← Lietuva

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL 2004 M. VASARIO 5 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMO NR. D1-59 “DĖL EUROPOS SĄJUNGOS KLAUSIMŲ KOORDINAVIMO APLINKOS MINISTERIJOJE” PAKEITIMO 2005 m. liepos 15 d. Nr. D1-372 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005, Nr. 57-1950), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238), ir siekdamas užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos klausimų koordinavimą aplinkos apsaugos, miškų, statybos produktų ir kitose Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtose reguliavimo srityse, 1. P a k e i č i u: 1.1. Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje tvarką, patvirtintą 2004 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-59 „Dėl Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje”, ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama); 1.2. Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių bei jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų specialistų, dalyvaujančių ES reikalų darbo grupėse, sąrašą, patvirtintą 2004 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-59 „Dėl Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje”, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama). 2. Įsakymo vykdymo kontrolę p a v e d u ministerijos valstybės sekretoriui. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-59 (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-372 redakcija) EUROPOS SĄJUNGOS KLAUSIMŲ KOORDINAVIMO APLINKOS MINISTERIJOJE TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje taisyklės (toliau vadinama - Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, miškų, statybos produktų, kitų Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtų reguliavimo sričių pozicijų dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus bei kitus dokumentus rengimą, derinimą, pristatymą ES institucijų organizuojamuose susitikimuose, ES teisės perkėlimą ir įgyvendinimą bei kitų ES klausimų koordinavimą minėtose srityse. 2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: ES reikalų darbo grupė - tarpinstitucinė ekspertų lygmens darbo grupė, skirta padėti ministerijoms ir kitoms Vyriausybės įstaigoms, atsakingoms už atitinkamas ES teisės sritis, derinti Lietuvos Respublikos narystės ES darbus, apimančius dviejų ir daugiau valstybės institucijų ir įstaigų veiklos kompetenciją, ir spręsti tarpinstitucines problemas. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) – nuolatinis ES Tarybos darbo organas, sudarytas iš Nuolatinių atstovybių diplomatų ir į jas deleguotų šalių narių valstybės tarnautojų, kurio pagrindinė užduotis yra išnagrinėti ir apsvarstyti siūlymus prieš pateikiant juos ES Tarybai. ES teisės notifikavimas - oficialus Europos Komisijos (toliau - Komisija) Generalinio sekretoriato informavimas apie atitinkamos direktyvos reikalavimus perkeliančius nacionalinius teisės aktus, pateikiant šių teisės aktų tekstus. ES teisės pažeidimo procedūra - Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 226 straipsnyje numatyta procedūra, skirta užtikrinti, kad šalys narės laikytųsi įpareigojimų, kuriuos joms nustato ši sutartis. 3. Šios Taisyklės taikomos tiek, kiek neprieštarauja ES reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005 Nr. 57-1950) (toliau – ES reikalų koordinavimo taisyklės), nuostatoms. 4. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtus ES teisės aktus, jų projektus bei kitus dokumentus gauna ir Lietuvos Respublikos pozicijų rengimo ir derinimo, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo koordinavimo darbus, išskyrus ES reikalų koordinavimo taisyklių VI ir VII skyriuose nurodytus darbus, atlieka naudodamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - LR Vyriausybė) kanceliarijos administruojama ES dokumentų registravimui ir tvarkymui, darbui su Lietuvos Respublikos pozicijomis, ES teisės (acquis communautaire) perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo koordinavimui skirta informacine sistema (toliau – Lietuvos narystės ES informacinė sistema). Tais atvejais, kai naudotis šia sistema negalima dėl priežasčių, susijusių su informacijos apsauga (su ES bendrąja užsienio ir saugumo politika susijusios informacijos atvejais), nurodytieji darbai atliekami raštu, o tais atvejais, kai naudotis šia sistema negalima dėl techninių priežasčių, susijusių su šios sistemos veikimu, nurodytieji darbai atliekami raštu ir (arba) elektroniniu paštu, jeigu ES reikalų koordinavimo taisyklėse nenustatyta kitaip. 5. Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, kurio priėmimui ES Taryba ar Komisija taiko rašytinę procedūrą ir dėl kurio balsuojama raštu, rengiama laisva forma. 6. LR Vyriausybės kanceliarijos organizuojamuose pasitarimuose be Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovo, esant reikalui, dalyvauja ir už atitinkamą klausimą atsakingas tam tikros srities specialistas. 7. ES Tarybos darbo grupių ir Komisijos darbo grupių bei komitetų susitikimuose dalyvaujančių atstovų sąrašas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtintą atsakingų institucijų sąrašą bei institucijų atstovų skaičių. Taip pat aplinkos ministro įsakymu yra tvirtinami atstovai Europos aplinkos agentūros Valdančiosios tarybos susitikimuose bei Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių bei jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų specialistų, skiriamų į ES reikalų darbo grupes ir atsakingų už tam tikrus ES teisės klausimus, sąrašas. II. ES KLAUSIMŲ KOORDINAVIMO POSĖDŽIAI 8. Klausimai, susiję su pozicijų rengimu, derinimu, pristatymu ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, COREPER, ES Aplinkos tarybos, neformalių ES ministrų bei, esant reikalui, Komisijos komitetų susitikimuose, ES teisės perkėlimu, įgyvendinimu ir pan., svarstomi ES klausimų koordinavimo posėdžiuose. Taip pat šiuose posėdžiuose aptariami ministerijų valstybės sekretorių pasitarimų, ministrų pasitarimų ir LR Vyriausybės posėdžių darbotvarkių klausimai, susiję su ES reikalais, bei minėtų posėdžių protokoluose įtvirtintų pavedimų Aplinkos ministerijai, ministerijai pavaldžioms bei jos reguliavimo sričiai priskirtoms institucijoms (toliau – Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos) vykdymas. 9. ES klausimų koordinavimo posėdžiams pirmininkauja ministras, o, jei jo nėra, - ministerijos valstybės sekretorius. 10. ES klausimų koordinavimo posėdžiai paprastai rengiami kiekvieną pirmadienį (16.00 val.). 11. Už pasirengimą ES klausimų koordinavimo posėdžiams ir jų organizavimą atsakingas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 12. Į ES klausimų koordinavimo posėdžius kviečiami dalyvauti ministerijos valstybės sekretorius, už svarstomus klausimus atsakingas ministerijos sekretorius, už pozicijos ar medžiagos tam tikru klausimu parengimą atsakingas specialistas ir atitinkamo departamento direktorius (jo pavaduotojas) bei atitinkamo skyriaus vedėjas, Teisės skyriaus, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovai, esant reikalui, - ir kiti asmenys. III. ATSTOVAVIMAS EUROPOS KOMISIJOS DARBO GRUPĖSE IR KOMITETUOSE 13. Paprastai Komisijos darbo grupių ir komitetų susitikimuose dalyvauja ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai. 14. Kvietimą dalyvauti Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime, susitikimo darbotvarkę, susitikimo medžiagą ir kitą informaciją ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai gauna tiesiai iš atsakingo Komisijos generalinio direktorato arba iš Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus. 15. Jei ministerijos ar jai pavaldžių institucijų atstovai gavo kvietimą ir/ar darbotvarkę tiesiai iš Komisijos generalinio direktorato, apie tai jie iš karto privalo elektroniniu paštu informuoti Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrių, kuris rengia iš Komisijos gautų kvietimų suvestinę ir teikia svarstymui ES reikalų koordinavimo pasitarimuose dalyvavimo svarbai aptarti. 