47.
  521. labai žymūs 70 Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo, apskaičiuoto sutrikus funkcijai. 84.
  522. kaukolės defektai (lūžiai) 84.48.
  523. be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai 100 84.48.
  524. mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai 100–90 84.48.
  525. kaukolės pažeidimai su žymiais kaulų defektais (įkaitant ir deformuojančius) be funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė) 70–60 84.
  526. veido kaukolės deformacijos: 84.49.
  527. lengvos 90 84.49.
  528. didesnės, trukdančios deformacijos 80–70 84.49.
  529. dėl deformacijos sugadinta išvaizda 50 Pastaba. Su kaukolės defektais ir kaukolės lūžiais beveik visuomet yra patiriamos ir smegenų traumos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant traumos sunkumo lygį. XV. Kitų organų ligos ir pažeidimai Proc. Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) nustatomi įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą:
  530. Lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus) 100–70
  531. Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą) 70–40
  532. Sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų 30–10
  533. Ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 20 balų 10–0 __________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.