16. Atstovas, negalintis dalyvauti Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime, apie tai informuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrių bei padalinio vadovą, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių negali vykti į susitikimą. 17. Esant reikalui ir/ar atstovui negalint dalyvauti Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime, jame atstovauja kitas ministerijos ar jai pavaldžios institucijos atitinkamos srities specialistas. Sprendimą dėl kito specialisto ar aplinkos apsaugos atašė LR nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dalyvavimo priima atitinkamą sritį kuruojantis ministerijos sekretorius, atitinkamo padalinio vadovo teikimu. Padalinio vadovas apie šį sprendimą informuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrių. 18. Gavę darbotvarkę, ministerijos ar jai pavaldžių institucijų atstovai, esant reikalui, apie susitikime numatomus svarstyti klausimus raštu arba elektroniniu paštu informuoja suinteresuotas institucijas, dalyvaujančias ES reikalų darbo grupėse, ir kitus suinteresuotus asmenis, taip pat, esant reikalui, pateikia medžiagą ir dokumentus, dėl kurių paprašo raštu arba elektroniniu paštu pareikšti nuomonę. 19. Esant reikalui, dalyvausiantis Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime specialistas parengia preliminarią poziciją, kurią suderina su tiesioginiu vadovu, esant reikalui,- ir su suinteresuotomis institucijomis, dalyvaujančiomis atitinkamoje ES reikalų darbo grupėje. Jei susitikime numatomas svarstyti klausimas yra sudėtingas, atsakingas specialistas pozicijos projektą pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius teikia šią poziciją svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje. 20. Esant reikalui, asmuo, rengiantis poziciją dėl Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime svarstomo klausimo, konsultuojasi su aplinkos apsaugos atašė LR nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje. 21. Pozicijos dėl Komisijos komitetų ir darbo grupių susitikimuose nagrinėjamų klausimų rengiamos pagal šių Taisyklių 1 priede nustatytą formą. 22. Jei poziciją Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime numatomais svarstyti klausimais būtina derinti pagal ES reikalų koordinavimo taisyklėse numatytą procedūrą, atsakingas specialistas pateikia ją Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui paprastai ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikimo. 23. Atstovas, dalyvavęs Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po susitikimo pateikia ataskaitą kartu su svarbia svarstyta informacija Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. 24. Ataskaita apie Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikimą rengiama pagal 2 priede nustatytą formą. 25. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius atstovų ataskaitas Lietuvos narystės ES informacine sistema arba elektroniniu paštu persiunčia LR Vyriausybės kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, LR nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje, prireikus išplatina ir atitinkamos ES reikalų darbo grupės nariams. Apie svarbiausius ataskaitose minimus klausimus Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius taip pat informuoja ministerijos vadovybę ES klausimų koordinavimo posėdžių metu. IV. ATSTOVAVIMAS ES TARYBOS DARBO GRUPĖSE 26. Paprastai ES Tarybos (toliau – Taryba) darbo grupių susitikimuose dalyvauja ministerijos ar jai pavaldžios institucijos atstovas ir aplinkos apsaugos atašė LR nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje. 27. Iš LR nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ar iš LR Vyriausybės kanceliarijos gautas atitinkamo mėnesio Tarybos darbo grupių darbotvarkes, jų susitikimų medžiagą (numatomus svarstyti ES teisės aktų projektus ir pan.) bei kitą informaciją atitinkamiems ministerijos padaliniams pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 28. Gautas atitinkamo mėnesio Tarybos darbo grupių darbotvarkes Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius taip pat pristato artimiausiame ES klausimų koordinavimo posėdyje. 29. Gavę darbotvarkę, ministerijos atstovai, esant reikalui, apie Tarybos darbo grupės susitikime numatomus svarstyti klausimus raštu arba elektroniniu paštu informuoja suinteresuotas institucijas, dalyvaujančias ES reikalų darbo grupėse, bei kitus suinteresuotus asmenis, taip pat, esant reikalui, pateikia susitikimo medžiagą ir dokumentus, dėl kurių paprašo raštu arba elektroniniu paštu pareikšti nuomonę. 30. Esant reikalui, specialistas, rengiantis poziciją ES Tarybos darbo grupės susitikimui, konsultuojasi su aplinkos apsaugos atašė LR nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje. 31. Pozicijos dėl Tarybos darbo grupės susitikime numatomų svarstyti klausimų projektas rengiamas pagal Taisyklių 1 priede nustatytą formą. Atitinkamas ministerijos ar jai pavaldžios institucijos padalinys parengtą pozicijos projektą pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui per 11 darbo dienų nuo Komisijos pasiūlymo dėl ES teisės akto projekto gavimo datos, bet ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Tarybos darbo grupės susitikimo pradžios. 32. Tais atvejais, kai po klausimo svarstymo Tarybos darbo grupės susitikimuose pozicija iš esmės skiriasi nuo anksčiau suderintos pozicijos, atsakingas specialistas parengia patikslintą pozicijos projektą ir paprastai ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Tarybos darbo grupės susitikimo pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. 33. Už parengto pozicijos projekto kokybę yra atsakingas jį parengęs ministerijos ar jai pavaldžios institucijos padalinys. 34. Atsakingas padalinys pozicijos projektą dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar dėl kito ES dokumento, kuris apima dviejų ar daugiau valstybės institucijų ar įstaigų veiklos kompetenciją, derina su suinteresuotomis institucijomis raštu arba kreipiasi į Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrių, kuris Lietuvos narystės ES informacine sistema per sutartą su poziciją rengusiu padaliniu terminą suderina su kitomis suinteresuotomis institucijomis ir teikia svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje. 35. ES klausimų koordinavimo posėdyje apsvarstytą ir atitinkamai pataisytą pozicijos projektą Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius, esant reikalui, Lietuvos narystės ES informacine sistema teikia derinti Teisingumo ministerijai ir Europos teisės departamentui, kurie jį išnagrinėja ir prireikus teikia pastabas dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą atitikties subsidiarumo principui, taip pat dėl siūlomų Lietuvos Respublikos teisės aktų keitimo per terminą, kurį nustato pozicijos projekto rengėjai, bet ne trumpesnį kaip 1 darbo diena. 36. Jeigu LR Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius parengtą ir prireikus suderintą pozicijos projektą šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka pateikia LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai per 15 darbo dienų nuo Europos Komisijos pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kitą dokumentą gavimo iš LR Vyriausybės kanceliarijos datos, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki atitinkamo Tarybos darbo grupės susitikimo. 37. Pozicijos projektą pateikus LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai, toliau jis derinamas pagal procedūras, numatytas ES reikalų koordinavimo taisyklėse. 38. Atstovas, dalyvavęs Tarybos darbo grupės susitikime, per 1 darbo dieną po susitikimo pateikia ataskaitą kartu su svarbia svarstyta informacija Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. 39. Ataskaita apie Tarybos darbo grupės susitikimą rengiama pagal šių Taisyklių 2 priede nustatytą formą. 40. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius atstovų ataskaitas šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka pateikia LR Vyriausybės kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, LR nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje, prireikus išplatina ir atitinkamos ES reikalų darbo grupės nariams. Apie svarbiausius ataskaitose minimus klausimus Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius taip pat informuoja ministerijos vadovybę ES klausimų koordinavimo posėdžių metu. V. PASIRENGIMAS COREPER SUSITIKIMAMS 41. Pasirengimas COREPER posėdžiams vyksta pagal ES reikalų koordinavimo taisyklėse numatytas procedūras. 42. Iš LR Vyriausybės kanceliarijos gavęs COREPER susitikimo darbotvarkę (paprastai penktadienį po pietų), Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius COREPER susitikimo klausimus, priklausančius ministerijos reguliavimo sritims, pateikia pagal šių Taisyklių 7 punktą paskirtiems atsakingiems specialistams. 43. Pastabas ir pasiūlymus dėl COREPER susitikimo darbotvarkės projekto Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius pateikia LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai per 1 darbo dieną nuo darbotvarkės projekto išsiuntimo Aplinkos ministerijai datos. 44. Atsakingo specialisto parengtą pozicijos projektą, esant reikalui, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka Lietuvos narystės ES informacine sistema, raštu arba elektroniniu paštu suderina su institucijomis, dalyvaujančiomis ES reikalų darbo grupėse, bei kitomis suinteresuotomis institucijomis. 45. Esant reikalui, atsakingas specialistas, rengiantis poziciją COREPER susitikimui, konsultuojasi su aplinkos apsaugos atašė LR nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje. 46. Parengtas ir preliminariai suderintas pozicijos projektas ne vėliau kaip pirmadienį 14.00 val. pateikiamas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. Už parengto pozicijos projekto kokybę yra atsakingas jį parengęs ministerijos padalinys. 47. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius pozicijos projektą teikia svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje. 48. Jeigu LR Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, ES klausimų koordinavimo posėdyje apsvarstytą ir rengėjo atitinkamai pataisytą pozicijos projektą per vieną darbo dieną nuo COREPER darbotvarkės pateikimo Aplinkos ministerijai Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka Lietuvos narystės ES informacine sistema pateikia LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai. 49. Pozicijos projektą pateikus LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai, toliau jis derinamas pagal procedūras, numatytas ES reikalų koordinavimo taisyklėse. VI. ATSTOVAVIMAS ES APLINKOS TARYBOJE BEI NEFORMALIUOSE ES MINISTRŲ SUSITIKIMUOSE 50. ES Aplinkos tarybos (toliau – Taryba) posėdžiai paprastai rengiami keturis kartus per metus. Neformalių ES ministrų susitikimų skaičius nėra tiksliai nustatytas. Taryboje ar neformaliame ES ministrų susitikime Lietuvai atstovauja aplinkos ministras arba jo įgaliotas atstovas. 51. Priklausomai nuo Tarybos posėdyje svarstomų klausimų turinio, į delegacijos sudėtį be LR nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje vadovo pavaduotojo (COREPER I), aplinkos apsaugos atašė gali būti įtraukti ministerijos ar jai pavaldžių institucijų tam tikrų sričių specialistai, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovas bei kiti asmenys. 52. Pasirengimo Tarybos posėdžiams darbus organizuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. Pasirengimo neformaliems ES ministrų susitikimams darbus paprastai organizuoja atsakingas už svarstomą klausimą ministerijos padalinys arba Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 53. Gavęs Tarybos ar neformalaus ES ministrų susitikimo darbotvarkės projektą, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius apie numatomus Taryboje svarstyti klausimus kiek galima greičiau elektroniniu paštu informuoja atitinkamus ministerijos padalinius, reikalui esant, raštu ir/ar elektroniniu paštu taip pat ir kitas valstybės institucijas. 54. Pastabas ir pasiūlymus dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės projekto Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius pateikia LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai per 1 darbo dieną nuo darbotvarkės projekto išsiuntimo Aplinkos ministerijai datos. 55. Pasirengimo Tarybos posėdžiui ar neformaliam ES ministrų susitikimui klausimai svarstomi ES klausimų koordinavimo posėdžiuose. 56. Pozicijų Taryboje ar neformaliame ES ministrų susitikime numatomais svarstyti klausimais projektus bei kitą medžiagą Tarybos posėdžiams ar neformaliems ES ministrų susitikimams parengia atsakingi už atitinkamus klausimus padaliniai. Rengiant pozicijas Tarybai, atsižvelgiama į atitinkamas pozicijas, rengtas ES Tarybos darbo grupių posėdžiams ir COREPER susitikimams. Už parengto pozicijos projekto kokybę yra atsakingas jį parengęs ministerijos padalinys. 57. Parengtas pozicijos projektas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio ar neformalaus ES ministrų susitikimo pateikiamas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui, kuris teikia jį svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje. 58. Jeigu LR Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius ES klausimų koordinavimo posėdyje apsvarstytus ir atitinkamai pataisytus pozicijos projektus ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio ar neformalaus ES ministrų susitikimo Lietuvos narystės ES informacine sistema pateikia LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai. 59. Vadovaudamasis Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238) (toliau -Vyriausybės darbo reglamentas), IV skyriaus VIII skirsnio nuostatomis, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius parengia Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projektus, teikimą bei trumpą LR pozicijų Lietuvai svarbiais Tarybos posėdyje ar neformaliame ES ministrų susitikime svarstomais klausimais pristatymą ir vizuotus ministro arba jo rašytiniu pavedimu - viceministro ne vėliau kaip prieš savaitę iki planuojamo Vyriausybės pasitarimo pateikia Vyriausybei. 60. Pozicijų projektus pateikus LR Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai, toliau jie derinami pagal procedūras, numatytas ES reikalų koordinavimo taisyklėse. 61. Visiems delegacijos, vykstančios į Tarybą, nariams Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius parengia suderintos Tarybos susitikimo medžiagos paketą. Neformaliam ES ministrų susitikimui medžiagos paketą paprastai rengia už svarstomą klausimą atsakingas ministerijos padalinys arba Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 62. Tarybos posėdyje dalyvavęs Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovas pagal Taisyklių 2 priede nustatytą formą apibendrina aplinkos apsaugos atašė LR nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pagal kuravimo klausimus parengtas Tarybos posėdžio ataskaitos dalis į bendrą Tarybos posėdžio ataskaitą ir ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po posėdžio pateikia ją šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka Lietuvos narystės ES informacine sistema LR Vyriausybės kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, LR nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje, LR Seimo Europos reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetams, prireikus išplatina ir atitinkamos ES reikalų darbo grupės nariams. Ataskaitas iš neformalių ES ministrų susitikimų paprastai rengia dalyvaujantis už svarstomą klausimą atsakingas specialistas arba Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovas. Ataskaitų pateikimui taikoma šiame punkte minėta Tarybos posėdžių ataskaitų teikimo tvarka. 63. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovas paprastai kartu su ministru, ar jam pavedus - viceministru, dalyvauja LR Seimo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, esant reikalui, - Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose, kuriuose svarstomos LR pozicijos Tarybos posėdžio ar neformalaus ES ministrų susitikimo darbotvarkės klausimais bei Tarybos posėdžių bei neformalių ES ministrų susitikimų ataskaitos. VII. APLINKOS APSAUGOS DARBO GRUPĖ IR JOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 64. Aplinkos apsaugos darbo grupė yra tarpinstitucinė ES reikalų darbo grupė, sudaroma ir veikianti pagal ES reikalų koordinavimo taisyklių 1 priede nustatytas ES reikalų darbo grupių sudarymo ir jų darbo taisykles, už kurios veiklą atsakinga Aplinkos ministerija. 65. Pozicijų derinimas su darbo grupės nariais bei kitomis institucijomis paprastai vykdomas raštu ir/ar elektroniniu paštu, tačiau, esant reikalui, darbo grupės vadovo pavedimu gali būti kviečiami darbo grupės posėdžiai, kuriuos organizuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 66. Aplinkos apsaugos darbo grupės vadovas skiriamas aplinkos ministro įsakymu. 67. Aplinkos apsaugos darbo grupės vadovas gali turėti jo paties skiriamus pavaduotojus. 68. Aplinkos apsaugos darbo grupės sekretoriato funkciją atlieka Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 69. Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai į Aplinkos apsaugos darbo grupę deleguojami aplinkos ministro įsakymu. Kitų institucijų atstovai į Aplinkos apsaugos darbo grupę deleguojami institucijos vadovo įsakymu. 70. Aplinkos apsaugos darbo grupės pogrupių vadovus skiria šiems pogrupiams vadovaujančių institucijų vadovai, suderinę su Aplinkos apsaugos darbo grupės vadovu. 71. Aplinkos apsaugos darbo grupės pogrupių sekretorius skiria institucijų, vadovaujančių atitinkamiems pogrupiams, vadovai. VIII. ES TEISĖS AKTŲ PERKĖLIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 72. ES teisės aktų reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą Aplinkos ministerijos kompetencijai priklausančiose srityse koordinuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 73. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius, koordinuodamas teisės derinimą ir ES reikalavimų įgyvendinimą: 73.1. organizuoja ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano, kurį sudaro direktyvų perkėlimo ir (

  1. ar)įgyvendinimo planas ir kitų ES teisės aktų (ES institucijų reglamentai, sprendimai ir kiti teisės aktai) įgyvendinimo planas, rengimą Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtose srityse; 73.2. atlieka ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano vykdymo monitoringą; 73.3. kontroliuoja, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano priemonės būtų įvykdytos per nustatytą terminą; 73.4. nustatyta tvarka informuoja apie ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano vykdymą ministerijos vadovybę, LR Vyriausybės kanceliariją bei kitas suinteresuotas institucijas; 73.5. jei LR Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, per 3 savaites nuo LR Vyriausybės kanceliarijos informacijos apie naujai priimtus ir ES oficialiajame leidinyje paskelbtus privalomuosius ES teisės aktus, taip pat iš Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje gautus ES teisės aktus, kurių skelbti pagal ES teisę neprivaloma, prireikus – ir kitų ES teisės aktų pateikimo, organizuoja informacijos dėl naujos acquis perkėlimo ir įgyvendinimo parengimą bei pateikimą LR Vyriausybės kanceliarijai; 73.6. apibendrina ir, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui, o įstatymo projekto atveju – ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos, pateikia LR Vyriausybės kanceliarijai direktyvų, priskirtų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, reikalavimus perkeliančių nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lenteles (šių Taisyklių 3 priedas), kurias pildo ministerijos atsakingi padaliniai; 73.7. teikia pasiūlymus dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso tobulinimo. 74. Už atskirų ES teisės aktų reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą pagal kompetenciją atsakingi ministerijos, ministerijai pavaldžių ar jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų padaliniai: 74.1. užtikrina, kad būtų identifikuotos visos būtinos ES direktyvų perkėlimo ir (
  2. ar)įgyvendinimo bei kitų ES teisės aktų įgyvendinimo priemonės; 74.2. užtikrina, kad atitinkamų ES direktyvų perkėlimo ir (
  3. ar)įgyvendinimo bei kitų ES teisės aktų įgyvendinimo priemonės būtų įvykdytos per šiuose ES teisės aktuose nustatytą terminą; 74.3. teikia informaciją apie būtinas ES direktyvų perkėlimo ir (
  4. ar)įgyvendinimo bei kitų ES teisės aktų įgyvendinimo priemones Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui; 74.4. dalyvauja rengiant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planus; 74.5. užtikrina, kad ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plano numatytos priemonės būtų įvykdytos laiku ir kokybiškai; 74.6. gavę iš Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus naujos acquis tekstus, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas pateikia jam informaciją šių ES teisės aktų taikymo klausimais (LR teisės aktų, kuriais planuojama perkelti atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, pavadinimus bei planuojamas priėmimo datas arba informaciją apie priemones, būtinas kitų ES teisės aktų (ES institucijų reglamentų, sprendimų ir kitų teisės aktų) įgyvendinimui užtikrinti). LR teisės akto, perkeliančio direktyvos reikalavimus, priėmimo data negali būti vėlesnė kaip vienas mėnuo iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos; 74.7. pagal kompetenciją užpildo direktyvų (kitų ES teisės aktų) reikalavimus perkeliančių nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lenteles (šių Taisyklių 3 priedas) kiekvieno direktyvos straipsnio atžvilgiu ir, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui, o įstatymo projekto atveju – ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos, pateikia jas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui; 74.8. Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka taip pat pildo atitikties lenteles rengiant, derinant ir teikiant LR Vyriausybei projektus teisės aktų, perkeliančių ir (
  5. ar)įgyvendinančių direktyvų nuostatas, taip pat tada, kai prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į kitus ES teisės aktus. Jeigu rengiamas projektas teisės akto, perkeliančio ir (
  6. ar)įgyvendinančio kelias direktyvas, pildo atskirą kiekvienos direktyvos atitikties lentelę. Pagal kompetenciją visų atitinkamos direktyvos straipsnių atžvilgiu pateikia atitinkamas rengiamo teisės akto projekto nuostatas, taip pat direktyvos perkėlimą ir (
  7. ar)įgyvendinimą užtikrinančių jau priimtų teisės aktų nuostatas ir (
  8. ar)ateityje planuojamų priimti teisės aktų pavadinimus. Jei už atskirų atitinkamos direktyvos straipsnių perkėlimą yra atsakingos kitos valstybės institucijos, remiantis ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planu, jas nurodo. Jeigu rengiamas projektas įstatymo, kuris įgyvendina kitus ES teisės aktus, pildo atitikties lentelę tiems atitinkamo ES teisės akto straipsniams, kurie įgyvendinami atitinkamu įstatymo projektu. 75. Teisės skyrius: 75.1. pagal kompetenciją konsultuoja atitinkamus ministerijos padalinius, rengiančius ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plane numatytus teisės aktus; 75.2. dalyvauja derinant teisės aktų projektus, parengtus vykdant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą; 75.3. kontroliuoja, kad vykdant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą parengti teisės aktai atitiktų ES teisės principus ir neprieštarautų Steigimo sutarčių nuostatoms; 75.4. teikia pasiūlymus dėl ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso tobulinimo. IX. ES TEISĖS NOTIFIKAVIMO IR PAŽEIDIMO PROCEDŪROS 76. Darbus, susijusius su ES teisės notifikavimo procedūra, Aplinkos ministerijoje koordinuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. 77. Už notifikavimą apie atskirų ES direktyvų perkėlimą atsakingi tie ministerijos padaliniai, kurie yra atsakingi už atitinkamų direktyvų reikalavimų perkėlimą. Minėti padaliniai užtikrina, kad Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui būtų pateiktas tikslus nacionalinių teisės aktų, perkeliančių atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, sąrašas. 78. Teisės skyrius peržiūri nacionalinių teisės aktų, perkeliančių atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, sąrašą ir teikia pastabas bei pasiūlymus dėl jo. 79. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius, koordinuodamas notifikavimo darbus Aplinkos ministerijoje: 79.1. per 3 darbo dienas po atitinkamo nacionalinio teisės akto paskelbimo „Valstybės žiniose“ į elektroninio notifikavimo duomenų bazę suveda informaciją apie Aplinkos ministerijos kompetencijai tenkančių direktyvų nuostatas perkeliančius ir įgyvendinančius bei keičiančius anksčiau notifikuotus nacionalinius teisės aktus ir pateikia jų tekstus; 79.2. tikrina nacionalinių teisės aktų, perkeliančių atitinkamų ES direktyvų reikalavimus, sąrašus ir raštu teikia LR Vyriausybės kanceliarijai informaciją apie šių sąrašų atnaujinimus; 79.3. kontroliuoja, kad notifikavimas apie atitinkamų ES direktyvų perkėlimą būtų atliktas laiku, kokybiškai ir laikantis nustatytų procedūrų. 80. Darbus, susijusius su ES teisės pažeidimo procedūra, Aplinkos ministerijoje koordinuoja Teisės skyrius pagal ES reikalų koordinavimo taisyklių VI skyriuje nustatytą ES teisės pažeidimo procedūrą. 81. Medžiagą, kuri teikiama Komisijai ES teisės pažeidimo procedūros ikiteisminiame procese (oficialus pranešimas, pagrįsta nuomonė ir kitas dokumentas), rengia ministerijos padaliniai, atsakingi už atitinkamos direktyvos perkėlimą. 82. ES teisės pažeidimo procedūros ikiteisminio proceso metu atsirandančių įpareigojimų, susijusių ES reikalavimų perkėlimu ir įgyvendinimu, įvykdymą užtikrina ministerijos padaliniai, atsakingi už atitinkamos direktyvos perkėlimą. 83. Teisės skyrius, koordinuodamas darbus, susijusius su ES teisės pažeidimo procedūros ikiteisminiu procesu: 83.1. pagal kompetenciją konsultuoja atitinkamus ministerijos padalinius, kurie dėl oficialaus pranešimo ar kito dokumento rengia atsakymą Komisijai, o dėl pagrįstos nuomonės - LR poziciją dėl ES teisės pažeidimo (užpildant šių Taisyklių 1 priedo 1, 4 - 6, 7.1, 7.5, 8 - 12 punktus) bei atsakymą Komisijai; 83.2. peržiūri Komisijai pagal ES teisės pažeidimo procedūrą teikiamą medžiagą ir kontroliuoja, kad ši medžiaga būtų parengta laiku ir kokybiškai; 83.3. pateikia pagal ES teisės pažeidimo procedūrą rengiamą medžiagą LR Vyriausybės kanceliarijai, prieš tai suderinus su Užsienio reikalų ministerija, Europos teisės departamentu bei kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis, su kurių veiklos kompetencija yra susijęs ES teisės pažeidimas, arba rengiama LR pozicija dėl ES teisės pažeidimo ir (
  9. ar)atsakymas Komisijai; 83.4. kontroliuoja, kad pagal ES teisės pažeidimo procedūrą atsirandantys įpareigojimai būtų įvykdyti laiku ir kokybiškai. X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 84. Už atitinkamus ES klausimus atsakingi Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistai Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui teikia informaciją apie svarbius susitikimus bei susirašinėjimą su Komisijos, ES šalių narių valstybės institucijų atstovais. 85. Ataskaitų ir informacijos, susijusios su ES teisės aktų įgyvendinimu, surinkimą, apdorojimą ir teikimą Komisijai Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų padaliniai vykdo kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 86. Visas šiose Taisyklėse nepaminėtas su ES reikalų koordinavimu susijusias funkcijas vykdo Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. ––––––––––––––––– Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje taisyklių 1 priedas (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-372 redakcija) LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS ES INSTITUCIJOSE NAGRINĖJAMAIS KLAUSIMAIS PROJEKTO TIPINĖ STRUKTŪRA 1. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pavadinimas (lietuvių ir (
  10. ar)anglų (prancūzų) kalba) ir numeris 2. Nuomonė, ar pasiūlymas priimti ES teisės aktą atitinka subsidiarumo principą 3. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarba Lietuvai (pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus prioritetus, vadovaujantis Europos Komisijos metine teisėkūros ir darbo programa) 4. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento esmė ir jo svarstymo eiga 5. Esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje 6. Bazinis poveikio įvertinimas pagal Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975), 2 priedo 6 ir 7 punktus 7. Siūloma Lietuvos Respublikos pozicija ir jos svarstymo eiga: 7.1. maksimalus siektinas derybų rezultatas arba principinė Lietuvos pozicija dėl ES dokumento, susijusio su ES teisės pažeidimo procedūra; 7.2. minimalus būtinas derybų rezultatas; 7.3. konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti; 7.4. konkretus kalbos tekstas; 7.5. valstybės institucijų ir įstaigų, suinteresuotų socialinių grupių ir asociacijų, su kuriomis pozicija derinta, pavadinimai 8. Kitų ES valstybių narių pozicijos 9. Pasiūlymai dėl nacionalinių teisės aktų pakeitimo 10. Pridedama papildoma informacija 11. Lietuvos Respublikos pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas) 12. Už Lietuvos Respublikos pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas) Pildoma tik tuo atveju, jeigu pasiūlymas priimti ES teisės aktą ar kitas ES dokumentas yra COREPER darbotvarkės pirmojoje dalyje 13. Pritarimas ES dokumentui 14. ES dokumento vertimo išlyga 1. (įrašyti: taip, ne, susilaikyti) 2. (įrašyti: gautas, negautas, pateiktos pastabos, vertimas nebūtinas (ne teisės akto projektui) 15. ES dokumento laukimo išlyga 16. ES dokumento parlamentinė išlyga 3. (įrašyti: taip,
  11. ne)4. (įrašyti: taip, ne + pastabų laukas) Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje taisyklių 2 priedas (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-372 redakcija) DALYVAVIMO ES INSTITUCIJŲ, JŲ DARBO GRUPIŲ, KOMITETŲ POSĖDŽIUOSE IR SUSITIKIMUOSE SU ES INSTITUCIJŲ IR VALSTYBIŲ NARIŲ ATSTOVAIS ATASKAITOS TIPINĖ STRUKTŪRA 1. Posėdžio institucinė forma, vieta, laikas ir dalyviai (taip pat žr. darbotvarkę 6 punkte): 2. Svarstytas klausimas arba svarstyto ES teisės akto projekto pavadinimas ir numeris: 3. Posėdžio eigos apibendrinimas: 4. Posėdžio sprendimai, kito posėdžio data: 5. Pasiūlymai dėl tolesnių Lietuvos veiksmų: 6. Pridedama informacija (posėdžio darbotvarkė, išdalyta medžiaga, nuorodos): 7. Tiesioginis ataskaitos rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas): 8. Už ataskaitą atsakingas padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas): Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje taisyklių 3 priedas (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-372 redakcija) DIREKTYVŲ (KITŲ ES TEISĖS AKTŲ) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ (TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ) ATITIKTIES LENTELĖ Direktyvos (kito ES teisės akto) pavadinimas ir numeris: Lietuvos Respublikos nacionalinio teisės akto (-ų) (teisės akto projekto (-ų) pavadinimas (-ai): Direktyvos (kito ES teisės akto) perkėlimo (įgyvendinimo) lygis (visiškas, dalinis) 1 straipsnis (tekstas) atitinkamą direktyvos (kito ES teisės akto) straipsnį atitinkančio nacionalinio teisės akto (teisės akto projekto) pavadinimas ir straipsnis (tekstas) 2 straipsnis (tekstas) atitinkamą direktyvos (kito ES teisės akto) straipsnį atitinkančio nacionalinio teisės akto (teisės akto projekto) pavadinimas ir straipsnis (tekstas) (ir t. t.) (ir t.t.) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-59 (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-372 redakcija) Aplinkos ministerijos, MINISTERIJAI pavaldžių BEI JOS REGULIAVIMO SRIČIAI PRISKIRTŲ institucijų specialistų, DALYVAUJANČIŲ ES reikalų darbo grupėse, sąrašas Aplinkos apsaugos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 1. Horizontalieji klausimai 1.1. Europos aplinkos agentūros veiklos klausimai Liutauras Stoškus, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius 1.2. Bendro pobūdžio ES dokumentai, susiję su aplinkos apsaugos politikos formavimu (metinės ES aplinkos apsaugos politikos apžvalgos, Europos Komisijos metinės veiklos programos, Pirmininkaujančių ES Taryboje šalių veiklos programos ir kt., atstovavimo Europos Komisijos komitetuose bei ES Tarybos darbo grupėse, pasirengimo ES Aplinkos tarybai bei neformaliems ES ministrų susitikimams klausimai) Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus vedėjas Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Lina Čaplikaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus vyr. specialistė 1.3. ES Vadovų tarybos darbotvarkės klausimai, Vilija Augutavičienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento direktorė Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus vedėjas 1.4. ES darnaus vystymosi strategija, Lisabonos strategija, Kardifo proceso dokumentai, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos klausimai Vilija Augutavičienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento direktorė Živilė Liberienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vedėja Gerimantas Gaigalas, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vedėjas 1.5. Direktyva 2003/4/EB dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką bei Direktyva dėl viešojo naudojimosi informacija ir panaikinanti direktyvą 90/313/EEB, Reglamentas dėl Orhuso Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo ES institucijose ir įstaigose Sigita Grinevičė, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistė 1.6. Reglamentas 1655/2000/EB dėl aplinkos apsaugos finansavimo programos (LIFE) Reglamentas dėl finansinio instrumento aplinkosaugai (LIFE+) Sigita Umbrasaitė, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistė 1.7. Direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų privačių ir valstybės projektų poveikio aplinkai vertinimo, Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas 1.8. Direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinkos apsauga susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Andrius Kairys, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Taršos prevencijos skyriaus vedėjas 1.9. Direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už žalą aplinkai Laura Nalivaikienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vyr. specialistė Ema Būtėnienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vyr. specialistė 1.10. Direktyva dėl piliečių teisės kreiptis į teismą (pagal Orhuso konvencijos principus) Ema Būtėnienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vyr. specialistė Laura Nalivaikienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vyr. specialistė 1.11. Direktyva 91/692/EEB dėl ataskaitų, rengiamų įgyvendinant tam tikras aplinkos apsaugos direktyvas Direktyva dėl erdvinės informacijos infrastruktūros sukūrimo Bendrijoje (INSPIRE) Aidas Gudaitis, Aplinkos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus vedėjas 1.12. Europos aplinkos ir sveikatos strategija, Europos aplinkos ir sveikatos strategijos veiksmų planas Mindaugas Bilkis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas 1.13. ES aplinkosaugos technologijų veiksmų planas, Integruoto produkto politikos klausimai, Darnaus vartojimo ir gamybos politikos klausimai, Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio Vidas Sabulis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas 1.14. ES tematinė urbanistinio vystymosi strategija Gediminas Budreika, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas 2. Oro kokybė 2.1. Komunikatas dėl pokyčių klimato kaitos klausimais, Pasirengimo Bendrosios klimato kaitos šalių konferencijai (COP) klausimai, Direktyva 1999/94/EB dėl vartotojų informavimo apie kuro taupymą ir CO2 emisijas naujose keleivinėse mašinose, Direktyva 98/70/EEB dėl benzino ir dyzelino kokybės įgyvendinimo, Direktyvos 97/68/EEB ir 2004/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, nukreiptomis prieš dujinį ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimą iš vidaus degimo variklių, kurie montuojami ne kelių mobiliose mašinose Vytautas Krušinskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas 2.2. Direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų emisijų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių apribojimo, Direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio skystame kure sumažinimo, Direktyva 2003/87/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos apyvartiniais leidimais Bendrijos viduje schemos ir pataisanti Tarybos direktyvą 96/61/EB, Direktyvos 2004/101/EB dėl prekybos šiltnamio dujomis schemos Bendrijos viduje pakeitimas, atsižvelgiant į Kioto protokolo mechanizmus, Direktyva, pataisanti direktyvą 1999/32/EEB dėl sieros kiekio jūriniame kure Romualdas Brazauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistas 2.3. Direktyva 96/62/EEB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo, Direktyva 1999/30/EB dėl sieros dioksido (SO2), azoto dioksido(NO2), azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (KD10) ir švino ribinių verčių aplinkos ore, Direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore, Direktyva 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore, Direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore, ES tematinė strategija dėl oro kokybės Rita Tijūnaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja 2.4. Direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių emisijos kontrolės laikant ir paskirstant benziną terminaluose ir degalinėse, Direktyva 2001/81/EB dėl nacionalinių limitų į atmosferą išmetamiems tam tikriems teršalams Elena Auglienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė 2.5. Sprendimas 280/2004/EB dėl Bendrijos CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų monitoringo, Reglamentas dėl tam tikrų fluorintų dujų Jolanta Kotvickaja, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė 2.6. Direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo, Direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių emisijos ribojimo, naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir automobilių pakartotinos apdailos produktų sudėtyje, ir pakeičianti 1999/13/EB direktyvą Elena Lukina, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė 2.7. Švaraus oro Europai (CAFÉ ) programa, ES tematinė strategija dėl oro kokybės Donatas Perkauskas, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo departamento direktorius 3. Atliekų tvarkymas 3.1. Direktyva 78/176/EEB dėl aplinkos, veikiamos titano dioksido pramonės atliekų, priežiūros ir stebėjimo tvarkos Ingrida Kavaliauskienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėja Diana Staknytė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė 3.2. Direktyvos 94/62/EEB ir 2004/12/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, ES atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija Vilma Karosienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė 3.3. Reglamentas 259/93/EEB dėl atliekų vežimo į Europos Bendriją, iš Bendrijos ir jos viduje priežiūros ir kontrolės, Reglamentas dėl atliekų vežimo Gerda Survilienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Diana Staknytė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė 3.4. Direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių Atliekų sąrašai, atliekų statistika Audrius Naktinis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistas 3.5. Direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų Vilma Karosienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gintarė Gulbinienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė 3.6. Direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą, ES dirvožemio apsaugos strategija, Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų Dalia Židonytė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė 3.7. Direktyva 91/157/EEB dėl baterijų ir akumuliatorių, turinčių tam tikrų pavojingų medžiagų, Direktyva dėl baterijų ir akumuliatorių bei išeikvotų baterijų ir akumuliatorių, Direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų Direktyva 94/67/EEB dėl pavojingų atliekų deginimo, Direktyva 96/59/EEB dėl polichlorintų bifenilų (PCB) ir terfenilų (PCT) šalinimo, Direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo Gintarė Gulbinienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė 3.8. Direktyva dėl atliekų iš gavybos pramonės tvarkymo Vyda Elena Gasiūnienė, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja 3.9. Atliekų statistika, atliekų sąrašai Violeta Juozefaitė Aplinkos apsaugos agentūros Duomenų valdymo skyriaus vedėja 4. Vandens kokybė 4.1. Direktyva 91/271/EEB dėl miestų nuotekų valymo Rolandas Zazerskis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistas 4.2. Direktyva 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos Evelina Cuzanauskienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vedėja 4.3. Direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Ričardas Zabulis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistas Ingrida Girkontaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė 4.4. Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus Aldona Margerienė, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento direktorė 4.5. Naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimo į jūrą taršos mažinimo ir kontrolės klausimai, ES jūrinės aplinkos strategija Agnė Kniežaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė 4.6. Direktyva 79/869/EEB dėl paviršinio vandens, skirto geriamajam vandeniui išgauti valstybėse narėse, matavimo metodų bei mėginių ėmimo ir tyrimų dažnumo Aurelija Čeponienė, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Metodologijos skyriaus vedėja 4.7. Sprendimas 795/77/EEB, nustatantis pasikeitimo gėlo vandens kokybės informacija Bendrijoje tvarką, bei kiti vandens kokybės monitoringo ir tyrimo duomenų analizės ir apdorojimo klausimai Mindaugas Gudas, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Baseinų valdymo skyriaus vedėjas 4.8. Direktyva 78/659/EEB dėl gėlųjų vandenų, kuriuos reikia saugoti arba gerinti jų kokybę, kad juose galėtų gyventi žuvys Aurelijus Narbutas, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Baseinų valdymo skyriaus vyr. specialistas 4.9. Direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos, Direktyva dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos Kęstutis Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas 5. Gamtos apsauga 5.1. Komunikatas dėl Europos ekologinio tinklo (NATURA 2000) finansavimo, NATURA 2000 ekologinio tinklo steigimo klausimai Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė 5.2. Direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos Džiugas Anuškevičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas 5.3. Laukinės augalijos išteklių (išskyrus miškus), augalų nacionalinių genetinių išteklių bei žuvų išteklių klausimai Vilmantas Greičiūnas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas 5.4. Pasirengimo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai (COP) klausimai, Komunikatas dėl Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 m. Kristina Klovaitė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė 5.5. Reglamentas 338/97/EB dėl laukinės gyvūnijos bei augalijos rūšių apsaugos reguliuojant prekybą, Sprendimai dėl Bendrijos pozicijos priėmimo dėl tam tikrų pasiūlymų pateiktų 13-ajam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikimams Eugenijus Leonavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas 5.6. Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos Dalius Sungaila, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas 5.7. Europos Sąjungos gamtos išteklių subalansuoto naudojimo strategija Jonas Karpavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistas 6. Pramoninės taršos kontrolė 6.1. Reglamentas 761/2001/EB dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos valdymo ir audito programoje (EMAS), Direktyva 96/61/EEB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) Andrius Kairys, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Taršos prevencijos skyriaus vedėjas 6.2. Bendrijos ekologinio ženklo skyrimo schemos taikymo bei pritaikymo techninei pažangai klausimai Marytė Kuodytė, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Taršos prevencijos skyriaus vyr. specialistė 6.3. Direktyva 87/217/EEB dėl aplinkos taršos asbestu prevencijos ir mažinimo Mindaugas Bilkis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas 7. Genetiškai modifikuoti organizmai Direktyva 98/81/EEB dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo, Direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, Pasirengimo Biosaugos protokolo šalių konferencijai (COP) klausimai Danius Lygis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas 8. Cheminės medžiagos 8.1.Reglamentas 2037/2000/EB dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, Tarptautiniai cheminių medžiagų klausimai Marija Teriošina, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja 8.2. Reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), Reglamentas 793/93/EEB dėl esamų medžiagų rizikos vertinimo ir kontrolės Aurelija Bajoraitienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė 8.3. Europos Sąjungos gyvsidabrio strategija Vidas Sabulis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas 8.4. Reglamentas 850/2004/EB dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis direktyvą 79/117/EEB (POPs) Vidas Sabulis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas Irena Vadeikienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Gerda Survilienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Romualdas Brazauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistas 8.5. Direktyva 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo Varvara Daubarienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė 8.6. Reglamentas 304/2003/EB dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo Irena Vadeikienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Radiacinės saugos pogrupis 9. Apsauga nuo radiacijos Direktyva 96/29/EUROATOM, nustatanti pagrindinį darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės standartą, bei kiti ES teisės aktai, susiję su branduoline ir radiacine sauga Renata Gagienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Triukšmo valdymo pogrupis 10. Triukšmas 10.1. Direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo Elena Lukina, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja 10.2. Direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, derinimo Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja Energetikos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 11. Energetika Atstovavimas Komisijoje Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų, susijusių su Ignalinos atomine elektrine, įgyvendinimui koordinuoti Vytautas Krušinskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Europos Sąjungos teisės planavimo darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 12. ES teisės planavimas ES teisės klausimai Ema Būtėnienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vyr. specialistė Finansinių ir biudžetinių reikalų darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 13. Finansiniai ir biudžetiniai reikalai 13.1. Nacionalinio bei ES biudžeto formavimas Živilė Liberienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vedėja 13.2. ES paramos administravimo klausimai susiję su finansine perspektyva Viktorija Maceikaitė, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos departamento direktorė Vilma Slavinskienė, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vedėja Stefanija Zemlickienė, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistė Išorinių ekonominių santykių darbo grupė Išorinių ekonominių santykių pogrupis ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 14. Išoriniai ekonominiai santykiai ES standartų techninio harmonizavimo klausimai Brunonas Šičkus, Lietuvos standartizacijos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius Pramonės ir verslo konkurencingumo darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 15. Statybos ir būsto politika Direktyva 89/106/EEB dėl valstybių ES narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo bei sprendimai, susiję su skirtingomis statybos produktų grupėmis, Direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energetinio naudingumo Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja 16. Erdvinis planavimas ir teritorijų vystymas Erdvinio planavimo ir teritorijų vystymo klausimai Gintautas Tiškus, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Aleksandras Gordevičius, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas 17. Cheminės medžiagos ir preparatai ES teisės aktai cheminių medžiagų srityje Aurelija Bajoraitienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 18. Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimas Regioninės politikos ir ES paramos administravimo klausimai Regioninės politikos teritorijų planavimo klausimai Viktorija Maceikaitė, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos departamento direktorė Vilma Slavinskienė, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vedėja Gintautas Tiškus, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Aleksandras Gordevičius Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Socialinės politikos ir užimtumo darbo grupė Profesinių kvalifikacijų pogrupis ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 19. Profesinės kvalifikacijos Direktyva 85/384/EEB dėl architektų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo Gediminas Budreika, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Sveikatos apsaugos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 20. Sveikatos apsauga Europos aplinkos ir sveikatos strategijos klausimai, Komunikatas dėl 2004-2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano Mindaugas Bilkis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas Transporto darbo grupė 21. Transportas ES klausimai transporto srityje Vytautas Krušinskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Jūros aplinkos taršos iš laivų klausimai Agnė Kniežaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Vartotojų apsaugos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 22. Statyba ir būstas ES teisės aktai statybos ir būsto srityje Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja 23. Cheminės medžiagos ir preparatai ES teisės aktai cheminių medžiagų srityje Irena Vadeikienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Vidaus reikalų darbo grupė Civilinės saugos pogrupis ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 24. Rizikos valdymas Direktyva 96/82/EEB dėl stambių su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų kontrolės (SEVESO) bei kiti ES teisės aktai, susiję su civiline sauga bei ekstremalių situacijų valdymu, ES taršos integruotos prevencijos, intervencijos ir rizikos gamtinių, pramoninių bei kitų ekstremalių situacijų valdymo strategija Mindaugas Bilkis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas Vidaus rinkos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 25. Statybos ir būsto politika Direktyva 96/82/EEB dėl valstybių ES narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo bei sprendimai, susiję su skirtingomis statybos produktų grupėmis Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja 26. Cheminės medžiagos ir preparatai ES teisės aktai cheminių medžiagų srityje Aurelija Bajoraitienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Žemės ūkio darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 27. Miškai ES teisės aktai miškų ūkio srityje Valdas Vaičiūnas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Žuvininkystės darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos 28. Žuvininkystė ES teisės aktų, susijusių su žvejybos kontrole, įgyvendinimo klausimai Vilmantas Greičiūnas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.